Aigustė Tavoraitė
Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė.
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras.
Vilniaus universitetas, TSPMI, Politika ir medijos, magistras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų.
Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija.
Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius.
„Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.
Profesorius: tikslas paskiepyti 70 proc. populiacijos – iki liepos vidurio
Optimistinis scenarijus – 70 proc. populiacijos vakcinaciją pasiekti iki liepos vidurio. Tokius siekius po susitikimo su prezidentu įvardijo Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU prof. Kęstutis Petrikonis.
Kaip pasakojo jis, diskusija buvo skirta aiškios ribos nusistatymui, kada būtų galima pasiekti 70 proc. populiacijos vakcinaciją.
„Prezidento manymu, tai galėtų būti liepos 15 ar, simboliškai, 6 d.“, – sakė jis.
Ribojimus ekspertai siūlo išlaikyti bent iki kovo pradžios: kitaip trečios bangos neišvengsime
Nors taip laukiama bent kokių karantino atlaisvinimų, ekspertai įspėja, kad bet koks sušvelninimas turėtų būti itin atsargiai pasvertas, mat kitu atveju trečia banga ir užsidarymas neišvengiami.
Vyriausybės ekspertų grupės narys prof. Laimonas Griškevičius pabrėžė, kad kitose šalyse griežtai palaikomi judėjimo ribojimai, nes norima išvengti trečio visiško šalies užsidarymo.
Pusiaukelė dėl mirčių nuo COVID-19 ir pacientų dar nepasiekta: įvertino galimus scenarijus Lietuvai
Nors bendra pandeminė situacija šalyje gerėja, vertinant pacientų ligoninėse ir mirčių atvejų skaičių pusiaukelė dar nėra pasiekta, tvirtino Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis.
A. Šimaitis teigė, kad nors sunkių koronavirusu sergančių asmenų skaičius mažėja, krentanti ir mirtingumo kreivė, tačiau šie skaičiai vis dar yra per aukšti.
„Jei esame pusiaukelėje pagal atvejus ir teigiamus tyrimus, su ligoninėmis ir mirtimis ten dar nesame.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys apie skirtingus karantino režimus savivaldybėse: diskusija bus
Dar prieš paskelbiant visuotinį karantiną Lietuva buvo suskirstyta į kelias sergamumo zonas. Sveikatos apsaugos ministras neatmetė galimybės, kad keičiantis sergamumui skirtingose savivaldybėse galėtų būti taikomos nevienodos priemonės.
Socialdemokratų frakcija pirmadienį išsikvietė ministrą atsakyti aktualiausius klausimus apie pandemiją.
Gydytojai kraupsta: atvyksta pacientai, „išvaikščioję“ infarktą ir jau su išplitusiais navikais
Baimė kreiptis medikų pagalbos dėl rizikos užsikrėsti COVID-19 atsigręžė kitu galu – nors į ligoninių priėmimo skyrius ir atvyksta mažiau pacientų, daug dažniau jie yra sunkūs, su užleistais susirgimais. Gydytojai apgailestauja, kad retas toks iš ligoninės gali būti išleidžiamas be detalaus ištyrimo, o ir laiku anksčiau negauta pagalba gerokai blogina gyvenimo kokybę ar net priartina mirtį.
Šaltis – pandemijos valdymo sąjungininkas? Gydytoja papasakojo apie riziką COVID-19 užsikrėsti lauke
Nors šalį kaip reikiant kaustys šaltis, gydytojai neslepia, kad pandemijai toks oras yra dėkingas – kuo temperatūra žemesnė, tuo virusams plisti sąlygos mažiau palankios. Be to, pastebima, kad sergančiųjų Covid-19 kiek sumažėjo ir į „savo vietą“ grįžta peršalimo ligos.
Kaip pasakojo „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, palankiausios virusams, tarp jų – ir COVID-19, plitimui drėgnas ir vėsus oras.
