Agnė Pikšrytė

Progresinių darbo mokesčių įvedimas gali pakoreguoti biudžeto pajamas, teigia Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas. Tai, pasak specialisto, mažins pasitikėjimą finansų rinkose bei didins valstybės skolą. Turint omenyje, kad aukštesnes pajamas ganantys (per 3,5 tūkst. litų) Lietuvoje yra tik apie 3,7 proc., prograsiniai mokesčiai sukels daugiau rūpesčių nei duos naudos.

Kalėdinė prekyba tampa neatsiejama didžiųjų metų švenčių dalimi. Kasmet iš proto dėl dovanų ir švenčių stalui skirtų produktų kraustosi ne tik pirkėjai, bet ir pardavėjai. Vilionėms netaupo Rodos ir taip nuo gruodžio pradžios šluojamos parduotuvių lentynos pardavėjų netenkina. Dar daugiau klientų pritraukti jie bando organizuodami kalėdines muges, renginius vaikams. Prekybos centrai prieššventiniu laikotarpiu konkuruoja ne tik kainomis, bet ir papuošimais, kuriems prekybininkai taupti nelinkę.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai palygino 200 daugiabučių, kurie pernai suvartojo daugiausiai šilumos, praėjusių metų ir šių metų lapkričio mėnesio duomenis. Nors du trečdaliai sostinės daugiabučių už šilumą šiemet moka mažiau, yra ir tokių, kurių sąskaitos padidėjo beveik 30 proc. Už oranžerijas moka visas namas Vienas tokių namų – Vilniaus senamiestyje, Arklių gatvės 16-uoju numeriu pažymėtas namas, kuriame neseniai atnaujinta šildymo sistema.

Suformuotas 2013 m. valstybės biudžetas, ekspertų nuomone, geresnis nei tikėtasi, tačiau Valstybės kontrolė ne vieną programos punktą vadina optimistišku, o kai kuriuos įvardija kaip praktiškai neįgyvendinamus. Makroekonominės prielaidos, pagal kurias buvo formuojamas 2013-ųjų valstybės, leidžia manyti, kad pietinės Europos valstybės įtakos eksportui ir importui nedarys kitais metais nedarys.

Mažieji aludariai griebiasi šiaudo – Lietuvos siekis taisyti alkoholio kontrolės įstatymą, anot jų, bus paskutinis lašas, kuris gali juos paskandinti alkoholio rinkoje. Įstatymas, kuris Europos komisijos nuomone prieštarauja Europos Sąjungos sutartimi užtikrintam laisvam prekių judėjimui, įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d. Už jo pažeidimą gresia milijoninės baudos, o labiausiai dėl pataisų nukentės mažieji aludariai.

Aktyvumas būsto rinkoje trečiąjį šių metų ketvirtį padidėjo, tačiau spartesnį augimą šiemet stabdė mažėjantys atlyginimai bei prasti lūkesčiai. Kita vertus, istorines žemumas siekiančios palūkanų normos, padidėjęs įperkamumas ir pasiūla bei kitąmet augsiantys atlyginimai leidžia tikėtis aktyvesnės būsto rinkos.

Jei nebus imtasi griežtų ir efektyvių priemonių, Lietuvai gresia įkliūti į staigaus ekonomikos sulėtėjimo spąstus. Šalies ekonomiką maitinančio eksporto augimas kitais metais taip pat gali sustoti. Tokius akcentus Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos kongrese sudėliojo nepriklausomas analitikas Rimantas Rudzkis. Jo manymu, konkurencingumo atžvilgiu viskas juda gera linkme, tačiau būtina jį dar labiau stiprinti.

Šių metų trečio ir ankstesnių ketvirčių Lietuvos namų ūkių duomenų analizė rodo, jog namų ūkiai gyvena pagal savo dabartines galimybes, skelbia SEB bankas. Tačiau augantis finansinis atsargumas mažina galimybes uždirbti ar išbristi iš skolų. SEB analitikų, dauguma šalies gyventojų pamažu kaupia santaupas, grąžina skolas, o naujas paskolas ima vangiai. Ir kaupdami turtą, ir skolindamiesi namų ūkiai ir toliau yra atsargūs. Pastebima, kad namų ūkiai gyvena ekonominio susitraukimo sąlygomis.

