Eglė Šantaraitė

Dėl kasmet sparčiai mažėjančio moksleivių skaičiaus, kai kurias Lietuvos mokyklas tenka uždaryti. Tad konkurencija dėl kiekvieno vaiko mokyklose kasmet auga. Mokyklų vadovai nuo įstaigų uždarymo gelbėjasi siūlydami įvairias reformas. Viena jų itin supriešino Panevėžio švietimo atstovus. Šiais metais, Panevėžyje mokyklą vaikams tėvai galėjo išsirinkti patys. Anot šveitimo atstovų, Vytauto Žemkalnio gimnazija nebuvo itin populiari – devintokų surinko perpus mažiau, nei planuota.

Pirmą kartą idėja Klaipėdoje įrengti tramvajaus liniją viešai nuskambėjo daugiau nei prieš 15 metų. Dabar žengiamas pirmas žingsnis, kad ši idėja taptų realybe. Tam negailima pusės milijono eurų. Būtent už tiek ketinama išsiaiškinti, įmanoma šią transporto priemonę įrengti uostamiestyje ar verčiau rinktis greitaeigius elektrobusus. Kai kurie politikai mano, jog tokie uostamiesčio valdininkų sprendimai išties prasilekia su sveiko proto logika.

Dėl palankių žiemos švenčių datų, darbdavio paprašius trijų laisvų dienų tarpšventiniu laikotarpiu, nepertraukiamai ilsėtis bus galima 10 dienų. Tuo pasinaudoti suskubo dauguma darbuotojų: tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuje. Ilgos šventinės atostogos vieniems verslo atstovams tikras pasipelnymo šaltinis, kitiems – šis laikotarpis ne į naudą. Paskutinė gruodžio savaitė turi 3 oficialias darbo dienas.

Artėjant šventėms, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai atliko patikrinimus prekybos centruose, parduotuvėse ir turgavietėse, vertindami ten parduodamų žuvų produktų saugą, kokybę ir ženklinimą. 333 patikrinimų metu buvo įvertinta daugiau kaip apie 20 tonų neperdirbtų (šviežių, sušaldytų) ir perdirbtų (sūdytų, rūkytų, konservuotų ir kt.) žuvų produktų, iš jų beveik 2 tonose produktų buvo nustatyta įvairių neatitikimų.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, dauguma įmonių savo darbuotojams rengia Kalėdinius vakarėlius, skiria šventines premijas, lepina dovanomis. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios Kalėdų šventimo tradicijos vyrauja ugdymo, gydymo įstaigose bei kaip žiemos šventes savo kolektyve mini policijos pareigūnai.  Kretingos Grūšlaukės pagrindinės mokyklos direktorė Petronėlė Jocienė sako, jog kaip paminėti didžiąsias metų šventes, mokytojai nusprendžia patys.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl netinkamo lėšų panaudojimo Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, teisėsauga pareiškė įtarimus dėl piknaudžiavimo jos direktoriui Jonui Sąlygai. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką.  „Ikiteisminiame tyrime 2017-11-30 Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriui Jonui Sąlygai įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje“, – rašoma FNTT rašte.

Visą Lietuvą sukrėtė įvykis Alytaus apskrities ligoninėje. Kuomet gydytojams nepavyko laiku diagnozuoti miokardo infarkto, o vietoje to buvo perpjautas paciento pilvas, dėl įtartos skrandžio opos bei skrandžio plyšimo. Kol vieni smerkia gydytojus, kiti juos teisina, o treti dalijasi panašiomis išgyventomis istorijomis.

Jaunuolius į provinciją, o emigrantus į Lietuvą valdžia planuoja vilioti kompensacijomis. Pirmų namų ieškančios jaunos šeimos, jau kitų metų vasarą gali tikėtis 15 procentų siekiančios kompensacijos už būsto paskolą. Tiek verslininkai, tiek ir jaunuoliai netiki, kad ši parama bus reikšminga. Naujausia moksleivių apklausa rodo, jog daugiau nei pusę apklaustųjų ruošiasi emigracijai.

Prieš savaitę šalį apskriejo istorija, kurioje prokurorės padėjėja Daiva Bubokienė automobiliu kliudė klaipėdietį dviratininką Aloyzą Žiemelaitį, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir už tai sulaukė vos 5 eurų baudos. Įvykiams iškilus į viešumą, policija panaikino šią baudą ir pradėjo 2 tyrimus, o A. Žiemelaičiui liepė pasirašyti dokumentus, draudžiančius komentuoti situaciją.

