Aktualijos

Po savaitės pradžioje Lietuvoje praūžusios ir elektros tinklus suniokojusios milžiniškos audros reikės ieškoti balanso tarp elektros infrastruktūros apsaugos bei medžių šalinimo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Jos teigimu, per arti elektros linijų augantys medžiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios audrų metu nukenčia elektros tinklai, todėl artimiausiu metu bus svarstomi sprendimai kaip tinklus maksimaliai apsaugoti nuo tokių situacijų.

Vakar premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda – jie turi susitarti, kurie ministrai darbus tęs iki kadencijos pabaigos, o kurie bus keičiami. Vakar po susitikimo I. Šimonytė atrodė dirgli, o šiandien premjerė duodama interviu, nenorėjo atskleisti pokalbio detalių, tik pasakydama, jog komentuoti „gandų“ nenorėtų. Premjerė taip pat prakalbo apie opozicijos kaltinimus sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

Nuo ketvirtadienio prasideda registracija į pasirengimo dienai „X“ bei dronų operatorių kursus. Į pasirengimo dienai „X“ kursą, skirtą visuomenės pilietinio pasipriešinimo įgūdžiams stiprinti, registruotis galima Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento interneto svetainėje www.mppd.lrv.lt. Nauja rengimo pilietiniam pasipriešinimui sistema, susideda iš trijų etapų.

Mokyklai patvirtinus, kad 21-o vienuoliktos klasės mokinio neturės tik vienus metus, bus taikoma išlyga ir leidžiama formuoti mažesnę klasę, BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokyklos, norinčios pasinaudoti išimtimi, privalės įrodyti, kad žemesnėse klasėse turės mažiausiai po 21 mokinį.  „Vienų metų demografinis nuokrypis neturi lemti gimnazijos likimo.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį Moldovoje su šios šalies gynybos ministru Anatolie Nosatiiaptars saugumo problemas ir gynybos aktualijas. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, vizito metu taip pat bus aptartos Moldovos atsparumo stiprinimo galimybės, dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje perspektyvos bei Moldovos pradėtų reformų tąsos svarba.

Klaipėda ketvirtadienį mini 772-ąjį miesto gimtadienį. Ta proga vidurdienį Klaipėdos piliavietėje bus pakelta miesto vėliava. Kadangi 2024-ieji paskelbti Švyturių metais, vėliavą iškilmingai atneš ir kels su jūrine kultūra susiję žmonės – esami ir būsimi jūrininkai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį svarstys, ar per Europos Parlamento rinkimus Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas Petras Gražulis papirkinėjo rinkėjus. Šį klausimą VRK planavo nagrinėti praėjusią savaitę, bet tuomet P. Gražulio prašymu jis atidėtas kitam posėdžiui. Rinkimų komisija vertins politiko viešai duotą pažadą, kad jeigu bus išrinktas į Europos Parlamentą, jis pusę europarlamentaro atlyginimo skirs rinkėjams.

 Vengrijos sprendimas palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams yra didžiulė galimybė ir „skylė“ patekti į Šengeno erdvę, sako Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh nužudymas Teherane ne tik gali išplėsti konfliktą Artimuosiuose Rytuose, bet ir turės neigiamos įtakos Irano reputacijai. „Tai smūgis pačiam Iranui, jų patikimumui, jų įvaizdžiui, nes jie neapsaugojo savo svečio, kuris atvyko į prezidento inauguraciją“, – „Delfi“ TV laidoje teigė L. Linkevičius.

Vilniaus apygardos teisme netrukus bus nagrinėjama didelio atgarsio visuomenėje sulaukusi byla, kurioje pareigūnas Darius Šerpytis kaltinamas nužudymu – jis nušovė jį peiliu puolusią moterį. Visgi labai panaši byla nagrinėta Kaune prieš keletą metų.

