Dovydas Tamosynas

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico vertinimu, Lietuva greičiausiai nesiryš priimti tokio kitų metų valstybės biudžeto, koks šiuo metu yra suplanuotas. Finansų ministerijos parengtame biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas. „Tokio biudžeto, koks jis dabar suplanuotas, manau, kad priimti Lietuva nesiryš, o jeigu ryšis, tai būtų labai didelė rizika“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Lietuvos paštas toliau teiktų universaliąją pašto paslaugą (UPP) – laikotarpiu nuo 2027 m. pradžios iki 2035 m. pabaigos. Pritarta tau numatančiam Susisiekimo ministerijos projektui. UPP apima vidaus ir tarptautinių laiškų bei siuntinių iki 10 kg surinkimą, rūšiavimą, vežimą ir pristatymą, taip pat iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gautų siuntinių iki 20 kg pristatymą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuva jau yra pasirengusi griežtinti per šalies teritoriją tranzitu gabenamų rusiškų grūdų kontrolę, tačiau galutinį sprendimą kol kas stabdo kai kurių įmonių teisinės pretenzijos. „Laukiame paskutinio derinimo rato atsakyti dar keletai teisininkų kontorų, kurios parašė tam tikrų pretenzijų dėl mūsų šito įsakymo (griežtinti grūdų pervežimus – ELTA), kad jo negali būti“, – ketvirtadienį „Delfi“ laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo ministras.

Prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Lidl“, „Iki“, „Šilas“ ir „Norfa“ lapkričio 1–2 dienomis dirbs įprastu grafiku – Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis darbo laiko pakeitimai nenumatomi. Dalis Lietuvos pašto skyrių šiomis dienomis nedirbs. „Lapkričio 1–2 dienomis „Maximos“ parduotuvių darbo laiko pokyčių neplanuojame – tiek sekmadienį, tiek pirmadienį parduotuvės dirbs įprastu grafiku“, – Eltai pateiktame atsakyme teigė „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad koalicijoje svarstomi pokyčiai dėl vadinamųjų „nuodėmės mokesčių“ nepadės išspręsti kitų metų valstybės biudžeto deficito problemos. Anot jos, ypač abejonių kelia siūlymas didinti neseniai įvestą cukraus mokestį, dar neįvertinus jo poveikio. „Nuodėmių mokesčiai“ šio biudžeto projekto neišgelbės.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad valstybės priemonės didinant biokuro pasiūlą jau duoda rezultatų. Pasak jo, biokuro kainų augimas stabilizuojasi, tačiau tarptautinėse rinkose gamtinės dujos toliau brangsta. „Visa tai (Vyriausybės priemonės – ELTA) jau davė tam tikrą rezultatą, kad biokuro tendencijose jau matome augimo stabilizaciją. Be abejo, iššūkiai tęsiasi, nes dujų kaina tarptautinėse biržose rodo tolesnį kilimą“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Savickas.

Siekiant mažinti elektrinių paspirtukų keliamą pavojų eismo saugumui, planuojama riboti jų vairuotojų amžių, įvesti privalomą mikrojudumo priemonių registraciją ir didinti baudas už pažeidimus, sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. „Eismo įvykiuose sužeistų paspirtukininkų skaičiai auga. Auga drastiškai. Per šiuos metus 11 proc. paaugo – Nuo 167 iki 185. Ypatingai auga nepilnamečių, nes iš 185 – 95 yra nepilnamečiai“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras.

Kitų metų valstybės biudžete numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis deficitas yra geriausias iš blogiausių variantų, o jį daugiausia lemia augančios gynybos išlaidos ir parama Ukrainai, sako buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius. „3,8 (proc. biudžeto deficitas – ELTA) yra, matyt, geriausias iš blogiausių variantų, kuriuos Vyriausybė turėjo.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte prognozuojamas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiantis deficitas savaime nėra priežastis dideliam susirūpinimui, sako eurokomisaras Andrius Kubilius. Nepaisant to, svarbu įvertinti, ar jis nepakenks šalies patikimumui tarptautinėse finansų rinkose ir neprivers skolintis brangiau. „Reikia suprasti, kad pats 3,8 proc. deficitas nėra toks, kuris sugriautų viską“, – antradienį LRT radijui sakė A. Kubilius.

Vilniaus rajono savivaldybė 2026–2027 metų šildymo sezonu nutarė skirti apie 1,5 mln. eurų gyventojų būstams šildyti naudojamos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos daliai subsidijuoti. Už sprendimą šios savaitės posėdyje pasisakė 24 tarybos nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 3 susilaikė.

Kitų metų valstybės biudžeto pajamų planas kelia abejonių dėl ambicingų mokesčių surinkimo prognozių, o numatomas didėjantis biudžeto deficitas lems tolesnį valstybės skolos augimą, sako ekonomistai Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė ir Tadas Povilauskas. Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė ir dėstytoja Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė teigia, kad dalies biudžeto pajamų surinkimas priklausys nuo veiksnių, kurių rezultatus prognozuoti sudėtinga.

Vyriausybė penktadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui laikinai – nuo lapkričio iki šių metų pabaigos – taikyti 50 proc. nuolaidą tarpmiestinių autobusų bilietams. Kaip posėdyje sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas, nuolaidos tikslas – sušvelninti infliacijos ir drastiškai išaugusių kuro kainų poveikį gyventojų perkamajai galiai. Vyriausybė – už 50 proc.

