Verslas

Švedijos prekių eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, sumenko 10,7 proc. iki 176,2 mlrd. kronų (15,1 mlrd. eurų), importas – 8,2 proc. iki 171,4 mlrd. kronų (14,7 mlrd. eurų), penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas vien tik į kitas Europos Sąjungos valstybes nares sunyko 10,3 proc. iki 97,8 mlrd. kronų, importas iš jų – 7,9 proc. iki 116 mlrd. kronų. Šie rodikliai prekyboje su kitomis šalimis – nuosmukis atitinkamai 11,3 proc. ir 9 procentais.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. Lėšos bus skirtos antrinės „Neo Finance“ įmonės Nyderlanduose teikiamoms vartojimo paskoloms bei paskoloms smulkiam ir vidutiniam verslui finansuoti, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Vis labiau populiarėja pietų miegas darbe ir kai kurios įmonės propaguoja tokį darbuotojų įprotį. Įmonės investuoja ne tik į patogias sofas biure, vadinamus miego kambarius, kur galima nusnūsti, bet ir į miegadienius, kuomet į darbą galima ateiti ir vėliau. Pasak gydytojų, darbuotojų miegas po pietų, trunkantis kad ir penkiolika minučių, gali padidinti darbo našumą net iki 35 procentų, paspartinti protinę veiklą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė, kad JAV ir Kinija surengs pirmąsias oficialias derybas, skirtas susirūpinimą keliantiems dirbtinio intelekto klausimams spręsti. „Sutarėme surengti pirmąsias JAV ir KLR [Kinijos Liaudies Respublikos] derybas dėl dirbtinio intelekto, kurios vyks artimiausiomis savaitėmis“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ už 2023 metus išmokės 52,4 mln. eurų dividendų arba 9 centus vienai akcijai. Akcininkai penktadienį susirinkime patvirtino valdybos siūlymą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Bendrovės akcininkai sprendė dėl 170,9 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 118,5 mln. eurų bus perkelta į kitus finansinius metus.  Pernai bendrovė akcininkams išmokėjo 35 mln. eurų, arba 6 centus akcijai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo. „Energetikos sektoriuje Lietuva turi tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ į Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ naujos kadencijos valdybą teikia dviejų naujų narių kandidatūras.

Vilniaus Konstitucijos prospekte tarp dangoraižių esantis 1989 metais statytas daugiabutis bus atnaujintas. Pasak sostinės savivaldybės, šio daugiabučio savininkams pasiūlius siekti A klasės ir pristačius naują investicijų planą, namo renovacijai pritarė 64 proc. gyventojų. Pasak Vilniaus savivaldybės, apie miesto centre stovinčio senos statybos daugiabučio renovaciją imta kalbėti ėmė prieš ketverius metus.

Pieno perdirbimo bendrovė „Žemaitijos pienas“ už 2023 metus išmokės 2,08 mln. eurų dividendų arba po 5 centus vienai akcijai. Akcininkai penktadienį susirinkime patvirtino dalies jų pateiktą alternatyvų pelno paskirstymo projektą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. „Žemaitijos pieno“ valdyba balandžio pradžioje už praėjusius metus siūlė dividendų nemokėti. Bendrovės akcininkai sprendė dėl 102,22 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jo 10 mln.

Lietuvos gyventojams tiekiamos gamtinės dujos yra brangiausios, o elektros energija – viena iš brangiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Tokius praėjusių metų antrojo pusmečio oficialius duomenis pateikė ES statistikos agentūra „Eurostat“, palyginusi energetikos produktų kainas pagal gyventojų perkamąją galią. Buitiniams vartotojams Lietuvoje 2023 m. pabaigoje gamtinės dujos kainavo 19,2 euro už 1000 kWh, Latvijoje – 11,25 euro, Estijoje – 8,81 euro, o Lenkijoje – 11,31 euro.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. Kauno savivaldybė raginama per 20 darbo dienų patvirtinti apie žemėlapiuose pažymėtus neužstatytos buvusiems savininkams ar jų įpėdiniams negrąžintos žemės plotus bei mero sprendimą, jog šis procesas yra baigtas, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Rusijos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų, prezidentui Vladimirui Putinui perspėjus pirma laiko nemažinti skolinimosi kainos. Maskva pernai savo pagrindinę palūkanų normą padidino iki 16 proc., kad suvaldytų staigiai kylančią infliaciją, Rusijos valiutai klibant po Vakarų sankcijų našta. Centrinis bankas penktadienį pranešė, kad palūkanas mažinti dar per anksti, mat metinis infliacijos rodiklis šiuo metu siekia 7,8 proc. ir viršija oficialų 4,0 proc. planinį rodiklį.

Šiuo metu gyventojai, kaupiantys pensiją papildomai, sukauptą turtą gali pasiimti tik išėję į pensiją. Dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes neleidžia žmonėms pasiimti pinigų net tada, kai kaupti netikslinga, pavyzdžiui, mirtinai susirgus. Taip nusprendus Konstituciniam Teismui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galiausiai registravo įstatymo pataisas, kurios ir numato, kokiais atvejais sukauptus pinigus bus galima pasiimti.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ akcininkai penktadienį pritarė pavadinimo keitimui į „Grigeo Group“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Grupė pavadinimą keičia siekiant efektyvesnio verslų valdymo ir plėtros. „Grigeo“ vadovas Tomas Jozonis anksčiau sakė, kad keisdama pavadinimą įmonė siekia stiprinti higieninio popieriaus gamybos pozicijas ir užtikrinti dar našesnę įmonės veiklą.

Elektroninių pinigų įstaigai „Guru Pay“ skirta 85 tūkst. eurų bauda už netinkamą klientų dalykinių santykių ir sandorių (operacijų) stebėseną, pranešė Lietuvos bankas (LB).  „Patikrinimo metu nustatyta trūkumų įstaigos vidaus kontrolės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje – dėl funkcijų paskirstymo bei interesų konfliktų valdymo.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ 2023-iaisiais uždirbo 20,7 mlrd. zlotų (4,8 mlrd. eurų) grynojo pelno. Palyginti su ankstesniais metais, pardavimų pajamos augo 32 proc. – nuo 282,4 mlrd. iki 372,8 mlrd. zlotų (86,3 mlrd. eurų), o suderintas EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų) – nuo 40,8 mlrd. iki 42,24 mlrd. zlotų (9,8 mlrd.

Degalai Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę atpigo. Nepakito tik benzino kainos Latvijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias degalai išliko Lietuvoje. Brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas – Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje sumažėjo nuo 1,624 iki 1,589 euro, Taline – nuo 1,839 iki 1,809 euro, o Rygoje – nepakito – 1,764 euro.

Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados suteikiant leidimą kabineto nuomai Vilniaus oro uoste.   Įmonė su Lietuvos oro uostais jau pasirašė patalpų sutartį, tačiau ginčija komisijos rekomendacijas, paremtas, anot jos, pasenusiais duomenimis ir kenkiančias įmonės reputacijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kalbos dėl potencialaus Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą yra „labai toli pažengusios“. Taip pat, anot jo, tarp Vilniaus ir Varšuvos yra daugiau planų ekonominio bendradarbiavimo srityje. „Manau, kad dar neišnaudojome viso mūsų galimo bendradarbiavimo potencialo. Turime daug planų ekonominio bendradarbiavimo srityje ir laukiame Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą.