Karas Ukrainoje

Gausios Rusijos pajėgos jau 15 dienų tęsia puolimą Ukrainoje. Amerikiečių televizija CNN, remdamasi JAV gynybos departamento informacija, skelbia, kad nuo vasario 24 d. Rusijos pradėtos invazijos iš viso Rusija į Ukrainą numetė 710 raketų. Per šį laiką socialiniuose tinkluose spėjo išplisti ne vienas rusų karių nesėkmes Ukrainos žemėse puikiai iliustruojantis vaizdo įrašas.

Autoritetingas tyrėjas Christo Grozevas iš „Bellingcat“ grupės mano, kad Rusija gali pabandyti įšaldyti karą Ukrainoje. Tokių veiksmų Kremlius galimai imsis nepavykus „žaibiško karo“ planui ir sulaukus aršaus ukrainiečių pasipriešinimo. Ch. Grozevo teigimu, sunku įvardinti karo užbaigimo datą. „Taip yra todėl, kad greičiausiai nebus tokios aiškios baigties, kuri  konkrečią dieną užbaigs karą. Bijau, kad bus periodas, kurio metu bus neaišku, jau baigėsi karas ar dar ne.

Ukrainos parlamento vadovas Ruslanas Stefančukas sako niekada nepamiršiantis palaikymo, kurį Lietuva suteikė Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje. „Aš niekada nepamiršiu tos akimirkos, kai tik pasirodžius žiniai apie užpuolimą jūsų delegacija atvyko pas mus į Ukrainą ir dalyvavo Aukščiausiosios Rados posėdyje.

Rusų pajėgų apsuptame Mariupolio mieste žmonės imami laidoti masinėse kapavietėse. Nuolat apšaudomame mieste nėra galimybių ir laiko palaidoti žmones kapinėse, o kūnai gatvėse jau tapo kasdienybe, todėl miesto municipaliteto atstovai priėmė sprendimą žmones laidoti masinėse kapavietėse. Nuotraukose matyti, kad žmonės laidojami be karstų, kūnai, dažniausiai įdėti į maišus, kartais, suvynioti į drobules, rašo CNN. Nuo Rusijos invazijos į Mariupolį pradžios žuvo mažiausiai 1 300 žmonių.

JAV įstatymų leidėjai trečiadienį atliko pirmąjį žingsnį tvirtinant beveik 14 mlrd. dolerių (12,6 mlrd. eurų) pagalbos paketą karo krečiamai Ukrainai, kuris yra dalis milžiniškos apimties federalinių įstaigų finansavimo plano, turinčio leisti išvengti žalingo Amerikos valstybinių institucinių uždarymo. Atstovų rūmai pritarė apie 1,5 trln. dolerių (1,36 trln.

Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai atvyko į Turkiją ir planuoja ketvirtadienį ryte susitikti tiesioginių derybų, pranešė pareigūnai. Kyjivo ir Maskvos pareigūnai jau surengė kelis derybų ratus Baltarusijoje, bet ministrų lygio susitikimas Turkijos pietiniame Antalijos mieste bus pirmasis nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios prieš dvi savaites.

Milijonams pagyvenusių ir neįgalių ukrainiečių yra iškilęs „didelis pavojus“, nes jie negali pabėgti nuo kovos veiksmų, ketvirtadienį įspėjo didžiausias labdaros organizacijas vienijantis Nelaimių ir nepaprastųjų padėčių komitetas (DEC). Daugiau kaip du milijonai žmonių jau pabėgo nuo Rusijos karinio puolimo Ukrainoje, o „vyresni ir neįgalūs žmonės Ukrainoje rizikuoja būti palikti, jiems skubiai reikalinga apsauga ir pagalba“, nurodė DEC, atstovaujantis Britanijos Raudonajam Kryžiui ir 14 kitų ...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį iš šalies miestų, apsuptų Rusijos pajėgų, buvo evakuota mažiausiai 35 tūkst. civilių gyventojų. Trečiadienį vakare paskelbtame vaizdo pranešime Ukrainos lyderis sakė, kad buvo atverti trys humanitariniai koridoriai, kuriai gyventojai galėjo pasitraukti iš Sumų ir Enerhodaro miestų, taip pat iš sostinės Kyjivo priemiesčių.

Penkioliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. JAV įspėja Ukrainą dėl galimos karo eskalacijos ir nekonvencinių ginklų panaudojimo prieš ją. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Ketvirtadienis ► Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Rusijos karinės pajėgos toliau demonstruoja savo žiaurumą – apšaudė civilių automobilį, žmonių evakuacijos metu tęsė atakas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.09 | G. Schroederis atvyko į Maskvą siekti taikos Ukrainoje Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino vieši grasinimai panaudoti branduolinį ginklą yra „blefas“. Vokietijos laikraštis „Die Zeit“ išplatino interviu su V. Zelenskiu. Pokalbio metu Ukrainos prezidentas tvirtino, kad branduolinio ginklo panaudojimas yra Rusijos blefas, rašoma CNN. „Manau, kad branduolinio karo grėsmė yra blefas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė trečiadienį pasirašė svarbų įstatymą, suteikiantį daugiau teisių civiliams naudojant šaunamuosius ginklus. Kaip rašo NEXTA, V. Zelenskis įstatymu leido Ukrainoje civiliams naudoti ginklus prieš Rusijos kariuomenę. Teigiama, kad šis įstatymas galios visą karo padėties laikotarpį.

Turkijoje ketvirtadienį vyks Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo tiesioginės derybos su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba. Tai bus pirmas aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į kaimyninę šalį.

Pentagonas trečiadienį galutinai atmetė planą perkelti naikintuvus iš Lenkijos į Ukrainą kovoti su ją užpuolusios Rusijos pajėgomis, sakydamas, kad šis „labai rizikingas“ žingsnis gali būti suprastas kaip eskalacija.

Dalis pareigūnų tvirtina, kad nuo Rusijos invazijos Mariupolio mieste, pietinėje Ukrainos dalyje, žuvo apie 1,3 tūkst. civilių. Mariupolio miestą okupantai pradėjo niokoti jau pirmosiomis karo dienomis, o apgultis tęsėsi apie savaitę, rašoma CNN. Ukrainos agentūrai UNIAN Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka sakė, kad dėl kiekvieno gyventojo mirties bus kovojama karo lauke.

Jungtinės Valstijos, laikydamosi įsipareigojimų ginti NATO sąjungininkes, Lenkijoje dislokavo dvi naujas raketų „žemė-oras“ „Patriot“ baterijas, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas. Paprastai Vokietijoje dislokuotos raketų baterijos buvo perkeltos Lenkijos „kvietimu“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Manoma, kad šis žingsnis atspindi augančius būgštavimus, kad Rusijos raketa gali – tyčia ar ne – kirsti sieną iš kaimyninės Ukrainos į NATO narę Lenkiją.

Ukrainos nacionalinė gvardija paskelbė vaizdo įraša, kuriame užfiksuoti Rusijos kariai, vagiantys viščiukus. Socialiniame tinkle Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovai teigė, kad Rusijos kariai yra išbadėję. „Alkani Rusijos kariai vagia viščiukus iš privataus namų ūkio“, – rašoma socialiniame tinkle.

Keturiolikta karo Ukrainoje diena – šalies prezidentas sako, kad per dvi savaites okupantai Ukrainoje pražudė daugiau nei 50 vaikų, o iš viso – beveik pusę tūkstančio civilių. Kyjivas baigiantis antrai karo savaitei skaičiuoja ir okupantų aukas – jų daugiau nei 12 tūkst. Volodymiras Zelenskis kviečia rusų karius nevykdyti vadų įsakymų ir nevažiuoti į karą. Deja, Vladimiras Putinas, panašu, nežada sustoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu vokiečių leidiniui „Bild“ atskleidė kitą savo dabartinio gyvenimo pusę – bendravimą su šeima, kaip reaguoja į įvykius jo vaikai. „Mano vaikai sako, kad turiu čia likti. Tačiau jie ir neturi eikvoti savo nuostabaus vaikystės laiko, bandydami įkalbėti tėvą palikti savo šalį. Jie (šeima) didžiuojasi manimi. Jie didžiuojasi tuo, kad mes ukrainiečiai. Jie supranta, kad aš galėjau pabėgti arba būti saugioje vietoje.

