Aktualijos

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant prezidentą dėl pasyvios užsienio politikos, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad nėra prieštaringo valdančiųjų balso dėl užsienio politikos. „Nėra nieko prieštaringo valdančiųjų balso (dėl užsienio politikos – BNS). Yra koalicinis susitarimas, yra Vyriausybės programa, ir ten yra ne balsas, o raidė“, – žurnalistams antradienį sakė G. Paluckas.

Paaiškėjus, kad premjerui Gintautui Paluckui bei jo šeimai skirtos rezidencijos Turniškėse atnaujinimas valstybei kainuos daugiau kaip 120 tūkst. eurų, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako nematantis problemos. Anot parlamentui vadovaujančio politiko, tiek atliktas remontas, tiek nauji baldai bus tinkami ne vieną kadenciją. „Man atrodo, kad rezidencija buvo restauruota tik 2006 ar 2009 metais.

Jeigu JAV pradės taikyti muitus importui iš Europos Sąjungos (ES), tai palies dalį Lietuvos bendrovių, sako ministras pirmininkas Gintautas Paluckas. Visgi, politiko teigimu, kai kurios lietuviškos prekės amerikiečių rinkoje bus nepakeičiamos, todėl tiesiog pabrangs. „Lietuvai tai tam tikrą poveikį turės. Tai būtų konkrečioms įmonėms, kurios eksportuoja tam tikrą produkciją į JAV. Mūsų prekybos apimtis sudaro beveik 1,7 mlrd. eurų.

Žmogaus papilomos virusas yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija. Ekspertai pabrėžia, kad vakcina nuo jos yra veiksminga prevencinė priemonė, galinti padėti išvengti ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir kitų sunkių ligų. Tačiau nors vakcinacija nemokama ir visiems prieinama, Lietuva vis dar susiduria su iššūkiais – visuomenės informuotumu, mitais ir nepakankamu skiepijimosi mastu.

Artėjant šeštadienį vyksiantiems Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko rinkimams, dabartinis politinės jėgos lyderis Saulius Skvernelis tikina, kad kartu su juo dėl šio posto besivaržantis europarlamentaras Virginijus Sinkevičius yra lygiavertis konkurentas. Todėl, pasak Seimui vadovaujančio politiko, jo pergalė šiuose rinkimuose nėra užtikrinta. „Turiu labai stiprų konkurentą – Virginijų Sinkevičių. Man atrodo, kad tikrai konkurentas bus lygiavertis.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad trumpuoju laikotarpiu Ukraina nepajus antradienį JAV sustabdytos karinės pagalbos. Tuo metu Lietuva, akcentuoja ministras pirmininkas, šiuo klausimu turėtų susilaikyti nuo „kandžių pareiškimų“ Vašingtono atžvilgiu.  „Lietuvai nereikėtų daryti kažkokių išvadų ir (reikėtų – ELTA) susilaikyti nuo kategoriškų pareiškimų, nes, kaip yra sakoma, ilgas liežuvis yra priešo draugas.

Baltiesiems rūmams žadant įvesti 25 proc. importo muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Bendrijos atsakas galėtų būti gerokai veiksmingesnis.  „Reikia tiesiog jausti savigarbą, kad mes, Europos Sąjunga, su savo ekonomika esame galingiausia ekonominė sąjunga šiame pasaulyje.

Šiemet įsigaliojęs naujausias Kompensuojamųjų vaistų kainynas, prognozuojama, sukels dar daugiau nepatogumų šalies gyventojams: mažėja į jį įtrauktų vaistinių preparatų skaičius. Dėl to dar daugiau Lietuvos gyventojų turės keisti savo gydymą. Kaip komentuoja Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) vadovė Genutė Voverienė, reikalingų vaistų skaičiaus mažėjimas – tebesitęsianti vaistų bazinių kainų įšaldymo pasekmė.

Jungtinėms Valstijoms stabdant paramą Kyjivui, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kol kas Ukraina tokio sprendimo pasekmių nepajus, tačiau Europa turės teikti daugiau paramos. „Trumpuoju laikotarpiu Ukraina nepajus to stabdymo pasekmių, bet vidutiniu laikotarpiu – nuo keturių iki šešių mėnesių – Europa turės padidinti savo pastangas ir paramą Ukrainai“, – žurnalistams antradienį sakė ministras pirmininkas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad buvusio bendražygio Ramūno Karbauskio pasitraukimas iš politikos nėra veiksnys, keisiantis jo požiūrį į bendrą darbą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Anot politiko, viskas priklausys ne nuo naujo šios opozicinės jėgos pirmininko pavardės, o nuo tolimesnio „valstiečių“ požiūrio į svarbiausius gynybos bei užsienio politikos klausimus. „Ramūnas Karbauskis nebuvo kliūtis. Jis buvo pirmininkas, bet ne visa partija.

Šią savaitę vyks bandomasis dešimtokų ir vienuoliktokų matematikos patikrinimas, antradienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). „Analizuodami ankstesnių metų rezultatus, akivaizdžiai matome, jog mokiniai, dalyvavę bandomuosiuose pasiekimų patikrinimuose, tikruosiuose pasiekimų patikrinimuose ir egzaminuose renka vidutiniškai keliais taškais daugiau ir pasiekia aukštesnių įvertinimų“, – pranešime spaudai nurodė NŠA vadovas Simonas Šabanovas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako dabartinėje geopolitinėje situacijoje matantis poreikį diskutuoti apie dvišalius ar regioninius gynybos susitarimus. „Mes turime kalbėti apie saugumo sutartis tiek dvišales, tiek regionines, būtent saugumo sutartis, kad būtų galima reaguoti valstybėms, išeinant iš kolektyvinio saugumo formatų, kurie yra seni, tvirti, bet šiandien, ar jie tikrai bus veiksmingi? Kiekvianas galime pasidaryti išvadas“, – antradienį žurnalistams sakė parlamento vadovas.

Reaguodamas į pastarosiomis dienomis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) priimtus sprendimus, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad ateityje gali būti vis sunkiau pasitikėti šiuo strateginiu partneriu. Todėl, pasak jo, Europa turi pati imtis iniciatyvos sprendžiant saugumo problemas. „Nauja realybė, kad Europoje esančias problemas turime patys spręsti čia.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus nutraukti karinės paramos Ukrainai tiekimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako – tai dar vienas signalas, rodantis, kad Europa turi labiau susirūpinti savo saugumu. „JAV nuosekliai signalizuoja, kad būtinas didesnis Europos indėlis į Europos saugumo užtikrinimą.

„Nemuno aušros“ lyderis, garsėjantis skambiai pareiškimais, panašu, pateko į neįtikėtiną situaciją. Su žmona į JAV turėjęs skristi parlamentaras skundžiasi patekęs į intrigų sūkurį. Primename, kad neseniai Seimo narys Remigijus Žemaitaitis viešai išplatino laišką turtuoliui Elonui Muskui, kuris dirba naujame JAV Vyriausybės efektyvumo departamente (angl.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) sustabdžius karinę paramą Ukrainai, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas tikina, kad toks sprendimas nenustebino. Todėl, akcentuoja jis, Europoje jau kurį laiką verda diskusijos apie amerikiečių vaidmenį saugumo srityje.  „Reikėtų pasakyti, kad paskutiniu metu mes jautėme, kad vyksta kalbos apie amerikiečių įsitraukimą, paramos didėjimą arba mažėjimą. Šioje vietoje labai didelių naujienų neįvyko.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas inicijuoja įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus būtų plečiama kapitalo rinka, mažinama našta verslui, skatinamos investicijos bei laisvinama verslo aplinka. „Siekiame, kad Lietuvos verslas veiktų skaidrioje, efektyvioje ir investicijoms patrauklioje aplinkoje.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius sako, jog nepaisant JAV sprendimų dėl karinės paramos Ukrainai nutraukimo bei įtemptos saugumo situacijos šiuo metu nėra poreikio šaukti neeilinį Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. „Šiuo metu poreikio neplaniniam VGT sušaukimui – nėra.

Nepaisant lėktuvų GPS veiklą trikdančių signalų, susijusių su Rusijos veiksmais, šalies aviacinis saugumas yra užtikrintas, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius. Pasak jo, navigacijos trikdžiai nekelia aviakatastrofų grėsmės, o retais atvejais gali lemti tai, kad pilotas pasirinks nusileisti kitame oro uoste. „Žmonės gali bijoti, kad yra didelė grėsmė, jog lėktuvas gali nukristi.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui  pranešus apie įvedamus 25 proc. importo muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad toks sprendimas Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą sumažintų 0,3-0,5 proc.  „Mes, Lietuvos pramonininkų konfederacija, skaičiuojame, kad nuostoliai, jeigu jie pilnai, šitie muitai įsigalios ir bus 25 procentų apimtyje, kainuos mums apie minus 0,3 proc.

