Agnė Pikšrytė

Pirmadienį susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius susitiko su Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA generaliniu direktoriumi Tony Tyler. Susitikime buvo aptarti svarbiausi Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai aviacijos srities klausimai ir aviacijos reikšmė ekonomikai. „Esu labai dėkingas ministrui už galimybę aptarti daug svarbių klausimų. Aviacija yra viena svarbiausių pasaulio pramonės sričių, kuri vien Europos Sąjungoje sukuria 7,8 mln. darbo vietų ir 35 mlrd.

Pigių skrydžių aviakompanija „Wizzair“ antradienį Tarptautiniame Vilniaus oro uoste pristatė naują kryptį. „Wizzair“ tikisi, kad naujausias maršrutas iš Vilniaus į Tel Avivą bus paklausus tiek tarp turistų, tiek tarp verslo žmonių. Skrydžiai bus pradėti nuo spalio 27 dienos ir kainuos 49,99 eurus. Skrydis truks 3 valandas 50 minutes. Į 49,99 eurų kainą įskaičiuotas riboto svorio ir dydžio rankinis bagažas. Už papildomą mokestį galima rinktis 20 kilogramų bagažą bei maitinimą.

Lietuvoje siekiama išlaikyti ir didinti medaus kokybės lygį, o tam pasitelktos keturios Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančios kokybės schemos. Prie jų prisidėjusių bitininkų medus įgis didesnę pridėtinę vertę. Be to, atsakingiems medaus gamintojams bus skiriamos kompensacijos prisijungimo prie kokybės schemos išlaidoms padengti. „Siekiame, kad žmonės nepainiotų kokybiško ir nekokybiško medaus“, – sakė Lietuvos bitininkų asociacijos prezidentas Žilvinas Šolys.

Lietuvos gyventojai kasmet ekonomiką vertina vis optimistiškiau, tačiau sutinkančių, kad ji yra stipri, išlieka itin nedaug. Be abejonės, lūkesčiai dėl ekonominės šalies padėties koreguoja ir vartojimą. Gyventojų nuotaikų bei planų kaitą atskleidė naujausio Lietuvos vartotojų tyrimo, kurį atliko komunikacijos planavimo agentūros „OMD“ ir „Danske Bank“, duomenys. Analizė rodo, kad ekonomiką optimistiškai vertinančių gyventojų skaičius išaugo beveik dvigubai. 19 proc.

Karšta vasara labiausiai džiaugiasi sezoninio verslo atstovai. Kitiems tuo metu tenka susitaikyti su mažėjančiais klientų srautais. Vilioja nuolaidomis Sporto ir sveikatingumo klubų tinklo „Impuls“ direktorius Vidmantas Šiugždinis pasakojo, kad vasarą lankytojų srautas sumažėja maždaug 20–25 proc. „Vasarą daugelis poilsiauja arba mieliau renkasi sportą lauke, todėl toks sumažėjimas visiškai natūralus ir įprastas.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šiuo metu Lietuva tenkina visus Mastrichto kriterijus, išskyrus biudžeto deficito kriterijų, tačiau ir šis rodiklis 2013 metais bus artimas 3 proc. BVP. Tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios Lietuva negalėtų įsivesti euro. Įsivesti eurą progų bus mažai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kainų stabilumo kriterijų tenkinsime neilgai, o kitų metų pradžioje jau matysime vidutinės metinės infliacijos augimą.

„Swedbank“ atliktas tyrimas apie infliaciją Baltijos šalyse parodė, ko galima tikėtis ateityje. Ekonomistai teigia, kad kainų augimas dėl produktyvumo bei pajamų artėjimo prie ES vidurkio bus jaučiamas ir toliau, tačiau prieš krizę įsisukusi kainų ir atlyginimų augimo spiralė pasikartoti neturėtų. Dėl greitesnio nei ES vidurkis produktyvumo augimo Lietuvoje vyksta greitesnis pajamų augimas, lydimas greitesnio kainų augimo. 1995–2012 m. BVP gyventojui išaugo nuo 35 proc. iki 70 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nariai susitiko diskusijų forume, kurio tema „Lietuvos pramonės ateitis - 2020“. Forume buvo aptariama, kokia pagrindinė šalies ekonomikos stuburo – pramonės dabartinė padėtis, su kokiais iššūkiais susiduria šalies pramonė Lietuvos ir Europos Sąjungos politikos kontekste, ar pasiteisino vyriausybių sprendimai dėl verslo skatinimo ir kokios politikos reikėtų ateityje, kad Lietuvos įmonės neprarastų konkurencinio pranašumo.