„Iš esmės virusų plitimui labai palanki vėsuma ir drėgmė.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorius Čaplinskas įspėjo, kad 2022 metais gresia nauji virusų protrūkiai
Pasauliui išgyvenant didžiausią pastarojo šimtmečio infekcinės ligos protrūkį, specialistai neturi ramių prognozių ir artimai ateičiai. Profesorius Saulius Čaplinskas įspėjo, kad jei koronavirusas ir dėmesys jam užgoš kitas ligas, tarp jų – ir gripą, kai po dviejų trejų metų gali laukti ne ką mažesni šio viruso protrūkiai.
Medikai jau kuris laikas pabrėžia, kad kova su Covid-19 padarė gerą darbą visų infekcinių ligų atžvilgiu, tačiau svarbu, kad tai nepadarytų meškos paslaugos.
Medicinai – dar vienas smūgis: privatininkus pandemija privertė rinktis, ar stabdyti veiklą
Seimo sveikatos reikalų komitetui susirinkus aptarti privataus sektoriaus galimybes ir iššūkius įsitraukti į COVID-19 pandemijos valdymą, pačios įstaigos negailėjo priekaištų atsakingoms institucijoms. Daug neaiškumų joms kelia tiek vakcinavimo proceso, vakcinų transportavimo, tiek paslaugų apmokėjimo klausimai. Negana to, dalis įstaigų pandemijos metų atsidūrė tarp girnų – turėjo rinktis, ar stabdant veiklą deleguoti gydytojus dirbi su Covid-19, ar tęsti planinių pacientų priežiūrą.
Santaros klinikų profesorė apie COVID-19 susirgusius skiepytus medikus: visuomenėje tokius atvejus net būtų sunku atsekti
Koronavirusu susirgus skiepytiems medikams gydytojai ramina, kad jų užsikrėtimas dažniausiu atveju įvyko dar prieš skiepą. Tuo metu visuomenėje tokius atvejus net būtų sunku išsiaiškinti.
Kaip pabrėžė situaciją komentavusi VU Santaros klinikų Infekcinės ligoninės vadovė prof. Ligita Jančorienė, rizika susirgti po pirmos skiepo dozės sumažėja iki 20 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Koronavirusu susirgo skiepyti medikai: profesorė paaiškino, kad vakcina čia ne prie ko
Žinia apie COVID-19 susirgusius ką tik paskiepytus Santaros klinikų medikus vėl paskatino kalbas apie vakcinų nepatikimumą. Visgi specialistai kategoriškai neigia jokias galimas skiepo ir užfiksuoto teigiamo PGR tyrimo sąsajas, mat vakcinose nėra jokių viruso dalių, kad tam būtų net teorinė galimybė.
Ketvirtadienį pranešta apie 79 koronavirusu susirgusius medikus, kurie buvo paskiepyti pirmąja vakcinos doze.
VU Gyvybės mokslų centro prof.
Ramūs dėl COVID-19 negalės būti tiek persirgę, tiek pasiskiepiję? Pasakė, kokia rizika užsikrėsti antrąkart
Diskusijas dėl imuniteto ilgalaikiškumo skatinantys pakartotiniai užsikrėtimai koronavirusu nors ir nėra naujiena, vis dar ne itin dažnas atvejis. Visgi kol mokslininkai dar stokoja aiškumo, kiek gi laiko tiek persirgus Covid-19, tiek gavus vakciną išlieka imunitetas, aišku viena, kad kol kas tokie žmonės nebus visiškai laisvi nuo infekcijos prevencijos priemonių.
Lietuvoje jau buvo fiksuoti atvejai, kai Covid-19 užsikrėsta antrą kartą.
Dulkys apie „pamestas“ mirtis: „Tai didžiulė gėda ir tarptautiniu lygmeniu“
Netylant skandalui dėl „pamestų“ virš 1 tūkst. mirčių, susijusių su Covid-19, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad tokia situacija skandalinga tarptautiniu lygmeniu ir sakė jau ėmęsis tyrimo.
Prieš kelias savaites Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vykdant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) veiklos skaitmenizavimą, buvo aptiktos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su koronavirusu.
REKLAMA
REKLAMA
Šimonytė įvertino Petraičio atsisakymą trauktis: „Jo požiūris man nepasirodė suprantamas"
Sureagavusi į raginamo iš posto trauktis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo Roberto Petraičio poziciją kol kas jame pasilikti premjerė Ingrida Šimonytė teigė nesuprantanti jo požiūrio į tai, kas yra atsakomybė už įstaigos veiklą.
