Andrius Jakimčuk

Griežti JAV pareiškimai Rusijos ir Kinijos atžvilgiu paskatino kalbas apie galimą šių valstybių suartėjimą. Dvi autoritarinės galios valstybės jau ir pačios neslepia, kad „yra poreikis  mobilizuoti vienminčius“, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį ir į galimą interesų konfliktą tarp Pekino bei Maskvos. Praėjusią savaitę įvykęs JAV ir Kinijos aukščiausio lygio diplomatų susitikimas Aliaskoje turėjo vienintelę pozityvią reikšmę – faktą, kad jis apskritai įvyko.

Vladimiro Putino amžino derėjimosi su JAV laikai, panašu, eina į pabaigą. J. Bidenas, atviru tekstu pavadinęs Rusijos prezidentą žudiku, neberodo jokio noro su juo bendrauti. Baltieji rūmai tvirtina, kad yra paruošę ne tik diplomatines sankcijas, bet ir „nematomas priemones“, o ekspertai neatmeta ir kibernetinių išpuolių. Naujų sankcijų Rusijai įvedimas yra iš esmės laiko klausimas.

„Sputnik V“ gamintojai iš „Gamalei“ mokslinių tyrimų centro pareiškė, kad po vakcinacijos nemirė nė vienas žmogus. Tačiau pačioje žinutėje kalbama ne apie visus po vakcinavimo pasitaikančius ligų atvejus, o apie vakcinos efektyvumą nuo COVID-19. Tuo metu, kai Europos šalys viena po kitos skelbia apie „AstraZeneca“ vakcinos stabdymą dėl situacijos su pranešimais apie kraujo krešulių susidarymą kelioms dešimtims iš milijonų paskiepytųjų, Rusija trimituoja naujieną apie „nulinį mirtingumą paskiepi...

KGB veteranas Jurijus Kobiakovas paskelbė apie „išdaviką iš Maskvos“, kuris tariamai sugriovė 1991-aisiais kartu su kitais spec. daliniais išsilaipinti Vilniuje turėjusios grupės „Alfa“ planus. Rusijos propagandinių gairių kupiname straipsnyje pasakojama apie „Vakarų šalių kuratorius, kurie valdė nacionalistinių organizacijų judėjimus“. Pasak leidinyje „Nacionalinė gynyba“ (rus.

Rusijos sukurta vakcina „Sputnik V“ nuo koronaviruso, sąmoningai norėta to, ar ne, jau įvarė nesutarimų pleištą Europoje. Nepadėjo mums ir tai, kad Europos šalys nesugebėjo pakankamai greitai užsitikrinti tinkamo Vakarų šalių gamintojų vakcinų kiekio. Kai kurios Europos šalys savo valia renkasi rusiškąją „Sputnik V“, argumentuodamos, kad taip yra sprendžiamas žmonių gyvybių klausimas.

Estijos pasirinktas nuosaikus, „švediškas“ pandemijos stabdymas šią žiemą ilgainiui virsta perpildytomis ligoninėmis, į „lokdauną“ uždaroma visa šalis. Ekspertai ir politikai išskiria kelias pagrindines priežastis: visuomenė nepateisino rekomendacijų politikos, o vyriausybė nesugebėjo tinkamu laiku į tai sureaguoti. Baltijos valstybės epidemiologinė situacija itin staigiai blogėti pradėjo antroje vasario pusėje.

Vakaruose kyla vis daugiau nesutarimų dėl rusiškos vakcinos nuo COVID-19 panaudojimo savoms reikmėms. Tuo metu Rusijos vakcinos gamintojai skelbia siūlantys bendradarbiavimą britams – deklaruojamas siekis yra padidinti „AstraZeneca“ efektyvumą antrąja doze pasirenkant „Sputnik V“ vakciną.

Estija nuo ketvirtadienio įveda griežtą karantiną dėl šalį užgriuvusios koronaviruso bangos. Nerimą valdžiai kelia išsikerojusi britiška COVID-19 atmaina, kuri dabar sudaro net 98 proc. naujų atvejų. Estijoje, lyginant paskutinės savaitės sergamumą su Lietuva, nustatoma apie 7 kartus daugiau naujų atvejų. Estijos gyventojai ilgą laiką šią žiemą džiaugėsi palyginti ramiu gyvenimu.

