BNS

Rusijos Tyrimų komitetas antradienį pranešė iškėlęs baudžiamąją bylą populiariam žurnalistui, esą skleidusiam „melagingą“ informaciją apie rusų armiją Maskvos užpultoje Ukrainoje. „Pagrindinis tyrimų departamentas inicijavo baudžiamąją bylą prieš žurnalistą Aleksandrą Nevzorovą“, – sakoma Tyrimų komiteto pareiškime.

Vengrijos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ iš Vilniaus ir Kauno pasiūlė tris naujas kryptis bei atnaujino skrydžius dar penkiomis kryptimis.   Skrydžiai į Barseloną Ispanijoje vyksta nuo pirmadienio, į Atėnus Graikijoje ir iš Kauno – į Nyderlandų pietuose įsikūrusį Eindhoveną – nuo kovo 28 dienos.

Lietuvos komerciniai bankai nuo karo Ukrainoje pradžios fiksuoja padidėjusį karo pabėgėlių srautą – dauguma jų čia atidaro sąskaitas ir atlieka kitas operacijas. Kai kuriuose bankuose Ukrainos piliečiai sudaro ketvirtadalį visų atsidarančių sąskaitas klientų.  „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sako, jog banko skyriuose išaugo žmonių iš Ukrainos.  „Žinoma, kad taip.

Serbija atmeta Lietuvos raginimą nubausti šalis, atsisakančias prisijungti prie Ukrainą užpuolusiai Rusijai taikomų sankcijų, įskaitant ir narystės Europos Sąjungoje siekiančią Balkanų valstybę. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

Rusijos policija antradienį trumpam sulaikė du kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatus, teismui skyrus opozicijos lyderiui devynerių metų įkalinimo bausmę pagal naujus kaltinimus. Olga Michailova ir Vadimas Kobzevas buvo sulaikyti prie pat A. Navalno kolonijos Pokrovo mieste netoli Maskvos, kai kalbėjosi su reporteriais, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Juos išsivedė policijos pareigūnai, bet netrukus jie buvo paleisti.

Rusijos parlamento žemieji rūmai antradienį priėmė įstatymo projektą, numatantį laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę už „melagingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus užsienyje paskelbimą. Įstatymas priimtas Maskvai tęsiant prieš beveik mėnesį pradėtą karinį puolimą kaimyninėje Ukrainoje.

„Eurovizijos“ organizatoriai pirmadienį pranešė, kad karo krečiama Ukraina patvirtino dalyvausianti gegužę vyksiančiame šių metų dainų konkurse. „Eurovizijos“ vykdomoji direktorė Simona Martorelli nurodė, kad Ukrainos delegacija patvirtino dalyvausianti ir laiku atsiuntė visą reikalingą medžiagą. „Tai absoliučiai žavu, atsižvelgiant į padėtį“, – sakė S. Martorelli.

Laikinai priglausti nuo karo bėgančius vaikus iš Ukrainos pasiryžo per 600 Lietuvos gyventojų, trims vaikams globėjai jau surasti, ketvirtadienį pranešė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak jos, prieš savaitę paskelbus apie laikinų globėjų paiešką, sutikusiųjų padėti skaičius didėja kiekvieną dieną. Taip pat atsiranda pasirengusių ne tik globoti, bet ir įvaikinti šiuos vaikus, tačiau tarnyba pabrėžia, kad tokios galimybės nėra.

 Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungai (ES) į sankcijų sąrašą trečiadienį įtraukus netiesioginį Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosos“ savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką, įmonės sąskaitos areštuotos. Tai BNS patvirtino Kėdainių meras Valentinas Tamulis ir pati įmonė.  „Šiuo metu gamykla funkcionuoja, šiandien dar niekas darbuotojų neatleidžia, bet jiems („Lifosai – BNS) sąskaitų areštas uždėtas, jų veikla kaip ir sustabdyta“, – BNS sakė V. Tamulis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko namuose rasta 140 tūkst. eurų, kaip manoma, gautų kaip kyšis. Tai, pasak prokuroro, iki šiol didžiausia Lietuvoje rasta kyšio suma. Jis patvirtino, kad kyšio davėjas – bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas. Jam, kaip ir V. Šiliauskui, pareikšti įtarimai. „Vakar ryte Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pradėjo kratą Kauno administracijos direktoriaus namuose.

