Andrius Jakimčuk

Šalies, kurioje į vienutę buvo pasodinta ir kelias savaites laikoma septynių vaikų motina, paskambinusi į Ukrainos ambasadą pranešti, kad iš jos miestelyje esančio dalinio kažkur dingo GRU pareigūnai, žiniasklaida „netyčia“ paviešino JAV sunaikinimo planą. Įsivaizduokite, šis visą pasaulio galingųjų santykį iš pagrindų keičiantis dokumentas buvo parodytas dviejų didžiausių šalies televizijų žinių laidų metu prezidento Vladimiro Putino ir generolų susitikimo metu.

Vieno buvusio bendrovės darbuotojo teigimu, dėl įmonės finansinių sunkumų žmonės patiria didelį stresą, rašoma „LifeNews“. Bendrovės „Kogalymavia“ (valdančios prekės ženklą „Metrojet“) darbuotojai – lakūnai ir skrydžio palydovai – mėnesiais negauna uždirbtų pinigų. Pasak buvusio bendrovės darbuotojo Michailo, kuris vis dar palaiko ryšius su buvusiais kolegomis, žmonės labai pergyvena dėl sudėtingos finansinės situacijos. „Visi skrydžio palydovai apdrausti vos 100 tūkst. Ir viskas.

„Nutekinami“ duomenys iš Rusijos, migrantų antplūdžio krizė (ypač žiniasklaidoje), skubūs regiono lyderių susitikimai su Rusijos atstovais rodo, kad Sirijoje bręsta permainos. Tiems, kurie tikisi, kad šįsyk pavyks apsieiti be Kremliaus įtakos, teks dar šiek tiek palaukti, visi požymiai rodo, kad Rusija ruošiasi karinei intervencija į Siriją.

Šiandien Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino tai, kas jau senokai sklandė žiniasklaidoje – Vladimiras Putinas į Niujorką vyksta kalbėti apie Siriją. Tą, iš kurios į Europą netikėtai pradėjo plūsti socialinę įtampą keliantys pabėgėliai, ir kurios pakrantėje pastarosiomis savaitėmis knibžda Rusijos karinių laivų ir transporto lėktuvų.

Savaitgalį Rusijos internetinė erdvė aptarinėjo vieno žymiausių šalies politikos atstovų – Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo vestuvių peripetijas. Jaunosios suknelė, žymūs svečiai nuėjo į antrąjį planą, visa Rusija, kurios gyventojai kapanojasi krizės pursluose, skaičiavo, kiek gi kainuoja valdininko laikrodis. Olimpinė čempionė Tatjana Navka „prisipažino“, kad būtent ji Dmitrijui Peskovui dovanojo laikrodį „Richard Mille“, kurį specialistai įvertino 37 mln. rublių (545 tūkst.

Taip simboliškai pavadinta Rusijos propagandos antraštė turėjo skelbti smogikų galybę, tačiau praėjus vos metams virto jų pakasynomis. Beveik neabejojama, kad visos civilizuotos pasaulio šalys pasisakys už Hagos tribunolą, kuris turės nustatyti ir nubausti konkrečius asmenis, ciniškai ir negailestingai pražudžiusius šimtus gyvybių.

Graikija šiandien tikriausiai galutinai taps nemoki, o šios šalies valdžia ir toliau mulkina gyventojus simuliuodama tariamą „pasirinkimo laisvę“ ir eilinį sykį nusimesdama nuo savęs atsakomybę priimti reikiamus sprendimus. Graikijos verslininkas, žaidimų vystytojas Thanasis Triantafillou sutiko tv3.lt papasakoti, kas vyksta šalyje ir kokių veiksmų dabar imasi valdžia, siekdama žūtbūt pasiekti savų rezultatų.

Rusijos išlaidos kariuomenei, „Forbes“ duomenimis, sudarė 9 proc. šalies BVP vien per pirmąjį ketvirtį, o tai jau daugiau negu pusė viso šių metų suplanuoto biudžeto. Pati šios šalies kariuomenė susiduria tiek su Vakarų ir Ukrainos karinių technologijų stygiumi, tiek su savo pačios vidinėmis problemomis – neparuoštas personalas, sena technika ir apleista infrastruktūra. O tikrasis Rusijos siekis Ukrainoje gali būti noras nukreipti dėmesį nuo strategiškai itin svarbaus Arkties regiono.

Rusijos žiniasklaidoje paminėtas ir rezonansinis Vilniaus apygardos teismo sprendimas, išteisinęs dabar jau buvusius OMON vadus Boleslavą Makutinovyčių ir Vladimirą Razvodovą, kurie buvo kaltinami nusikaltimais žmonijai ir kariniais nusikaltimais.

Rusijos „pamiršti“ kariai J. Jerofejevas ir A. Aleksandrovas neturėtų stebinti tų, kurie pamena pirmąjį Čečėnijos karą. Pats Ukrainoje sulaikytas rusų GRU kapitonas J. Jerofejevas interviu „Novaja Gazeta“, sužinojęs, kad Rusijos gynybos ministerija atsisako juos pripažinti, teigė, kad taip jau buvo Čečėnijoje, tas pats vyksta ir dabar. 1994-ųjų lapkričio 29 dienos „Kommersant“ laikraštyje kaip tik apie vieną tokį pavyzdį ir rašoma.

2015-ųjų gegužės 16 dieną, apie 14 valandą, netoli Luhansko šiluminės jėgainės, šalia Sčastje miestelio, įvyko dviejų karinių grupių susidūrimas: Ukrainos 92-oji mechanizuota brigada, budinti savo poste, susidūrė su „pasiklydusiu“ Rusijos žvalgybos būriu. Pačių rusų karių teigimu, jiems buvo pranešta, kad ukrainiečiai paliko saugotas pozicijas, o dėl vietovės gamtinių sąlygų jiems nepavyko nepastebėtiems „išžvalgyti“ šios vietovės.

Rusų žvalgybininkai, užvakar įkliuvę ukrainiečiams, kelia susidomėjimą dėl kelių faktorių. Visų pirma, suimti jie buvo mūšio, kuriame žuvo ukrainietis ir dar vienas buvo sužeistas, metu, o tai jau leidžia tikėtis griežčiausios bausmės, skirtingai nuo pernai „pasiklydusių“ Pskovo desantininkų, kurie „ašarojo“ prieš kameras ir dievagojosi nežinoję, kad pateko į karo zoną.

Rusijoje vykstantis butaforinio patriotizmo bumas, paįvairintas iškreiptos istorijos ir revanšizmo prieskoniais, įgauna vis agresyvesnį pavidalą. Belogorske šiandien buvo atidengtas paminklas „rusų kariui“, tam pačiam „žaliajam žmogeliukui“ ar „mandagiam žmogui“, kaip buvo bandoma pavadinti Krymo okupantus Rusijos žiniasklaidoje. Apie Rusijos galybę svajojantys šios šalies gyventojai vis giliau grimzta į saviapgaulės, kičinio patriotizmo ir cinizmo erdves.

JAV ir Vakarų sąjungininkų veiksmų analizė rodo, kad prieš Rusiją yra pradėta pirmoji hibridinio karo fazė. Tokias idėjas išdėstė, „Interfaks“ pranešimu, Vakarų karinės apygardos vadas generolas Anatolijus Sidorovas.

Vladimiras Putinas renkasi sudėtingas strategijas, paremtas jo darbo spec. tarnybose patirtimi, siekdamas savų tikslų derybose su Vakarais. Panašu, kad jis taip pat perėmė Muamaro Kadafio, kuris apsimesdavo neprognozuojamu, stilių, norėdamas išmušti iš vėžių savo priešininkus.

Daugelis dalykų užsimiršta, ypač esant dabartinei geopolitinei situacijai, kai svarbūs įvykiai kasdien keičia vienas kitą. Tačiau įspūdingas garbės žygdarbis kurį 2014-ųjų kovo mėnesį pademonstravo tralo „Čerkasai“ ir keli „Olyšanskio“ laivo jūreiviai, yra verti ekranizacijos. 2014-ųjų kovą Rusijos karinis jūrų laivynas blokavo Juodojoje jūroje dislokuotus Ukrainos laivus, daugelį jų rusams pavyko užgrobti ar nuskandinti be didesnio pasipriešinimo.

Rusijos propagandiniame tinklalapyje „LifeNews.ru“ pasirodė Vladimiro Putino statytinio Ramzano Kadyrovo „legenda apie tai, kaip vadas įkalbėjo smogiką pasiduoti“. Nupasakota istorija puikiai atspindi vieno asmens kultą, kurį įvedė R. Kadyrovas Čečėnijoje. Netgi pateikiamas tariamas pokalbis, tarp „apsupto smogikų vado“ (nors šis kažkodėl buvo vienas) ir „tautos vado“, kuris savo struktūra ir pateiktais argumentais turėtų kelti šypseną.

Rytoj, kovo 1-ąją, Maskvoje vyks eitynės, skirtos Boriso Nemcovo atminimui. Prieš tai planuotas taikos maršas pakeistas dėl tragiškos politiko žūties.

Šiandien 15min.lt publikacijoje buvo paskelbta informacija, kad vilnietis Pavelas Serebrenikovas – Ukrainos teroristas. Pranešama, kad „savanorių portalo Taikdarys duomenimis“, Pavelas Serebrenikovas yra iš Lietuvos, dirbęs vienoje saugos bendrovių, baigęs Mykolo Romerio universitetą, yra 1975-ųjų gimimo. Šalia vyriškio anketos tinklapyje „terror.in.ua“ nurodyta akivaizdžiai kito vyro nuotrauka. Paties Pavelo Serebrenikovo profilyje „Facebook“ – gausybė prorusiškos atributikos.

Daugelis rusų, kaip rodo istorija, linkę pamiršti JAV draugiškumą ne tik Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet amerikiečių pramonės mašina užtikrino rusų išlikimą savo konservais ir „Viliais“, tačiau ir rūsčiais „kriziniais“ 1999-aisiais, kuomet šaliai buvo skirta milijardinė humanitarinė pagalba maistu. Nekenčia jie dabar Amerikos, kapitalistų prakeiktų, taip stipriai, kaip dar niekad iki šiol.

Maskvoje įvyko „Antimaidano“ akcija, skirta „valdžios nuvertimo Ukrainoje metinėms paminėti“. Tarp akcijos dalyvių – varu suvaryti mokytojai, valstybinių įstaigų darbuotojai, studentai. „dozd.tv“ šaltinių teigimu – asmenys, už dalyvavimą šiame cirke, gauna 300 arba 600 rublių.

Minske vykusio keturių šalių susitikimo metu pikantiškų detalių pateikė ne tik skandalai su rusų žurnalistais, tačiau ir akylų operatorių užfiksuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos bei Ukrainos vadovo Petro Porošenkos trumpas pokalbis. Žygiuodami koridoriumi abiejų šalių prezidentai nekreipė dėmesio į aplink dirbančius operatorius, todėl pasakė kelias frazes, kurios, ypač baltarusių lyderiui, nėra būdingos.

Alexandre’o Dumas romane santūrusis Atas apimtam minties apie „vienintelę išeitį – nusižudyti“ d’Artanjanui yra sakęs – „šitą kvailystę tu suspėsi padaryti visada“. „Nebėra kitos išeities“ – po atsinaujinusio Rusijos smogikų (ar jų karine technika ir instruktoriais bei atostogaujančių rusų karinių dalinių savanoriais aprūpintų vietos separatistų karinių junginių, – pasivadinkite, kaip kam arčiau širdies) puolimo pastarosiomis savaitėmis viešąją erdvę vis aktyviau užpildo ir nuomonė, ...

Minske vykęs derybų ratas baigėsi po 14 valandų Vladimiro Putino pareiškimu, kad pavyko sutarti dėl sunkiosios karinės technikos atitraukimo nuo fronto linijos ir dėl Ukrainos konstitucinės reformos vėliau. Šiuos pareiškimus patvirtino tiek Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, tiek Vakarų diplomatai. Daugelis politikų ir ekspertų pripažįsta, kad sunkiausia dar laukia ateityje, – reikės įgyvendinti tai, kas buvo sutarta.

Pasaulio bendrijos nublokšti į patį tolimiausią tarptautinio bendradarbiavimo pakraštį, Rusijos diplomatai ir pareigūnai griebiasi, atrodytų, komiškų sprendimų. Ažiotažą spaudoje sukėlęs Maskvos kvietimas oficialaus vizito atvykti Šiaurės Korėjos diktatoriui Kim Jong-unui gerokai nublanksta prieš vakarykštį šios šalies Vidaus reikalų ministerijos (VRM) paskelbtą pranešimą dėl sudarytos „svarbiausios bendradarbiavimo sutarties“ su Zimbabvės kolegomis.