Ministrė pirmininkė teigė pati bendravusi su R. Petraičiu, tačiau jo požiūrio nesupratusi.
„Man jo požiūris į tai, kur yra jo atsakomybė už įstaigos darbą arba rezultatus nepasirodė labai suprantamas.
Geros žinios dėl pandemijos plitimo, tačiau epidemiologė įspėja džiaugtis atsargiai
Nors stebimi pirmieji geri ženklai dėl epidemijos silpnėjimo, Lietuva vis dar išlieka viena tarp lyderių Europoje pagal sergamumą, naujausią informaciją teikė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Apžvelgdama epidemiologinę situaciją ji pabrėžė, kad Lietuvoje sergamumas išlieka aukštas, tačiau žvelgiant į praėjusią savaitę yra šiokių tokių teigiamų pokyčių.
„Sergamumo rodiklis ir kasdien nustatomų atvejų skaičius yra šiek tiek sumažėjęs.
NVSC vadovas Petraitis: „Galvų kapojimas nėra pagrindinė infekcijų valdymo priemonė“
Iš pareigų atsisakantis trauktis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas Robertas Petraitis teigė, kad tokiu spaudimu jam siekiama „nunulinti situaciją“, o ne spręsti esmines problemas.
Įstaigos vadovas teigė, kad ministerijos nurodyti jo veiklos trūkumai nėra pagrįsti, o spaudimą trauktis iš pareigų laiko politiniu sprendimu.
„SAM viešai pateikta nuomonė apie mano kaip NVSC direktoriaus veiklos trūkumus yra nepagrįsta.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys apie pasiskiepijusius be eilės: klausimas, ar turime moralinę teisę, kad tokie žmonės būtų vakcinuojami toliau
Po skandalo apie be eilės skiepijimus asmenis nuo COVID-19 sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, susitikęs su prezidentu ir premjere, teigė, kad kol kas neaišku, ar šie asmenys gaus antrąją skiepo dozę.
A. Dulkys džiaugėsi, kad skiepijimo startas šalyje yra puikus, tačiau apgailestavo dėl tokio žmonių elgesio.
„Lenktynės dėl skiepo yra pats blogiausias pasirinkimas, koks šiandien galėtų būti šioje situacijoje.
Chirurgė įspėja, kada danties rovimas gali baigtis tragiškai
Dantų priežiūra kiekvienu žmogaus amžiaus periodu yra itin svarbus dalykas, tačiau neretai keliantis ir nemažai problemų. Sudėtingomis komplikacijomis gali pasibaigti ir dantų šalinimas. Taigi teiraujamės specialistės, ar esama taisyklės, kiek dantų galima išrauti vienu metu?
Veido ir žandikaulių chirurgė Dovilė Proškutė paaiškino, kad konkrečios rekomendacijos, kiek daugiausiai dantų būtų galima pašalinti vienu metu, nėra.
Svarbūs pokyčiai pacientams: rodo, kad nėra talonų, nes ne taip registruojasi
Pastaruoju metu ne kartą pacientų įvardyta problema dėl negalėjimo prasibrauti pas gydytojus ir gauti taloną kai kuriais atvejais tėra perkeliamos informacijos sistemos simuliuojama problema. Dėl to sistemoje laisvų vietų pas specialistą pacientas tiesiog nemato, nors realybėje jų yra.
Apie šią bėdą Seimo sveikatos reikalų komitete trečiadienį užsiminė ir Kauno klinikų vaikų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys spaudžia NVSC vadovą Petraitį trauktis: „Paleidome iš rankų situacijos valdymą“
Po Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą (NVSC) lydinčio skandalo dėl neapskaitytų mirčių ir įtarimų gebėjimo suvaldyti situaciją pandemijos metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį pasiūlė įstaigos vadovui Robertui Petraičiui pačiam trauktis iš posto.