Keturios Seimo opozicinės frakcijos nepritaria naujoms nepaprastosios padėties sąlygoms, todėl ketina balsuoti prieš jos įvedimą. „Negalime balsuoti už tokį žodžio laisvę ir pagrindines Konstitucijos teises ribojantį projektą. Mes pritariame nepaprastosios padėties pratęsimui, tačiau negalime pritarti toms naujoms nuostatoms, kurios tikrai yra perteklinės“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia spartinti atsijungimą nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), nes Rusija gali ją naudoti kaip poveikio priemonę, atjungdama Baltijos šalis, sako šalies prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Kad elektros atjungimas gali būti kaip vienas iš poveikių, mes matėme vakar, atjungus Černobylio atominę elektrinę, tai kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Europos Parlamentas trečiadienį pareikalavo sustabdyti vadinamųjų auksinių pasų, suteikiančių Europos Sąjungos pilietybę, išdavimą turtingiems investuotojams, Vakarų valstybėms imantis sankcijų prieš Rusijos oligarchus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.    Strasbūre posėdžiaujantys įstatymų leidėjai dauguma balsų priėmė privalomosios galios neturinčią rezoliuciją, raginančią sustabdyti pilietybės suteikimą finansiniais sumetimais.

Vyriausybės siūlymai nepaprastosios padėties metu drausti prorusišką propagandą yra populistiniai ir rodo valdžios nepasitikėjimą savo šalies piliečiais, teigia dalis ekspertų. Kiti sako, jog Rusijos invazijos į Ukrainą metu tokias priemones galima pateisinti, tačiau tuo pačiu ragina didinti gyventojų medijų raštingumą.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje sutarė beveik 300 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai ir teikia siūlymą Seimui atitinkamai tikslinti 2022 metų valstybės biudžetą. Toks pakeitimas leistų išlaidas gynybai padidinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). „(Šį klausimą – BNS) reiktų svarstyti skubos tvarka“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Rusijos karo Ukrainoje išprovokuotas energijos kainų šuolis sukels pasekmes, panašias į 1973 metų naftos krizės poveikį, trečiadienį įspėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as. Dabartinė energetikos krizė „savo intensyvumu, brutalumu panaši į 1973-iųjų naftos krizę“, sakė jis per spaudos konferenciją Paryžiuje.

Teisėsaugai įtariant Kauno savivaldybės administracijos vadovą Vilių Šiliauską kyšininkavimu, miesto meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad su juo siekiama susidoroti. Pareigūnų veiksmus jis pavadino puolimu. „Šis žmogus nebe pirmą kartą sulaukia puolimo savo adresu. Ne taip seniai kai kam neįtiko jo nedarbinė veikla bitininkaujant, bet ten po ilgo tyrimo jokių pažeidimų institucijos nenustatė“, – BNS trečiadienį perduotame komentare teigė V. Matijošaitis.

Lietuvoje yra sulaikytų strateginius objektus, tarp kurių – ir kariniai, fotografavusių asmenų, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis tai sakė kalbėdamas apie suaktyvėjusius Rusijos ir Baltarusijos žvalgybininkų veiksmus. „Žinoma, kad fiksuojami žmones, kurie, pavyzdžiui, fotografuoja karinius, strateginius objektus, tai gali būti infrastruktūriniai, svarbūs objektai“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė A. Anušauskas.

Europos Sąjungos šalys susitarė įtraukti daugiau Rusijos oligarchų ir pareigūnų į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat sugriežtinti kriptovaliutų kontrolę ir suvaržyti jūrų transporto sektorių dėl Maskvos karo Ukrainoje, trečiadienį pranešė diplomatai.

Teisėsauga trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriame korupcija įtaria Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską ir vienos neįvardijamos statybų bendrovės vadovą. Apie ikiteisminį tyrimą BNS iš pradžių patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kiek vėliau pranešimą spaudai paskelbė Generalinė prokuratūra.