Sunkiai sprogimų skeveldrų sužaloti ir mirę vaikai, badaujantys ir savo kojomis nepaeinantys senoliai, rusų okupantų nužudyti jauni žmonės, tarp kurių visa vos 16 metų sambo imtynių čempiono šeima ir 21 metų pasaulio matematikos olimpiados čempionė. Tai – košmaras, virtęs Ukrainos žmonių realybe. Kad žmonės galėtų kuo greičiau ištrūkti iš šio pragaro Ukraina atvėrė humanitarinius koridorius, tačiau rusų okupantams susitarimai nė motais. Jie blokavo autobusų eismą Kyjivo srityje.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss trečiadienį pareiškė, kad Jungtinė Karalystė (JK) perduos Ukrainai oro gynybos sistemas.   „Geriausias būdas padėti apsaugoti dangų [nuo Rusijos karinių oro pajėgų] yra priešlėktuvinė ginkluotė, kurią JK perduos Ukrainai“, – sakė L. Truss. Tiesa, JK nesiekia sukurti neskraidymo zonos virš evukacijos koridorių, mat tai sukurtų pretekstą NATO ir Rusijos konfrontacijai, rašo CNN.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užfiksavo 18 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, darbuotojus ir greitosios pagalbos automobilius. PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas per spaudos konferenciją sakė, kad Jungtinių Tautų sveikatos agentūra pristatė 81 toną atsargų į Ukrainą ir šiuo metu ruošia logistiką papildomos įrangos tiekimui.

Vokietija ir toliau teiks pagalbą Ukrainai, tačiau į Ukrainą naikintuvų nesiųs, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Kalbėdamas kartu su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, O. Scholzas pareiškė, kad kariniai sprendimai nėra išeitis, tad reikia griebtis diplomatinių kalbų.  kad karinis sprendimas dėl karo Ukrainoje „nėra prasmės“, ir paragino ieškoti diplomatinio sprendimo, rašoma CNN.

Vakarai nesutaria, kaip perduoti Ukrainai naikintuvus. Lenkija siūlo savo „MIGus“ siųsti į amerikiečių karinę bazę Vokietijoje. Tada amerikiečiai galėtų jais aprūpinti ukrainiečius, tačiau Vašingtonas sako, kad toks pasiūlymas neįgyvendinamas. Politologai pabrėžia – Vakarai Ukrainai padėti nori, tačiau nė viena šalis nedrįsta, nes bijo įsivelti į karą su Rusija. Zelenskis ragina nedelsti ir naikintuvų perdavimo klausimą spręsti kuo greičiau. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį aptarė diplomatinius būdus karui Ukrainoje nutraukti ir humanitarinius koridorius civiliams evakuoti, pranešė Kremlius. „Atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, susijusią su specialia karine operacija Donbasui apsaugoti, buvo aptartos įvairios politinės ir diplomatinės pastangos, visų pirma trečiasis Rusijos delegacijos ir Kijevo valdžios atstovų derybų raundas“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

Trečiadienį Rusijos karinės pajėgos įvykdė dar vieną žiaurią ataką. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad po okupantų antskrydžio buvo sugriauti gimdymo namai, o žmonės, vaikai palaidoti po griuvėsiais. V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė žinią, kad Mariupolį sudrebino stiprus Rusijos aviacijos smūgis, per kurį buvo sugriauti gimdymo namai. „Mariupolis. Rusijos kariuomenės smūgis, nutaikytas į gimdymo namus. Žmonės, vaikai yra po nuolaužomis.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino nusikaltimus priskirti rusakalbiams žmonėms yra „baisi klaida“, kurios mes negalime sau leisti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai yra baisi klaida, tai yra klaida, kurios mes tiesiog negalime sau leisti. Žmonės, kurie teigia panašaus pobūdžio žinutes, jie turi prisiimti visą atsakomybę už tokius neatsakingus pareiškimus“, – trečiadienį interviu delfi.lt sakė šalies vadovas. „Nėra nieko bendro tarp to, kokia kalba žmogus kalba, ir jo pažiūrų.

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios šioje valstybėje jau susituokė daugiau nei 4 tūkstančiai porų. Tai, jog karas ir netikėtai užklupusios negandos nė kiek negąsdina šios šalies žmonių, įrodo ir vienas antradienį socialiniuose tinkluose patalpintų vaizdo įrašų. Jame matyti, kaip Ukrainos kariai sustabdo ir patikrina automobilį viename iš karinių patikros punktų, o netrukus po to prasideda jausmingos piršlybos.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pirmą kartą pripažino, kad Ukrainoje sukeltame Maskvos kare dalyvauja šauktiniai, nors prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad ten bus tik profesionalūs kariai. Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, pasipylė pranešimai apie provakarietiškoje šalyje kovojančius jaunus šauktinius rusus. Šauktinių motinos socialiniuose tinkluose ieškojo savo sūnų, o teisių gynimo grupės teigė, kad jas užplūdo šauktinių šeimų skambučiai.