Lietuvos eksporto potencialas ir toliau bus „įdarbintas“, tačiau spartesnės BVP plėtros viltis siejame su vidaus rinkos atgimimu, teigia SEB banko ekonomistai. „Šiuo metu Lietuva taip plačiai stovi ant penkių kojų, kad net vienai jų sunegalavus, niekas nepasikeistų“, – apie eksportą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ sakė G. Nausėda. Šių metų realus BVP pokytis buvo 3,5 proc. Prognozuojama, kad kitais metais jis turėtų išlikti toks pat, o 2015-aisiais pakilti iki 4,5 proc.

MMA padidinimas neišprovokavo masinių atleidimų, tačiau neturėjo didelės įtakos ir vartojimui, rašoma naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje. Padidinus MMA, pradėta skaidyti etatus – ne visą darbo dieną dirbančiųjų dalis ūgtelėjo nuo 9,4 proc. ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį iki 10,0 proc. pirmąjį 2013 m. ketvirtį. Šešėlinius atlyginimus mokančiose įmonėse buvo padidintas legalus darbo užmokestis, tačiau sumažintas algos „vokelyje“ dydis.

SEB banko prezidento patarėjas soc. mokslų dr. Gitanas Nausėda sako, kad mokesčių reformos kontūrai skendi tirštame rūke. „Tam tikras sutarimas egzistuoja tik dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimo. Kai kuriose šalyse NPD didinamas automatiškai, nes augant vidutiniam darbo užmokesčiui nepelnytai didėja GPM našta“, – naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje teigia ekonomistas.

Trečiadienį Vakarų Lietuvoje kilo panikos dėl banko bankroto banga. Kurį laiką internete bei sms žinutėmis sklindant gandams apie „Swedbank“ bankrotą, žmonės ėmė masiškai atsiimti pinigus iš banko sąskaitų, prie bankomatų trečiadienio popietę nusidriekė eilės. Balsas.lt šaltinių duomenimis, kalbos apie banko bankrotą ir būtinybę kuo greičiau atsiimti santaupas sklinda ir tarp verslininkų. Naujienų portalo balsas.

Naujasis ūkio ministras Evaldas Gustas paklaustas, kaip vertina verslą prižiūrinčių valstybinių institucijų darbą ir savo pirmtakų padarytas reformas, sakė, kad jų efektyvumas ir reikalingumas bus ir toliau vertinamas kritiškai. „Iš tiesų verslą prižiūrinčių institucijų buvo daug, todėl jų buvo sumažinta, kai kurios sujungtos į vieną.

Antradienį Ūkio ministras Evaldas Gustas pirmojoje spaudos konferencijoje pristatė pagrindinius savo veiklos prioritetus. Svarbiausias prioritetas „Pirmąjį pusmetį pagrindinis mano tikslas bus pirmininkavimas Europos konkurencingumo komisijai. Aktualus klausimas, kurį iškelsime ir diskutuosime, bus valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimas ir reforma.

Įsibėgėjant renovacijos procesui Lietuvoje siekiama užtikrinti saugumą ir sukurti kokybišką produktą. Deja, renovacija gali lemti ne tik taupumą ir šilumą, bet ir gaisrus, todėl būtina užtikrinti kvalifikuotus darbus ir tinkamų medžiagų panaudojimą. Lietuvos ir užsienio priešgaisrinės saugos specialistai konstatuoja – nepaisant renovacijos, daugiabučių priešgaisrinė būklė prastėja, gaisrai kelia vis didesnį pavojų žmonių gyvybei.