Švenčių maratonas neapsieina be sveikatos sutrikdymų. Gausus vaišių stalas, per mažas fizinis aktyvumas ir daugelį ima varginti nemalonus pilnumo jausmas. Skrandis atsisako virškinti, spaudžia pilvą, pykina, svaigsta galva, darosi silpna. Dažnas taip besijaučiantis skuba simptomus malšinti vaistais. Medikai perspėja: savigyda gali dar labiau pasunkinti ligonio būklę.

Žiemos švenčių laikotarpis neįsivaizduojamos ne tik be kalėdinės eglutės ar dovanų. Nuo jo neatsiejamas ir mandarinų skonis bei kvapas. Prekybos centrų atstovai pastebi, kad šių vaisių pardavimai išauga vos atšalus – jau spalio mėnesį. Skaičiuojama, jog pernai lietuviai suvalgė per 5 tonas mandarinų. Tačiau sveikatos specialistai įspėja, jog šiuos vaisius reikėtų valgyti itin saikingai. Be to primena, kad persimonas visai ne vaisius, o uoga. Tuo tarpu mandarinai gelbsti nuo kosulio.

Anot sveikatos specialistų, šventinis lietuvių stalas – per gausus, per aštrus, per sūrus ir per saldus. Kai kurių patiekalų nerekomenduojama valgyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tačiau dauguma neįsivaizduoja švenčių be baltos mišrainės ar žuvies tešloje.

Komiškos situacijos ir tragiškos jų baigtys. Žmonių būrys stumiantis ugniagesių automobilį į gaisrą skamba komiškai. Tačiau kai liepsnose žūva žmonės arba supleška namai – didžiulė tragedija. Ir nors nuo techninių nesklandumų neapsaugotas nė vienas, ugniagesiai sako, jog žmonių saugumui kyla vis didesnė grėsmė. Į gaisrus pareigūnai vyksta 40 metų senumo technika, o kai kurie neturi net reikiamos įrangos kovai su ugnimi.

Absurdiška situacija Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Sunegalavęs vyras greitosios medicininės pagalbos laukė daugiau negu valandą. Pacientui pasiekus ligoninę, daktarai suskubo vyrą operuoti. Perpjovus pilvą paaiškėjo, kad tai padaryta be reikalo, mat diagnozė visai kita – miokardo infarktas. Medikai pripažįsta suklydę, tikina vyro artimieji. Šia istorija socialiniame tinkle suskubo pasidalinti vyro sūnus.

Kol medikai ir šveitimo atstovai garsiai reikalauja geresnių darbo sąlygų bei didesnių atlyginimų, kultūros srityje – mirtina tyla. Ir nors darbo užmokestis toli gražu netenkina, imtis panašių priemonių kultūrininkai neketina. Tam yra kelios priežastys: streikuojantis muziejininkas ar bibliotekininkas nieko nesujaudins, o ir ginti šios srities atstovų nėra kam. Portalas tv3.lt jau rašė, jog kultūros srityje šiuo metu jau trūksta ne tik pinigų, bet ir darbuotojų.

Iki žiemos švenčių liko dvi savaitės. Prekybos centrai - sausakimši pirkėjų. Tačiau šie išvydę kainas net žagteli. Sparčiai auga maisto produktų, avalybės, rūbų, o žaislų kainos jau katastrofiškai didelės. Lietuvaičiai pastebi, kad tokios pat prekės užsienio internetinėse parduotuvėse kur kas pigesnės. Čia kainos ženkliai mažesnės net ir tuo atveju, kai Lietuvos prekybos centruose taikomos nuolaidos.

Palangos ligoninėje nėra vaikų ligų gydytojų. Šie čia dirba tik vasaromis ir tik po 18 valandos. Palangoje gyvenančios šeimos mano, jog tai absurdiška. Esą vietos valdžiai rūpi tik poilsiautojų vaikai. Mat pediatrų darbas ligoninėje vasaromis apmokamas pagal savivaldybės remiamą programą. Tuo tarpu pediatrų pasigendama ne vienoje šalies ligoninėje.  „Turi visgi Palangos miesto ligoninė budintį pediatrą, ar ne?” - socialiniame tinkle diskusiją užvedė Palangoje gyvenanti Ramunė.

