Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Nors spaudžia šaltukas, pasiilgę poledinės žūklės ant užšalusių vandens telkinių skuba žvejai, sako, net laimikis ne visada svarbus.
„Tris žuveliukus, vieną mažo piršto dydžio, kitą vidurinio ir trečią, ir buvo gerai“, – pasakoja žvejus Gediminas.
Žvejai sako, kad joks šaltis jiems nebaisus, mat tinkamai apsirengę.
„Svarbiausia gera apranga, o jei gera apranga – tikrai nesušalsit. Viena sesija – nuo saulėtekio iki saulėlydžio – drąsiai“, – teigia žvejys Robertas.
Gresia galūnių nušalimas arba kūno atšalimas
Deja, anot medikų, ne visi tinkamai pasiruošia žvejybai ar pramogoms ant ledo žiemą, ypač tuo užsiimantys retai ir nepatyrę. O esant dideliam šalčiui nosis ir galūnės nukenčia dažniausiai. Jau teko gelbėti ne vieną tokį pacientą, tarp jų – ir žvejų.
„Dažniausiai pasireiškia aptirpimas, nejautra pirštų ar nosies, kas yra pavojaus ženklas, tai rodo, kad toliau gali atsirasti odos spalvos pakitimai, pūslės“, – komentuoja Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius.
Nušalus pasekmės skaudžios – kartais prireikia net amputuoti galūnes. Gresia ir viso kūno atšalimas.
„Nepakankamai būnant apsirengus, nepakankamai vartojant šiltų skysčių galima patirti viso kūno atšalimą, kuris pasireiškia sulėtėjusiu mąstymu, kalba, kvėpavimu“, – teigia L. Darginavičius.
Žvejai sako, kad karštos arbatos termosą turi beveik visada, bet daugiau jos išgėrus – gamtiniai reikalai dažniau prispiria.
„Pasiimu arbatos, bet jei daugiau išgeri, tai reikia eiti į tualetą... Nusirenki, kad mandras dabar“, – sako Gediminas.
Daugiausiai sušalusių – neblaivūs
Pasak Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus medikų, daugiausia sušalusių pacientų – neblaivūs, tad primena auksinę taisyklę žiemą.
„Alkoholis, kava, rūkalai – visi jie sukelia kraujagyslių spazmą, kuris tuo metu atrodo gal šilčiau, bet iš tiesų daroma priešingai ir kūnas linkęs labiau atšalti“, – teigia L. Darginavičius.
O gelbėti įlūžusius besitreniruojantys ugniagesiai kartoja, kad ledas yra apgaulingas, ypač ant upių, mat vienur gali būti pusmetris ledo, o kitur – vos keli centimetrai.
„Pamato baltą – reiškia kelias, o jei takelis ištryptas – tai autostrada. Taip nėra... Galbūt prieš tai kokie ekstremalai buvo išsipjovę eketę, truputėlį pašalo, pasnigo, ėjome, įkritome, gerai, jei sėkmingai, o jei susitrenkėme galvą“, – pasakoja ugniagesys gelbėtojas Artūras Petrovas.
O pasiekti nelaimėlį užtrunka, mat, pavyzdžiui, ant Kauno marių ledo žvejai įsitaiso ir kone puskilometrį nuo kranto. Tad lipti ant ledo be saugos priemonių – nevalia. Jei įlūžote ir arti nėra žmonių, svarbu prisiminti – stengtis išlipti į tą pusę, iš kurios atėjote.
„Bandyti su rankom koptis ant ledo, ant pilvo ir šliaužti, kad tik pavyktų už kažko paimti“, – patarimus dalija ugniagesys gelbėtojas Jaunius Kaminskas.
Šiemet ugniagesiams Lietuvoje iš po ledo jau teko traukti 5 skenduolius, pernai tokiu metu buvo vienas.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