Minint 33-iąsias Medininkų žudynių metines, šalies vadovai Lietuvos pasienyje su Baltarusija pagerbė nužudytus septynis pareigūnus, pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pabrėžė, kokia yra didelė laisvės kaina. Pasak nužudytų pareigūnų šeimų, ši tragedija gyva jų mintyse iki šiol. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kristina buvo vos šešerių metų, kai neteko tėčio.

Po stipresnių liūčių prie pat Vilniaus esantys Avižieniai atsiduria potvynyje. Iškritus nors kiek didesniam kritulių kiekiui, gatvė po A2 viaduku (dar vadinamu Avižienių viaduku) tampa nepravažiuojama ir nors vietovė yra Vilniaus rajono savivaldybėje, į pagalbą skuba ir Vilniaus miestas.  Liepos 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ pranešė nusiuntusi pagalbos į Avižienius.

Latvijoje greičiau susidorojus su sekmadienį ir pirmadienį praūžusios audros padariniais, šalinti elektros tiekimo sutrikimus į pasienio ruožą Joniškio rajone siunčiami šios šalies elektrikai Latvijos skirstomųjų tinklų operatorė „Sadales tikls“ į Lietuvą atsiunčia dvi brigadas, trečiadienį pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Nuolat palaikau ryšį su Latvijos kolegomis ir žinau, kad situacija miškingose vietovėse ten gerokai geresnė negu Lietuvoje.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Neturintys elektros žmonės skundžiasi neturintys kaip pasigaminti maisto, neturi geriamojo vandens, neveikia nuotekų šalinimo sistemos. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln. eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošliaužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vienos iš likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės“ forumo steigėjų Erikos Švenčionienės trečiadienį viešai paskelbtų melagingų teiginių apie 1991-aisiais įvykdytas Medininkų žudynes.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad dėl atvykimo į šalį tvarką rusams ir baltarusiams supaprastinusios Vengrijos yra reikalingas platus Europos Sąjungos (ES) valstybių narių susitarimas. „Pastaruoju metu Vengrijos veiksmai kelia didelį susirūpinimą kitoms Europos Sąjungos šalims ir skaldo vienybę, kuri dabartiniu laikotarpiu, ypač vykstant Rusijos brutaliam karui prieš Ukrainą, yra labai svarbi“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį ir ketvirtadienį lankysis Moldovoje, kur su Moldovos kolega Anatolie Nosatii kalbėsis apie saugumo problemas ir gynybos aktualijas. „Europietiška, laisva, demokratiška, nepriklausoma Moldovos Respublika su stipria kariuomene yra ir mūsų nacionalinio saugumo interesas“, – pranešime cituojamas L. Kasčiūnas.

Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Birštono savivaldybės tarybos narė Roma Žentelienė kaltinama piktnaudžiavimu, sukčiavimu bei dokumentų suklastojimu ir disponavimu jais, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija aiškinsis, ar parlamentarė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pernai per savo atostogas į Dubajų vyko apie kelionę informavusi Seimo valdybą. Šeši komisijos nariai trečiadienį balsavo už tyrimą, du buvo prieš.

Išrinkus antrai kadencijai prezidentą Gitaną Nausėdą pastarasis su iš naujo Seime įgaliojimus gavusia premjere Ingrida Šimonyte turi susitarti, kurie ministrai gali tęsti darbus iki kadencijos pabaigos, o kurie turėtų pasitraukti. Bet, atrodo, kad sutarimo link judama gana lėtai. Trečiadienį premjerė I. Šimonytė susitiko su prezidentu, bet po pusvalandžio išėjo gana dirgli.

Premjerė Ingrida Šimonytė dekretą dėl naujos Vyriausybės sudėties ketina prezidentui pateikti penktadienį. Apie tai žurnalistus Vyriausybės vadovė informavo po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda. „(Aptarėme – ELTA) dekretą dėl Vyriausybės sudėties, kurį planuočiau pateikti, manau, kad penktadienį“, – po susitikimo žurnalistams sakė I. Šimonytė. Visgi, ar su šalies vadovu sutarė dėl konkrečių pokyčių Ministrų kabinte, I. Šimonytė neatskleidė.