Kalėdinėmis eglėmis prekiaujantys verslininkai džiaugiasi, jog lietuviai šiemet šventėms suskubo ruoštis itin anksti. Vieni žaliaskares rezervavosi jau spalio mėnesį. Lapkričio pradžioje šios sužibo ir daugelio namuose. Verslininkai sako, jog lietuviai kasmet renkasi vis didesnes egles. Tuo tarpu etnologai taip skubančiais tautiečiais nesidžiaugia. Esą žaliaskares derėtų puošti tik šventų Kūčių dieną. Aplinkosaugininkai įspėja, kad neteisėtai įsigyto sžaliaskarės gali labai brangiai kainuoti.

Artėjančios šventės papildys kai kurių valdininkų kišenes – bus išmokėtos šventinės premijos. Tiesa, dėl jų nė nereikėjo stengtis. Pakanka neturėti tarnybinių nuobaudų ir puikiai sutarti su savo tiesioginiu vadovu. Tuo tarpu kai kurie šalies savivaldybių vadovai nemano, kad Kalėdos yra priežastis išmokėti priemokas. Kiti – už sutaupytas lėšas darbuotojams įsirengs sporto salę.  Papildomų pinigų, arba vadinamojo tryliktojo atlyginimo, negaus Kauno miesto savivaldybės darbuotojai.

Sunkiai vaikštantys ar turintys judėjimo negalią senjorai įkalinami namuose. Jiems arba siūloma rinktis stacionarias globos įstaigas arba tikėtis, kad kas nors aplankys: atneš maisto ar sutvarkys namus. Šalyje kelią skinasi idėja – steigti vaikų darželius primenančias įstaigas senjorams. Vienas toks dienos centras jau veikia Alytuje.  VšĮ „Gerumo skraistė“ vadovė Gita Mickevičiūtė tikina, jog labiausiai sunkiai judėti galintiems senyvo amžiaus žmonėms trūksta bendravimo.

Keturių vaikų mamos, klaipėdietės Agnės gyvenimas aukštyn kojom apsivrtė per vieną dieną. Kuomet sveikata niekada nesiskundusį vyrą ištiko insultas. Šiandien jai vienai tenka rūpintis ne tik 4 vaikais, bet ir slaugyti po sunkios ligos sunkią negalią turintį vyrą. Agnė kukli. Pagalbos pati nesikreipė. Jos šeimos istorija internete pasidalino artima draugė. Ši ir paragino moterį aktyviau ieškoti pagalbos. Juk nukritusi bent skolų našta, palengvintų moters kasdienybę.

Sustabdytas „Maisto banko“ produktų tiekimas vienai labdaros organizacijai. Ši, savo valgykloje per dieną pamaitina apie 40 žmonių. Organizacijos atstovai mano, jog maisto produktų nebegauna, nes viešai prabilo, apie supelijusios duonos siuntą. „Maisto banko“ atstovai tokias kalbas neigia. Esą bendradarbiavimas nutrūko dėl visai kitų priežasčių. Klaipėdoje evangelikų liuteronų parapijos labdaros ir kultūros draugija „Sandora“ veikia nuo 1989 metų.

Vaikų namuose Linas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) augo nuo 11 metų. Čia berniukas atsidūrė mirus jo motinai. Grasinimai, baimė būti sumuštam, vagystės, teistumai ir pedofilijos skandalas. Tai tik dalis jau suaugusio vaikino prisiminimų, iš vaikystės. „Kai mirė mama, man buvo 11 metų. Gyventi su tėvu negalėjau, tad iš pradžių buvau apgyvendintas Panemunės, vėliau augau Viešvilės vaikų globos namuose," - pasakojo Linas.

Eismo sąlygas šįryt Vilniuje apsunkino plikledis. Dėl to formavosi didžiulės automobilių spūstys, vėlavo viešasis transportas, o policija pranešė apie gausybę eismo įvykių. Vairuotojai gaišdami laiką spūstyse kaltino kelininkus – esą kaip ir kasmet žiemai laiku nepasiruošta. Tačiau sostinės kelius prižiūrinčios įmonės atstovai teisinasi, jog plikledis dažniausiai susiformuoja netikėtai. Esą oro sąlygos pasikeičia vos per valandą. Vilniuje yra 536 gatvės.

Lietuvos kariuomenė pirko auksinius šaukštus, šakutes, o Klaipėda – auksinę Kalėdinę eglę, įsitikinęs uostamiesčio savivaldybės tarybos narys Tomas Meškinis. Politikas mano, jog 37 510 eurų iš mokesčių mokėtojų pinigų, būtų galima panaudoti naudingiau, negu miestą papuošiant antrąja Kalėdine puošmena. Tuo tarpu miesto meras sako, jog šventinėmis puošmenomis Klaipėda turi lygiuotis į šalies didmiesčius.  „Daugybė problemų mieste.

