Gytis pasakojo, kad, visų pirma, svarbu suprasti, jog jo šeima – kompleksinė, sudaryta ne tik iš didesnio nei Lietuvoje įprasta žmonų skaičiaus, tačiau taip pat ir skirtingų tikėjimų.
Dvi žmonos – Novelyn ir Michelle – yra krikščionės, tik Novelyn – krikščionė katalikė, o Michelle – baptistų krypties krikščionė. O štai Gytis ir Jenesa – musulmonai, išpažįstantys islamą.
Po trumpos įžangos apie šeimos sudėtį pašnekovas pradėjo pasakoti apie tai, kaip atrodo kasmetinės jų Velykos.
Namuose mini ir Kalėdas, ir Velykas
Gytis pasakojo, kad nors namuose yra gausybė skirtingų religijų žmonių, tačiau jis stengiasi laikytis diplomatijos, dėl to kiekviena žmona gali minėti savos religijos šventes.
Pašnekovas svarstė, kad galbūt prie tokio diplomatiško požiūrio prisidėjo tai, kad jis ilgą laiką gyveno Europoje, o su islamu susipažino ne vaikystėje, augdamas musulmoniškoje aplinkoje, o jau suaugęs ir subrendęs.
„Iš tiesų, tokie konservatyvesni musulmonai, kurie gimę šiame tikėjime, turi griežtas tradicijas, tikiu, kad jie galbūt neleistų savo žmonoms švęsti Kalėdų ir Velykų. Tuo tarpu mes paruošiame stalą, daromės nuotraukas, štai per praeitas Kalėdas nusifotografavome prie eglutės“, – apie dinamiką šeimoje kalbėjo jis.
Pašnekovas pasakojo, kad jeigu leidžia laiką Lietuvoje, tuomet šventinį stalą Novelyn ir Michelle padeda paruošti jo mama.
Po pasiruošimo dažniausiai į Gyčio namus atvyksta dar ir sesuo iš Londono, o tuomet visi drauge jie sėda prie stalo.
„Pas mus nėra ribojimų, mes palaikome tą norą švęsti. Mano žmonos krikščionės nėra labai religingos, nėra, kad jos eitų į bažnyčią per Velykas ar Kalėdas, pas mus labiau sveikinamos jų šeimos, skambinama vaizdo skambučiais perduoti sveikinimus į Filipinus, o stalas yra ruošiamas su mano mamos pagalba.
Mes dažniausiai švenčiame savo šeimos rate, vis tik šiemet mama išvyksta į Londoną pas seserį, o man kaip tik tuo metu bus skrydis iš Filipinų, tad šiemet turbūt pagerbsiu žmonas grįžęs prie stalo vakare“, – dalijosi jis.
Žmonas velykinės tradicijos Lietuvoje nustebino
Prisimindamas savo vaikystę Gytis pasakojo, kad jo senelė buvo labai religinga, dėl to būdamas vaiku buvo supažindintas su tradicijomis. Pasak jo, kasmet seneliai dažydavo kiaušinius, o vaikai juos ridendavo. Taip pat nė vienos šventės nepraeidavo be rytinių mišių.
Tokios tradicijos atvykusioms į Lietuvą žmonoms buvo įdomios, tačiau pats šventimo būdas Novelyn ir Michelle nustebino.
Anot Gyčio, Filipinuose šios šventės yra minimos kur kas garsiau, jos suburia visą bendruomenę, o stalui dėmesio skiriama visai nedaug.
„Mano žmonos visą laiką būdavo nusiminusios, kai atvyko į Lietuvą, kad pas mus nesijaučia šventės, nes pas mus šventės niūrios, liūdnos, minimos mažame žmonių rate.
Pas juos šimtai žmonių lanko vieni kitus, sveikina, žaidžia, ateina į svečius su maistu, tad jos pasiilgsta Filipinų tradicijų, veiksmo“, – pasakojo jis.
