Benita Bliuvaitė

Prieš 20 metų vykusi Rusijos miesto Beslano apgultis paliko juodą dėmę Rusijos istorijoje. Čečėnų separatistai rugsėjo 1-osios šventę pavertė kraujo klanu, kuriame žuvo apie 400 žmonių, daugiau nei pusė iš jų – vaikai. Viskas prasidėjo nuo šventės, o baigėsi pasipylusiais kaltinimais Rusijai Europos Žmogaus Teisių Teisme. Besibaigiant 2004 m. rugsėjo 1-osios šventei Beslane, Rusijos pietuose esančiame miestelyje, kilo sumaištis.

Portalo tv3.lt redakciją pasiekė įtartinas vaizdo įrašas, kuriame litvinų atstovu prisistatantis anonimas vyras grasina Lietuvai ir kaltina šalies pareigūnus nužudžius vieną iš jo kolegų. Informacinio saugumo ekspertas Nerijus Maliukevičius teigia, kad šis vaizdo įrašas – tikriausias Rusijos ir Baltarusijos propagandos produktas.

Besiruošdamas JAV prezidento rinkimams, Donaldas Trumpas pasirodė ne vienoje valstijoje. Po jo kalbų save prilyginant nukankintam Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, grasinant neginti NATO šalių, kurios nesilaiko finansinių įsipareigojimų, bei respublikonams eilinį kartą vetuojant paramos Ukrainai paketą, D. Trumpo populiarumas išaugo. Lietuvos ekspertai pabrėžė, kad pareiškimai neprivalo reikšti pažado, tačiau jo pergalė Europoje galėtų reikšti politinį žemės drebėjimą.

Šeštadienį pasaulis mini dvejus metus, kaip Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vakaruose šiandieną tvyro įvairios nuotaikos – apklausos rodo, kad europiečiai netiki Ukrainos pergale, o Vakarų lyderiai nelinkę gausiai remti karo nuniokotą šalį. Tačiau Lietuvos ekspertų manymu, pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje neturi didelės įtakos tolesnei karo eigai. Svarbiausia – remti Ukrainą.

Beveik pusė šalies gyventojų mano, kad Lietuva turėtų susilaikyti nuo kritikos Kinijai, o Vyriausybės vykdomą užsienio politiką Kinijos atžvilgiu laiko išsišokimu, rodo tyrimas. Vis dėlto Kinijos poveikį Baltijos šalyse analizavę ekspertai sako, kad nuomonės apie Kiniją neturinti dalis apklaustųjų yra pavojingiausia masė.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano veto pagalbos Ukrainai paketui ir Švedijos narystei NATO sukėlė Europos lyderių pasipiktinimą. Nuolatinės derybos ir ekspertų bei lyderių nepasitenkinimas, atrodo, yra kova su vėjo malūnais. Tačiau Lietuvos ekspertai tame mato prasmę – pašalinti Vengriją iš NATO ir ES ne vien būtų neįmanoma, bet ir pavojinga, ypač kai ji žaidžia dvilypį žaidimą – tiek su ES, tiek su Rusija.

Vasario 8-ąją dienos šviesą išvydęs Vladimiro Putino interviu su Amerikos žurnalistu Tuckeriu Carlsonu supurtė pasaulį – vieni T. Carlsoną niekino, o kiti – šlovino. Tačiau vienas dalykas išlieka aiškus – V. Putino žinutė yra kupina melo ir dezinformacijos. Rusijos opozicionierius Michailas Chodorkovskis socialiniame tinkle X paskelbė 12 V. Putino išsakytų melų, kuriuos pavyko paneigti. O Lietuvos ekspertas padėjo suprasti, ką tokie V. Putino pareiškimai galėtų reikšti.

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Rusija savo ekonomiką visiškai sufokusavo karo pramonei. Pasirodžius Vladimiro Putino pareiškimams, kad Rusijos ekonomika stabiliai auga, ekspertai ėmė abejoti. Jų teigimu, tokius netikėtus augimus reikėtų vertinti skeptiškai ir pernelyg nenuvertinti sankcijų galios.  Rusijos režimo lyderiui pareiškus, kad Rusijos BVP 2023 m. pakilo 3,6 proc.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Tačiau ekspertai į tokį D. Trumpo posakį žvelgia ramiai ir teigia, jog tai dar vienas siekis gauti kuo daugiau balsų.

Per pastarąjį mėnesį iš Kremliui ištikimo Rusijos elito pasipylę grasinimai apie branduolinio ginklo panaudojimą Vakarus privertė sunerimti. Tačiau Lietuvos politologės ramina – tai tušti grasinimai, kurių tikslas yra kurstyti baimę Europoje. Anot eksperčių, tai yra sena taktika, kurią Rusija naudoja ilgus dešimtmečius. Mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė teigia, jog nuolatiniai ir vieši pareiškimai apie branduolinį karą yra sena Rusijos retorika.

Rusijos prezidento rinkimai, vyksiantys 2024 m. kovą, ekspertų nestebina – Vladimiro Putino pergalė yra labiausiai tikėtina. Nors dauguma žmonių supranta, jog šie rinkimai yra farsas, tačiau Rusija ir toliau laikosi savo „demokratinės linijos“, net ir šalindama Kremliui nepalankius kandidatus. Kodėl Rusijai reikia vaizduoti rinkimus ir kiek laiko dar truks šis spektaklis? Vasario 5 d. pasaulį apskriejo žinia, kad Borisas Nadeždinas negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose.

Nepaisant to, jog karas Ukrainoje prasidėjo 2014 m., o plataus masto invazija – 2022 m., Europos lyderiai intensyviai apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą pradėjo kalbėti tik pastaruoju metu. Nors kai kurie ekspertai įvardija skirtingas Rusijos puolimo datas, tačiau jie sutinka dėl vieno – Europa per naiviai tikėjo Rusijos demokratija.