Donatas Brimeris

Šalnų, liūčių ir audrų nualinti ūkininkai skundžiasi didžiuliais nuostoliais ir grasina naujais protestais. Jų sąnaudas didina pabrangę kuras ir trąšos. Tad ūkininkai perspėja, kad kels maisto žaliavų kainas arba bankrutuos. Žemės ūkio ministras, panaikinęs Maisto tarybą maisto kainas tikisi stabdyti dalindamas ūkininkams kompensacijas. Tačiau rinkos ekspertai siūlo pagrindinių maisto produktų kainas stabdyti kaip degalų – kasdien jas viešinti specialioje svetainėje.

Po audros Lietuvoje praėjus 19 dienų, elektros Lietuvoje vis dar neturi apie 600 abonentų. Atokiuose kaimuose žmonėms tenka rūsiuose laikyti maistą, rankomis skalbti rūbus. Premjeras Mindaugas Sinkevičius vis garsiau kalba apie „Ignitis“ ir „ESO“ vadovų atsakomybę, tačiau direktoriai atsistatydinti neskuba. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Rankomis jau 19 dienų tenka skalbti rūbus Ritai, gyvenančiai Mičionių kaime Anykščių rajone.

Seimo Antikorupcijos komisija po nesėkmingo pirmojo bandymo dar kartą mėgins pradėti narplioti socialdemokratų valdomos Kauno rajono savivaldybės ir jai priklausančio Raudondvario dvaro galimus nepotizmo ir korupcinius ryšius. Šioje įstaigose už 3 tūkst. eurų algą darbuojasi ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus žmona Aistė. Prieš rytoj numatomą posėdį premjero žmona raštu žiniasklaidai pateikė darbų sąrašą ką nuveikė socialdemokratų giminių ir draugų darboviete įvardytame dvare.

ESO jau pradeda mokėti kompensacijas gyventojams, patyrusiems nuostolių dėl dingusios elektros. Kompensacijas šiandien jau gavo 100 gyventojų, su neginčijamais įrodymais pateikę prašymus. Kas kompensacijos dar negavo, teks laukti dar mažiausiai savaitę, kai bus išmokama kita dalis kompensacijų. Neturinčių elektros šalyje dar apie 1 tūkst. žmonių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Centralizuotas šildymas Lietuvoje šį mėnesį vidutiniškai jau 40 proc. brangesnis nei prieš metus. Šilumininkai perspėja ruoštis kone trečdaliu brangesniam ir visam šildymo sezonui. Visgi Energetikos tarybos vadovas pripažįsta, kad šildymas brangs, tačiau brangimo tikisi perpus mažesnio.   Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šį mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje jau siekia beveik 10 ct už kilovatvalandę (9,8 ct). Ji net 40 proc.

ESO niekaip nepavyksta tesėti pažado elektros tiekimą atkurti visiems dėl audros jos netekusiems vartotojams. Elektros dar neturi apie 5 tūkst. abonentų, o daugiausia šiaurės rytų Lietuvoje. Dar nežinia, kada žmonės elektros sulauks, nors ESO tvirtina, esą jos darbininkai dirba kiaurą parą. Prezidentas su Vyriausybės nariais ir merais tariasi, kaip nukentėjusiems padidinti bent kompensacijas ir geriau pasiruošti būsimoms audroms ir galimoms priešiškų valstybių atakoms.

Valdantieji socialdemokratai vis garsiau kalba apie valstybinių energetikos bendrovių ESO ir „Ignitis“ vadovų atsakomybę dėl Lietuvą smarkiai nusiaubusios audros padarinių. Esą jie nepasimokė iš prieš dvejus metus Lietuvoje praūžusios audros pamokų. Dešinieji jau įtaria, kad socdemai tiesiog rado progą į įtakingus postus, valdančius milijardus eurų, prastumti savus žmones. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Atvėsus orams, lietuviai jau plūsta į savivaldybes prašyti kompensacijų artėjančiam šildymo sezonui. Šilumininkai ir ekonomistai perspėja, kad, brangstant naftai, dujoms ir biokurui, už šildymą teks mokėti brangiau. Žmonės skundžiasi, kad pragyvenimas brangsta, tad ministrė Inga Ruginienė jau laukia didesnio kompensacijų prašytojų būrio nei prieš metus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Į Vilniaus savivaldybę jau plūsta miestiečiai prašyti kompensacijų artėjančiam šildymo sezonui.