Rusijos, Baltarusijos žvalgyba taikosi į Lietuvoje veikiančius šių šalių opozicijos aktyvistus – juos seka, klausosi pokalbių, organizuoja provokacijas, trečiadienį informavo Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Rusijos ir Baltarusijos valdantieji režimai didina spaudimą nesisteminės opozicijos organizacijoms, kurios dėl didelio valdžios ir teisėsaugos spaudimo bei persekiojimo veiklą perkelia į užsienio valstybes“, – rašoma pranešime.

Lietuva turi sudaryti sąlygas nuo karo bėgantiems ukrainiečiams kuo greičiau įsilieti į gyvenimą čia, sako Seimo pirmininkė. „Karo pabėgėliai, kurie atvyksta, jie po vienos-dviejų dienų nori dirbti. Jie nori būti užtikrinti, kad jų vaikai gali eiti į mokyklą ir jie nori eiti į lietuviškas mokyklas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, Lietuva turi pasistengti, kad biurokratinės procedūros pabėgėliams įsikurti būtų kuo paprastesnės ir greitesnės.

Rusijos centrinis bankas naktį į trečiadienį priėmė drastišką sprendimą pusmečiui iki rugsėjo 9-osios faktiškai uždaryti valiutų grynaisiais rinką, šaliai patiriant precedento neturinčias finansines ir ekonomines sankcijas dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą. Šiuo laikotarpiu šalyje uždraustas užsienio valiutų grynaisiais pardavimas bei apribotas lėšų atsiėmimas iš indėlių užsienio valiuta suma iki 10 tūkst. JAV dolerių ekvivalento.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ antradienį dar labiau sumažino Rusijos valstybės skolos reitingą, jau anksčiau priskirtą „šlamšto“ diapazonui, nurodydama, jog šis sprendimas atspindi nuomonę, kad nemokumas yra neišvengiamas.

Jungtinės Valstijos antradienį atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje ir pabrėžė, kad šis planas sukėlė „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui. Varšuva nustebino JAV pareigūnus savo pasiūlymu perkelti Lenkijos turimus sovietinės gamybos lėktuvus į JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijos mieste Ramšeine.

„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ gali pasirašyti sutartį su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica” geležinkelio tilto per Nerį rangovo konkurso antros vietos laimėtoja Italijos  inžinerijos, infrastruktūros ir pastatų statybos bendrove „Rizzani de Eccher“. Strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija, įvertinusi „LTG Infra“ ketinamą sudaryti sandorį ir matydama tam tikrų rizikų nacionaliniam saugumui, praėjusią savaitę nustatė įmonei privalomas ...

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos ir pavadino šią krizę „giliai neraminančią“ per pokalbį vaizdo ryšiu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Tokius komentarus Xi Jinpingas išsakė praėjus beveik dviem savaitėms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir JT pranešus, jog dėl karo iš savo šalies pasitraukusių ukrainiečių skaičius perkopė 2 mln.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Vakarai netesi pažadų apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų. „Jau 13 dienų girdime pažadus, 13 dienų mums buvo sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums perduoti“, – per „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis. „Tačiau atsakomybė taip pat tenka tiems, kas Vakaruose nesugeba priimti sprendimo jau 13 dienų, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija ruošiasi ilgalaikiam karui, ir Vašingtonas stengiasi padėti Kyjivui atsilaikyti, bet svarbiausios išlieka pastangos, kad konfliktas neišsiplėstų už Ukrainos ribų ir neišprovokuotų Trečiojo pasaulinio karo.

Trijuose Lietuvos oro uostuose vasarį aptarnauta daugiau nei 250 tūkst. keleivių – 6,6 karto daugiau nei prieš metus, kai jų buvo 38 tūkst. Keleivių srautas vasarį siekė daugiau nei 60 proc. 2019 metų vasario srauto, pranešė Lietuvos oro uostai. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad Rusijos karas Ukrainoje didžiausios  įtakos turėjo toms bendrovėms, skraidinusioms į Ukrainą ir iš jos arba ten laikiusioms savo orlaivius.