Ministras teigė, kad medžiagos tiek daug, jog teko dar kartą susitikti su NVSC vadovu. Visgi A. Dulkys sakė susitikimą laikantis ne biurokratiniu, o dviejų vadovų pokalbiu ir tikisi, kad vadovas pats priims sprendimą.
Pirmojo COVID-19 vakcinos dūrio kol kas pageidauja ne visi pacientai
Lietuvą jau pasiekus trims „BioNTech ir Pfizer” vakcinos siuntoms šalyje toliau tęsiamas ne tik medikų, bet ir didžiausios rizikos pacientų skiepijimas. Kaip teigė Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas, procesas kol kas vyksta sklandžiai, sunkių pašalinių reakcijų neužfiksuota. Visgi kai kurie pacientai dar svarsto, ar pageidauja skiepo.
Dulkys: vakcinacija lenkiame kitas šalis – jau paskiepyta daugiau nei 13 tūkst. medikų ir pacientų
Lietuvoje nuo COVID-19 jau paskiepyta daugiau nei 13 tūkst. medikų ir pacientų, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis teigė besitikintis, kad per sausį jau visi medikai bus vakcinuoti.
Ministras informavo, kad pagal medikų skiepijimo apimtis jau lenkiame ne tik kaimynines, bet ir kitas Europos šalis.
„Šiuo metu, kai kalbame, Lietuvoje jau yra vakcinuota daugiau nei 13 tūkst. medikų bendruomenės atstovų ir pacientų.
REKLAMA
REKLAMA
Kėvalas įspėja dėl gresiančio naujo protrūkio: „Dar betrūko prisišaukti ir šitą bėdą“
Dėl pandemijos sumažėjusios kitų sveikatos paslaugų apimtys gali prišaukti ne mažesnę už Covid-19 bėdą. Kaip įspėjo vaikų ligų gydytojas Rimantas Kėvalas, jau dabar esama ženklų dėl gresiančio tymų protrūkio.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Seimo sveikatos reikalų komitete pasakojo, kad bent kitų šalių rodikliai jau dabar itin verčia suklusti.
„Norėtųsi atkreipti dėmesį, ką šiuo metu kalba ekspertai. Už Covid-19 pandemiją dar blogiau gali būti prasidėjęs tymų protrūkis.
Nerimą keliančios tendencijos: daugėja sunkių COVID-19 pacientų, nors į ligonines patenka mažiau
Nors pavojus dėl dar prieš šventes daug nerimo kėlusio galimo sveikatos sistemos kolapso nuslūgo, dabar ligoninėse medikai regi sunkesnius Covid-19 sergančius pacientus. Visgi specialistai teigia, kad optimistinis scenarijus leidžia tikėtis, jog per sausį stacionare gydomų šių ligonių skaičiai pamažu ims mažėti.
Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys LSMU prorektorius prof. dr.
Mokslininkas: griežtas karantinas Lietuvoje turėjo būti įvestas gerokai anksčiau
Pristatydamas naujausius duomenis dėl COVID-19 plitimo šalyje LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas pasidalino ir retrospektyvia analize, kokiomis priemonėmis ir kada šalyje turėjo būti valdoma pandemija.
Kaip po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu aiškino profesorius, atlikta retrospektyvine analize bandyta įvertinti, kaip ir kada turėjo būti pritaikyti vakar paskelbti Vyriausybės ekspertų komisijos pasiūlyti karantino planai.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorius apie COVID-19 plitimą: blogiausi laikai – praeityje, tačiau nepadarykime klaidos
Naujausi epidemiologiniai duomenys teikia vilties, kad blogiausi laikai yra praeityje, po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu pranešė mokslininkas Mindaugas Stankūnas. Visgi jis įspėjo, kad didžiausia klaida tai būtų palaikyti pergale ir atsipalaiduoti, mat tikrąją situaciją įvertinti bus galima tik kitos savaitės pabaigoje.
LSMU profesoriaus teigimu, matoma vis daugiau ženklų, kad situacija keičiasi į gerąją pusę.