Ukrainos kariuomenės veiksmai neatitinka Ukrainos liaudies interesų ir jais siekiama Rusijos izoliacijos. Tai susitikime su studentais Sankt Peterburge pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Neįžvelgdamas prieštaravimų savo paties žodžiuose, jis pridūrė, kad didžioji dalis Ukrainos kariuomenės karių – savanoriai, o ne reguliarioji armija. Tai praneša rbc.ru.

Pagrindinis Indijos Respublikos dienos minėjimo svečias – Barackas Obama ir vėl buvo pastebėtas čiaumojantis kramtomąją gumą. Kramtomoji guma dar sykį atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre, o „LifeNews“ nepraleido progos „pasakyti ne visą teisybę“. Pagrindiniu šventės akcentu – šalia Indijos premjero Narenda Modi, sėdintis ir spalvingu paradu besimėgaujantis, JAV prezidentas eilinį sykį atkreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį.

Pačiame karo Ukrainoje įkarštyje, nepriklausomybę pasiskelbusioje „Luhansko liaudies respublikoje“ didžiulė šventė. Regiono vadas Igoris Plotnickis dalyvavo pirmajame atnaujintos degtinės linijos gamyklos paleidime, akcentuodamas tokio įvykio svarbą „šalies ekonomikai“. Okupuotoje Luhansko teritorijoje likerio ir degtinės gamykla „Luga Nova“ po 7 mėnesių pertraukos atnaujino savo darbą.

ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas pirmadienį sudalyvavo ten, kur daugelis provakarietiškų Rusijos ar Ukrainos lyderių purtosi eiti – „Russia 24“ informacinėje laidoje. Internete gausiai dalijamasi parodomaisiais televizijų šou įrašais, kuriuose prokremliškos linijos oponentai būna parodomi tiesiog taip, kad atitiktų oficialiąją liniją – arba jie būna išjuokiami, arba jų mintys būna iškraipomos.

Latvių kalbos ekspertų komisijos (LKEK) kvietimas viešosiose vietose vartoti latvių kalbą Rusijos propagandoje pateiktas kaip draudimas rusams kalbėti rusiškai. Neįtikėtina? Pasirodo, tai labai paprasta. Tereikia pakeisti sąvoką „kvietimas“ į „privalo“ arba „kviečiame (siūlome) darbo aplinkoje vartoti nacionalinę kalbą“ į „draudžiame rusams vartoti rusų kalbą“, ir propagandos traukinys įsibėgėjęs rieda nuo sveiko proto skardžio.

Vladimiro Putino viešųjų ryšių aparatas dirba visu pajėgumu, tuo abejoti neleidžia pastarųjų dienų pareiškimai. Suaktyvėjusių karo veiksmų Donecke fone D. Peskovas apkaltino Ukrainą „atmetus V. Putino pasiūlymą“ dėl ugnies nutraukimo. Sekmadienį, o čia derėtų atkreipti dėmesį, V. Putino spaudos atstovai išplatino šalies prezidento pareiškimą, kuriame išsakoma kritika Ukrainos valdžiai dėl situacijos paaštrėjimo Donecko oro uoste.

Po šiandienos konferencijos Trakuose susidarė dvejopas įspūdis dėl Rusijos opozicijos lyderiu vadinamo Michailo Chodorkovskio požiūrio į situaciją tiek Kryme, tiek rytų Ukrainoje. Akivaizdžiai stengdamasis nesuerzinti Rusijos gyventojų, remdamasis „tuo, kokia situacija yra dabar“, M. Chodorkovskis, nors ir pabrėždamas grubius tarptautinės teisės pažeidimus, apie tolimesnį regiono likimą kalba gana abstrakčiai.

Kelias pastarąsias dienas iš Donecko oro uosto pasiekia įvairi informacija. Ukrainos žiniasklaidoje vyrauja kovos už šį sugriautą, tačiau didelę moralinę reikšmę turintį pastatą. Rusijos kolegos šiandien pranešė, kad teritorija buvo „visiškai išvalyta nuo Ukrainos kariuomenės“. Dar praėjusių metų gegužę prasidėjęs karinis konfliktas Donecko oro uosto teritorijoje, pastarosiomis dienomis pasiekė vieną karščiausių taškų per visą ilgą mūšių dėl šio strateginio objekto istoriją.