Daugelyje Europos šalių slūgstant koronaviruso pandemijos plėtrai, Čekijoje atsivėrė COVID-19 pragaras. Šalies premjeras ateityje įžvelgia „totalią katastrofą“, o ekspertai prabilo apie pralaimėtą kovą britiškajai koronaviruso atmainai. „Dramatiškai auga sergančiųjų koronavirusu, gulinčių reanimacijoje ir pajungtų prie kvėpavimo aparatų skaičius. Šiandien aptarsime situaciją su medikais, su profsąjungomis, su opozicija. Vakarė vėl vyks Vyriausybės pasitarimas.

Praėjusią savaitę „gėdingai“ Maskvoje pasirodęs Europos diplomatijos vadas Josepas Borrellis sulaukė naujų rūpesčių. Nepaisant savaitgalį išsakytos kritikos Rusijai ir neformalaus „atsiprašymo“, jo svarbiausiame užsienio politikos poste nebenori matyti dešimtys europarlamentarų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė šalies Dūmai siūlymą pavasario sesijoje svarstyti įstatymų projektą, kuris uždraustų viešai lyginti SSRS ir nacistinės Vokietijos vaidmenis Antrojo pasaulinio karo metais.

Klimato kaitos poveikis dažniausiai prognozuojamas dešimtmečiais į priekį, bet ekspertai perspėja, kad pasaulis nenumaldomai šyla jau dabar. 2020-2021 metais visi būsime susikoncentravę į kovą su koronaviruso pandemija, tačiau ne mažesnis prioritetas turės būti skiriamas ir vis labiau nerimą keliančioms globalinio atšilimo problemoms. Pagrindinis klimato kaitos veikimo mechanizmas yra paprastas: atmosferoje susikaupęs anglies dioksidas sulaiko šilumą.

Turbūt visi sutiks, kad 2020-ieji buvo tragiški metai. Koronaviruso pandemija palietė faktiškai kiekvieną pasaulio kampelį, nusinešdama daugiau nei milijono žmonių gyvybes. Metai, kuomet daugelis praleido namuose daugiau laiko negu būtų kada nors įsivaizdavę, jau eina į pabaigą, o pandemija kol kas net nesiruošia lėtėti. Kas mūsų laukia 2021-aisiais? Antrojoje šių metų pusėje atsirado viena ryški viltis, kad koronavirusas Covid-19 bus nugalėtas – vakcina.

Lietuvoje, naujausiais Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenimis, per pastarąsias 14 dienų buvo diagnozuojama bene daugiausiai naujų koronaviruso atvejų 100 tūkst. žmonių Europoje. Tai susiję ir su sparčiai plintančiu Lietuvoje virusu, ir su tuo, kad lietuviai dažniau tiriami už didelę dalį Europos valstybių gyventojų. Gruodžio 11-osios duomenimis, Lietuvoje per pastarąsias 2 savaites 100 tūkst. žmonių teko 1187,9 Covid-19 atvejų.

Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis nuolatos fiksuojami naujų atvejų rekordai, o pastarųjų kelių savaičių sergamumo rodikliai neatrodo džiuginantys. Tačiau yra ir gerų naujienų – pas mus vis dar atliekama bene daugiausiai testų Europoje, o atvejų skaičius nors ir vis dar rekordinis, tačiau kreivė bent jau nustojo augti eksponentiškai. Didžiausias pastarųjų kelių savaičių sergamumas Europoje stebimas Serbijoje, Kroatijoje, San Marine, Liuksemburge ir Lietuvoje. Šiose šalyse – daugiau nei 9 tūkst.

Lietuvoje sparčiai auga ne tik mirčių nuo Covid-19, bet ir taip vadinamų „perteklinių mirčių“ skaičius, rodo naujausi statistiniai duomenys. Lapkritį, negalutiniais duomenimis, mirčių skaičius, lyginant su 2018-2019 metais, Lietuvoje išaugo daugiau nei 30 proc. Tikslios išaugusio mirtingumo priežastys dar turės būti patikslintos, tačiau tyrimai jau dabar rodo, kad pandemija visame pasaulyje nusineša vis daugiau gyvybių ne tik žmonėms susergant koronavirusu, bet ir dėl kitų priežasčių.