Vakaruose vėl diskutuojant apie galimybę siųsti taikdarius į Ukrainą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius tikina – svarbu žinoti, kokia forma būtų vykdoma tokia misija bei kas jai vadovautų. Nors, anot jo, neatmetama nė viena galimybė, kol kas, šalies vadovo patarėjo teigimu, kol kas sudėtinga pasakyti, kaip prisidėtų Lietuva. „Karių siuntimas priklausytų nuo daugelio aspektų. Pirmas momentas būtų mandatas – reikėtų apsibrėžti, kas ir ko nori, ko reikėtų pasiekti.

Premjeras Gintautas Paluckas pasveikino naująjį Austrijos kanclerį Christianą Stockerį pradedant pareigas. Vyriausybės vadovas akcentavo lūkestį Vilniui ir Vienai tęsti pagarba demokratijai grįstus dvišalius santykius. „Lietuvos ir Austrijos dvišaliai santykiai grindžiami bendromis vertybėmis – pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius sako, jog per kelis artimiausius mėnesius Lietuva ketina apsispręsti, ar trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. „Artimiausioje perspektyvoje turėtų būti sugrįžta prie šio klausimo. Artimiausioje perspektyvoje – kalbame ne apie metus, kalbame apie mėnesius. Ir tas sprendimas bus priimtas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Česnulevičius.

Jungtinėms Valstijoms sustabdžius karinę paramą Ukrainai, Lietuvos prezidento patarėjas Marius Česnulevičius sako, kad toks Vašingtono sprendimas nenustebino, o Europa ruošia sprendimus, kaip į tai reaguoti. „Pirmas dalykas – tai nėra siurprizas. JAV ir prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau yra sakęs, kad bandys spausti abi puses sėsti prie derybų stalo“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Izraeliui pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios balsavus prieš Rusijos invaziją smerkiančią Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją, žydų valstybės Kneseto narys Simonas Davidsonas sako, jog Izraelis palaiko Kyjivą, tačiau neturi galimybės balsuoti ne su Jungtinėmis Valstijomis (JAV). „Pirmiausia, turime suprasti vieną dalyką: Izraelis palaiko Ukrainą.

Antradienį Lietuvoje švenčiant Užgavėnes, sostinės gatvėmis – nuo Odminių skverno iki Baltojo tilto – žygiuos jau tradicine tapusi persirengėlių eisena. Kaip skelbia Vilniaus etninės kultūros centras, sostinės gyventojų laukia ir Užgavėnių programa – prieš eiseną vyks persirengėlių prisistatymas, vėliau Vinco Kudrikos aikštėje lauks dalyvių apdovanojimai, Kanapinio ir Lašininio šokių kovos. Tuo metu Lukiškių aikštėje vyks improvizuotos rungtynės visiems šventės dalyviams.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva turi įtikinti JAV, kad taikos Ukrainoje derybose be lazdos nebus ir rezultato. Taip jis kalbėjo po didžiųjų žemyno šalių lyderių susitikimo Londone, kuriame jie įsipareigojo didinti gynybos išlaidas, sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų galimos taikos Ukrainoje įgyvendinimą bei parengti Ukrainos taikos planą, kuris bus pateiktas JAV.

Lietuvos vėliavą Olimpinėse žaidynėse pretendavęs nešti raitelis Benas Gutkauskas, pasirodo, įgijo antrą – Rusijos pilietybę, ir persikrikštijo ten Marko Bergo vardu. Buvęs sportininkas Maskvoje atidarė bent keliolikos milijonų eurų vertės prabangių automobilių saloną, o rusų spaudoje gyrėsi duris atvėręs būtent per Putino gimtadienį. Apie tai žurnalistai išsiaiškino tirdami M. Bergo salono nelegalias sankcijų apėjimo schemas.  Priešiško režimo šlovintojai siaučia ir Lietuvoje.