„Branduoliniai smūgiai Saudo Arabijai gali padėti subalansuoti naftos kainą pasaulyje“, „Kas jų išvis klauso, ką jie iš po savo paklodžių ten gargaliuoja“, „Ramzanui Achmatovyčiui (Kadyrovui, – red. past.) būtų pats laikas atsiųsti šitam gudruoliui porą giminaičių galvų“. Tokių ir panašių rusų interneto vartotojų prakeiksmų susilaukė Saudo Arabijos naftos ministro Ali Al-Naimi miglotomis aplinkybėmis dar praėjusių metų pabaigoje išplatinti žodžiai.

Luhanske naujieji metai prasidėjo informacine sumaištimi – nuo pat pirmosios dienos netyla pranešimai apie vieno karo lauko vado žūtį ir įsibėgėjusią separatistų kovą su dabartine regiono valdžia. Teigiama, kad karo vadai, neapsikentę valdžios cinizmo ir korupcijos, planuoja organizuoti perversmą. 2015-ųjų sausio 1-osios rytą netoli Luhansko buvo sunaikintas vienos iš Luhansko separatistų karo lauko vado Aleksandro Bednovo (žinomo kaip „Betmenas“) kortežas.

Lietuvos patekimas į euro zoną neliko nepastebėtas ir Rusijos žiniasklaidoje. Dauguma jų pasitenkino sausais pranešimais spaudai, pateikiančiais tik pagrindinius faktus: eurą pavyko įsivesti ne iš pirmo karto, lito istoriją ir premjero pirmuosius išsiimtus eurus iš bankomato. Išsamiau ir įdomiau informaciją pateikė du kaimyninės šalies naujienų gigantai – vienas iš mažiausiai cenzūruojamų gazeta.ru ir, vienas iš labiausiai skleidžiančių antivakarietišką propagandą, lifenews.ru.

Šiandien Rusijos teismas pripažino kaltu tiek Aleksejų Navalną, tiek jo brolį Olegą kaltais dėl turto pasisavinimo „Yves Rocher“ byloje. A. Navalnui skirta 3,5 metų lygtinė bausmė, o jo broliui - tiek pat teks kalėti kolonijoje.

Pamaskvės teismo sprendimas Aleksejaus ir Olego Navalnų byloje dėl „Yves Rocher“ pribloškė jau ir taip daug mačiusius rusus. Anksčiau skelbtą nuosprendžio paskelbimo datą – 2015 sausio 15-ąją pakeitė į šių metų gruodžio 30-ąją – rytojų, praneša meduza.io. „Nuosprendžio paskelbimas numatytas rytoj 9 ryto (8 ryto Lietuvos laiku). Perkėlimo priežastis – nuosprendis jau paruoštas,“ – paskelbė teismo spaudos tarnyba.

Feisbuko #jautrumosavaitė, rodos, jau senokai baigėsi, tačiau stenėjimai, verkšlenimai ir teisybės ieškojimai užbujojo taip, kad akivaizdu – tai ne trumpam, tai labai miela ir tai generuoja skaitomumą. Negaliu nesutikti su pono Andriaus Tapino pastebėjimu: viešosios erdvės dalyviai, mes nebespėjame! Rimtu veidu ištisą savaitę viešumoje tyrinėjamas vienos dainininkės pasisakymas dėl savo pačios klausytojų nevalyvumo.

Visos istorijos turi vienokią ar kitokią pabaigą. Komunistinis socializmas baigėsi. Laukinis 10-asis dešimtmetis baigėsi. Netgi „Santa Barbara“, ir ta baigėsi. Karas Ukrainoje irgi baigsis, Rusijos atsargos baigsis, VVP (Rusijoje taip vadinamas šalies prezidentas – Vladimiras Vladimirovičius Putinas) taip pat neišvengs natūraliai jam numatytų laiko spąstų.

Interneto bendruomenę net ir Lietuvoje sudrebinęs dvidešimtmečio kūrėjo Stepheno Zhango vaizdo įrašas, kuriame tariamai girta mergina vaikštinėja po Los Andželą, o pakeliui „pasitaikę“ vyrai tik ir taikosi nusitempti sunkiai aplinkoje besiorientuojančią merginą į lovą, ne taip jau ir netikėta, buvo suvaidintas spektaklis. Vaizdo įrašas per kelias dienas surinko daugiau nei 8 mln. peržiūrų.