Lietuva pamažu vaduojasi iš antrosios koronaviruso bangos gniaužtų. Nors šalis vis dar yra tarp sparčiausiai padvigubinusių susirgimų skaičių pasaulyje, tačiau yra ir pozityvių naujienų: pastarųjų savaičių duomenys taip pat rodo, kad patvirtintų naujų atvejų skaičius auga lėčiau nei anksčiau. Bendras susirgusiųjų Covid-19 skaičius vargiai beatspindi realią pandemijos situaciją šalyse.

Mažiausiai du Lietuvos tiekėjai pastarosiomis dienomis patyrė programišių išpuolius, kurių metu vartotojams sutrikdytas interneto tiekimas. Tokio pobūdžio puolimas padažnėjo pandemijos laikotarpiu. Siekiama sutrikdyti bendrovių veiklą, jei prieš tai reketu nepavyksta išsireikalauti pinigų. Paaiškėjo, kad programišiai prieš Lietuvos interneto tiekėjus vykdė DDoS (angl. Distributed Denial of Service) ataką.

Įvairių šalių, įskaitant ir Lietuvos, komentatoriai aktyviai dalijasi nuorodomis į vaizdo įrašą, kuriame tariamai „Italijos parlamentas pagaliau pasakė tiesą“. Maža to, lietuvių ir rusų kalbomis rašoma, kad „gydytojai sąmoningai žudė žmones pagal PSO patarimus“. Komentaruose rašoma (kalba netaisyta, – red. past.

20-metis Imanbekas Zeikenovas iš Kazachstano pernai tapo muzikos industrijos vienadiene žvaigžde. Kaip jaunuoliui seksis toliau dabar dar anksti spręsti, tačiau vos per kelias valandas „remiksuotas“ kūrinys šiam vaikinui atnešė šlovę, apie kurią gali pasvajoti daugelis muzikantų – jis buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui. Imanbekas pasakojo, kad muzikinį kūrinį „Roses“ pasirinko atsitiktinai, o patį kūrinio remiksą sukūrė per 2,5 valandos.

Buvusių Seimo valdančiųjų LVŽS partijos lyderis Ramūnas Karbauskis Seime pastebėtas su iš kišenės kyšančiu „virusų blokatoriumi“ „Air Doctor“. Šių metų pavasarį su tokiu pat produktu buvo pastebėtas ir vėliau jo atsikratęs Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. 2020-ųjų balandį V. Putino atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas buvo pastebėtas prieš švarko prisisegęs žalią kortelę.

Internetinių sukčių istorijos saugių atsiskaitymų amžiuje atrodo jau atgyvenęs dalykas arba veikiantis tik tuos, kurie savo noru, patikėję „iš dangaus nukritusia sėkme“, atiduoda apgavikams savo pinigus. Tačiau nauja sukčių apgaulės schema verčia dar sykį priminti: pirkėjai turi būti itin budrūs įsigydami prekes iš nežinomų tinklapių, net jeigu yra laikomasi standartinių saugaus atsiskaitymo taisyklių.

Baltarusijos režimas neišskiria ir sporto žvaigždžių. Senukus ir moteris talžanti teroro sistema per kelis mėnesius sulaikė daugiau nei 10 Baltarusijos atletų, daugiau nei 20-iai buvo daromas spaudimas nepalaikyti protesto akcijos. Vilniuje pagalbos baltarusių sportininkams fondą įkūrusi dukart olimpinė čempionė Aleksandra Herasimenia tvirtina, kad dabar yra laikas išsakyti savo pilietinę poziciją.

Rusijos įtakos zonoje esančioje Kirgizijoje protestuotojai išėjo į gatves dėl sufalsifikuotų parlamento rinkimų rezultatų. Neramumai prasidėjo paaiškėjus, kad daugumą užsitikrino dabartiniam valdžios klanui palankios, korupcija įtariamos partijos. Šalies prezidentas Sooronbajus Žeenbekovas tikina, kad vengia kraujo praliejimo, todėl liepė nešaudyti į protesto akcijos dalyvius, kurie per naktį užėmė ne tik prezidentūrą, bet ir valstybinės televizijos pastatą bei kitus valstybinius objektus.