Policijos generalinis komisaras prabilo apie nesėkmingą bandymą Šiauliuose įvykdyti teroristinį išpuolį, kai Ispanijos piliečiai mėgino sudeginti Ukrainai skirtas radijo lokacijos stoteles. Premjeras Gintautas Paluckas ramina visuomenę ir aiškina, kad tai ne pirmas atvejis, kai Lietuvos pareigūnams pavyksta sėkmingai užbėgti teroristiniams išpuoliams už akių.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmeta „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kritiką dėl Lietuvos užsienio politikos, o patį politiką vadina keliaujančio cirko aktoriumi. „Įdomu, trūksta aktyvumo? Štai sekmadienį kalbėjausi su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu, šiandien kalbėjausi ką tik su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rytoj susitinku su Italijos premjere Giorgia Meloni. Nežinau, kokio dar aktyvumo galima būtų išplėtoti“, – BNS pirmadienį Romoje sakė šalies vadovas.

Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu telefonu kalbėjęsis Gitanas Nausėda sako, kad Ukraina siekia atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis aukščiausiu lygiu. „Kalbėjome apie tai, kad tos saugumo garantijos yra sunkiai įsivaizduojamos be JAV dalyvavimo, todėl mano klausimas buvo, ar ketinama atnaujinti tą dialogą, kuris štai tokiu būdu nutrūko praėjusį penktadienį“, – BNS pirmadienį Romoje sakė šalies vadovas.

Į Lietuvą atkeliaus stiprūs vėjai. Meteorologas Gytis Valaika, apžvelgęs ateinančias dienas ir kovo mėnesio orus, prakalbo, kokį svarbų vaidmenį atlieka vėjas. G. Valaika akcentavo, kad vėjai, kurie šiomis dienomis pasitaikys Lietuvoje, nėra pavojingi ar kažkuo išskirtiniai. „Bendrai paėmus, artimiausiomis dienomis bus iki 15-20 metrų per sekundę (m/s) vėjas, kuris nėra kažkoks išskirtinis. Pavojingi galbūt vėjo gūsiai, bet jie nėra stichiniai, nėra jokie katastrofiniai.

Lietuva svarstytų prisijungti prie Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos buriamos taikos užtikrinimo Ukrainoje koalicijos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „JK ir Prancūzija nori imtis lyderystės dislokuodamos galimai savo karinę galią taikai užtikrinti, tam yra pasirengusios suteikti tikrai nemažas pajėgas, kuria vadinamąją norinčiųjų koaliciją – kviečia šalis, kurios gali kas kiek prisidėti pagal savo dydį prie šitos koalicijos.

Kol pasaulyje vyksta dideli geopolitiniai pokyčiai, Lietuvos vadovai lieja ašaras, kad savaitgalį nebuvo pakviesti į Londoną, kur europiečiai tarėsi, ką daryti toliau. Prezidentas ir užsienio reikalų ministras sako, kad tai buvo britų klaida, tačiau po Gitano Nausėdos ir Gabrieliaus Landsbergio viešų pykčių praėjusią kadenciją, Lietuva iki šiol net neturi ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje.

Pirmadienio vakarą konferenciniu skambučiu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos premjeras Kristenas Michalas kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu. „Gera nuotolinė diskusija su prezidentais V. Zelenskiu, G. Nausėda ir ministru pirmininku K. Michalu apie tolimesnius žingsnius, siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos, premjero patarėjas teigia, kad „aušriečių“ lyderiui nedėtų taip komentuoti, nežinant visos informacijos. „Ir prezidentas, ir premjeras, ir užsienio reikalų ministras veikia bendrų šalies interesų vardan, jų darbas yra koordinuotas ir sutelktas.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė ir finansų ministras Rimantas Šadžius su Lietuvoje viešinčiu Liuksemburgo finansų ministru Gilles Roth aptarė gynybos pajėgumų vystymo prioritetus, finansavimą ir tolimesnį dvišalį bendradarbiavimą. „Principingi Europos šalių veiksmai yra mūsų visų nacionalinio saugumo klausimas. Būtina didinti investicijas į kritinius Europos gynybos pajėgumus, stiprinti gynybos pramonę.

Po ginčo tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Londone sekmadienį įvyko viršūnių susitikimas, kuriame aptartos Europos saugumo garantijos. Į pastarąjį Lietuva ir kitos Baltijos šalys nebuvo pakviestos.