Vos prieš keletą savaičių pasirodęs plataus vartojimo prekių kainų ir akcijų paieškos bei palyginimo portalas PriceOn.lt, sulaukė agresyvaus prekybininkų pasipriešinimo. Prekybos tinklai trukdo vartotojams rinkti informaciją apie įvairių prekių kainas, nors Lietuvos įstatymai nedraudžia to daryti.

Lietuvoje Kalėdos ateina vis vėliau, tačiau maistui ir dovanoms lietuviai vis dar linkę išlaidauti labiausiai. Naujausio „Swedbanko“ šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimo rezultatai atskleidė, ką ketina dovanoti ir norėtų gauti Lietuvos gyventojai, bei kiek lėšų planuoja skirti didžiosioms metų šventėms. Didžioji dauguma (apie 75 proc.) gyventojų šventiniu išlaidų biudžetu pradeda rūpintis tik gruodį.

Nepaisant emocijų, gamtovaizdžio ar kitų veiksnių, o vertinant vien ekonominį klimatą, nustatyta, kurios savivaldybės palankiausios gyventi ar investuoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) antrą kartą pateikė Lietuvos savivaldybių vertinimą – indeksą, identifikuojantį geriausiai ir prasčiau besitvarkančias savivaldybes.

Pramonininkų ir naujosios valdžios atstovų susitikime aptartuose energetikos politikos prioritetuose – bendra Baltijos valstybių strategija, kuri užtikrintų saugumą ir efektyvumą, garantuotų konkurencingas kainas ir leistų nebūti priklausomiems nuo vieno energijos tiekėjo. Visagino atominė elektrinė yra per brangus ir per daug rizikingas projektas Lietuvai, teigia naujoji valdžia. „Derybose su Latvija,Estija,Suomija, padarius tokias išvadas, Latvija net lengviau atsiduso“, - sakė Dr.

Tas saldus ir galingas žodis „reklama“ šiais laikais įgauna vis didesnį pagreitį. Paprastų ir švelnių paveikslėlių bei lozungų veiksmingumas vis mažėja, todėl pasitelkiamos naujos – drąsios, dažnai net šokiruojančios priemonės. Ir viskas tik dėl vartotojų dėmesio, lojalumo ir pinigų. Praėjusią savaitę Lietuvą nustebinusi bene pirma reklama, kurioje panaudotos tiesioginės asociacijos į homoseksualumą, tapo tikra bomba.

Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius apdovanojo sėkmingiausius Lietuvoje lenkiškus prekių ir paslaugų ženklus. Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas Henrykas Szymanskis tikisi, kad šis renginys prisidės prie lenkiškų prekių sėkmės Lietuvos rinkoje. „Tikime, kad šių prekių ir paslaugų ženklų sėkmė gli įkvėpti kitus.

Ką Lietuvos gyventojai mano apie lenkiškas prekes? Tokį klausimą iškėlė Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius, atlikęs viešosios nuomonės tyrimą, atsakiusį, kaip lietuviai vertina lenkiškų prekių asortimentą, kainas, kaip vertina kokybę ir kitus klausimus. Agentūros RAIT atlikto tyrimo duomenimis, net 72 proc.

Pirmą kartą Lietuvoje surengtos indiško kario patiekalų gaminimo varžybos, kurios dalyvavo ir dėl gardžiausio patiekalo nominacijos varžėsi geriausi Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje nariai ir bičiuliai. Iš Didžiosios Britanijos atkeliavusi tradicija, tikimasi, prigis ir Lietuvoje. „Kadangi esame britų verslą atstovaujantis vienetas, nevengiame ir britiškų tradicijų. Visada smagu padaryti kažką naujo ir šviežio“ – Balsas.lt sakė Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje atstovė Sandra Kundrotė.