Liepos 31-oji – paskutinė diena, kai pravažiavimas Kauno Senamiesčiu dar yra nemokamas. Nuo rytojaus, rugpjūčio 1 dienos, čia pradeda veikti Sumažintos taršos zona. Tai reiškia, kad už kiekvieną pravažiavimą Senamiesčiu turės mokėti visi, įskaitant ir tėvai, vaikus vežantys į mokyklas ar darželius. Nauja tvarka zonos veikimo išvakarėse jau piktina tėvų bendruomenę.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) visiems darbuotojams nupirko papildomą sveikatos draudimą, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas „Alfa“. Centriniame viešųjų pirkimų portale patalpinta informacija rodo, kad sutartį su „BTA Baltic Insurance Company“ dėl darbuotojų medicininio draudimo SAM sudarė dar praėjusiųjų metų pabaigoje. Maksimali sutarties kaina siekia 88 tūkst. eurų.

Trečiadienio popietę į Prezidentūrą susitikti su šalies vadovu Gitanu Nausėda atvyko premjerė Ingrida Šimonytė – politikai aptars galimus pokyčius Ministrų kabinete. Prieš savaitę, pirmadienį, G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė I. Šimonytę ministre pirmininke ir pavedė jai per 15 dienų sudaryti ir pateikti tvirtinti naują Vyriausybę. G. Nausėda yra teigęs, jog yra konkretūs ministrai, kurie, jo požiūriu, galėtų būti pakeisti po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo.

Šalindami dėl audros nuvirtusius medžius, Lietuvos ugniagesiai atliko rekordinį tokių darbų kiekį pastaraisiais metais – atliktų darbų kiekis artėja prie 1,5 tūkst. Iki trečiadienio 13 valandos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas buvo registravęs 1 tūkst. 395 iškvietimus dėl ant kelių, elektros linijų ir kitų vietų nulūžusių medžių, jie buvo pradėti gauti nuo sekmadienio vakaro, kai prasidėjo stichija.

Vertindama stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministrė teigia, kad abiturientų pasirengimas studijoms šiemet buvo geresnis nei pernai. „Matome, kad stojančiųjų pasirengimas studijoms šiemet yra geresnis – turime 1,5 tūkst. daugiau galinčių pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas stojančiųjų nei pernai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) nuo spalio iš savivaldybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) perims Kaune esantį Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų, trečiadienį nupsrendė Vyriausybė. Šiuo metu licėjų lygiomis dalimis valdo Kauno miesto savivaldybė ir Švietimo ministerija. „Kadetų licėjaus išsaugojimas yra garbės ir valstybinės reikšmės klausimas.

Socdemams keliant klausimus dėl asmeninės sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakomybės vykdant vakcinų nuo COVID-19 įsigijimus, pats ministras kartoja, kad sutartis dėl pastarųjų pirkimų vykdė Europos Komisija (EK) ir Europos vadovų taryba (EVT), o ne jis ar Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Todėl, pabrėžia A. Dulkys, šioje istorijoje jau norėtųsi padėti tašką. „Yra nepaprastai sunku matyti, kaip spontaniškai yra ieškomi tie skeletai politikų spintose.