 Per Rusijos antskrydį Ukrainos Sumų mieste, esančiame maždaug už 350 km į rytus nuo sostinės Kyjivo, žuvo mažiausiai 18 žmonių, tarp jų – du vaikai, antradienį pranešė vienas aukšto rango pareigūnas. „Priešo lėktuvai pirmadienio vakarą klastingai atakavo daugiabučius namus“, – platformoje „Telegram“ paskelbė gelbėjimo tarnybos, atvykusios į įvykio vietą 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley pirmadienį paragino Europoje dislokuotus amerikiečių karius parodyti savo ryžtą ir užkirsti kelią „galingųjų valstybių karui“, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas keliauja po Europą, siekdamas parodyti Vašingtono „pasiryžimą“ ginti rytinį NATO flangą Maskvos agresijos akivaizdoje.

Azerbaidžano, artimo Rusijos invazijai į Ukrainą nepritariančios Turkijos sąjungininko, valstybinės aviakompanijos AZAL ir „Buta Airways“ pranešė neribotam laikui stabdančios visus skrydžius į Rusiją. Avianews.com skelbia, jog Azerbaidžano oro vežėjos atsisakė skraidinti į Rusiją dėl JAV ir ES įvestų sankcijų Rusijai dėl jos neregėtos karinės agresijos, nes nebegali apdrausti skrydžių į šią valstybę.

Rusija balandį dėl tarptautinių sankcijų, įvestų ir plečiamų dėl jos nepagrįstos ir brutalios karinės agresijos prieš Ukrainą, gali tapti nepajėgi vykdyti įsipareigojimus tarptautiniams skolintojams, tvirtina agentūra „Bloomberg“, remdamasi vieno didžiausių JAV banko „Morgan Stanley“ ekspertų vertinimais.

Gandai dėl galimo tarptautinio embargo rusiškai naftai Rusijos rublio kursą pirmadienį nusmukdė į naujas istorines žemumas – iki apytikriai 150 rublių už JAV dolerį ir 164 rublių už eurą. Palyginti su laikotarpiu iki Rusijos invazijos į Ukrainą, rublis nuvertėjo jau bemaž perpus – vasario 23-ąją, Rusijos pradėto nepateisinamo karo prieš Ukrainą išvakarėse, už JAV dolerį Maskvos tarpbankinėje valiutų rinkoje buvo mokama apytikriai 80 rublių.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pirmadienį pranešė gavusi pranešimų, kad per artilerijos apšaudymą buvo apgadintas branduolinių tyrimų kompleksas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos antrame pagal dydį Charkivo mieste, bet šis incidentas „radiologinių pasekmių“ nesukėlė. Vienoje įsikūrusi Jungtinių Tautų agentūra nurodė, kad ukrainiečių tarnybos ją informavo apie sekmadienį įvykusią ataką. Pranešimų apie tame objekte padidėjusį spinduliuotės lygį nebuvo.

Grupė lietuvių antradienį pradėjo kampaniją „Paskambink Rusijai“, ja bus siekiama kuo geriau informuoti paprastus rusus apie karą Ukrainoje, šalies valdžiai apribojus prieigą prie nepriklausomų informacijos šaltinių. Ruošdamiesi kampanijos startui, savanoriai sukūrė interneto puslapį su milijonais Rusijos gyventojų telefonų numerių, gautų iš viešų registrų.

Lietuvoje reikia įrengti papildomą rezervinį internetą bei geriau apsaugoti darbuotojų kompiuterius, sako kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius. Pasak jo, tokį rezervinį internetą turėtų įrengti nepriklausomas tiekėjas.  Tuo metu asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas pareiškė, kad karas Ukrainoje rodo, jog Lietuvos informacinių technologijų (IT) saugumo doktrina sudaužyta į šipulius.