Valstybinė kainų ir energijos kontrolės komisija patvirtino AB „Lietuvos dujos“ 2013 metų gamtinių dujų perdavimo, skirstymo kainas ir tarifus buitiniams vartotojams. Nuo 2013 metų sausio 1 d. gyventojai už gamtines dujas mokės 0,08 Lt/m3 mažiau. Gamtinių dujų kaina gyventojams susideda iš dviejų dalių: pastoviosios – mėnesinio mokesčio, nepriklausančio nuo suvartoto dujų kiekio, bei kintamosios dalies, mokamos už suvartotą gamtinių dujų kubinių metrų kiekį.

Tarptautinė personalo vertinimo metodikų ir tyrimų bendrovė „Profiles International“ antrą kartą Baltijos šalyse atliko produktyviausių bendrovių tyrimą. Lietuvos bendrovės įvardintos produktyviausiomis 9 iš 22 verslo kategorijų, suskirstytų pagal bendrovių veiklos pobūdį.

Naujausioje Lietuvos banko prognozėje numatoma, kad realus bendrasis vidaus produktas (BVP) augs kiek lėčiau nei prognozuota, tačiau plėtra išliks tvari. Infliacija išliks nuosaiki, todėl kainų šuolio taip pat nelaukiama. Numatoma, kad šiemet Lietuvos BVP padidėjęs 3,0 proc., kitąmet išaugs – 3,1 proc. (šių metų rugpjūtį prognozuota atitinkamai 3,0 ir 3,4 proc.). Nors augimas mažesnis nei 2011 metais, tačiau tai vienas geriausių rodiklių ES.

Latvijos prezidento bendravardis, latvis Andris Berzins, užaugo Londone, vėliau karjerą technologijų srityje tęsė Silicio slėnyje. Nuo šių metų jis yra Šiaurės šalių rizikos kapitalo įmonės „Creandum“ investicijų konsultantas Baltijos šalims. Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Silicon Valley Comes to the Baltics“  A. Berzins dalinosi patirtimi ir taktika, padedančia naujam verslui būti pastebėtam naujovių kupinoje rinkoje.

Gigi Wang „MG Team“, LLC valdybos partnerė, kuri konferencijoje „Silicon Valley Comes to the Baltics“  pristatė pranešimą apie Silicio slėnio verslumą ir inovacijų kultūrą stebėjosi, kad Lietuvoje į šį renginį susirinko tiek daug merginų ir moterų. „Dažniausiai renginiuose, kuriuose dalyvauju, būna vos 5 proc. moterų. Džiaugiuosi jūsų susidomėjimu ir tikiu, kad tai jūs būsite ateities „Google“ ar „Yahoo“ bei gerai pasirūpinsite mumis, vyresniąja karta“, - sakė G. Wang.

Diane Bisgeier, „Mozilla Open Innovation“ programų vadovė sako, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, jog inovatyvios technologijos ir produktai buvo sukurti bendradarbiaujant skirtingoms kompanijoms. Konferencijoje „Silicy Valley Comes to the Baltics“ D. Bisgeier pasakojo, kaip skirtingos idėjos Silicio slėnyje susijungia į vieną produktą ar programą. „Technologijos turi prasmę tik tuomet, kai jos kolaboruoja ir sukuria naują produktą.

Viena konferencijos „Silicon Valley Comes to Baltics“ pranešėja Katy Levinson įsitikinusi, kad sėkmingam verslui ar karjerai pradėti nebūtina turėti specifinių žinių. Anot marketingo  specialistės ir programinės įrangos inžinierės, svarbiausia – didžiulis noras ir pašaukimas. „Jūs studijuojate verslo vadybą? Technologijas? Ne? Na, aš studijavau anglų kalbą.

Šalies bankų ir pramonės vadovų susitikime aptarti kreditavimo sąlygų ir kreditavimo teisinės aplinkos kaita bei finansų sektoriaus vystymas Lietuvoje. Kas pusę metų daromoje apklausoje apie kreditavimo rinką dalyvavo apie 500 įmonių. Pagal surinktus duomenis, mažėjęs paskolų portfelis vasario-spalio mėnesiais augo apie 400 mln. litų. 2011 metais buvo matomas 0,5 mlrd. Paskolų portfelio susitraukimas.