Nuo praūžusios audros nukentėjo ir Panevėžio kapinės. Jose buvo išvartyti paminklai, nukentėjo augmenija, virto medžiai. „Virto aukštos pušys neatlaikiusios stipraus vėjo. Kai kurie medžiai virto su visomis šaknimis ir išardė kapavietės. Dabar žiūrime, vertiname, skaičiuojame. Audros padarytos žalos atvyks įvertinti miesto Savivaldybės atstovai.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Apie 100 tūkst. vartotojų iki šiol neturi elektros. Žmonės skundžiasi neturintys kaip pasigaminti maisto, neturi geriamojo vandens, neveikia nuotekų šalinimo sistemos. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošlaiužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Siekiant pažaboti smurtą artimoje aplinkoje, Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė siūlo 3 metams atimti teisę laikyti ir nešiotis ginklus asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Ji įregistravo tai numatančias Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė perimti du Valstybinei miškų urėdijai priklausančius sklypus miškuose, kad juose būtų įrengti keliai į Pabradės poligoną ir Tauragės rajone esantį batalioną. Pagal nutarimą, Vyriausybė Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Spenglo kaime esantį sklypą perduos Švenčionių rajono savivaldybei, kad ši suformuotų žemės sklypą kelio į Generolo Silvestro Žukausko poligoną įrengimui.

Trečiadienio popietę prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei susitinkant aptarti galimų pokyčių dešiniųjų Vyriausybėje, ministrai nesiima spėlioti dėl savo ateities perspektyvų. Kol konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tikina, kad Vyriausybė darbus gali baigti dabartine sudėtimi, kiti viliasi, kad šis klausimas išsispręstų kuo greičiau.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje prioritetiniams krašto apsaugos sistemos projektams skyrė dar 7 mln. eurų. Lėšos bus skirtos Krašto apsaugos ministerijai (KAM), iš jų bus finansuojami karinio mobilumo projektai, į Lietuvą atvykstantiems NATO sąjungininkams reikalinga karinė ir civilinė infrastruktūra, kiti krašto apsaugos sistemos projektai, susiję su gynybos pajėgumų vystymu.

Tarptautinei žiniasklaidai prakalbus apie galimą Berlyno brigados priėmimo Lietuvoje vėlavimą, o buvusiam kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui paraginus atsakingus asmenis ruoštis planui B, prezidentas Gitanas Nausėda neatsako, ar jam yra žinoma apie alternatyvius vokiečių karių priėmimo scenarijus. Tačiau, kaip pažymi šalies vadovas, šiuo metu Lietuva daro viską, kad būtų sėkmingai įgyvendintas pirminis brigados priėmimo planas.

Siekiant stiprinti Lietuvos pasienio su Baltarusija ir Rusija apsaugą, iki kitų metų balandžio Lietuvoje bus sukurtas inžinerinių priemonių parkų tinklas, nusprendė Vyriausybė. Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą nutarimą, kuriuo ketinama šalyje įsteigti kontrmobilumo priemonių parkus.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad Vengrijos sprendimas supaprastinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams yra nepriimtinas. „Situacija yra nepriimtina. Yra išnaudojamos tam tikros taisyklių spragos. (...) Kiekviena valstybė turi teisę leisti papildomai atvažiuoti žmonėms. Europos Sąjunga yra daugiau ar mažiau sutarusi, kas turėtų pasiekti valstybes nares“, – trečiadienį žurnalistams teigė užsienio reikalų ministras.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prieš kelias dienas Lietuvoje praūžusi audra buvo testas šalies institucijoms, kurio metu trūko geresnio žmonių informavimo. „Supraskime, kad klimato kaita, matyt, smogs mums dar ne vieną kartą ateityje, ir tai, kas dabar atsitiko, na, buvo savotiškas strestestas mūsų tarnyboms, ESO („Energijos skirstymo operatoriui“ – BNS), energetikos sistemai, na, žinoma, ir mūsų Krizių valdymo centrui“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam jau atsibodo konservatorių kalbos, jog tinkamiausias kandidatas į eurokomisarus yra šios valdančiosios partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Lietuvoje tęsiantis diskusijoms dėl to, kam turėtų tekti vienas iš Europos Komisijos (EK) portfelių, šalies vadovas mano, kad užsienio reikalų ministrą tiesiog bandoma katapultuoti į europines pareigas.

Vyriausybė nusprendė, kad parama gaunama ginkluote nebūtų apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Tokiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teikiamam Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas.