Atsinaujinus kariniams veiksmams tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, abi šalys kaltina viena kitą dėl paliaubų pažeidimų. Į konfliktą jau įsitraukė Turkija, kurios lyderis pareiškė, kad suteiks visą reikiamą pagalbą Azerbaidžanui, o Armėnija tuo metu kreipėsi į Rusiją. Skelbiama ir apie samdinių iš Sirijos perkėlimą į Azerbaidžaną, o turkų bepiločiai galimai sunaikino bent šešias oro gynybos sistemas Kalnų Karabache.

Demokratiniai protestai ir valdžios smurtas prieš savo piliečius Baltarusijoje užgožė pikantišką A. Lukašenkos ir, galimai, Kremliaus projektą „Vagnerio smogikai puola Baltarusiją“, kuris turėjo būti skirtas pagąsdinti baltarusius grėsmėmis prieš rinkimus. Pompastiškai prasidėjęs propagandos cirkas baigėsi panašaus lygio komentarais, kaip ir 2014-aisiais, kuomet dėl keleivinio „Boeing“ numušimo buvo kaltinami ukrainiečiai.

„Paskutinio Europos diktatoriaus“ pasirodymas su ginklu rankoje viešumoje sukėlė ne tik pajuokos bangą internete, bet ir liko nesuprastas net ir politinių sąjungininkų Rusijoje. Liaudyje „tarakonu“ vadinamas A. Lukašenka tikėjosi pasiųsti grėsmingą žinutę protesto akcijos dalyviams, tačiau liko nesuprastas ir labiau priminė besiblaškantį Pietų Amerikos šalių diktatorių. Rugpjūčio 23-ąją Minske įvyko nauja pilietinė akcija, kurios metu buvo reikalaujama Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo.

Prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus Aleksandras Lukašenka atrodė gana sutrikęs ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad tik pavyktų išlaikyti valdžią. Jis ne tik (įprastai sau) suiminėja opozicijos lyderius ir prieš taikias demonstracijas siunčia savo jėgos struktūras, bet ir bando vienu metu sužadinti savo rinkėjų palaikymą paleisdamas Astravo AE ar miglotomis aplinkybėmis sulaikydamas rusų „Vagner“ smogikus. Baltarusija per pastaruosius mėnesius tapo neatpažįstama.

Rusijos miestų gyventojai vakar suskubo pranešti, kad gauna SMS su siūlymu suteikti JAV valstybės departamentui informaciją apie kišimąsi į 2016-ųjų rinkimus ir gauti už tai 10 mln. dolerių. Kas tiksliai išsiuntinėjo informaciją su nuorodomis į oficialius šaltinius – neaišku. Žinučių siuntinėjimas prasidėjo po to, kai Valstybės departamento vadovas Mike’as Pompeo pažadėjo 10 mln. dolerių už informaciją apie žmones, kurie kitų valstybių vardu bando kištis į amerikiečių rinkimus.

Baltarusijos teisėsauga netikėtai daugeliui suėmė 33 Rusijos privačios karinės bendrovės „Vagner“ samdinius. Valdžios atstovų teigimu, į Baltarusiją galėjo atvykti daugiau nei 200 smogikų, kurie turėjo „destabilizuoti situaciją rinkimų kampanijos metu“. Sulaikytiesiems iškelta baudžiamoji byla dėl terorizmo. Rusijos ekspertai tvirtina, kad samdiniai tapo politinių žaidimų įkaitais.

JAV užliejusi smurto ir plėšimų banga privertė valdžią dešimtyse miestų skelbti nepaprastąją padėtį, o prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo riaušes organizuojančius „antifa“ narius paskelbti teroristais. Šiuolaikinis antifašistinis judėjimas JAV nebėra susijęs vien su savo pirminiu tikslu – kova su fašizmu ar „baltųjų nacionalizmu“ – tačiau dažnai yra nukreiptas prieš teisėsaugą ir valdžią apskritai.

Lietuvai užsipirkus gyvybiškai svarbių medicinos prekių iš Kinijos pasirodė pranešimų apie tariamai iš šios šalies eksportuojamą nekokybišką produkciją, tiekiamą įvairių šalių rinkoms. Lietuviai taip pat susirūpino, ar mūsų valstybę pasiekusi Covid-19 reagentų siunta nebus iš tos pačios serijos, kaip ir kitose šalyse, kur buvo skundžiamasi dėl prastos kokybės. „Sansure“ reagentai, kuriuos įsigijo ir Lietuva, taip pat pateko į pasaulio žiniasklaidos antraštes dėl tariamai prastos kokybės.

