Aktualijos

Sekmadienį buvo rastas nuo praėjusio trečiadienio Norvaišių kaime dingusios 3 vaikų mamos kūnas. Tragiškai pasibaigusiose paieškose dalyvavęs „K9 paieška“ savanorių organizacijos vadovas Jurijus Aleksandrovas sutiko pasidalinti daugiau detalių, kaip buvo organizuojama dingusiosios paieška. Pašnekovas taip pat papasakojo ir kokių veiksmų reikėtų imtis dingus artimajam. J. Aleksandrovas dalinasi, kad pagalbos prašymo dėl dingusios 3 vaikų mamos organizacija gavo dar penktadienį.

Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie Europos Sąjungoje (ES) prasidėjusius svarstymus atnaujinti rusiškų dujų pirkimą, šalies vadovas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad šiais pinigais būtų finansuojamas Rusijos karas Ukrainoje. „Tai yra judėjimas į visiškai priešingą pusę nuo mūsų tikslų. Ir jeigu tik pademonstruosime bet kokį silpnumą sankcijų politikoje, kita pusė labai greitai priims tai kaip mūsų silpnumą“, – pirmadienį lankydamasis Briuselyje LRT sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtina jau dabar priimti reikalingus sprendimus dėl gynybos finansavimo instrumentų Europos Sąjungos (ES) lygiu. „Manau, kad mus šiandien reikia instrumentų ES lygiu ir nelaukti 2028 metų, kai bus kita daugiametė finansinė perspektyva, nes tuomet gali būti per vėlu įtraukti gynybos ir saugumo klausimus“, – pirmadienį Briuselyje prieš neformalų ES susitikimą žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę kritikos sulaukusią užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio išsakytą poziciją, esą dėl Jungtinių Valstijų (JAV) siekio prisijungti Grenlandiją Lietuva nestoja nei Vašingtono, nei Danijos pusėn, vadina išimta iš konteksto. Pasak Lietuvos vadovo, visa Europos Sąjungos (ES) gerbia tarptautinę teisę ir Daniją palaiko. „Kęstutis Budrys pasakė ne tik tą vieną sakinį, kuris po to buvo išimtas iš konteksto, bet ir kur kas daugiau.

Kritikos „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui negailėjęs prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad per artimiausius kelis mėnesius paaiškės, ar centro-kairės koalicija gali dirbti kartu. Šalies vadovas kartoja – kyla klausimų, kodėl atvirai prorusiškas idėjas skleidžiantis politikas dirba valdančiosios daugumos gretose. „Aš manau, kad nebekaitinkime atmosferos ir nebeieškokime naujų metaforų, o tiesiog palaukime.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad pasikartojantys incidentai Baltijos jūroje, kurių metu yra pažeidžiami telekomunikacijų kabeliai, yra nepakankamų atsako priemonių pasekmė. „Tai kas planuoja, organizuoja ir vykdo nėra šiaip kokios nors nevyriausybinės organizacijos, privačios įmonės trolių ferma – tai yra konkrečios karinės institucijos ir dėl to mes čia esame karinės eskalacijos tematikoje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad po „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie Ukrainą ir gynybos finansavimą Lietuva susilaukė klausimų iš sąjungininkų. Politiko teigimu, ši situacija yra nenaudinga valstybei. „Klausimų iškyla ne tik jums, bet ir kitiems. Klausiama, kiek tai daro įtaką mūsų pozicijai, tolimesnei laikysenai. Visus tuos taškus ir atsakymus reikia sudėlioti. Ar tai yra mums naudinga? Visiškai ne.

Siekiant išsaugoti Ukrainos kultūrinį paveldą, Lietuva, Ukraina bei Lenkija rengia bendrą paraišką, kuria norima šalis jungiančią Kūčių tradiciją įtraukti į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, skelbia Kultūros ministerija. Apie šią iniciatyvą ministerija pranešė po savaitgalį Ukrainoje vykusio pirmojo „Kultūrinio Ramšteino“ formato susitikimo, skirto aptarti Ukrainos kultūros sektoriaus padėtį ir kovos su kylančiomis grėsmėmis priemones.

Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, pernai gruodžio 2-ąją tarptautiniam arbitražui pateikusi ieškinį prieš Lietuvą, reikalauja atlyginti 12 mlrd. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 11,82 mlrd. eurų) nuostolių dėl sustabdyto trąšų tranzito.  „Savo ieškinio pareiškimu ieškovas prašo išieškoti 12 090 167 971 JAV dolerių (2024 metų lapkričio 27 dieną) žalą iš Lietuvos Respublikos“, – rašoma nuolatinio arbitražo teismo (angl.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šalies diplomatams padaugėjo darbo, atsakant užsienio partneriams apie „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus. „Taip, žinoma, kad klausimų iškyla ne tiktai jums, bet ir kitiems, klausiant, kas tai yra, kiek tai daro įtaką mūsų pozicijai, tolimesnei laikysenai. Visus tuos taškus ir atsakymus reikia sudėlioti“, – konservatorių frakcijos posėdyje pirmadienį sakė K. Budrys. „Ar tai mums naudinga? Visiškai ne.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant naują antrosios pensijų pakopos sistemos reformą, Lietuvos banko (LB) vadovas neatmeta, kad ją įteisinus sistemoje dalyvautų mažai gyventojų, jie sukauptų nedideles pinigų sumas senatvei – iš esmės, anot jo, tai būtų tik taupymas suteikiant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą.

Likus mažiau nei savaitei iki Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais, šalies institucijos gyventojus ragina neprarasti budrumo ir nepasiduoti galimoms provokacijoms.  Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, Rusija yra suinteresuota diskredituoti Baltijos valstybių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo.

Sinoptikė praneša, kad Lietuvą pasiekė ciklonas Julian, atnešęs kritulius, tačiau netrukus trumpam sulauksime kiek sausesnių orų. Savaitės antroje pusėje šals, pūs stipresnis vėjas, pasnigs. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė praneša, kad virš Vidurio ir Vakarų Europos įsitvirtino du anticiklonai Caroline ir Dilan, kurie atnešė ramius, sausus orus. Rytinę Baltiją ir Lietuvą pasiekė drėgnesnis ciklonas Julian.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) netirs, ar aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ projekto Liepkalnyje statybos strigo dėl galimai neteisėtų politikų ir verslininkų veiksmų.

Neringos merui Dariui Jasaičiui prakalbus apie poreikį statyti tiltą per Kuršių neriją, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija teigia, jog tokie pareiškimai demonstruoja neatsakingą požiūrį ir kompetencijos trūkumą.  „Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu Neringos mero Dariaus Jasaičio pasisakymų spaudoje, susijusių su tilto per Kuršių neriją statybos idėjomis bei planuojamu kreipimusi į UNESCO, siekiant 40 mln.

Lietuvos gynybos poreikiai turėtų būti kaip įmanoma daugiau aprūpinami vietos gamyba, sako Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas. Tokiu būdu, anot jo, būtų sumažintas iš šalies išvažiuojančių pinigų kiekis bei sustiprinta Lietuvos ekonomika.  „Rūmai susitiko su gynybos ministre. Ir mes kalbėjome apie gynybos pramonę Lietuvoje, kad šioje srityje galime daug nuveikti. Tai duoti užsakymus, ieškoti galimybių bendrauti su verslu.

Nuo vasario įsigaliojus naujai būsto paskolų refinansavimo tvarkai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad tai yra vienas svarbiausių dešimtmečio pokyčių rinkoje. „Būtent refinansavimo proceso palengvinimas, padarymas nemokamu vartotojui yra vienas svarbiausių pokyčių, galbūt net per dešimtmetį būsto paskolų reglamentavimo rinkoje“, – LRT radijuje pirmadienį sakė G. Šimkus.