Šiais metais dėl įvairių pažeidimų interneto erdvėje, neleista realizuoti daugiau kaip 1,8 t maisto papildų ir apie 250 kg įvairių konditerijos gaminių. Už pažeidimus skirta daugiau kaip 350 eurų baudų, surašyti 2 Maisto įstatymo pažeidimo protokolai. Kadangi prekyba elektroninėje erdvėje neturi sienų, o jos populiarumas nuolat auga, daugėja ir gyventojų pranešimų socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose apie prekybą įvairiais maisto produktais.

Praėjusią savaitę Klaipėdos jūrininkų ligoninėje lankėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Pastarųjų dėmesio gydymo įstaiga sulaukė jau spalį. Tąkart pranešta, jog pareigūnus sudomino ligoninės vykdytas, Europos Sąjungos lėšomis remtas projektas. Tiksliau jo lėšų panaudojimas, įrengiant Švėkšnoje esančio Psichiatrijos departamento biokuro katilinę. Projekto vertė siekė beveik 335 tūkstančius eurų. Įtariama, jog darbus atlikusi bendrovė nemenkai pralobo.

Pajūrio verslininkai ruošiasi žmonių antplūdžiui. Šiemet tiek per šv. Kalėdas, tiek ir per Naujuosius galėsime pasilepinti ne viena laisva diena. Tad šventiniai užsakymai pilasi kaip iš gausybės rago. Kone visi viešbučiai Palangoje, Naujųjų nakčiai jau buvo užsakyti lapkričio mėnesį. Už šventinę nakvynę kurorte negailima pakloti ir minimalią mėnesinę algą siekiančios sumos.

Artėjant Kalėdoms šventinei prekybai ruošiasi ne tik verslininkai. Kaip suvilioti pirkėjus galvas suka ir nesąžiningi pardavėjai. Jų apstu internete. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai pervedę pinigus, norimos prekės pirkėjai taip ir nesulaukia. Policijos pareigūnai ragina išlikti budriems ir rinktis tik patikimas internetines parduotuves.

Šventinį jaukumą sukurti namuose paprasta ir nebrangu. Pritaikydami kasdien buityje naudojamus daiktus ne pagal paskirtį, galime sukurti originalias kalėdines dekoracijas. Šias galima ir patiems pasigaminti iš miške ar pajūryje surinktų konkorėžių, pagaliukų, kriauklių ar akmenukų. Taip pat nebūtina kasmet puošti ir tradicinės eglės. Apie orginalias namų puošimo idėjas, kalbame su dekoratore Irma Liniauske.

Lietuvos paštas artėjančias Kalėdas pajunta vienas pirmųjų šalyje. Jau lapkričio pradžioje pradeda augti siuntų srautas į ir iš Lietuvos. Tačiau pastebima, kad tautiečiai šventiniu laikotarpiu siuntų daugiau sulaukia patys, negu jų išsiunčia. Na, o siųsdami neišvengia ir klaidų, dėl kurių šventinių siuntų gavėjai dovanų taip ir nesulaukia.  Prieškalėdiniu laikotarpiu daugiau siuntų išsiunčiama tiek Lietuvoje, tiek į užsienio šalis.

Jei vaikai nesirgtų, jų imuninė sistema nesivystytų, o tai vėliau imtų kenkti pačiam organizmui. Gali išsivystyti ir autoimuninės ligos. Tad gydytojai ramina tėvus: vaikai turi sirgti. Tačiau gydymui reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Ne visada medikų rekomenduojami būdai ar vaistai yra patys tinkamiausi. Apie vaikų ligas ir jų gydymą kalbamės su medike dr. Indre Plėštyte – Būtiene. Gydytoją Indrę Plėštytę – Būtienę pavadinti veiklia moterimi, būtų per maža.

Kalėdų Seneliai sako, jog roges reikia ruošti vasarą, tad blogos žinios tiems, kas dar nepasirūpino ir nepakvietė jų užsukti į svečius. Laisvų datų kalėdiniu laikotarpiu jie nebeturi. Ugdymo įstaigos susitikimus su Kalėdų Seneliais derina jau kone prieš metus. Tuo tarpu kalėdinės rinkliavos darželiuose kasmet vis auga. Kai kuriems tėvams teks pakloti ir po 30 eurų už vaiko kalėdinę šventę. Liko šiek tiek daugiau negu 3 savaitės iki šventų Kalėdų.