Rusijos ir Baltarusijos santykiai, nepaisant formalaus susitarimo dėl naftos tiekimo kainos ir kompensacijos už ją, ir toliau išlieka pakankamai įtempti.

Šiemet sukanka 25-eri metai nuo vieno ryškiausių posovietinės eros Rusijos žurnalistų Vlado Listjevo nužudymo. Pagrindinės 90-ųjų Rusijos televizijos žvaigždės nužudymas ir nusikaltimo autoriai nėra atskleisti iki šiol. 1995-ųjų kovo 1-ąją prie savo namų šūviu iš pistoleto buvo nužudytas 38-erių Vladislavas Listjevas. Tuo metu jis užėmė Rusijos visuomeninės televizijos generalinio direktoriaus postą ir vedė savo autorinę laidą „Piko valanda“. Jis buvo žinomas visoje šalyje.

Pastaruosius metus aktyviai vystytas NATO šalies Turkijos ir Rusijos politiniais ir ekonominiais išskaičiavimais paremtas aljansas pradeda trūkinėti dėl nesutarimų, kaip spręsti Sirijos ir Libijos pilietinių karų klausimus. Nepaisant to, kad Turkija perkasi iš Rusijos milijardus kainuojančias gynybos sistemas S-400, santykiai tarp dviejų šalių, dėl Sirijoje vykstančių aktyvių karo veiksmų, suaižėjo.

Pripažinkit, keista matyti, kad lietuvių daina „Eurovizijoje“ lažybininkų vertinama kaip favoritė laimėti konkursą. Po dešimtmečių nusivylimų ir „mūsų vėl neįvertino“ ašarų liejimo pagaliau sulaukiame europiečių pritarimo šūksnių. Kas nutiko? Atsakymas slypi pačiame kūrinyje – nori patikti žmonėms, paversk savo silpnybę stiprybe. Sutarkime, „Eurovizija“ yra ta vieta, kur atlikėjai per kelias minutes turi parduoti žiūrovui savo produkciją.

Sausio 3-ąją Irake JAV pajėgų nukautas generolas Qassemas Soleimani buvo vienas iš įtakingiausių Irano politinių veikėjų, 2015-aisiais suvaidinęs svarbų vaidmenį Rusijos karinės operacijos Sirijoje.

Pilnatis ne tik įspūdingai atrodo giedrą naktį, tačiau dažnai sukelia aplinkinių reakciją, kad „tuoj pasipils paūmėjimai“. Komentarą „Vėl pilnatis?“ galima išgirsti daugelio medikų, pareigūnų ar kitų glaudžiai su žmonėmis darbo klausimais bendraujančių žmonių aplinkoje. Kiek tiesos istorijose, kad Mėnulis gali keisti žmogaus elgseną, yra mokslinio pagrindo? Įsitikinimas, kad mūsų Žemės palydovas veikia žmogų yra itin gajus.

Baltijos šalyse veikiantis bankas „Luminor“ parduotas amerikiečių investicijų bendrovei „Blackstone Group“. Geras Donaldo Trumpo draugas Stephenas Schwarzmanas – korporacijos „Blackstone“ vadovas ir vienas iš savininkų – JAV prezidento ryšių su Kremliumi tyrimo metu buvo pakliuvęs ir į JAV žiniasklaidos dėmesį.

Įvairiuose pasaulio kraštuose stiprėja socialinės neteisybės ir politinių skaudulių išprovokuoti neramumai. Nuo Pietų Amerikos iki Azijos – būtų tai Čilė, Ispanija, Libanas ar Honkongas – vietos valdžios susidūrė su aršiu protestuojančiųjų pasipriešinimu. Naujienų portalas tv3.lt pateikia aktyviausius pastarojo meto „karštuosius taškus“. Kai kurie jų taip pat gali išsivystyti į didelio masto neramumus.