Socialiniai tinklai turi labai daug privalumų, tačiau turi ir minusų. Juose labai paprasta išplatinti tikrovės neatitinkančią informaciją. Būtent taip atsitiko ir prieš keletą dienų. Socialiniame tinkle pasirodė jauno vyro pagalbos prašymas padėti surasti savo neva dingusį brolį. Kėdainiečiai dalinosi informacija, užjautė artimuosius. Tačiau paaiškėjo, kad žmogaus ieško ne brolis, o tik broliu apsimetantis asmuo. Jis net brolio nuotrauką, vardą ir pavardę naudojo.

Trečiadienio popietę prezidentui Gitanui Nausėdai ketinant susitikti su premjere Ingrida Šimonyte, šalies vadovas nekeičia nuomonės, kad dešiniųjų Vyriausybėje būtini pokyčiai. Pasak jo, atnaujinimų reikia siekiant užtikrinti kokybišką ateinančių metų biudžeto svarstymą. „Pasikeitimas šioje Vyriausybėje turi būti.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas Audrius Šimaitis palankiai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojį kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ankstesnės KUL vadovybės sprendimų. Apie kreipimąsi į teisėsaugą dėl buvusių KUL vadovų sprendimų praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje užsiminė ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad įtarimus dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo keliantys socialdemokratai užsiima „skeletų paieška“. Ministro Arūno Dulkio atstovo spaudai Tomo Bagdono teigimu, vieno iš socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko keliamos abejonės, esą ministerija, nepaisant didelio kiekio utilizuojamų COVID-19 vakcinų, vienašališkai pratęsė jų įsigijimus, yra nepagrįstos.

Minint Medininkų žudynių metines, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad prieš 33-ejus metus įvykusi tragedija parodė Kremliaus režimo menkumą. Šalies vadovas viliasi, kad panašius veiksmus kartojanti Rusija patirs pralaimėjimą kare prieš Ukrainą.  „Nusikaltimas, šioje vietoje įvykdytas prieš 33-ejus metus, turėjo pademonstruoti okupantų galią. Tačiau mes jį per amžius atminsime kaip griūvančios imperijos bejėgystės ženklą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, susitikusi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo  departamento (PAGD) direktoriumi Sauliumi Greičiumi, aptarė gautą atsakingų institucijų informaciją dėl šių metų liepos 28 d. priimto sprendimo gyventojams neišsiųsti perspėjimo pranešimų apie gresiančią stichinę nelaimę.

  Liepos paskutinėmis dienomis minima Pasaulinė hepatito diena, kurios šių metų tema – „Delsti negalima“ (IT‘S TIME for ACTION). Pasaulyje kas 30 sekundžių nuo hepatito miršta žmogus, todėl būtina paspartinti veiksmus, užtikrinančius geresnę hepatitų prevenciją, diagnostiką ir gydymą, kad išsaugotume žmonių gyvybes ir sveikatą, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija.

Trečiadienio popietę prezidentui ir premjerei ketinant aptarti galimus pokyčius Vyriausybėje, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, jog šioje situacijoje svarbiausia „nesimušti“ dėl ministrų ir „nedemonstruoti pasauliui“, kad šalyje trūksta vienybės. „Galima keisti (ministrus – ELTA), galima nekeisti. Svarbu nesimušti ir nedemonstruoti pasauliui, kad pas mus nėra vienybės.

Palangoje prasidėjo kino teatro „Naglis“ tvarkymo darbai, po atnaujinimo čia įsikurs Regioninė filmoteka, trečiadienį pranešė Lietuvos kino centras. Baigus rekonstrukciją, filmotekoje atsiras dvi kiną rodančios salės, lauko kinas, audiovizualinių menų kultūros centras su skaitykla ir mediateka, ekspozicijų erdvės, audiovizualinio darbo bei rezidencijų studijos. Regioninė filmoteka – Vakarų Lietuvos regiono kino ir medijų traukos, sklaidos ir edukacijos centras.