Prasidėjus šildymo sezonui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) įspėja apie gaisrų gyvenamosiose patalpose riziką – per praėjusį šildymo sezoną, lyginant su ankstesniu, gaisrų kilo 18 proc. daugiau. Departamento direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Aginto teigimu, per praėjusį šaltąjį metų laiką Lietuvoje kilo 5,3 tūkst. gaisrų, juose žuvo 64 žmonės, dar 115 buvo traumuoti. PAGD: gaisrų gyvenamosiose patalpose per praėjusį šildymo sezoną padaugėjo 18 proc.

Seime antradienį planuojant teikti siūlymus griežtinti Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) Lietuvoje, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad šios Vyriausybės iniciatyvos didintų šalies saugumą. „Aš manau, kad tie pasiūlymai, kurie yra teikiami, yra teisingi, palaikytini. (…) Tos papildomos priemonės, kurios dabar yra teikiamos, jos yra reikalingos, kad mes būtume saugesni “, – žurnalistams Seime antradienį sakė J. Olekas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kitų metų valstybės biudžetas parodys, ar valdžia imasi realių sprendimų šalies saugumui užtikrinti, ar apsiriboja kosmetiniais pakeitimais.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad 2028 m., baigiantis dabartinės Vyriausybės kadencijai, valstybės skola neturėtų peržengti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. „Kalbant apie skolos prognozę, (...) ji tikrai, visų pirma, neperžengs Mastrichto kriterijų apribojimų. (...) Tai tikrai nebus daugiau nei 60 proc. (...) Dabar esame tik 45 proc. riboje“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo finansų ministras.

Finansų ministras Taurimas Valys sako nematantis pagrindo keisti Loterijų mokesčio įstatymą, ką ketino siūlyti projektą parengusi ir dėl to kritikos sulaukusi Finansų ministerija, nes tam nėra politinio palaikymo.  „Šitas projektas (...) nebuvo mano asmeninė iniciatyva. Jį rengė už šią sritį atsakingas viceministras.

„Artea“ bankas mažina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 5,3 proc. Birželį bankas prognozavo geresnius rodiklius – 3,3 proc. BVP augimą ir 5,5 proc. infliacijos sulėtėjimą. Numatoma, jog 2027 metais Lietuvos ekonomika augs 2,3 proc. Prognozuojamas infliacijos sulėtėjimas iki 3,5 proc.

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Rusijos naftos ir dujų koncernas „Lukoil“ iki šių metų pabaigos gali gauti licenciją, leidžiančią eksploatuoti naftos telkinį „Nadežda“ netoli Kuršių nerijos, Aplinkos ministerija teigia, jog iš Rusijos institucijų apie tai nėra gavusi jokios oficialios informacijos. „Ministerija iš Rusijos institucijų nėra gavusi oficialios informacijos apie planuojamą „Nadežda“ naftos telkinio eksploatavimą ar su šiuo projektu susijusius sprendimus.

Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ pirmadienį prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) surengė protesto akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į Lietuvoje leidžiamą paršelių kastravimą be nuskausminimo. Akcija vyko VMVT rengiant pirmąją Lietuvoje ūkinių gyvūnų gerovės konferenciją „Kaip jie gyvena.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, jog ilgametės Alytaus šaldytuvų gamyklos „Snaigės“ bankrotą lėmė Kinijos dempingas ir užsidariusi Azijos rinka. „Užsidarius visai rinkai ir, be abejo, dėl kiniškos produkcijos dempingo įvairiose srityse, „Snaigei“ iškilo labai sudėtingas laikotarpis, kaip realizuoti tą visą produkciją, lyginant su Azijos gamintojais“, – Eltai sakė V. Janulevičius.

Prejmero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, valdančiosios koalicijos tarybos posėdis dėl degalų kainų numatomas kitą savaitę, tikėtina, ketvirtadienį. „Planuojame kalbėtis kitą savaitę. Greičiausiai, kad ketvirtadienį koalicijos taryboje, čia, Vyriausybės pastate“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo M. Sinkevičius. Pasak jo, bus kalbama ne viena tema, tačiau vienas svarbiausių klausimų bus tai, kaip kuro energetinę krizę galima amortizuoti tiek dabar, tiek artėjančiais metais.

Lietuvoje siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) aktą, didelės rizikos DI sistemų priežiūrą pagal savo kompetencijos sritis numatoma pavesti 11 institucijų. Jų veiklą koordinuotų Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kuri veiktų ir kaip bendrasis kontaktinis punktas.

Lietuvos oro uostai (LTOU) turi rizikų valdymo planą, kuris būtų taikomas tuo atveju, jeigu Latvijos oro linijos „airBaltic“ pasitrauktų iš šalies rinkos, sako laikinoji LTOU generalinė direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. „Tikrai turime rizikų valdymo planą pasitraukus reikšmingam vienam iš pagrindinių oro linijų partnerių. (…) Tai yra ilgalaikis planas atstatyti tiek srautą, tiek susisiekimą“, – žurnalistams sakė G. Norvilaitė-Tautevičė.

Vilniaus oro uoste (VNO) bus atidarytas naujasis „Aspire Lounge“ ir „Luxe by Aspire“ verslo klubas. Renginyje dalyvaus laikinai Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovo pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė ir „Swissport“ atstovas Deon van Niekerk.