Lietuvoje pristatytas brangiausias pasaulyje romas. Trinidade ir Tobage įsikūrusioje gamykloje „Angostura“ 200-ojo jubiliejaus proga pagaminto romo butelis kainuoja 25 tūkst. JAV dolerių. Ar jam atsiras pirkėjų Lietuvoje, lieka atviras klausimas. Tačiau įdomią istoriją turinčios romo distilerijos vyriausiasis maišytojas John George tikina, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija yra neįtikėtinai perspektyvi ir patraukli rinka.

Į kitas šalis Kalėdos ateina greičiau nei į Lietuvą. Lempučių girliandomis ir raudonais kilimais Europos miestai dabinasi jau dabar. Švenčia kelis mėnesius Labiausiai Kalėdų ir Naujųjų metų šurmulį išnaudoja Vokietijos, Italijos, JAV bei Šveicarijos prekybininkai. Čia jau nuo lapkričio vidurio ar dar anksčiau pradedamos rengti kalėdinių rankdarbių mugės, koncertai. Vakarais Miuncheno ar Romos gyventojai gurkšnodami karštą vyną vaikštinėja raudonais kilimais išklotomis senamiesčio gatvėmis.

Lietuvos bankas, nuo šių metų perėmęs smulkiųjų vartojimo (greitųjų) kreditų priežiūrą, imasi griežtesnių priemonių siekiant pažaboti kreditus teikiančias bendroves. Priemonių imtis paskatino 7 procentai „blogų“ paskolų. Absoliuti didžioji dauguma imančių greituosius kreditus yra jaunimas, prasiskolinusiųjų - taip pat. Įvertinęs sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus.

Skolintis iš smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių tampa norma. Gana ilgai laikytu nepatikimu, bedarbių ar asocialių asmenų pamėgtu skolinimosi būdu vis dažniau naudojasi išsilavinę ir duonos nestokojantys žmonės. Retas skolinasi iš bado Pasak Liutauro Valicko, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininko, skolininkų nėra tiek daug, kaip gali atrodyti. Tai maždaug 2–4 proc. visų smulkiųjų kreditų įmonių klientų.

Daugiau kaip 35 proc. Lietuvos interneto pirkėjų įsigyja mados prekes: drabužius (15,6 proc.), avalynę (10,1) ir aksesuarus (9,6 proc.). Antra pagal populiarumą prekė internete yra buities technika (12,9 proc.), kompiuterius ar jų dalis pirko 10,7 proc. pirkėjų. Tyrimo duomenys buvo skaičiuojami nuo interneto vartotojų Lietuvoje, kurią sudaro 68 proc., dalies. „Studio Moderna Fashion Group“ prekinio ženklo „Stilago.lt“ rugsėjį atlikto „Sprinter“ tyrimo metu paaiškėjo, kad 44,2 proc.

Didelė dalis žmonių tik prieš šventes, o ypač prieš Vėlines imasi iš esmės tvarkyti artimųjų kapus. Į kapines, nešini kibirais, kauptukais ir gėlių sodinukais, lekia patys arba renkasi greitesnį ir patogesnį, tačiau brangiai kainuojantį būdą – kreipiasi į kapų tvarkymo įmones. Dvejus metus kapus tvarkantis Gintaras Kazlauskas, savo paslaugas siūlantis interneto tinklalapyje Tvarkomekapus.lt, sako, kad kapų tvarkymo verslas – itin sezoniškas.

Prekybininkai teigia, kad Vėlinių žvakių ir gyvų bei dirbtinių gėlių kainos šias metais išliko tokios pačios, o kai kurių prekių netgi sumažėjo. Tačiau pakito pačių vartotojų poreikiai, kurie privertė pakoreguoti ir išplėsti Vėlinių prekių asortimentą. Kiekvienais metais žvakių asortimentas formuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų tendencijas, pirkėjų įpročius ar pageidavimus. Pastebima, kad vis mažiau žiūrima į kainas, labiau orientuojamasi į patvarumą.

Lietuva, kurios energetika yra priklausoma nuo trečiųjų šalių, vis neapsisprendžia dėl atominės elektrinės statybų. Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius ir valdybos narys Dr. Rimantas Vaitkus tarptautinėje energetikos konferencijoje bandė dar kartą pažvelgti į teigiamas šio projekto puses.