Lietuviai sukūrė tinklapį, kuriame skelbia 40 milijonų Rusijos piliečių numerių ir skatina žmones iš viso pasaulio jiems skambinti ir pasakoti apie tai, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. Mat dažnas propagandos mele skęstančioje Rusijoje to net nežino. Tiesa, apie vykstanti karą rusams lietuviai praneša ir per pažinties programėles, profilius ir komentarus įvairiuose socialiniuose tinkluose.  Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Didžioji Britanija, reaguodama į Rusijos agresiją, didina ginklų tiekimą Ukrainai, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Benas Wallace'as. JK gynybos ministras tvirtina, kad Britanija savo ruožtu jau dabar Ukrainai suteikė 3 tūkst. 615 prieštankinių ginklų.

Rusijos gynybos ministerija oficialiai pripažino, kad kare Ukrainoje dalyvauja rusų šauktiniai. Tiesa, kariuomenės atstovo teigimu, jie ten pateko „netyčia“. Prieš kelias dienas Rusijos prezidentas V. Putinas viešai aiškino, kad šauktinių Ukrainoje „nėra ir nebus“. Vėliau paaiškėjo, kad V. Putinas jau liepė išsiaiškinti, kodėl jo įsakymo nebuvo laikytasi, o kaltuosius liepta nubausti.

Černobylio atominei elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, jėgainės apsaugos sistemoms visiškai nutrauktas elektros tiekimas. Lietuvos valstybinės atominės energetikos inspekcijos atstovas sako, kad  Lietuvos gyventojams grėsmės nėra, vėjas pučia į kitą pusę, o informacija tikrinama visą laiką.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tikina, kad elektros energijos nutraukimas Černobylio atominėje elektrinėje Ukrainoje nelemia jokios kritinės įtakos saugumui. Pasak TATENA atstovų, panaudoto kuro saugyklos šiluminė apkrova ir Černobylio atominės elektrinės aušinimo vandens tūris yra pakankamas tam, kad besikaupianti šiluma būtų laiku pašalinta be elektros tiekimo.

Tarptautiniame Biškeko oro uoste „Manas“ visos gelbėjimo tarnybos buvo pasirengusios priimti skrydį iš Sankt Peterburgo. Kirgizijos žiniasklaidos duomenimis, vienas iš keleivių pareiškė apie bombą lėktuve. (papildyta 15 val. 54 min.) Pranešimas apie bombą – melagingas 15 val. 48 min.

Propagandinė Kremliaus žiniasklaida Rusijos piliečiams aiškina, kad rusų kariai Ukrainoje yra pasitinkami su gėlėmis. Tačiau tokią informaciją nesunku paneigti matant tai, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje ir kokį siaubą patiria jos gyventojai, o socialiniuose tinkluose plinta ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip iš tiesų yra pasitinkami rusų okupantai. Štai viename vaizdelyje matyti, kaip du ukrainiečiai vyrai ant „Z“ raide pažymėto ir kelyje palikto rusų tanko atlieka gamtinius reikalus.

Pekinas trečiadienį sakė, kad skirs Ukrainai humanitarinės pagalbos už maždaug 790 tūkst. dolerių (712,4 tūkst. eurų), o pirma jos siunta jau keliauja. Kinija dar nėra pasmerkusi Rusijos invazijos Ukrainoje ir dėl įtampos tarp šių šalių ne kartą kaltino NATO „ekspansiją į rytus“, atkartodama pagrindinį Kremliaus skundą dėl NATO grėsmės Rusijos saugumui.

Rusijos kariuomenė yra išsirikiavusi į dešimtis kilometrų užimančius tankų ir šarvuočių konvojus, ruošiantis Kyjivo šturmui jau artimiausiomis dienomis. Tačiau koją gali pakišti ir orai: jau šios savaitės viduryje temperatūra naktį gali siekti -10 C, o atsižvelgiant ir į šaltą vėją – jutiminė temperatūra gali siekti -20 C. Staigus atšalimas gali paveikti ne tik užpuolikų moralę, bet ir technikos įrangą.

Černobylio atominei elektrinei (ČAE), kur 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, taip pat jėgainės apsaugos sistemoms visiškai nutrauktas elektros tiekimas, trečiadienį pranešė Ukrainos energetikos operatorė „Ukrenergo“. ČAE „buvo visiškai atjungta nuo elektros tinklo“, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė „Ukrenergo“. Bendrovės pareiškime priduriama, jog dėl karo veiksmų „nėra galimybės atkurti linijų“. Vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą ir užėmė šią nebeeks...