Karantine – iki pavasario? Specialistai įspėja dėl pasekmių atsipalaidavus per anksti
Antrasis karantinas šalyje įvestas dar lapkričio pradžioje, o griežtesnių ribojimų ritmu gyvename nuo gruodžio vidurio. Visgi kol kas specialistai nemato daug prielaidų tikėtis greito „atšilimo“ ir karantino atšaukimo baigiantis sausiui. Anot jų, tam kol kas trukdo tiek šventinių dienų „iškreipta“ statistika, tiek toks skandalingas aplaidumas dėl „pražiūrėtų“ mirčių, tiek dar nuo vasaros neparuošti namų darbai.
NVSC vadovas sureagavo į kritiką: tai kelia didelę grėsmę pandemijos valdymui
Kilus skandalui dėl neapskaitytų mirčių nuo COVID-19 ir klausimams dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbo efektyvumo pats įstaigos vadovas Robertas Petraitis antradienį kreipėsi į visuomenę ir pirmiausia prašė politikų atsargiau rinkti žodžius vertinant įstaigos veiklą. Jo teigimu, priešingu atveju kylantis žmonių nepasitikėjimas įstaiga gali kelti grėsmę pandemijos valdymui.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys žadėtąjį 130 punktų pandemijos suvaldymo planą viešins dalimis
Gruodžio mėnesį dar prieš pat sėsdamasis į sveikatos apsaugos ministro kėdę Arūnas Dulkys teigė turintis paruošęs 130 punktų COVID-19 pandemijos valdymo planą, kurį pateikti visuomenei bus pirmųjų Vyriausybės darbo dienų uždavinys. Nors plano iki šiol nematyti, ministras žada jį skelbti dalimis.
A. Dulkys tokiu sudėtingu metu siūlė nesismulkinti, kiek tų punktų plane yra, ir tikino, kad pagrindinės plano dalys nėra jokia paslaptis.
Mokslininkė paaiškino, ar rekomenduojama skiepyti COVID-19 jau persirgusius asmenis
Šalį pasiekiant pirmajai vakcinai netyla klausimas, ar reikės skiepytis jau persirgusiems ir imunitetą turintiems žmonėms. Mokslininkai pagaliau pateikia aiškesnes rekomendacijas ir tikina, kad persirgimo faktas tolygus vakcinos veiksmingumui.
VU Gyvybės mokslų centro prof., imunologės Aurelijos Žvirblienės teigimu, šį klausimą itin apsunkina tai, kad nėra oficialių rekomendacijų.
„Kol kas trūko aiškių mokslinių duomenų, ar persirgę žmones ir turintieji antikūnų turi atsparumą.
Paskelbė vakcinavimo prioritetus: Dulkys teigia, kad gautų vakcinų pakaks pirmajam medikų skiepijimui
Jau turimas vakcinavimo sąrašas, apimantis visas visuomenes grupes, o šiuo metu gautos vakcinos pakaks priešakinėse linijose dirbančių specialistų pirmam skiepui, antradienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministras informavo, kad taip pat turimas Europos Komisijos (EK) ir gamintojo patvirtinimas, kad nuo šiol bent jau artimiausiais trimis mėnesiais Lietuvą pasieks reguliarios kassavaitinės siuntos po daugiau nei 20 tūkst. 400 vakcinų.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys apie vakcinas: nėra šiuo metu ES nė vienos valstybės, kuri būtų patenkinta
Sunku rasti valstybę Europos Sąjungoje, kuri būtų patenkinta skiepų pristatymo grafiku ir kiekiais, po susitikimo su prezidentu dėl pandemijos valdymo ir vakcinavimo nuo COVID-19 teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministras sutiko, kad, natūralu, esama nerimo dėl tam tikros nežinomybės iš Europos Komisijos (EK) pusės kalbant apie skiepus.
Be šių tyrimų kovoje su pandemija – kaip be rankų, tačiau pinigų valstybė neskiria
Kaip nemažą spragą siekiant suvaldyti Covid-19 pandemiją specialistai jau kurį laiką įvardija viruso genomo tyrimų, kurie leistų sekti jo mutavimą, stoką. Kol kas tokie tyrimai atliekami chaotiškai, nes trūksta finansavimo.
Kaip portalui tv3.lt aiškino VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė, būtent tokie nuosekliai vykdomi tyrimai Jungtinėje Karalystėje ir leido aptikti dabar aktyviai aptariamą viruso atmainą.