Nuo rytojaus ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Naujasis žemės ūkio ministras naikina maisto kainas mažinti turėjusią Maisto tarybą. Jis tai daro tuo metu, kai ekonomistai prognozuoja naują maisto kainų šuolį. Tad ūkininkų atstovai ragina Vyriausybę imtis radikalių priemonių prekybininkų ir perdirbėjų godumui pažaboti.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Dėl karo Irane pabrangus degalams, dujoms ir trąšoms, ekonomistai dar šiemet prognozuoja naują maisto kainų šuolį.

Lietuviai labai palankiai vertina visuotinį šaukimą vyrams. Vos dešimtadalis tam nepritaria. Visuotiniam moterų šaukimui pritariančių mažiau – vos pusė lietuvių. Nepaisant tokiam palankiam visuomenės nusiteikimui, Krašto apsaugos pareigūnai sako, kad Lietuva visuotiniam šaukimui dar nepasiruošusi, mat beveik metus išlaikyti ir apmokyti kariauti dešimtis tūkstančių jaunuolių valstybei kainuotų šimtus milijonų eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Dešimtys tūkstančių gyventojų iki šiol dar neturi elektros ir mobiliojo ryšio. ESO jau nebežada užtikrintai, kad visiems elektros tiekimą atkurs iki šeštadienio. O politikai jau ragina kone visus pulti pirkti generatorius, o tiems, kam elektra dingsta dažnai, svarsto generatorius dalyti su didžiulėmis nuolaidomis.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Nuo šeštadienio elektros šalyje dar neturi apie 60 tūkst.

Dėl Lietuvą nusiaubusios audros sukeltos žalos Vyriausybė svarsto visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją. Trečią parą nesulaukdami elektros, didžiulius nuostolius skaičiuoja ne tik gyventojai, bet ir verslas, ūkininkai. Sutrikus elektros, vandens ir mobiliojo ryšio tiekimui, jau dreba ir ESO vadovo kėdė, kurio alga per mėnesį viršija 9 tūkst. eurų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po praūžusios audros elektros vis dar neturi daugiau nei 100 tūkst. vartotojų, o kai kuriems jų šviesos gali tekti laukti net iki savaitgalio. Dėl elektros nebuvimo neveikia dalis mobiliojo ryšio stočių – beveik 70 tūkst. klientų liko be ryšio. Problemos paveikė ir kitus sektorius: visa apimtimi neveikia „Oro navigacijos“ oro eismo stebėjimo ir valdymo sistema, o geležinkeliečiai eismą iš dalies valdo rankiniu būdu. Be to, dėl staigaus stabdymo sugedo keturi keleiviniai traukiniai.

Lietuvoje praūžusi audra pražudė vieną žmogų ir keturis sužeidė. Elektros tiekimas sutriko beveik 300 tūkst. vartotojų. Kada visi gyventojai vėl turės elektrą, ESO kol kas negali atsakyti. Lietuvą nusiaubus audrai, premjeras žada atstatymo darbams negailėti nei pinigų, nei pareigūnų pajėgų. Beje, per audrą nuseko Kuršių marios, kuriose keleiviai patys stūmė laivą nuo seklumos į vandenį. O jėgos aitvarų mėgėjai audra džiaugėsi ir kilo į rekordines aukštumas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada, kad kitąmet pensijos didės mažiausiai dešimtadaliu. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija augtų mažiausiai iki 830 eurų. Tačiau senjorai, matydami kone akyse didėjančias maisto produktų kainas ir artėjančią energetinę krizę, graudinasi, kad tokio pensijų didinimo nebepakaks. Senjorai reikalauja vidutinę pensiją kitąmet didinti triskart daugiau – bent iki 1000 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Galimo nepotizmo skandalas socialdemokratų lyderio premjero Mindaugo Sinkevičiaus šeimoje. Premjero žmona Aistė Sinkevičienė įsidarbinusi dviejose darbovietėse – socialdemokratų valdomoje Kauno rajono savivaldybėje ir jai pavaldžiame Raudondvario dvare. Kas mėnesį į rankas premjero žmona pernai gavo vidutiniškai po beveik 4 tūkst. eurų. Nors darbe ji buvo matoma retai, 2 vaikų motina, premjero žmona tikina turinti laiko dirbti antrą darbą nuotoliu ir algą esą gauna ne dėl vyro įtakos.