Kuo per artimiausius metus nustebins Druskininkai? Turizmo srityje šuoliais lekiantis į priekį kurortas gali pasigirti išties įspūdingais planais. Visus metus veikiantis paplūdimys su jūra, aerodinaminis tunelis, modernus parkas – visa tai miestas ketina pasiūlyti jau kitais metais. „Jei neturime jūros, turime daryti visa kita“, – juokavo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. „2000-aisais pateiktas miesto vystymosi projektas yra sėkmingai vykdomas praktiškai šimtu procentų.

Dėl sužlugusios renovacijos programos šešėlis krinta ant Aplinkos ministerijos, kurios darbo rezultatas – vos 500 atnaujintų daugiabučių vietoj keliolikos tūkstančių. Nereaguoja į jokius siūlymus Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas Vytautas Turonis sako, kad renovacija žlugo dėl žmogiškų ir sisteminių priežasčių.

Investuotojai ragina būsimąją Vyriausybę nepradėti drastiškų mokesčių reformų ir nespręsti socialinių problemų mokesčių lengvatomis. Lietuvos stabilumui ir konkurencingumui didinti siūloma reguliuoti sveikatos ir socialinį draudimą, jungti žemės bei nekilnojamojo turto mokestį bei naikinti PVM lengvatas.

Tarptautinės aukštos klasės nekilnojamo turto tinklas „Sotheby's International Realty“ stiprina savo pozicijas Baltijos valstybėse – Vilniuje duris atvėrė pirmoji jo atstovybė Lietuvoje. Ji siūlys bendradarbiauti įsigyjant aukštos klasės nekilnojamąjį turtą ne tik vidaus rinkoje, bet ir beveik pusšimtyje užsienio valstybių. „Sotheby's International Realty“ vardas visame pasaulyje siejamas su itin kokybišku būstu, kurio standartus ketinama diegti šalyje.

Prieš kelias dienas vieno Lietuvos ūkininko auginamų rapsų mėginyje buvo aptikta mūsų šalyje draudžiamų genetiškai modifikuotų organizmų pėdsakų. Per dešimt stebėsenos metų, GMO pėdsakas rapsų mėginyje buvo rastas pirmą kartą. Įsigaliojus GMO įstatymui 2000-ais metais, Aplinkos ministerijos pavedimu ir finansavimu stebėsena atliekama kiekvienais metais.

Tyrimai apie Europos Sąjungos gyventojų sveikatą ir jos pokyčius jau kelerius metus iš eilės pateikia nerimą keliančią statistiką – lietuviai yra tarp mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių, o Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

Anot Žilvino Šilėno, visuomenėje formuojamas vienoks ar kitoks verslininko įvaizdis daro įtaką ne tik verslininkams, bet ir pačiam verslui. Apie verslo paskirtį visuomenėje Laisvosios rinkos instituto prezidentas renginyje skaitė pranešimą „Verslininkas – kūrėjas, arba verslininko funkcija visuomenėje“. Pripratę prie gero gyvenimo, žmonės dažnai visą aplink esamą gerovę priima kaip savaime aiškų dalyką.

Visi mėgstame keliauti, tačiau tikriausiai dažniau klausiame patarimų, kaip keliauti patogiau ir pigiau,  nei juos daliname. Verslumo renginyje „Versli Lietuva“ keliautojas ir vienas jauniausių verslininkų Rimvydas Širvinskas-Makalius pasakojo apie savo kelionių patarimų verslo užkulisius. Pomėgiu tapęs R. Širvinsko verslas prasidėjo nuo kryžiaus kelių, nueitų planuojant savo keliones. Šiandien jo internetinis puslapis Makalius.

Kaip per 20 metų keitėsi verslo taisyklės Lietuvoje ir kokių galimybių atsirado? Apie tai renginyje „Versli Lietuva“ kalbėjo „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius, kuris tikina, kad patarimus ir pamokymus galima dalinti tik remiantis savo patirtimi. Kapitalizmo santvarka daug kam atrodė puiki proga pradėti verslą. Tačiau tai, anot I. Staškevičiaus, toli gražu neužtikrino sėkmės.