Naujoji išmokų už vaikus tvarka, mokesčių mokėtojus pavers pašalpų gavėjais. Taip formuojamas išlaikytinio mentalitetas. Abejojama ir tuo, ar kelios dešimtys eurų išties pakeis skurdžiai gyvenančių šeimų kasdienybę. Didesnį gimstamumą šalyje taip pat vargu ar pavyks paskatinti. Tai nutiks nebent tose šeimose, kuriose vaikų susilaukiama tik dėl didesnių išmokų. Manoma, jog tai bus tik dar viena galimybė prieš rinkimus, politikams dalinti pažadus, dėl šių išmokų didinimo.

Klaipėdos vaikų ligoninėje gydomas 4 mėnesių kūdikis. Sergantis mažylis iš ligos kapstosi be artimųjų priežiūros. Vienišo kūdikio ašaroms neliko abejingos greta savo vaikus slaugančios mamos. Šios sako esančios priblokštos medikų bei slaugių abejingumu. Socialiniame tinkle užvirė tikros aistros. Mama, su savo sergančiu mažyliu, šiuo metu guli Klaipėdos vaikų ligoninėje. Moteris tikina patyrusi šoką. Jos pasakojama istorija sujaudino ir pravirkdė tūkstančius skaitytojų.

Našlaičių kasdienybė sukrečia. Vaikai pasakoja, kokiomis iš tiesų sąlygomis jie auga globos namuose. Patys pigiausi rūbai, batai turi tarnauti mažiausiai dvejus metus. Taupoma ir maisto sąskaita: patiekalai esą skiedžiami vandeniu. Darbuotojai į našlaičius žiūri kaip į savo darbą. Tuo tarpu, siekį, jog šalyje globos institucijų nebeliktų, stabdo ne tik neaiškios priežastys, bet ir asmeniniai interesai.

Telšių rajone gyvenantis Egidijus nustėro antrą kartą sulaukęs sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą. Vieneriems metams prekybos paskirties objektams taikoma nekintanti sumos dalis – 163 eurai. Vyras nutarė pasidomėti, kokios pinigų sumos taikomos kitose savivaldybėse ir neteko žado. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybėje, nustatytas administravimo mokestis siekia 11.60 eu, Šiaulių rajono savivaldybėje – 11.80 eu. „Telšių rajone matyt aukso vertės šiukšlės.

Mokyklose vaikai kenčia ne tik nuo patyčių. Dėl mokslo krūvio, jie patiria ir didžiulę įtampą, stresą. Ir nors psichologinė pagalba jiems tampa kuo labiau reikalingesnė, ji – vis mažiau prieinama. Šalyje katastrofiškai trūksta psichologų. Šių specialistų poreikis jaučiamas ir ikimokyklinėse įstaigose. Praėjusią savaitę šalį sudrebino įvykis, kuomet Klaipėdoje dvylikametis į mokyklą atsinešė revolverį.

Nugaros skausmai išduoda ne tik judėjimo stygių. Netinkamas sportavimas bei vis populiarėjantis netradicinis gydymas taip pat prisideda prie šio nemalonaus skausmo priežasčių. Stuburo gydymo centro vadovas, gydytojas Jonas Girskis pastebi, jog nors žmonės ir stengiasi būti kuo sveikesni, sportuoja, rezultatas būna priešingas. Dažnas netgi pakenkia savo sveikatai.

Iš savo atlyginimų neišgyvenantys Lietuvos profesoriai darbo ieškosi ne tik prekybos centruose. Vieni imasi staliaus amato, kiti taksi vairuotojo darbo, pasitaiko ir tokių, kurie įgiję mokslų daktaro laipsnį suka profesinės mokyklos. Čia šie mokosi siuvėjo ar kitos profesijos amato. Tai absurdiška ir gėdinga situacija, kuomet profesorius už darbą universitete gauna 155 eurų atlyginimą, sako dėstytojai. Beje, papildomą darbą susirasti turint tokį aukštą išsilavinimą – nėra lengva.

Dėl garbingų atlyginimų priversti kovoti ne tik medikai ar pedagogai. Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojai sako, jog jiems didinamas tik darbo krūvio, o ne algos. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 90 procentų apklaustųjų dėstytojų yra nepatenkinti savo atlyginimu ir 70 procentų jų sutiktų dalyvauti streike. Dirbdami universitetuose, dėstytojai pragyvenimui prisiduria vairuodami taksi ar dirbdami kitus darbus.