Rusijos karinės pajėgos išsilaipino ne tik šiaurinėje Svalbardo saloje, tačiau ir vykdė karines pratybas žemyninėje Norvegijos dalyje, skelbia gynybos temomis rašantis portalas „Aldrimer.no“. Rusijos ambasada Norvegijoje pavadino tai provokacija. Gynybos temomis rašančio eksperto Kjetilo Stormarko teigimu, elitiniai Rusijos spec. pajėgų kariai ne tik atliko žvalgybines misijas prieš pagrindinius Svalbardo objektų, tačiau ir dislokavo stebėjimo įrangą.

16-metė švedų moksleivė Greta Thunberg rugsėjo 23-ąją sukėlė tikrą sprogimą žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasakiusi savo trumpą, tačiau labai emocingą kalbą JT būstinėje. Savo kalboje ji apkaltino politikus tuo, kad šie ignoruoja globalaus atšilimo problemą, galvoja tik apie pinigus ir atima jos ir milijonų kitų žmonių ateitį.  „Jūs nepateisinate mūsų lūkesčių. Tuščiažodžiaudami jūs atėmėte mano vaikystę ir mano svajones! Ir man dar pasisekė.

Prancūzijos teismas paskelbė sprendimą, kuris gali sudrebinti visą kompiuterinių žaidimų rinką. Dar 2015-aisiais prancūzų vartotojų teisių atstovai kreipėsi į teismą dėl „Valve“ veiksmų, vienas kurių buvo tai, kad pirkėjams nėra leidžiama perparduoti įsigytus žaidimus. 2019-ųjų rugsėjį Prancūzijos teismas paskelbė palankų vartotojams sprendimą, „Valve“ ketina jį skųsti.

Novosibirske (Rusija) sugriuvo statomas namas, žuvo mažiausiai du žmonės. Dar 8 asmenų likimas nėra žinomas, skelbia vietos gelbėtojų tarnybos. Pasak naujienų agentūros TASS pašnekovų, tikslios nelaimės priežastys kol kas nėra aiškios. Dėl įvykio yra iškelta baudžiamoji byla, nelaimės vietoje apsilankė miesto meras Anatolijus Lokotis. Pranešama, kad statybvietėje sugriuvo 400 kv. metrų konstrukcijos.

Paaiškino, kuriuo atveju pirkėjas galėtų reikšti pretenziją dėl „Huawei“ telefono

Protestai prieš cerkvės statybas Jekaterinburge virto nauju opoziciniu judėjimu Rusijoje. Kremlius kiek netikėtai, bent jau laikinai, nusileido, ir miesto gyventojai gali švęsti nedidelę pergalę – statybos yra stabdomos. Maža to, bažnyčių statybos stoja ir kituose Rusijos miestuose, o politologai prabilo apie šoką Rusijos valdžiai ir būtinybę nusileisti protesto akcijų dalyviams.

Praėjo 33 metai nuo Černobylio katastrofos, pasaulyje įvyko daug kitų nelaimių, įskaitant ir Japonijos tragediją Fukušimos atominėje elektrinėje, tačiau ši tema vis dar traukia visų dėmesį. Naujasis HBO serialas „Černobylis“ sukėlė susidomėjimą Sovietų Sąjungos griūtį paspartinusios katastrofos detalėmis.

JAV pritaikytos sankcijos kinų telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ gali skaudžiai atsiliepti ir jau įsigijusiems telefonus vartotojams. JAV Komercijos departamento paskelbta išlyga ir „Google“ atstovų komentarai skelbia, kad saugumo atnaujinimus „Huawei“ telefonai gaus tik iki rugpjūčio vidurio. Lietuvos telekomunikacijų bendrovių atstovai tvirtina, kad, jų žiniomis, jau išleisti „Huawei“ įrenginiai veiks ir atnaujinimus gaus įprastai.

Tragedija Maskvos Šeremetjevo oro uoste, kuomet nesėkmingai nusileidęs „Sukhoi“ keleivinis lėktuvas užsidegė ir žuvo 41 juos skridęs žmogus, sukrėtė visą Rusiją. Neseniai buvo paskelbtas žuvusiųjų sąrašas rodo, kad ši nelaimė tiesiogiai palietė ir mūsų šalį – žuvusioji Rita Danilkina galėjo turėti dvigubą pilietybę. „Galutinai nepatvirtintais duomenimis, jūsų nurodytas asmuo galėjo turėti dvigubą – Lietuvos ir Rusijos pilietybę", – į tv3.lt užklausą atsakė Užsienio reikalų ministerija.