„Ten yra tiriami dideli skaičiai – 10 proc.
Ruošiami pokyčiai sveikatos apsaugai: nori lanksčiau skirti vaistus ir tyrimus
Kaip vieną tikslų naujoji Vyriausybė kelia norą peržiūrėti vaistų politiką ir kreipti paciento sveikatos priežiūros individualizuotos medicinos kryptimi. Pirmieji pokyčiai pacientų laukia jau iškart po Naujųjų.
Kalbėdamas apie ruošiamus pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pabrėžė, kad viena svarbių krypčių, kurios ketinama siekti – personalizuota medicina.
REKLAMA
REKLAMA
Medikai puse lūpų kalba apie lūžio tašką ir įspėja: kartais COVID-19 pažeidimai sunkiai suvokiami
Dar prieš kurį laiką tiek ligoninių vadovai, tiek ministras skaičiavo, kad skaičiams nemažėjant sveikatos apsaugos sistemai iki „sprogimo“ liko tik kelios savaitės. Panašu, kad praėjus šventėms juodžiausias scenarijus nepasitvirtino ir persilaužimas siekiant išvengti sistemos kolapso, įvyko. Nors įtampos išlieka, saugikliu nuo sistemos perdegimo taps ir nedideliais kiekiais atkeliaujanti vakcina.
Dulkys – dėl komendanto valandos: norisi išlaukti bent jau iki Trijų karalių
Nors kaimynai latviai Naujiesiems metams įveda komendanto valandą, ministras Arūnas Dulkys teigia, kad apie tai kalbėti bus galima tik po sausio 6-osios.
Apie tai paklaustas ministras visų pirma net juokavo, kad pamiršo klausimą, nes pasąmonė net blokuojanti sąvoką „karantinas“.
Surimtėjęs ministras pabrėžė, kad kol kas norima profesionaliai įsitikinti, ar yra koks pozityvus poveikis tų priemonių, kurios buvo priimtos pastaruoju metu.
„Mes norime laikytis nuoseklumo.
Dulkys – apie peštynes dėl vakcinų: greitai baigsis vieno obuolio dalybos dešimčiai vaikų
Trečioji vakcinų siunta Lietuvą turėtų pasiekti sausio 4 d., panešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tai, jo teigimu, sausio pradžioje leis sėkmingai tęsti iškart po Kalėdų pradėtą vakcinaciją ir nereikės stumdytis, kas iš medikų skiepą gaus pirmesnis.
„Jau turime gautą antrą siuntą, kuri laukia savo eigos, jos dokumentai sutvarkyti. Ir, naujausia žinia, kad po sausio 4 d. Lietuvą pasieks dar viena vakcinų siunta.
REKLAMA
REKLAMA
Skiepas nuo COVID-19 pakeis kasdienį gyvenimą, bet ateitį temdo viruso mutacijos
Istorinė diena jau išaušo – dar antrąją Kalėdų dieną Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina ir paskiepyti pirmieji medikai. Visgi nors skiepų daug kas laukia kaip „išsigelbėjimo“ ir grįžimo prie įprasto gyvenimo, specialistai įspėja, kad to tikėtis artimiausiais metais neverta.
Nepaisant džiugesio dėl toliau keliaujančių pirmųjų vakcinos dozių, masinio plačios visuomenės skiepijimo per pirmąjį kitų metų ketvirtį Sveikatos apsaugos ministerija tikėtis nesiūlo.
Pandemija neslopsta: kas 4 ėminys dėl COVID-19 – teigiamas, vien gruodį mirė virš 80 žmonių, jaunesnių nei 60 m.
Pastarosiomis dienos sumažėję užsikrėtimų COVID-19 skaičiai gali turėti klaidinantį efektą, įspėja epidemiologai. Jie pabrėžia, kad tikrąjį pandemijos eigos vaizdą galėsime matyti nebent tik dar po keletos dienų, o ilgojo Kalėdų savaitgalio rezultatus – dar vėliau.
Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės (NVSC) Justinos Petravičienės, kiek klaidinti gali ne tik nustatomas mažesnis atvejų skaičius, bet ir išaugęs teigiamų tyrimų procentas.