Parduotuvėse gausu maisto produktų, kurie savo gražiais spalvingais piešiniais dirgina vaikų receptorius, tad mažieji ima zirsti ir prašyti tėvų juos nupirkti.  Peržvelgus maisto produktus, kurie yra išmarginti beždžionių, mašinėlių, animacinių herojų portretais, pastebėsime, kad tai vaiko sveikatai nepalankūs maisto produktai, sueliantys įvairias virškinimo bei kitas problemas, įsitikinę sveikatos specialistai.  Vaikai turi valgyti įvairų ir tinkamai parinktą maistą.

20 metų alytiškė Laura Kaškonaitė laužo gražuolių stereotipus. Skindama laurus grožio konkursuose, laisvalaikio prieš veidrodį mergina nešvaisto. Tituluotai gražuolei podiumą bei makiažą tenka pamiršti karių pratybose. 3 metus Laura tarnauja Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgose. Meilę tėvynei sako perėmusi iš savo prosenelio, partizano Juozo Lisausko. Iš Alytaus kilusi mergina šiuo metu studijuoja Kaune: Mykolo Romerio universitete, viešojo saugumo fakultete, teisę ir policijos veiklą.

Panašu, jog uosto kaimynystė klaipėdiečius kankina ne tik triukšmu ar neaiškios kilmės dulkėmis. Žmonės skundžiasi naktį nubundantys nuo nemalonių kvapų. Aitrus, mazutą primenantis kvapas pasklinda ne tik aplink uostą įsikūrusiame miesto rajone, bet ir senamiestyje bei Melnragėje. Atsakingos institucijos gyventojams teigia, kad atlikti oro taršos matavimai leidžiamų normų neviršija, o ištirti kvapą – itin sudėtinga. Klaipėdiečiai neviltyje.

Potvynio vanduo plauna ne tik Klaipėdą. Kretingos pašonėje patvinusi Akmenos upė užliejo visą „Vienkiemio“ sodybą. Šeimininkai skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Su potvyniu tenka kovoti ir palangiškiams. Tvinsta Rąžės upė. O štai Klaipėdoje Danės upės vanduo pasiekė stichinį lygį. Ir vėl nerami naktis uostamiestyje. Vėlų pirmadienio vakarą gyventojai buvo informuoti apie grėsmingai kylantį Danės upės vandenį.

Sekmadienio pavakarę prapliupęs lietus ir vėl skandino Klaipėdos gatves. Žmonės apie tvinstantį miestą suskubo informuoti ne tik specialiąsias tarnybas, bet ir vieni kitus, baimindamiesi, kad pasikartos praėjusios savaitės įvykiai, kuomet uostamiesčio gatvės ir kiemai virto ežerais. Internetą užplūdo vaizdo įrašai bei nuotraukos. Ir nors lietus vėl sėmė pastatų rūsius, valdininkai sako, jog didesnės žalos potvynis – nepridarė. Beje, įvadija ir daugiau galimų potvynio priežasčių.

Skaičiuojama, jog Lietuvoje 7 procentai vaikų turi įvairaus pobūdžio vystymosi sutrikimų. Teisės aktai reglamentuoja, jog neįgalieji turi mokytis kartu su sveikaisiais, tačiau tai - toli nuo realybės, sako vaikus su lėtesniu vystymusi auginantys tėvai. Ugdymo įstaigų vadovai neįgaliųjų esą kratosi kaip raupsuotųjų. Klaipėdietė Neringa Girdvainienė augina 3 vaikus. Vienas iš jų Benas gimė su dauno sindromu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai dažnai sulaukia sunerimusių gyventojų klausimų dėl ant pastatų sumontuotų radiotechninių įrenginių: mobiliojo ryšio, radijo ar televizijos stočių. Žmonės baiminasi dėl šių objektų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės galimo neigiamo poveikio jų sveikatai. Specialistai sako, jog sunerimti išties verta ir ne tik dėl minėtų objektų, bet ir mobiliųjų telefonų.

Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės parengtą peticiją jau pasirašė beveik 30 tūkstančių asmenų. Joje reikalaujama didinti atlyginimus bei pakeisti tam tikrą darbo tvarką. Tačiau ne visi skuba peticiją pasirašyti. Tvirtinama, kad medikų algos būtų keliamos pacientų sąskaita, be to atlyginimai jau augo tiek pernai, tiek ir šiemet. Tuo tarpu, medikai dalinasi algalapiais ir juose įrašytos sumos – šokiruoja.