Hormuzo sąsiauryje pasibaigus paliauboms, vėl brangsta nafta, o įkandin jos kyla degalų, o ypač benzino kaina. Vairuotojai piktinasi vėl priversti už dyzeliną mokėti daugiau kaip 2 eurus. Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi ir perspėja, kad dyzelinas gali ir dar labiau pabrangti. Degalinių valdytojai reikalauja skubiai mažinti mokesčius iki Lenkijos lygio, tačiau finansų ministras apie mokesčių mažinimą kalbėti nemato priežasčių, mat naftos kaina dar nepasiekė 100 dolerių už barelį.

Krekenavos kapinėse Panevėžio rajone, nuėmęs sovietinius karius šlovinančias lentas lietuvis sulaukė Kremliaus rūstybės. Maskvos teismas 7 metams kalėjimo už akių nuteisė Seimo gynėją Romualdą Liutkų. Tačiau sulaukęs tokio nuosprendžio lietuvis kaltinimus padarius žalą sovietų kapams atmeta ir dėl savo poelgio nesigaIli. Tiesa, Teisingumo ministerija dabar jam rekomenduoja nebeišvykti už ES ribų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Baimindamiesi brangaus šildymo sezono, klaipėdiečiai stovi milžiniškose eilėse ir plūsta prašyti kompensacijų. O šildymas, anot šilumininkų ir ekonomistų, artėjantį sezoną gali būti ketvirtadaliu brangesnis nei praėjęs. Europos šalims sunkiai sekasi kaupti dujų atsargas žiemai, dujos brangsta, mat Hormūzo sąsiaurio blokada tebesitęsia. Dujų atsargas mažina ir nuo karščio kenčiantys Pietų Europos gyventojai, kurie masiškai oro koncicionieriams naudoja elektrą, gaminamą iš dujų.

Galimos žemgrobystės skandalas prestižiniame Antakalnio rajone Vilniuje. Vietos gyventojai skundžiasi prokurorams ir teismams dėl savivaldybės pradėtos statyti aikštelės šunims skulptūrų parke. Žmonės nerimauja, kad parke įteisinus aikštelę, vėliau savivaldybė žemę aplink ją privatizuos ir žmonių pamėgtoje poilsio vietoje prasidės didžiulės komercinių ar gyvenamųjų namų statybos. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pirmąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerę Kazimirą Prunskienę lietuviai prisimena kaip drąsią ir ryžtingą politikę. „Gintarinės ledi“ vardą pelniusios politikės tvirto charakterio bei lyderystės žmonės dažnai pasigenda ir šiandieninėje politikoje. Drauge nuveiktus darbus bei istorines akimirkas prisimena ir jos buvę politikos bendražygiai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dėl pabrangusio biokuro šilumininkai perspėja, kad artėjantį šildymo sezoną gali tekti mokėti ketvirtadaliu brangiau nei pernai. Šilumininkai jau dabar ragina Vyriausybę nesėdėti rankų sudėjus, o mažinti biokuro kainą, pavyzdžiui, įpareigojant Valstybinę miškų urėdiją pagaminti daugiau biokuro ir jį parduoti mažesne kaina nei šiuo metu rinkoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kauno gyventojai už centralizuotą šilumą moka vieną didžiausių kainų tarp didžiųjų miestų.