Būsto įperkamumas Lietuvoje auga, tačiau vilniečiams vis dar tenka paaukoti didžiausią dalį savo pajamų būstui įsigyti, tai pat Rygos ir Talino gyventojai gali būti ramesni dėl būsto paskolų palūkanų augimo. Be to, Vilniaus gyventojams įperkamas mažiausio ploto būstas. Vilniuje augo sandorių skaičius – tiek dėl augusios pasiūlos (pirminėje rinkoje yra apie 2,5 tūkst. butų), tiek dėl paklausos. Taip pat pastaruoju metu augo butų įperkamumas, tačiau tik Vilniaus mieste.

Nuo birželio 12 dienos Lietuvoje oficialiai savo veiklą pradeda vienas didžiausių pasaulyje sėjimo ir sodinimo technikos gamintojų „Kinze Manufacturing“. Senųjų Trakų seniunijoje, Guopstų kaime įsikūrusi gamykla užsienio šalyje investuoja pirmą kartą po 46 veiklos metų. Plėtrai kompanija ketina skirti 22 mln. litų ir įdarbinti apie 250 žmonių.

Kauno laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) valdymo bendrovė pasirašė sutartis su 16 Lietuvos ir užsienio kompanijų, kurių investicijų Lietuvoje suma sieks 1,3 mlrd. litų. Planuojama, kad Kauno LEZ įsikūrusios įmonės įsteigs daugiau nei 1000 darbo vietų ir sudarys sąlygas darbo vietų kūrimui už Kauno LEZ ribų. „Tarptautinė patirtis rodo, kad viena darbo vieta laisvojoje ekonominėje zonoje sukuria tris darbo vietas už LEZ ribų.

Nors Lietuvą jau lepina vasariška šiluma, dar negalime mėgautis lietuviškomis daržovėmis ar uogomis. Pasak turgaus prekybininkų, šiemet visos gėrybės pasirodys šiek tiek vėliau ir trumpesniam laikui – dėl to kaltas užsitęsęs pavasaris. Dėl mažesnio nei įprastai derliaus daržovės ir uogos šiemet bus ir kiek brangesnės. „Kalbama, kad šiemet ypatingai bus brangios lietuviškos braškės. Kol kas dar nežinome, kiek tiksliai jos kainuos, bet tikrai bus brangesnės nei pernai.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, pristatydama naujausią SEB banko leidinio „Namų ūkių finansinio turto barometras“ numerį sakė, kad namų ūkio finansai pamažu gerėja. „Nors teigiami pokyčiai jaučiami galbūt ne visiems vienodai, padėtis namų ūkių finansų atžvilgiu gerėja“, – sakė ekspertė. Apklausos rezultatai rodo, kad pesimistų mažėja ir vis daugiau žmonių tiki geresne šalies finansine ateitimi.

Brandžios muzikos gerbėjų džiaugsmui antradienį į Kauno „Žalgirio“ areną atvyko garsusis britų gitaristas, dainininkas ir kompozitorius Ericas Claptonas. Vienas populiariausių bliuzo ir roko atlikėjų muzikos istorijoje į Lietuvoje svečiuojasi pirmą kartą. Trumpai gitaros virtuozo koncertą puikiai apibūdintų kiek perfrazuotas posakis, kad geriau vieną kartą pamatyti gyvai nei daug kartų išgirsti audio įrašą.

„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas pirmadienį oficialiai pristatė ilgai paslaptyje laikytą naujieną – savo paties knygą „Verslas naujai“. Joje sėkmingas ir charizmatiškas verslininkas pasidalino savo neeiline patirtimi pasauliniame verslo vandenyne bei originaliomis įžvalgomis. „Pradėjęs rašyti, dėlioti knygos skyrius supratau, kad laukia milžiniškas darbas, šimtai puslapių. Tai matydamas, nusprendžiau patį rašymo darbą atiduoti Neringai Medutytei.

Dažnai Lietuvos verslininkai kaip vieną didžiausių šalies išskirtinumų, o dažnai ir sunkumų išskiria šalies dydį ir su tuo sieja ribotas galimybes. Tačiau Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) dalyvavę užsienio lietuviai ir kitų šalių verslininkai tikina, kad tokį epitetą reikėtų pamiršti.

Kaip keičiasi mūsų miestai ir kiek jų veido kitime turi dalyvauti visuomenė? „Nesuprantu, kodėl reikia supriešinti išsaugojimą su plėtra – tai puikiai galima suderinti. Kalbant apie miesto dalis man asmeniškai gaila, kad tų išnykstančių miesto dalių ar savybių, kurios išnyksta savaime, negalvojant, nekalbant.

Penktadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vyko apskritojo stalo diskusija su Europos-Amerikos prekybos rūmų atstovais apie ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties galimybes ir grėsmes Lietuvos verslui.

Ketvirtadienį susisiekimo ministerijos kolegija nusprendė, kad geriausias sprendimas tobulinant tarptautinių oro uostų veiklą yra tarptautinio Palangos oro uosto ir Kauno oro uosto prijungimas prie Vilniaus oro uosto. Vilniaus oro uostas taps nauja įmone, valdančia du kitus oro uostus. „Tai bus naudinga sinergiškai, taip pat į biudžetą tai atneš apie 1,2 mln. litų pelno.

Trečiadienio pavakarę sostinės Lukiškių aikštėje vyko miestui neįprastas reiškinys – pagrindiniame aikštės gėlyne buvo sėjami vasariniai rugiai. Saujelę grūdų į pagrindinio aikštės gėlyno dirvą paberti galėjo kiekvienas atėjęs. Renginio metu vyko perkusininko Tomo Dobrovolskio pasirodymas, teatralizuotai rugių sėjai suteikęs ypatingą atmosferą. Idėjos autorė, bendrovė „Fazer Lietuva“, tikisi, jog rugių laukas taps vilniečių bei miesto svečių įkvėpimo šaltiniu.

Darbo užmokestis ir jo apmokestinimas šiuo metu yra didžiausios verslo įmonių patiriamos išlaidos. Baltijos šalyse atliekamo daugiau nei 300 profesijų atlyginimų tyrimo rezultatai parodys, kokios rinkoje yra atlyginimų kaitos prielaidos ir tendencijos, kurios padės įmonėms kurti konkurencingas atlygio sistemas, o darbo ieškantiems specialistams susikurti adekvačius atlyginimo lūkesčius.

UAB „Gaumina“ direktorius Darius Bagdžiūnas konferencijoje „Verslas veža“ dalijosi mintimis apie kūrybiškumo svarbą versle. „Būdamas dar labai jaunas pradėjau galvoti, ką norėčiau veikti gyvenime. Jau tada pastebėjau, kad vieni nedaug dirba ir turi daug, o kiti dirba daug ir nieko neturi, o jų gyvenimas labai skiriasi. Todėl pradėjau ieškoti galimybės dirbti už didžiausią atlyginimą.

 Žurnalistė, TV laidų vedėja ir kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson konferencijoje „Verslas veža“ dalinosi mintimis, „kaip klausant savęs nepersūdyti sriubos ir įgyvendinti svajones“. „Kai draugei pasakiau, kad vykstu į verslo konferenciją, ji juokėsi – kokia gi tu verslininkė“, - juokėsi B. Nicholson, kuri prisipažino, kad jai niekd neteko rašyti CV ir taip ieškoti darbo „Visi darbai pas mane atėjo patys.

„Laba diena, pridėtinės vertės kūrėjai ir būsimieji mokesčių mokėtojai“, – į jaunimą, susirinkusį į konferenciją „Verslas veža“, kreipėsi Antanas Bosas. Verslininkas, socialinių mokslų daktaras, UAB „Vakarų  Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos“ prezidentas dalijosi ilgamete savo patirtimi versle. „Negaliu duoti recepto, tinkamo visiems.

Penktadienį vykusioje konferencijoje „Verslas veža“ patirties ir žinių sukaupusi pranešėjų komanda, suformuota iš įvairių verslui aktualių sričių, patirtimi dalijosi su jaunais esamais ir būsimais verslininkais. Pirmasis pranešėjas Antanas Guoga, profesionalus sportinio pokerio žaidėjas ir verslininkas, konferenciją pradėjo pranešimu „Hobis lygus verslui“. „Gerai, kad norite siekti žinių. Žinios yra svarbiausia – svarbiau nei diplomas, nes tik žinios gali padėti pasiekti sėkmę.