Per pastaruosius Seimo rinkimus Valstybinės rinkimų komisijos (VRK) duomenimis balsavo apie 52% rinkėjų. Tačiau situacija su jaunimu buvo prastesnė – politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ duomenimis, iš 18–29 metų rinkėjų balsavo tik kiek daugiau nei trečdalis (35,69%). Nors viešojoje erdvėje yra kalbama apie mažą rinkimų aktyvumą, bet situacija galbūt yra kiek kitokia.

Vasario 24 d.–kovo 2 d. (9-ąją šių metų savaitę) lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu, taip pat ir COVID-19 liga bei ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo iki 1845,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst.

Vakarų lyderiams diskutuojant dėl Ukrainos ir Europos saugumo, valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kritikuoja prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos. Jis sako šį klausimą pirmadienį aptaręs neoficialiame „aušriečių“ frakcijos Seime pasitarime, tačiau tvirtina, kad partija nemato prasmės apie tai pasikalbėti nei su Prezidentūros atstovais, nei su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vasario 24 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti transporto orlaivį AN-26.  Jis skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių val...

Su Šiaurės ir Baltijos (NB8), Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės (JK) kolegomis nuotoliu pirmadienį kalbėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Europa ant stalo turi dėti „realius sprendimus ir pinigus“. Pasak K. Budrio, siekiant tvarios taikos taip pat būtina toliau stiprinti Ukrainą, numatant ilgalaikę karinę paramą, bei išlaikyti ekonominį spaudimą Rusijai, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Ukrainos saugumas yra Europos saugumas.

Grupė parlamentarų siūlo leisti tėvams nuspręsti, ar jų vaikams mokyklose reikalingos Gyvenimo įgūdžių programos pamokos lytiškumo temomis. Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė kartu su šios frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės ir „Nemuno aušros“ frakcijos atstovais.

Premjerui Gintautui Paluckui bei jo šeimai skirtos rezidencijos Turniškėse atnaujinimas pareikalaus per 120 tūkst. eurų.  Apie tai skelbia portalas delfi.lt. Vyriausybės Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius portalą informavo, jog rezidencijos remontas atsieis iki 90 tūkst. eurų, tačiau papildomai bus atnaujinti ir baldai, ketinama įrengti ir kitas interjero detales. Vidaus patalpų remonto darbus atliks bendrovė „Sivesta“ – su ja Vyriausybės kanceliarija pasirašė per 127 tūkst.

Kovo 3-iąją minima Tarptautinė ausų ir klausos diena primena, kokia svarbi yra klausa mūsų kasdieniam gyvenimui. Tačiau ne visi turi galimybę aiškiai girdėti – klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Laimei, šiuolaikinės technologijos suteikia sprendimų – gydytojų parinkti klausos aparatai gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę net 95 proc. pacientų.

Prezidento Gitano Nausėdos šeimai priklausantis malūnas Lazdininkuose, Kretingos rajone.  Apie tai pranešė naujienų portalas 15min.lt.  Leidiniui kalbėjęs Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys teigė, kad praėjusią savaitę lūžo malūno sparnas dėl stipraus vėjo.  „Kurį laiką atrodęs palinkęs vienas sparnas praėjusią savaitę nulūžo visai. Galbūt buvo papuvęs. Gaila, kad nyksta toks turtas. Gal atšilus orams bus sutvarkytas“, – leidiniui sakė A. Poškys.

Kovo mėnesį Lietuvos keliuose policija vykdys prevencines priemones, skirtas užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Bus organizuojamos vairuotojų blaivumo patikros, tikrinamas saugos priemonių naudojimas ir vykdoma sustiprinta kontrolė pavojingam vairavimui bei pėsčiųjų saugumui užtikrinti.

Po Šaltojo karo pabaigos atrodė, kad įsitvirtinta taisyklėmis grįsta sistema. Visų valstybių suverenitetas laikomas lygiaverčiu. Mažos valstybės sėdi prie vieno stalo su didžiosiomis. Nors pastarosios galingesnės, tai nėra viską lemiantis veiksnys. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje Lietuvos ir Vokietijos svoris skiriasi, tačiau abi turi veto teisę.  Be to, įsivyravo supratimas, jog tarpvalstybiniai santykiai nėra nulinės sumos žaidimas.