Su G. Žemaite susitikome „Lietuvos garbės“ apdovanojimuose ir trumpai pasikalbėjome apie tai, ką jai, kaip žmogui, kasdieniniame darbe „TV pagalboje“ padedančiai žmonėms, reiškia šis projektas.
Taip pat pokalbio metu aptarėme artėjančių šv. Velykų planus ir dar vieną klausimą – ar naujas žurnalistės mylimasis šventes praleis kartu.
„Lietuvos garbės“ apdovanojimai – proga pasidžiaugti
Į „Lietuvos garbės“ apdovanojimus atvykusi viešnia pasakojo, kad šis renginys jai – ypatingas. Pasak žurnalistės, ne kiekvieną dieną pavyksta pasidžiaugti paprastais žmonėmis, darančiais didelius darbus.
„Labai smagu, kad yra tokia šventė, kai mes galime pasidžiaugti, pasididžiuoti kitais. Mes Lietuvoje turime tikrai labai daug žmonių, kurie pasižymi empatija, ištiesia pagalbos ranką vieni kitiems, kuriems svarbu, kaip kitas jaučiasi, kurie pasiryžę paaukoti netgi savo gyvybę dėl kito“, – svarstydama apie „Lietuvos garbės“ herojus kalbėjo ji.
Ji pridėjo, kad į apdovanojimus žvelgia kaip į būdą ištarti garsų „ačiū“ šiems žmonėms ir tuo pačiu gerų darbų pavyzdžius parodyti kitiems.
Ašarą spaudžia istorijos apie vaikų drąsą
Pasidomėjus, kokios „Lietuvos garbės“ istorijos G. Žemaitei į atmintį įsirėžia labiausiai, ji teigė, kad tai – istorijos, kuriose yra sudalyvavę vaikai.
Anot jos, matyti kaip vaikai, nepaisydami pavojų, grėsmių skuba į pagalbą kitiems – be galo jautru ir suteikia vilties dėl mūsų ateities.
„Džiugu, kad net ir nepilnamečiai yra auklėjami taip, jiems skiepijama tai, kad jie turėtų padėti kitam, kad nereikia likti abejingu net ir tada, jei situacija yra labai tragiška ir baisi“, – kalbėjo pašnekovė.
Vėliau G. Žemaitė prisiminė, kad istorija, apie kurią ji kalbėjo, pasirodė 2025 metų „Lietuvos garbės“ apdovanojimuose.
Anot jos, tuo metu negalią turintis aštuonmetis Adrianas pranešė močiutei apie tvenkinyje sukniubusį kaimyną, dėl to jį pavyko išgelbėti.
„Manau, kad šis renginys yra pavyzdys mūsų vaikams, kad nors yra daug negatyvo tarp žmonių, daug pykčio, bet yra ir tokių renginių, kurie rodo, kad galime susivienyti ir vieni dėl kitų kažką padaryti“, – šyptelėjo ji.
Šv. Velykos – apie gamtą ir tikėjimą
Perėjus prie velykinės temos, G. Žemaitė pasakojo, kad jau be galo laukia pavasarinės šventės. Anot jos, matyti bundančią gamtą, o tai pažymėti švente – puiku.
Žurnalistė pasakojo, kad Velykos jai asocijuojasi su sprogstančiais pumpurais, tirpstančiu sniegu ir šiltėjančiais orais.
„Tuo metu jau pražysta gėlės, jau nebėra sniego, tad tikrai labai smagu stebėti pavasarėjančią Lietuvą“, – pasakojo ji.
Dar viena velykinė asociacija – tikėjimas. Pasak G. Žemaitės, nevalia pamiršti, kad ši diena taip pat yra susijusi su krikščionybe.
„Mes esame katalikai, tai mums dar viena asociacija yra su Kristaus prisikėlimu“, – sakė pašnekovė.
Atskleidė, ar šv. Velykas pasitiks kartu su mylimuoju
Pokalbio metu paprašius žurnalistės papasakoti apie savo šeimos velykines tradicijas, ji prisipažino, kad jos niekuo nesiskiria nuo kitų šeimų.
G. Žemaitė pasakojo, kad labiausiai vertina susitikimus su pačiais artimiausiais žmonėmis, savo šeima.
„Mes visada kartu marginame margučius, Velykų rytą einame į mišias, o sugrįžę po jų tikriname, kurio margutis stipriausias“, – šyptelėjo ji.
Pasiteiravus, ar šiemet prie velykinio stalo reikės papildomos kėdės pašnekovės mylimajam, G. Žemaitė atskleidė, kad kol kas tiksliai nėra aišku.
„Dėl draugo – dar nėra tiksliai aišku, ar jis dalyvaus šiemet kartu su manimi šventėje, nes jo darbas nėra Lietuvoje.
Jis turi projektus, vis išvyksta, parvyksta, tad kol kas nėra aišku, ar būsime kartu. Žinoma, labai tikiuosi, kad jis bus“, – prisipažino ir pokalbį užbaigė G. Žemaitė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