Maskvoje praėjusį savaitgalį vyko renginys „Donetskas: nekaltai žuvę“, skirtas paminėti Rytų Ukrainoje žuvusiuosius. Išties garbingu tikslu surengtas paminėjimas virto teatralizuotu pseudopatriotizmo ir tautų kiršinimu persmelktu absurdo spektakliu.

Valstybinė Rusijos televizija „Pirmasis kanalas“ parodė pokalbių laidą, kurios pagrindinė tema buvo Ukrainos vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo aistra kompiuteriniams žaidimams. Pokalbių laidoje buvo parodytos ištraukos iš smurtinio žaidimo, kuris yra žaidžiamas internete, ir kuriame pagrindinė užduotis yra sunaikinti savo priešininko susikurtą personažą.

 Praėjus kiek daugiau nei savaitei po paliaubų tarp vyriausybės ir separatistų atstovų jau galima vertinti derybininkų pasiekimus ir pralaimėjimus. Ukrainos gyventojų nuotaikos dabar itin dviprasmės – viena vertus, nors ir trapi, tačiau pasiekta taika, tačiau visi supranta, kad taikos dykai Maskva neduos – smogikų užimti regionai de facto pereina į Rusijos kontrolę. Atviras konfliktas su Rusija P. Porošenkos vadovaujamam demokratijos bastionui Europos rytuose būtų pražūtingas.

Tie, kas atidžiai seka lietuvišką „Facebook“ ir viešosios nuomonės erdvę, turėjo atkreipti dėmesį, kad vėl iškilo Žaliojo tilto skulptūrų – „balvonų“ – klausimas. Prieš tai buvo„daugelį jaudinantys“ geležinio vamzdžio, „sužvėrėjusių“ rusakalbių, net Baltijos kelio minėjimo klausimai. Lenktynės, kuris iš mūsų didesnis patriotas: iniciatyvus, mažiau rusas ir labiau europietiškas, tik parodo, kaip lengvai mes tikimės pateisinti demokratiškos šalies įvaizdį.

Rusijos televizijos „Dožd“ žurnalistai, atvykę į Pskovo kapines, kuriose galimai yra palaidoti Rytų Ukrainoje žuvę rusų desantininkai, susidūrė su vietiniais „tituškomis“. Taip Ukrainoje vadinami sportiški vaikinai, V. Janukovyčiaus valdymo paskutiniais metais terorizavę visuomenininkus, žurnalistus, verslininkus ir eilinius šalies gyventojus, išdrįsusius dalyvauti pilietinėse akcijose.

Retoriniu klausimu „Tai kuo gi nusikalto Rusija?“ padabintas ir rusų inosmi.ru sąžiningai išverstas čekų tinklaraštininko Josefo Votípkos kūrinys yra idealus Maskvos propagandos išgimdytas produktas. Kaip ir Krymo aneksijos atveju, taip ir šįkart rusai beviltiškai bando surasti jų veiksmus pateisinančių autorių užsienio spaudoje. Tokių, deja, nuolat atsiranda: dažniausiai, kaip ir šiuo atveju, tai – bevardžio tinklaraščio autorius, prisistatantis: „Esu ekonomistas. Rašau apie gyvenimą.

Ukrainoje vykstant oficialiai nepaskelbtam karui, į kurį savanoriškai vyksta tūkstančiai rusų, vis stipriau geležine tvora atsitveriančioje šalyje savo nišą surado verslas, kurio oficialių skaičių nenorėtų skelbti niekas. Viena Novosibirsko laidojimo paslaugų įmonė mieste iškabino reklamą, kurioje siūlomos „200 krovinių“ transportavimo paslaugos.

Pastaruosius pusę metų žiniasklaidoje propagandos sąvoka itin retai vartojama kontekste neminint Rusijos, ir, deja, ne be priežasties. Nuolatinis puolimas informacinėje erdvėje šiai valstybei leidžia sudaryti abejonės dėl visko, kas vyksta, įspūdį. Ilgai ir tikslingai kartojamas farsas migdo, nukreipia dėmesį, sukelia abejonę, retais atvejais įtikina, o tuo metu realiame pasaulyje vykdoma Maskvos politiką atitinkanti veikla.