Nuo pirmadienio vaiko teisių gynėjai reaguodami į pranešimus pradeda naudoti vaizdo ir garso registratorius. Filmuojama bus tais atvejais, kai gaunamas pranešimas, į kurį svarbu sureaguoti ne vėliau nei per vieną arba per šešias valandas – dažniausiai tokio pobūdžio pranešimai įspėja, jog vaikui reikalinga skubi pagalba dėl galimo smurto.

Artėjant trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, prasideda trečioji paramos akcija „Radarom!“. Iniciatyvos metu LRT kartu su „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“ organizacijomis Lietuvos gyventojus ir verslus kviečia aukoti ir nupirkti Ukrainai reikalingų dronų bei antridronų. „Dronai ir antidronai itin reikalingi Ukrainos kariuomenei.

Policija skelbia visoje šalyje suplanuotas eismo dalyvių kontrolės priemones vasario mėnesį. Policijos dėmesys keliuose bus skirtas vairuotojų blaivumui ir matomumą gerinančių saugos priemonių naudojimui, rašoma policijos pranešime žiniasklaidai.  Vasario 1–3 ir 9-11 dienomis pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų kontrolė – matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas tamsiuoju paros laiku.

Prokuratūra įspėja, jog Baltarusijos opozicijos iniciatyva spausdinti „pasus“ su lietuvišką Vytį primenančiu simboliu gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Kaip pirmadienį rašo naujienų portalas „15min“, remdamasis Generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko raštu, nusiųstu „pasų“ projektą įgyvendinančiai viešajai įstaigai ir valdžios institucijoms, planuojami „pasai“ laikytini negaliojančiais dokumentais, o galutinį sprendimą dėl tokios veiklos pripažinimo nusikaltimu priims teismas.

Vienos didžiausių lazerių gamintojų Lietuvoje bendrovės „Optogama“ darbuotojas slapta pardavinėjo lazerius Rusijos gynybos pramonės institutams, pirmadienį skelbia LRT radijas. Tai radijui patvirtino įmonės vadovas Tadas Lipinskas. Bendrovė „Optogama“ sustabdė narystę Lietuvos lazerių asociacijoje, šiuo metu atliekamas tyrimas, sulaikytas vienas asmuo. Anot radijo, jis neturi įrodymų, kad tai tas pats darbuotojas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pirmadienį Seime rengia posėdį dėl kabelių pažeidimo Baltijos jūroje, jame dalyvaus užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių. Naujausias iš tokių incidentų įvyko sausio pabaigoje, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis.

Pirmadienį Trakų rajone prasideda iki vasario 14 d. truksiančios Lietuvos kariuomenės (LK) pratybos. LK pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas informuoja, kad jo bei sąjungininkų iš Niderlandų karalystės kariai šiomis dienomis vykdys inžinerinę Neries upės bei rajonų žvalgybą pagal pridedamą schemą.  LK informuoja, jog šiuose rajonuose galimas karių judėjimas. Numatoma, jog pratybose dalyvaus iki 10 karių grupės be ginklų, su transportu.

Valdantieji socialdemokratai ieško būdų, kaip gelbėti savo „čekučių“ bylose įklimpusius ar jau nuteistus savo partiečius. Seimui pateikė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis teisėjai neprivalėtų drausti valstybės pinigų apgaule sau paėmusiems politikams eiti bet kokias valstybines pareigas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dėl suklastotų čekių teisėsaugai įkliuvę savivaldybių politikai gali tikėtis ir toliau eiti įtakingas valstybines pareigas.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis žada siūlyti Seimui įstatymo pakeitimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veikla ir žemėtvarkos procesais miestuose bei miesteliuose. Ministro teigimu, bus teikiami siūlymai susiję su valstybinės žemės valdymu, kuris prieš kiek daugiau nei metus buvo patikėtas savivaldybėms.