Atėjęs ilgai lauktas pavasaris nudžiugino ne visus. Nors šiemet nebuvo prognozuojama staigaus atlydžio, kai kurių nuosavų namų gyventojus užklupo neeilinis polaidis, iki pusės panardinęs namus ir ūkinius pastatus į vandenį. Į portalo balsas.lt redakciją kreipėsi Jolanta Kerpienė, gyvenanti Kėdainių rajone esančiame Bokštų kaime. Moteris teigė, kad jos namas buvo apsemtas dėl kelininkų kaltės. „2013 m. balandžio 14 dieną mūsų namų valdą visiškai apsėmė vanduo.

Aiškėja daug vilniečių emocijų sukėlusios viešojo transporto sistemos pertvarkos paveikslas. Viešojo transporto optimizavimas, be tam tikrų nepatogumų, patrauklus galimybe gyventojams taupyti laiką, o savivaldybei lėšas. „Ką žmogus iš to gaus – laiką. Važiuodamas greituoju maršrutu iš Pilaitės į kitą miesto galą gyventojas sutaupys nemažai laiko, nes nebesugaiš valandos.

 Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame konsultacijų posėdyje, kuriame buvo aptarti elektros energetikos plėtros scenarijai, ekonomistas Raimondas Kuodis išreiškė nuomonę, kad Visagino elektrinės verslo planas – sufabrikuotas. Lietuvos energetikos instituto eksperto Vido Lekavičiaus pristatytame pranešime apie galimus energetikos plėtros scenarijus minėtą 60 metų atominės energetikos verslo planą R. Kuodis vadina juokingu.

Šalies gamintojų lūkesčiai stabilizavosi aukštame lygyje, rodo Lietuvos pramonės lūkesčių II-ojo ketvirčio indeksas. Apdirbamosios pramonės indeksas antrąjį ketvirtį sustojo tiek 65 punktais, šiek tiek nusileisdamas pirmojo ketvirčio rezultatui (68 punktai) ir ketvirtojo 2012 m. ketvirčiui (66 punktai). Apdirbamosios pramonės gamybos pokytis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir prieškriziniu laikotarpiu sparčiai auga.

Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indekso ir įmonių apklausos apie euro įvedimą rezultatai. Estijai įsivedus, o Latvijai siekiant eurą įsivesti 2014 metais, LPK atlikta apklausa parodė, kad šalies verslas palaiko euro įvedimą Lietuvoje, tačiau nesutaria, kada yra geriausias laikas tai padaryti. Apklausus 130 šalies įmonių, paaiškėjo, jog 84 proc. pritaria, kad šalyje būtų įvestas euras. Lito pakeisti bendra valiuta nenori 13 proc.

Penktadienį, Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimų „Garbės ženklai“ teikimo renginyje surengta diskusija „Socialinė partnerystė: kaip pamatuosime rezultatus?“. „Kalbant apie darbo grupes man jau nebeima pyktis, o kyla juokas. Mano valdymo stilius yra vyriausybės programa. Nematau kitos galimybės priimti įstatymų nekuriant darbo grupių.

Penktadienį įteikti Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimai, kurie skiriami asmenims, pasižymėjusiems propaguojant Lietuvos verslo konfederacijos veiklą, kuriant teigiamą įvaizdį Lietuvos verslo visuomenėje, tai pat už efektyvų bendradarbiavimą, geranorišką pagalbą ir kitus nuopelnus. Taip pat „Garbės ženklais“ apdovanoti Lietuvos verslumo skatinimui nusipelnę asmenys. „Šis renginys jau nebenaujas, tradicinis, tačiau jis labai svarbus tiek verslo bendruomenei, tiek valdžios atstovams.

Šiuo metu neoficialiomis žiniomis LR Vyriausybės koridoriuose vyksta intensyvios derybos su savivaldybėmis dėl ateinančių metų biudžeto. Vienas iš derybų objektų – pilno, 8 valandų ikimokyklinuko krepšelio įvedimas. Visais klausimais pasigendama aiškios švietimo ir mokslo ministro (ŠMM) Dainiaus Pavalkio ir jo komandos pozicijos.

Šiais metais Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF) kvies diskutuoti apie Lietuvos atsaką globaliems ekonomikos iššūkiams. Verslo, politikos lyderiai susitikime ieškos atsakymų bei galimų sprendimų, kaip Lietuvos ekonomika galėtų konkuruoti globalioje rinkoje, įveikti kylančius iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis.