Klaipėdoje sustabdę Nigerijos piliečio vairuotą automobilį, policininkai jame aptiko, kaip įtariama, maišelį su narkotikais. Sekmadienio naktį, apie 2 val., Taikos prospekte, sustabdytas automobilis „Citroen C4“, kurį vairavo 22 metų Nigerijos pilietis. Per automobilio apžiūrą, po kilimėliu rastas ir paimtas permatomas užspaudžiamas maišelis su žalsvai rusvos spalvos augalinės kilmės galbūt narkotine medžiaga, pranešė policija.

Verslininko Igorio Udovickio šeimos valdoma logistikos bendrovė „Ferteksos transportas“  planuoja atleisti 14, arba daugiau nei pusę darbuotojų. Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, darbo neteks devyni transporto specialistai, likę – skirtingų veiklų administracijos darbuotojai. „Sodros“ duomenis, įmonėje dabar dirba 25 darbuotojai. „Ferteksos transportas“ teikia birių ir pakuotų trąšų ekspedijavimo per Klaipėdos uostą paslaugas. 80 proc.

Į Lietuvą sekmadienio vakarą atvyko Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas, kuris lanko Belgiją, Lenkiją, Moldovą ir Baltijos šalis, siekdamas patvirtinti Vašingtono paramą Ukrainai. A. Blinkenas pirmadienį Vilniuje susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino tarptautinę bendruomenę įvesti dar griežtesnes sankcijas Maskvai, į jo šalį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms užpuolus ir užėmus didžiausią Europoje atominę elektrinę. „Būtina nedelsiant sugriežtinti sankcijas branduolinio terorizmo valstybei“, – pareiškė jis, kilus nerimui, kad kautynės prie Zaporižios jėgainės galėtų sukelti branduolinę avariją.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragina Lietuvos verslo įmones pasitraukti iš agresiją prieš Ukrainą vykdančių Rusijos bei Baltarusijos, nepirkti šiose valstybėse pagamintų produktų.  „Bendrovės iš viso pasaulio masiškai traukiasi iš didžiulį karą sukėlusių valstybių ir aš kviečiu Lietuvos verslus, kurie dar to nepadarė, pasitraukti.

Lietuvos pensijų fondai į Rusijos vertybinius popierius tiesiogiai neinvestuoja jau seniai, o netiesioginės jų investicijos sudaro labai nedidelę dalį, sako fondų valdytojai. Pasak jų, greitai Rusija bus „nurašyta“.  „Nė vienas šalyje veikiantis antros ir trečios pakopos pensijų fondas nėra tiesiogiai investavę į Rusijos vertybinius popierius.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos „beatodairiškumą“ dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo ir pareikalavo Maskvos nutraukti karą prieš savo kaimynę. „Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį branduoliniu terorizmu pavadino Rusijos pajėgų veiksmus puolant Ukrainos atomines elektrines. „Rusijos atakos prieš civilius atominius objektus Ukrainoje yra branduolinio terorizmo aktas ir nusikaltimas žmogiškumui. Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje, pasienyje su Lietuva, taip pat gali būti paversta Rusijos ginklu“, – tviteryje penktadienį rašo prezidentas.

Įtakingas JAV senatorius Lindsey Grahamas paragino, kad „kas nors Rusijoje“ nužudytų prezidentą Vladimirą Putiną, jo pajėgoms užpuolus Ukrainą. „Kaip tai baigti? Kas nors Rusijoje turi imtis atsakomybės... ir pašalinti šį vyruką“, – sakė respublikonų senatorius ketvirtadienį vakare per interviu konservatyvios televizijos „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity.

Rusijos atakos prieš Ukrainos atomines elektrines gali lemti „nepamatuojamas pasekmes“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Apšaudymas atominės elektrinės yra išskirtinis veiksmas, nes pasekmės gali būti nepamatuojamos, Šiuo (Zaporožės elektrinės – BNS) atveju pasibaigė viskas, kiek žinau, nors pataikė į energobloką, be katastrofinių padarinių.

Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad užgesino gaisrą Zaporožės atominėje elektrinėje, kilusį po Rusijos kariuomenės apšaudymo. „6 val. 20 min. gaisras Zaporožės AE Enerhodare buvo užgesintas. Aukų nėra“, – feisbuke paskelbė pagalbos tarnybos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos apšaudė didžiausią Europoje atominę elektrinę.