Įtampa Hormuzo sąsiauryje ir tik pusiau užpildytos Europos dujų saugyklos kelia šildymo kainas. Šilumininkai perspėja ruoštis, kad artėjantį šildymo sezoną teks mokėti ketvirtadaliu, o gal ir dar brangiau negu praėjusį. Energetikos ministras jau tariasi su šilumininkais, ką daryti, tačiau PVM lengvatos grąžinti dar neskuba. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Artėjant savivaldybių rinkimams Lietuvos bankas prisiminė savivaldybes, kuriose nėra nė vieno banko skyriaus. Tokių Lietuvoje – šeštadalis. Todėl centrinis bankas ragina komercinius bankus jose bent kelias dienas per savaitę teikti gyvas paslaugas gyventojams. Lietuvos banko atstovai taip pat užsimena besiderantys su komerciniais bankais dėl maždaug pusšimčio naujų bankomatų įrengimo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šį mėnesį lietuvių sąskaitose nugulus beveik milijardui eurų iš antrosios pensijų pakopos, iš kailio neriasi ir sukčiai, kurie gviešiasi šių pinigų. Žmonės pasakoja sulaukiantys gausybės melagingų skambučių, žinučių ir elektroninių laiškų. Tad bankų atstovai perspėja būti itin atidžius, netikėti pasakiškais investavimo pažadais ir niekam neatskleisti banko sąskaitų prisijungimo duomenų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Antroji pensijų pakopa toliau griūna. Per antrąjį metų ketvirtį iš jos pasitraukė dar 116 tūkst. dalyvių ir atsiėmė dar vieną milijardą eurų. Iš viso iš antros pakopos jau pasitraukė beveik pusė dalyvių, o pakopoje nebeliko nė 6 mlrd. eurų iš buvusių 10 mlrd. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Antrosios pensijų pakopos reformos iniciatorė Inga Ruginienė – vėl ministrė.

Degalinėse – naujas kainų šuolis. Kai kuriose degalinėse už litrą dyzelino vėl tenka mokėti 2 eurus. Brangsta ir dujos, biokuras, todėl ekonomistai perspėja ne tik apie galimą naują infliacijos bangą, bet ir apie dar brangesnį artėjantį šildymo sezoną. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kainų šuolis pasiekė ne tik degalus Degalinių valdytojai sako, kad tokiomis kainomis stebėtis nereikėtų, ir perspėja, jog kitą savaitę jos gali būti dar didesnės.



Pagal infliaciją aplenkusi Latviją ir Estiją, Lietuva kopia į pirmaujančias gretas Europos Sąjungoje. Ekonomistai perspėja, kad rudenį sulaukti galime ir antros infliacijos bangos, ypač brangs maistas. Lietuviai piktinasi, kad valdžia nesuvaldo infliacijos ir skuba ruoštis artėjančiam brangymečiui – jau kaupia ir konservuoja maisto atsargas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vos prisiekusiam naujajam žemės ūkio ministrui demokratui Kęstučiui Mažeikai ūkininkai jau grūmoja protestais. Žemdirbiai piktinasi brangstančiais degalais, trąšomis, vis didesniais aplinkosaugos ribojimais ir rudenį ruošiasi blokuoti šalies kelius. Ūkininkai piktinasi ir Seimo priimtu Pieno įstatymu, kuris ūkininkų esą ir toliau beveik neapgins nuo perdirbėjų ir prekybininkų godumo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ruošia naują ginklą prieš kosmines vaistų kainas šalyje – žada įgyvendinti seną pažadą ligoninėse įkurti valstybines vaistines. Jų ministras labiausiai pasigenda mažuose miesteliuose, kur trūksta privačių vaistinių. L. Kukuraitis žada, kad valstybinėse vaistinėse vaistai kainuos mažiau.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilnietei Raisai į vaistinę tenka užeiti bent kartą ar du per savaitę.