COVID-19 toliau rodo savo nagus: du mirusieji virš 50 metų lėtinėmis ligomis nesirgo
Nors per praėjusią parą fiksuota mažiau koronaviruso atvejų, situacija dėl mirčių išlieka sudėtinga. Vien per vakar du mirusieji jaunesni nei 60-ies metų asmenys nepriklausė rizikos grupei ir pagal ligas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė (NVSC) Justina Petravičienė portalui tv3.lt patvirtino, kad iš per vakar mirusiųjų 5 jaunesnių asmenų 2 lėtinių ligų neturėjo.
„Išties mirė vos penkiasdešimt kelerių metų, pakankamai jauni ir sveiki žmonės“, – sakė ji.
REKLAMA
REKLAMA
Norisi užkrimsti kreidos ar traukia pauostyti benzino? Tai gali įspėti apie alinančią ligą
Taip, perskaitėte teisingai, būtent tokie simptomai gali įspėti apie sunkią ir negydomą viso organizmo funkcijas paveikiančią ligą – mažakraujystę. Nors gyvename 21 amžiuje, kai, atrodo, sudarytos visos sąlygos pasirūpinti visaverte mityba, pagerėjo ne tik gyvenimo kokybė, bet gydymo diagnostika, specialistai neslepia, kad geležies stokos mažakraujystė šiandien vis dar išlieka aktualia problema.
Gydytojai – apie plaučių uždegimą: dusulį jaučia ne visi, daliai susirgus rizika numirti daug didesnė
Plaučių uždegimas – nuo seniausių laikų žinomas susirgimas. Visgi jei ankstesniais laikais į jį žiūrėta kiek ramiau, Covid-19 pandemijos kontekste esant bet kokiems kvėpavimo sutrikimams daugeliui kyla padidintas nerimas. Ar visiems, susirgusiems Covid-19, gresia plaučių uždegimas, kaip atpažinti jo sunkumą ir kada kreiptis į gydytojus, pasakoja Santaros klinikų gydytojai.
VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof.
Įspėja dėl „vaikiškos“ ligos, galinčios baigtis ir smegenų uždegimu
Itin dažnai šaltuoju sezonu linksniuojamas susirgimas – ausų uždegimas – toli gražu nėra vien tik mažų vaikų liga. Gydytojai įspėja, kad suaugusiesiems ji ne mažiau pavojinga: komplikavęsis ausų uždegimas gali ne tik pažeisti ausies būgnelį, bet ir veido nervą, sukelti kitų bėdų.
VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovo prof. dr. Eugenijaus Lesinsko aiškinimu, paprastai stebimi keli sergamumo ausų uždegimais padidėjimai.
REKLAMA
REKLAMA
Ekspertas įspėja dėl artimo scenarijaus: realu ir 100 COVID-19 mirčių per dieną
Trečiadienį vėl fiksuotas naujų Covid-19 atvejų ir mirčių nuo šios infekcijos skaičius nėra netikėtas, tvirtina specialistai. Visgi jie pabrėžia, kad nors tokia naujų atvejų gausa galbūt ir galėtų būti vienas paskutinių „pasispardymų“, augančius mirčių skaičius dar neišvengiamai matysime.
„Euromonitor International“ duomenų mokslininko, prezidento suburtos sveikatos ekspertų tarybos nario Vaidoto Zemlio-Balevičiaus teigimu, deja, nieko linksmo pagal visas tendencijas pasakyti kol kas neišeina.
Grėsmė dėl naujos koronaviruso atmainos: lauktų dar griežtesnis karantinas, nors yra ir džiugių žinių
Mokslininkai neslepia, kad naujoji Didžiojoje Britanijoje fiksuojama koronaviruso atmaina jau gali būti pasiekusi Lietuvą. Visgi nors šis virusas gali plisti iki 70 proc. greičiau, dar trūksta duomenų, kiek ši viruso atmaina pavojingesnė ir ar galėtų turėti įtakos skiepų efektyvumui. Kol kas žinios optimistinės, tačiau specialistai įspėja, kad tokiu atveju lauktų dar griežtesnės karantino priemonės.
Gydytoja atsakė, ar vakcina tiks lėtinių ligų turintiems asmenims ir kokie dažniausi šalutiniai reiškiniai
Covid-19 vakcina Lietuvą pasieks jau savaitgalį. Nepaisant to, baimių ir klausimų apie šiuos skiepus visuomenėje apstu. Kauno klinikų gydytoja tikina, kad vakcina bus saugi tiek lėtinių ligų turintiems asmenims, tačiau esama ir išimčių, kada reikėtų būti atidesniems. Jau persirgę asmenys taip pat kol kas gali būti ramūs – vakcina jiems nėra būtina.
REKLAMA
REKLAMA
Atkeliauja apie 10 tūkst. dozių vakcinų: norą skiepytis išsakė 70 proc. Kauno klinikų darbuotojų
Dar šią savaitę Lietuvą turėtų pasiekti pirmosios „Pfizer-BioNTech“ vakcinos. Pirmieji ja bus skiepijami medikai ir didžiausios rizikos asmenys. Pasakodamas apie Kauno klinikų pasiruošimą priimti vakcinas įstaigos atstovas teigė, kad 70 proc. darbuotojų yra nusiteikę skiepytis naująja vakcina.
Mokslininkas: nuo Covid-19 vakar žmonės mirė kas 25 minutes
Nors lapkričio mėnesį efektyvaus viruso reprodukcijos dydžio rodiklis buvo priartėjęs prie ribos, kuri jau rodytų epidemijos mažėjimo mastą, atvejų skaičiai išlieka didėjantys, konstatavo LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas.
Jis akcentavo, kad liūdniausia žinia, kuri pasiekė šiandieną – mirčių rekordas.
„Nesunku paskaičiuoti, bet kad 25 minutes vakar mirė po žmogų nuo Covid-19 ligos“, – sakė Sveikatos ekspertų tarybos grupės narys.
Profesorė atvira: nežinomųjų dėl COVID-19 vakcinos dar yra, tačiau jau aišku, kam ji netiks
Kaip šviesos tunelio gale skiepų nuo Covid-19 laukia ne tik medikų bendruomenė, bet ir didelė žmonijos dalis. Visgi daug kam naujai kuriama vakcina kelia nerimą dėl jos saugumo. Mokslininkai sutinka, kad nežinomųjų dar daug, tačiau konstatuoja, kad apskritai nesukūrus vakcinos optimizmo bandant suvaldyti šio viruso plitimą būtų kur kas mažiau.
Nors skelbiama, kad oficialus skiepijimo „Pfizer–BioNTech“ vakcina Europoje startas – jau gruodžio 27 d., mokslininkė prof.
REKLAMA
REKLAMA
Gydytojas apie COVID-19 diagnozę be testo: bent aš tik telefonu bijočiau nustatyti
Leidimas šeimos gydytojams daliai žmonių diagnozuoti Covid-19 ir be PGR tyrimo paskatino diskusijas, ar tokia praktika pateisinama ir neiškraipys statistikos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) aiškina, kad kol kas šie atvejai į bendrą statistiką nepatenka. Savo ruožtu dalis gydytojų sako, kad nebūtų tokie ramūs diagnozę nustatant nuotoliu.
Nuo šiol COVID-19 šeimos gydytojai tam tikriems pacientams galės diagnozuoti ir neatlikus PGR tyrimo.
Žinomas gydytojas pataria, kaip sustiprinti organizmą ir apsisaugoti nuo virusų
Nors vienas pirmųjų koronaviruso simptomų galėtų būti uoslės netekimas, visgi „tekanti sloga“ greičiausiai nėra signalas, kad pasigavote šį virusą. Bet kuriuo atveju nosis – vieni pagrindinių vartų bet kokiais peršalimo ligai patekti į organizmą. Taigi kaip galima būti sustiprinti šį barjerą prieš virusus?
Jei nei iš šio, nei iš to dingo uoslė, tikimybė, kad tai yra Covid-19, labai didžiulė. Visgi daugeliu kitų atvejų tai tegali būti paprastas peršalimas.