Novelyn: „Mes turime savaitės trukmės atostogas“
Apie velykines tradicijas Filipinuose taip pat pakomentavo Gyčio žmona Novelyn. Ji pasakojo, kad gimtojoje šalyje prieš Velykas žmonės atostogauja savaitę laiko.
Pasak jos, pirmadienio dieną pradedama ruoštis šventei – traukiamos religinės dekoracijos, puošiami namai. Ji pridėjo, kad margučių simbolikos pas juos nėra, tad visa, kuo puošiama, yra susiję su religinėmis ikonomis.
„Mes puošiame visą namą, o taip pat kiekviena gatvė turi po mažą koplytėlę, kur meldžiamės. Tada trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį mes einame į bažnyčią, minime Viešpaties mirtį, o ankstyvą sekmadienio rytą, apie 5 valandą, mes vėl einame į bažnyčią paminėti Dievo prisikėlimo“, – pasakojo ji.
Įdomu ir tai, kad, anot Novelyn, Filipinuose prieš sekmadienines mišias visi taip pat eina į šventines eitynes, vykstančias 03.30-04.00 valandą ryto. Tuo metu eitynėse yra nešamos Viešpaties, Mergelės Marijos skulptūros.
Gytis paaiškino, kad Velykų šventimas Filipinuose išsiskiria tuo, kad tai yra labiau ritualinė, apeigomis išreiškiama šventė, kurios metu dėmesys maistui nėra skiriamas.
Pasak jo, nei katalikai, nei baptistai kiaušinių nemargina, tačiau jiems suteikiama daug laisvadienių, kad po pamaldų žmonės galėtų atsikvėpti.
Velykiniam stalui Lietuvoje daug dėmesio neskiria
Gytis, lygindamas savo šeimos Velykų šventimą ir kitų lietuvių Velykų šventimą, pridėjo, kad pas juos stalui nėra teikiama tiek dėmesio.
Anot jo, stalas tikrai nebūna nukrautas šimtais patiekalų, jis būna kuklesnis, tačiau tuomet šeima stengiasi daugiau laiko leisti kartu, šventinę dieną išvykti į gamtą.
„Anksčiau šeimoje ypač mėgdavome išvykti į kaimą Dusetose, ten tiek Velykas, tiek Kalėdas švęsdavome. Ten buvo senovinis namas, tradicijos, bet daugumos vyresniųjų jau nebėra, tai automatiškai mes rečiau ten vykstame.
Vis tik, kadangi tai yra laisvadienis, o pas mus daug darbų, tai šį laiką išnaudojame pramogoms. Kitiems svarbu jau prieš keturias dienas stalą paruošti, bet ypatingai aš daug ką darau paskutinę minutę.
Kai prekybos centrai užsidarinėja, aš bėgų dovanų ieškoti (juokiasi). Mūsų fokusas verslas, šeima, kelionės“, – apie savo šeimos filosofiją pasakojo Gytis.
Tiesa, jis pridėjo, kad minint šventes Lietuvoje, per Velykas visuomet ant stalo būna margučių. Jis pasakojo, kad tiek Novelyn, tiek Michelle marginimo subtilybių mokė jo mama.
Pašnekovas aiškino, kad jo mama mokytoja, tad nors šeima nebuvo labai religinga, tačiau visos šventinės tradicijas buvo gerai žinomos.
„Mano žmonos dabar marginimo technikas rodo vaikams, jiems labai smagu žaisti su margučiais. Filipinuose tos tradicijos nėra, tad jiems čia buvo tikrai įdomu“, – sakė jis.
Prabilęs apie vaikus Gytis pridėjo, kad nei jų tikėjimo, nei meniu pasirinkimų nevaržo. Anot jo, norisi, kad vaikai pažintų skirtingas kultūras, religijas, o vėliau kiekvienas galėtų pasirinkti savo gyvenimo kelią.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