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pradėjo ekonominį karą prieš Maskvą, įvesdamos jai ekonominių sankcijų dėl karinio įsiveržimo į jos provakarietišką kaimynę Ukrainą. „Jungtinės Valstijos paskelbė ekonominį karą Rusijai ir de facto kariauja šį karą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Rusijos vyriausybei bandant imtis priemonių, kurios apribotų sankcijų poveikį šalies ekonomikai.

Jungtinė Karalystė areštavo privatų lėktuvą, kuris, kaip įtariama, yra susijęs su vienu Rusijos oligarchu, ir sugriežtino aviacijos sankcijas Rusijai, reaguodama į jos invaziją Ukrainoje. JK susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas trečiadienį pareiškė, kad Liuksemburge registruotas lėktuvas buvo areštuotas Farnboro oro uoste Pietų Anglijoje, britų pareigūnams aiškinantis, kam jis priklauso.

Lietuva skiria 100 tūkst. eurų Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui, siekdama paremti tyrimą dėl situacijos Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad parama Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro tyrimui per Teisingumo ministeriją būtų skirta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Kovo 9-ąją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į ir Ukrainos tautą, ir į Rusijos karius. Jis akcentavo, kad šalis jau dvi savaites didvyriškai ginasi nuo okupantų, o rusų kariai perspėti – už žudomus vaikus nebus jokio gailesčio. V. Zelenskis rusų kalba kreipėsi į rusų karius: „Rusų kariai! Jūs turite galimybę išgyventi. Beveik dvi savaitės mūsų pasipriešinimo parodė jums, kad mes nepasiduosime patys ir žemės neatiduosime, kol neatsakysime galutinai už visus nužudytus žmones.

Buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui gresia tyrimas dėl jo glaudžių ryšių su Rusijos vyriausybe, antradienį pranešė vokiečių prokuratūra. Šalies šiaurėje esančio Hanoverio prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino perdavusi federaliniam prokurorui Karlsrūhėje, kur įsikūręs Vokietijos Konstitucinis Teismas, prašymą ištirti skundą dėl kelių asmenų, įskaitant G. Schroederį. Karlsrūhė turės nuspręsti, ar pradėti tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Rusijos užsienio reikalų ministro atstovė žiniasklaidai Marija Zacharova kovo 9-ąją pareiškė, kad „Rusijos specialioji operacija (taip Kremlius vadina karą Ukrainoje, – red. past.) Ukrainoje vyksta griežtai pagal planą“. Rusijos URM atstovė taip pat pridūrė, kad Rusija „nėra iškėlusi tikslo nuversti dabartinę Ukrainos valdžią“. Anksčiau buvo skelbiama, kad Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai, dalyvaujant Turkijos užsienio reikalų ministrui, kovo 10-ąją susitiks Ankaroje, Turkijoje.

Europos Sąjungos šalys susitarė įtraukti daugiau Rusijos oligarchų ir pareigūnų į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat sugriežtinti kriptovaliutų kontrolę ir suvaržyti jūrų transporto sektorių dėl Maskvos karo Ukrainoje, trečiadienį pranešė diplomatai.

Greitojo maisto milžinei „McDonald‘s“ paskelbus, kad laikinai nutraukia veiklą karą Ukrainoje inicijavusioje Rusijoje, rusai puolė į neviltį. Internete apstu skelbimų, kur Rusijos gyventojai vieni kitiems siūlo pirkti „McDonald‘s“ prekes – nuo padažo iki mėsainių. „McDonald‘s“ antradienį pranešė laikinai uždaranti 850 restoranų Rusijoje, prisijungdama prie virtinės užsienio bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Rusijos pajėgoms antradienį smogus Ukrainos rytiniam Severodonecko miestui žuvo mažiausiai 10 žmonių, pranešė vienas Luhansko srities pareigūnas. Pareigūnas per platformą „Telegram“ parašė, kad Rusijos kariuomenė „paleido ugnį“ į gyvenamuosius namus ir kitus pastatus Severodonecke, bet kol kas nedetalizavo, ar tai buvo artilerijos ataka. Pastarosiomis dienomis šiame regione vyko įnirtingos kautynės.

Jungtinė Karalystė paskelbė apie daugybę naujų sankcijų Rusijos orlaiviams ir kosmoso bei aviacijos technologijų eksportui. Šalis tikisi, kad naujas sankcijų paketas suduos stipresnį smūgį Rusijos ekonomikai. Priemonės, apie kurias paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, suteiks vyriausybei įgaliojimus sulaikyti Rusijos lėktuvus šalyje, o jų skridimas ar nusileidimas šalyje bus laikomi baudžiamuoju nusikaltimu.