Verslumo renginyje „Versli Lietuva“, pirmąją dieną Algirdas Kaušpėdas pristatė pranešimą „Tvarumas ir aplinka“. Architektas ir populiarios grupės „Antis“ atlikėjas išskyrė pagrindinius tvarumo principus, padedančius išlikti valstybei, žmogui, jo kūriniui, verslui. 1. Įvairovė. Tai, anot A. Kaušpėdo puikiai iliustruoja senamiestis ir panašūs reiškiniai, darantys įspūdį žmogui. 2. Sąmoningumas.

Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakultete lankėsi vyriausiasis „IBM Fellows“ mokslininkas Johnas Cohnas. Šis itin charizmatiškas elektros inžinerijos specialistas prasitarė, kad jo prosenelis turėjo lietuviško kraujo ir puikiai kalbėjo lietuviškai.

Romeo Castellucci – kas jis? Kuo norėtų būti ir kuo yra laikomas? Italų režisierius, sukėlęs tikrą audrą Lietuvos visuomenėje eilinį kartą davė progą išsilieti pagiežingiesiems, pasisakyti demagogams, pasiteisinti pseudo menininkams bei pasirodyti prieš rinkimus besireklamuojantiems politikams. Spektaklyje, kuriame italų renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslo „Pasaulio Išganytojas“ - Kristaus paveikslas tarsi „pasaulio akys“ stebi ligoto tėvo ir jį slaugančio sūnaus kančią.

Šiandien spaudos konferencijoje „Požiūris į Romeo Castellucci spektaklį: krikščioniškas, reklaminis, meninis (...)?“ filosofas Krescencijus Antanas Stoškus, tapytojas Aloyzas Stasiulevičius, dirigentas  Saulius Sondeckis ir teatrologas, teatro festivalio „Naujoji dramos akcija“ įkūrėjas Audronis Liuga susitiko diskusijai. Joje savo srities specialistai bandė atsakyti į amžiną klausimą šiuolaikiniame mene – kas yra menas ir kur yra moralinės ribos jame.

Šiandien į jaukius knygų „su istorija“ namus „Mint Vinetu“ pakvietė teatrališki ir muzikalūs „Liūdni slibinai“. Jie pristatė spalio 3 d. - ketvirtojo „Liūdnų slibinų“ gimtadienio dieną pasirodantį antrąjį grupės albumą „Albumas be jokių Ė“. Kaip sako patys atlikėjai, šis albumas pripildytas natūralios, be jokių konservantų muzikos ir originaliai perdirbtų idėjų.

Po neilgų atostogų į televizijos ekranus netrukus sugrįš „Eurovizijos“ dainų konkursas, kuris šiais metais toks pat, tik šimtą kartų geresnis. Kodėl? Apie tai kalbamės su „Eurovizijos“ prodiuseriu Audriumi Giržadu.

Jausmingasis „bosas“ Artūras Žabas-Beissoul visai neseniai pirmą kartą uždainavo lietuviškai. Kaip pats sako – tai buvo iššūkis sau pačiam, kuris pralaužė ledus ir leido įsitikinti, kad ir gimtąja kalba dainoje gali išreikšti mintis bei jausmus. Tačiau „Eurovizijos“ sceną antrą kartą ketinantis šturmuoti atlikėjas į užsienį vežtųsi anglišką dainą. „Liksiu ištikimas savo anglakalbėms muzikinėms šaknims“, - šypsosi apie kino vaidmenį svajojantis aktorius ir dainininkas Beissoul.

Galima tikėtis, kad ekonominė padėtis Lietuvoje liks stabili, su sąlyga, kad išorėje neįvyks drąstiškų sukrėtimų.Tačiau siekiant galimą ekonomikos smukimą sumažinti iki minimumo ir maksimaliai jį sušvelninti, Lietuvai būtini gynybiniai barjerai. Kaip bebūtų, veikiausiai artimiausioje ateityje Lietuvai teks patirti įvairiausio pobūdžio išorės šoką. Jei pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai išgyvens ekonominę krizę, eksporto nuosmukio išvengti nepavyks.