Gydytojai neslepia – kasdien tenka susidurti ne tik su nepatenkintais, sveikatos problemų išvargintais pacientais, bet ir jų artimaisiais bei neretai pasipilančiomis pretenzijomis. Vis tik kartu apgailestaujama, kad pačių gydytojų emocinės sveikatos klausimas dar lieka paraštėse. Kartais nepasitenkinimas ir pretenzijos kyla dėl pačių pacientų išsigalvojimo ar sąmoningumo stokos, perdėtų lūkesčių. Dalimi atvejų tai nulemia ir patys gydytojai arba sveikatos sistemos problemos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad karinė tarnyba turėtų būti privaloma, ilgesnė ir Lietuvoje turėtų būti šaukiamos merginos. Nors šios idėjos kol kas yra tik diskusijų lygmenyje, politikas mano, kad mes kaip visuomenė per mažai suvokiame galimą karo grėsmę ir nesame tam pasiruošę.  Apie tai, kokia turėtų būti šauktinių karo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Seime – dar viena idėja, kaip suvaldyti į darbą neinančius politikus. Siūloma, kad už kiekvieną praleistą posėdį be pateisinamos priežasties parlamentarams būtų mažinamos lėšos, skirtos parlamentinės veiklos išlaidoms. Parlamentarai idėjai pernelyg neprieštarauja, tačiau abejoja, ar tai pavers visus pavyzdingais posėdžių lankytojais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valstybės vadovai neketina sekti Vokietijos gynybos ministerijos sprendimu nebeskelbti įrašų kritikos dėl didelio dezinformacijos kiekio susilaukiančiame socialiniame tinkle „X“. Anot premjero Gintauto Palucko patarėjo Justino Argusto, didėjant dezinformacijos kiekiui, itin svarbu skelbti objektyvius ir patikrintus faktus. Be to, akcentavo jis, socialiniu tinklu „X“ naudojasi bene visos Lietuvos sąjungininkės valstybės.

Su neeiliniu sutrikimu susidūrusi marijampolietė Beata Valungevičienė pasakoja 3 metus gyvenusi lyg košmare – kiekvienas staigesnis judesys galėjo baigtis sąmonės praradimu, vargino nuolatinis pykinimas ir nuovargis. Po ilgų ligos paieškų šiandien moteris jaučiasi lyg naujai gimusi ir garsiai kalba, kad padėtų kitiems. Viešai savo istorija pasidalinusi moteris pasakojo, kad nepastebėti pirmųjų sutrikimo požymių nebuvo neįmanoma. „Turėjau visą puokštę įvairių simptomų.

Neseniai po pasaulį pasklido naujiena, kad Kinijoje buvo sukurtas dirbtinio intelekto įrankis „Deep Seek“. Šis technologija generuoja tekstą ir apdoroja įvairiausią informaciją bei, anot kūrėjų, yra daug pranašesnė, negu analogiškas dirbtinio intelekto įrankis „Chat GPT“. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, dirbtinio intelekto žinovas Vidas Raudonis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasidalino, kuo ypatingas yra „Deep Seek“. V. Raudonis, įvardijo, ar jau spėjo pasinaudoti „...

Pašėlęs gyvenimo ritmas ne vieną įsuka į pavojingą ratą – bėgant be sustojimo pamirštamas dėmesys sau, o tada laukti bėdos ilgai netenka. Gydytojai gi pažymi, kad būtent gyvensenos pokyčiai atneša daugiausiai naudos. Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius konstatavo, kad per bėgimą šiandien žmonėsi išties daug ką praranda.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui ratifikuoti Lietuvos ir Kosovo susitarimą, kuriuo apibrėžiama be leidimo gyvenančių asmenų readmisija (išsiuntimas atgal į šalį). Ministrų kabinetas savo sprendimu kreipėsi į prezidentą, prašydamas šį susitarimą teikti ratifikuoti Seimui. Dvišaliu dokumentu siekiama apibrėžti procedūras ir sąlygas dėl neteisėtai į šalį patekusių arba neteisėtai joje gyvenančių asmenų išsiuntimo į valstybę, iš kurios jie atvyko.