LPK prezidentas Robertas Dargis teigia, kad Lietuvos patrauklumas užsienio investuotojams šiuo metu yra pagrindinis klausimas, nepaisant demografinių problemų. Tačiau investicijas stabdo ne viena kliūtis. „Nors šiandien mūsų ekonomika atrodo neblogai – eksportas tolygiai auga ir pirmojo ketvirčio rezultatai yra geri, – esame susirūpinę, kad investicijų, ypač produktyvių investicijų lygis yra be galo žemas,  sakė R. Dargis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) vykusiame bendrame LPK prezidiumo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų posėdyje kalbėdamas apie užimtumą ir jo didinimą, ragino imti pavyzdžius iš kaimynų. „Lietuvoje yra didžiausias progresyvumas mokesčių atžvilgiu todėl, kad 30 proc. žmonių gauna mažesnį nei 1000 litų atlyginimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų posėdyje aptarti šalies verslo lūkesčiai. Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, pristatė verslo aplinkos vertinimą, kuriame – ne vienas nerimą keliantis rodiklis. „Pastaruoju metu Lietuvos verslo aplinka ne progresuoja, o regresuoja. Palyginti su latviais, mes atrodome geriau, tačiau Latvijos pokytis gerėja, o Lietuvos – stovi vietoje.

Lietuvos ekonomikos augimo tempai stebina Europą, todėl ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys vėl bando matuotis „tigrų“ kailius. Pasak DNB banko vyriausioios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, šiais metais galima tikėtis sparčiausio po ekonominio nuosmukio darbo užmokesčio augimo, mažesnės infliacijos ir žemų palūkanų normų skatinamo didesnio vartojimo. Tačiau dėl sulėtėjusio eksporto ir investicijų trūkumo Lietuvos ūkio plėtra bus nuosaikesnė nei pernai.

Nuomotojų ir nuomininkų santykiai dažniausiai būna įtempti, nes kiekvienas „antklodę“ tempia į savo pusę. Kuris teisus, dažnai parodo ne aplinkybės, o nuomos sutartys. Nuomininkų iškeldinimą dažnai lemia neaiškūs sutarčių punktai, leidžiantys sutartį nutraukti bet kuriuo metu, atsiradus kitoms įstatyme numatytoms aplinkybėms ar force majeure. Dėl tokių pat sutartyje paliktų netikslumų ir nuomotojas gali tapti nuomininko įkaitu.

Naujos galimybės ir technologijos daro didelę įtaką informacijos panaudojimo įvairumui. Marketingo požiūriu, iPad atsiradimas atvėrė duris į visą naujų produktų spektrą. Jau netolimoje ateityje informacija bus valdoma judesiu ar mintimis.  Cituodamas Peterį Diamandį, Vaidas Repečka, Recredible.com įkūrėjas, šių laikų informacijos sklaidos lygį apibūdino žodžiais: „Dabar eilinis masajų kareivis prieina prie daugiau informacijos nei prieš 20 tikriausiai buvo pasiekiama Amerikos prezidentui.

Ar įmanoma, kad reklamos užsakovas mokėtų tik už tuos parodymus, kurie pasiekia tikslinę grupę? Ar įmanoma, kad sutaptų reklamos užsakovo ir internetinės svetainės savininko interesai? Tikslas – nukreipti komunikaciją tikslinei grupei, išvengti neteisingo reklamos nukreipimo rizikos ir priimti visoms suinteresuotoms pusėms naudingus sprendimus. „Login 2013“ buvo įrodyta, kad tokie tikslai yra pasiekiami.

Elektroninį prekyba šiandien jau ir Lietuvoje nebekelia abejonių, tačiau prieš penketą metų prekiauti internetu sumanę verslininkai patyrė nemaža iššūkių. „Login 2013“ savo įkurtos internetinės parduotuvės Pigu.lt įkūrėjas pasidalino patirtimi, kaip sukūrė sėkmingą verslą neturėdamas patirties. D. Liulys yra vienas iš tų verslo atstovų Lietuvoje, kurie geriausiai žino elektroninės prekybos virtuvę. Jo vadovaujamas elektroninės prekybos tinklas Pigu.