Trijų milijardų eurų vertės jūros vėjo elektros parko projektas prie Palangos dar labiau klimpsta. Baigiantis darbą Vyriausybėje ministras Žygimantas Vaičiūnas rėžia, kad „Ignitis“ jo nesugeba įgyvendinti. Ministras vėjo parką siūlo dar gelbėti europiniais pinigais. O lenkai ir šioje srityje lietuviams nušluosto nosį – jau po metų žada užbaigti savo vėjo parko statybas netoli Gdansko ir gaminti elektrą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuviai toliau traukiasi iš antrosios pensijų pakopos, o daugumą atsiimtų pinigų laiko tiesiog bankų sąskaitose, kur jie vien dėl infliacijos praranda vertę. Sunerimę, kad taip lietuviai vėjais paleis senatvei taupytus pinigus, valdantieji tariasi, kaip išmokyti lietuvius investuoti ir įveikti investavimo fobijas. O naujasis finansų ministras jau žada lietuviams sukurti kone investavimo rojų ir pamokyti, kaip tai daryti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Antroji pensijų pakopa toliau traukiasi. SEB bankas skelbia, kad iš jų fondų pasitraukė dar apie dešimtadalis dalyvių. Seimo narys Algirdas Sysas prognozuoja, iš viso iš antros pakopos šįkart pasitraukusių bus apie 100 tūkst., taigi antroji pakopa per pusmetį neteks apie pusės dalyvių. Aiškėja ir kurie gyventojai pralošė, kurie laimėjo.

Naujasis premjeras Mindaugas Sinkevičius neslepia, kad kitąmet didins senatvės pensijas. Ir nors jis dar neatskleidžia tikslių sumų, Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas jau nerimauja, kad kitais, rinkimų metais, politikai neperlenktų lazdos taškydami „Sodros“ rezervą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius kitais metais žada toliau didinti senatvės pensijas. Tiesa, jis dar neatskleidžia, kokią dalį pensijoms skirtų iš milijardinio „Sodros“ rezervo.

Baigėsi antrasis etapas pasitraukti iš II pensijų pakopos. Fondų valdytojai prognozuoja, kad jis bus kiek mažesnis nei pirmasis, o toliau kaupti liks bent trečdalis buvusių dalyvių. Beje, iš II pakopos traukiasi ir vienas parlamentarų – signataras, Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas. Jis nusprendė vietoje priedo prie pensijos visas sukauptas lėšas panaudoti namo statyboms. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuviai, atsiėmę pinigus iš antrosios pensijų pakopos, toliau juos leidžia baldams, buitinei technikai, kompiuteriams ir statybinėms medžiagoms. Mažmeninė prekyba gegužę buvo beveik dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. O, pasinaudodami situacija ir matydami išaugusią paklausą, prekybininkai kelia ir kainas. Na, o naujas milijonų eurų pliūpsnis į lietuvių sąskaitas bus jau liepos mėnesį. Tiesa, ekonomistai jo tikisi mažesnio nei per pirmąją bangą prieš 3 mėnesius.

Vilniuje ant televizijos bokšto suplevėsavo didžiulė Jungtinių valstijų vėliava. O prieš tai ją dar spėjo sutrypti ir sutrikdyti ceremoniją JAV prezidento Donaldo Trumpo politika nepatenkintas protestuotojas. Vilniuje minint 250-ąsias Jungtinių valstijų nepriklausomybės metines, 20-metis jaunuolis ėmė lakstyti ant kelti paruoštos šios šalies vėliavą šalia televizijos bokšto 8 valandą ryto.

Naujoji valdančioji dauguma ruošia priešrinkiminį išmokų ir mokesčių paketą. Kitąmet žada net dešimtadaliu dosnesnes pensijas ir kitas socialines išmokas, pavyzdžiui, naujagimio susilaukusiems tėvams pirmus priežiūros metus mokėti visą buvusią algą. Svarsto stabdyti ir degalų mokesčių didinimo planą, taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui. Tačiau valdančioji dauguma gali didinti saldintų gėrimų, lošimų, alkoholio, rūkalų, kelių mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Baigiasi antrasis etapas pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Fondų valdytojai prognozuoja, kad dabar pasitrauks kiek mažiau nei prieš tris mėnesius ir kaupti toliau liks bent trečdalis dalyvių. Beje, iš pakopos traukiasi ir vienas seniausių parlamentarų – signataras liberalas Eugenijus Gentvilas. Jis vietoje 150 eurų priedo prie pensijos nusprendė iškart visus pinigus panaudoti statyboms. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Jau kitą savaitę už prekes iš Kinijos elektroninių parduotuvių teks mokėti brangiau. Visoje Europos Sąjungoje įsigalios naujas 3 eurų mokestis už bet kokią smulkmeną. Lietuviai piktinasi, kad prekės pabrangs, ir svarsto, jog pigių niekučių siųstis, greičiausiai, nebeapsimokės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietis Raimundas kiniškoje elektroninėje parduotuvėje užsisakė įrankių automobilių remontui už beveik 150 eurų.