Palanga demonstruoja, kad yra ne tik vasaros, bet dar ir žiemos kurortas. Pasirodo, veiksmo ten pilna ir šaltuoju metų laiku. Štai vienas į Palangą atsikraustęs verslininkas įkūrė erdvę, kur IT specialistai, startuolių kūrėjai ir visi, norintys padirbėti kompiuteriu, gauna idealias sąlygas.  O darbostogų žmonės ten atvyksta iš visos Lietuvos. Žinoma, diskutuoja ir apie augančias maisto bei būsto kainas ir lygina jas su kitomis šalimis.

Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl Šakių tarybos nario Ričardo Lekavičiaus pasisakymų apie translyčius vaikus, Lietuvos regionų partijos pirmininkė Giedrė Pavasarytė sako, jog partietis pasikarščiavo, tačiau akcentuoja tradicinės šeimos svarbą. „Žmogus pasakė savo nuomonę, šiek tiek pasikarščiavo, bet mūsų programinės nuostatos yra tradicinė šeima“, – BNS sakė G. Pavasarytė.

Pusė šalies gyventojų pasitiki Lietuvos probacijos tarnyba (LPT), rodo Eltos užsakymu tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Siekiant įvertinti visuomenės pasitikėjimą LTP visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2024 metų pabaigoje atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie minėtą tarnybą. Tyrimas parodė, kad pusė (50 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų pasitiki LTP, 15 proc.

Prieš pusmetį paskelbusi karą mobiliesiems telefonams viena Akmenės rajono mokykla džiaugiasi šio sprendimo rezultatais. Vaikai mokykloje per pertraukas ne sulindę į telefonus, o žaidžia, sportuoja, tarpusavyje bendrauja. Iš pradžių mokiniai purkštavo, bet dabar apsiprato, tad mokytojai neatsidžiaugia, kad vaikai ne tik geriau mokytis ėmė, bet ir patyčių sumažėjo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Akmenės Ventos gimnazijos moksleivio rankose – iš popieriaus iškirpti piešti mobilieji telefonai.

Parlamentaras Ignas Vėgėlė siekia perpus sumažinti parašų, reikalingų norint skelbti referendumą, kartelę. „Pradedu politinės sistemos keitimo iniciatyvas. (...). Pakeitimas labai paprastas: siūlysiu keisti referendumo kartelę iš 300 tūkst. į 150 tūkst. – lygiai per pusę“, – savo „Facebook“ paskyroje šią savaitę rašė politikas. Pasak Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos parlamentaro, siūlomas skaičius sudarytų maždaug 10–12 proc.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis mano, kad jau vasario mėnesį bus pristatyta ministerijos atlikta statybų sektoriaus apžvalga. Anot jo, remiantis šiais duomenimis bus bandoma sumažinti biurokratijos perteklių sektoriuje ir palengvinti naujų namų statybas miestuose.  „Viena tokių sričių, kur biurokratijos mažinimas duotų naudą ekonomikai, aplinkai ir būsto įperkamumui, tai statybos sektoriaus biurokratijos suvaldymas.

Gerai žinomas posakis – esame tai, ką valgome. Profesorius Rimantas Stukas patikina, kad tame yra daug tiesos, todėl maitintis reikėtų įvairiai, bet nuosaikiai. Specialistas kartu išsklaidė populiarius mitybos mitus bei patarė, kaip maitintis, kad energijos netrūktų. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius pasakojo, kad tai, ką suvalgome, iš esmės tampa mūsų kūno sudėtine dalimi.

Socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti keli vilkai, dienos metu atklydę pas žmogų į kiemą. Tai sukėlė nemažai diskusijų – ar toks elgesys normalus, ar vilkai gali kelti pavojų žmogui ir jo augintiniams? Vaizdo įraše matyti, kaip du vilkai prabėga visai šalia gyvenamojo namo. Vyras, pasidalinęs šiuo įrašu, naujienų portalui tv3.lt teigė, kad vaizdas nufilmuotas Šilalės rajone.

Kultūros ministerija BNS patvirtino, kad ministras Šarūnas Birutis visuomenės informaciniam atsparumui didinti norėtų skirti 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kas sudarytų daugiau nei milijardą eurų, bet kol kas neįvardija šio plano finansavimo šaltinių ir konkrečių antipropagandos priemonių. „Taip, yra toks lūkestis“, – BNS šią savaitę nurodė ministro patarėja Ramūnė Vaičiulytė, paklausta, ar ministras informacinio atsparumo stiprinimui tikisi užsitikrinti 1,5 proc.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sekmadienį išvyksta dviejų dienų darbo vizito į Estiją, kur su Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos kolegomis aptars regioninį saugumą, tolimesnę pagalbą su Rusijos agresija kovojančiam Kyjivu. Pirmadienį parlamentų pirmininkai aptars galimą atsaką į incidentus prieš infrastruktūrą Baltijos jūroje, tarpusavio politinio ir ekonominio dialogo stiprinimą. Susitikime numatoma patvirtinti bendrą deklaraciją.

Atėjus žiemai, kai temperatūros stulpeliai dažnai pasiekia minusinę temperatūrą ir keliai pasidengia ledu, kelininkai kimba į darbus ir gausiai kelius apibarsto druska. Nors miesto valdžia džiaugiasi situacijos valdymu, tačiau gyventojai didelio džiaugsmo nerodo – jie pastebi, kad druska barstoma labai gausiai ir neatsakingai, o tai yra didelė problema, kenkianti žmonėms, augintiniams, augalams ir automobiliams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą, kurioje asmuo nuteistas dėl vairavimo išgėrus, nutarė, kad baudžiamoji atsakomybė kyla ir tada, kai vairuotojas vengia patikrinimo, jį vilkina.

Įtemptą darbą į keliones po pasaulį iškeitęs Žilvinas neslepia – kelionės ne visada būna rožėmis klotos. Tačiau jis atvirai pasakoja apie įvykius, su kuriais tenka susidurti: nuo prostitučių, apstojančių gatvėse, iki akmenų mėtymo, jeigu atsisakai bendrauti. Taip pat pataria, kaip išvengti nemalonumų bei kaip kelionėse sutaupyti.  63-ejų Žilvinas Krasauskas švietimo srityje dirbo apie 30 metų.

Antradienį Karoliniškių mikrorajone, prie daugiabučio Druskio g. 1, buvo pastebėtas neįprastas ir nemalonus vaizdas – ant žemės gulėjo keturios nugaišusios žiurkės. Nors toks vaizdelis sukrėtė vietos gyventojus, socialiniuose tinkluose pasipylė įvairios spėlionės apie galimas priežastis. Socialiniuose tinkluose Karoliniškių gyventojai pasidalijus nugaišusių graužikų nuotrauka, prasidėjo diskusijos, ar tai gali būti tyčinis žmogaus darbas, ar natūralus gyvūnų elgesys.

Netrukus Lietuvoje kelis kartus padaugės mokamų kelių. Iš komercinio transporto valdžia papildomai nori surinkti apie pusantro šimto milijonų eurų. Siaubo naktis Ukrainoje – rusofašistai surengė masinę ataką prieš civilius. Į ukrainiečių miestus skriejo balistinės raketos, dronai ir aviacinės bombos. Taikėsi ir į UNESCO paveldą. Donaldas Trumpas didina muitų tarifus Meksikai, Kanadai ir Kinijai. O eilėje Europos sąjunga. Amerikos lyderis aiškina, kad europiečiai elgiasi baisiai.