Narystė euro zonoje, praūžusi pandemija, nesibaigiantis karas Ukrainoje, didėjančios algos ir kainos lietuvius verčia vis labiau taupyti. Lietuviai indėliuose ir einamosiose sąskaitose laiko apie 30 mlrd. eurų. Ekonomistai ginčijasi, kiek lietuvių tapo investuotojais: vieni mato dvigubą proveržį, tačiau, anot oponentų, atmetus indėlius, šis proveržis gerokai sumenktų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nepaisant milijardinių santaupų ir investicijų, skurstančiųjų dalis nemažėja.

Kainos Lietuvos degalinėse šokinėja tarsi amerikietiškuose kalneliuose. Vairuotojai nebesupranta, kas vyksta, ir kaltina degalinių valdytojus godumu. Šie teisinasi mėginantys išparduoti prieš savaitę brangiai įsigytus degalus. O ekonomistų nuomonės dėl naftos kainų pokyčių išsiskiria – vieni tikina, kad nafta ir toliau pigs, tačiau kiti tam priežasčių nebemato. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pastarąją savaitę Lietuvos degalinių švieslentėse kainos priminė amerikietiškuosius kalnelius.

Taškydami II pakopos pinigus baldams, automobiliams, auksui ir erotinėms prekėms, lietuviai, pasirodo, nemažą dalį lėšų ir pasiliko – bankų sąskaitose jie laiko apie 2 mlrd. eurų, o dar pusę milijardo išsigrynino. Prezidentas ragina gyventojus šiuos pinigus skolinti valstybei už palūkanas ir taip prisidėti prie valstybės projektų finansavimo. Tuo metu politikai ginčijasi, kaip patobulinti II pensijų pakopą, kad iš jos nepasitrauktų likę dalyviai. Daugiau apie tai sužinokite – TV3 Žiniose.

Seimas griežtina nepriklausomų elektros tiekėjų kontrolę. Jei nesugebės gyventojams pasiūlyti itin mažos elektros kainos, tiekėjai privalės kone 300 tūkst. klientų tiesiog atiduoti į „Igničio“ visuomeninį tiekimą. Nepriklausomi elektros tiekėjai nepatenkinti šia naujove, mat mažesnę kainą vargu, ar pasiūlys, tad tiesiog praras dalį klientų ir jų pinigų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Panevėžiečiai miglotai pasakoja apie tai, kiek ir pagal kokį planą moka už sunaudojamą elektrą.

Aštrėja konfliktas tarp darbdavių, profsąjungų ir Vyriausybės dėl kitų metų minimalios algos didinimo. Darbdaviai ir profsąjungos gėdina nueinančią Ingos Ruginienės vyriausybę, kad ši būsimai valdžiai teikia nesuderintą minimalios algos didinimo planą – pagal jį MMA didėtų 50 eurų, iki 900 „į rankas“ . Matydami, kad Vyriausybė nepaiso jų nuomonės, pramonininkai žada nedalyvauti trišalėje taryboje ir sunkiai įsivaizduoja joje darbą su I. Ruginiene, jei ji grįš į socialinės apsaugos ir darb...

Jungtinėms valstijoms ir Iranui derantis dėl karo pabaigos ir tvyrant įtampai, Lietuvos bankas blogina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Pabrangusi energija ir antrosios pensijų pakopos milijardai kainas Lietuvoje, anot banko, padidino šiemet 5 ar net 6 proc. Tačiau Lietuvos banko vadovas guodžia, kad bent lietuvių algos šiemet turėtų didėti dvigubai greičiau už infliaciją.

Jungtinių valstijų prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie karo su Iranu pabaigą ir žadant atverti Hormūzą – nafta pasaulyje per dieną atpigo dešimtadaliu. Tačiau Lietuvos degalinėse – situacija priešinga. Po savaitgalio benzinas ir dyzelinas jau brangsta. Degalinių valdytojai kaltę verčia valdantiesiems, kad nepratęsė dyzelino akcizo mokesčio sumažinimo.