Aktualijos

Gyventojai šią savaitę jau gavo pirmąsias pilnas sąskaitas už 2025 m. spalio mėnesio šildymą. Kai kurie gyventojai po pamatytų sumų neslepia nuostabos ir sako bijantys artėjančios žiemos. Vis dėlto, ekspertai nurodo, kad nors šis spalis buvo šaltesnis nei pernai, tačiau šiluma – pigesnė. Spalio mėnuo dar nebuvo toks žvarbus, todėl sąskaitos žiemos mėnesiais, tikėtina, bus dar didesnės.

Generalinei prokurorei kreipusis į Seimą dėl parlamentaro Antano Nedzinsko teisinės neliečiamybės panaikinimo, pastarasis sako nejaučiantis kaltės, tačiau žada supaprastinta tvarka atsisakyti teisinės neliečiamybės. „Aš manau, kad reikia supaprastinta tvarka (atsisakyti neliečiamybės – BNS) ir nesukti čia problemų. Teismas matys visus žmogiškus ir kitus aspektus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Nedzinskas.

Visuomeninė elektra nuo 2026 metų sausio gali brangti maždaug dviem centais iki 22,5 cento už kilovatvalandę, tačiau  pažeidžiamiems vartotojams ji bus maždaug keturiais centais mažesnė – apie 18 centų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) vadovas Renatas Pocius.  „Populiariausias (vienos laiko zonos tarifas – BNS), jis maždaug galėtų būti apie 22,5 cento (su PVM – BNS), o pažeidžiamiems (vartotojams – BNS) – 18 centų.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį pasirašė ir Seimui išsiuntė kreipimąsi dėl parlamentaro Antano Nedzinsko teisinės neliečiamybės panaikinimo. Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, prašymas pateiktas įvertinus duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime, susijusiame su 2019–2023 metų kadencijos Trakų rajono savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimu.

Iš Santaros klinikų vienas po kito traukiasi vaikų neurochirurgai – per savaitę išėjo net šeši gydytojai. Pasak medikų, tai nebuvo spontaniškas apsisprendimas. Tiesa, Santaros klinikos kalbas apie naujai pasitraukiančius medikus neigė. Tačiau dabar generalinis direktorius kalba kitaip – esą apie tai nežinojo. O gydymo įstaigoje apsilankiusi Sveikatos apsaugos ministrė po kelias valandas trukusių pokalbių sako, kad „gaisras nugestinas“. Tėvai iki šiol prisimena skaudžias istorijas.

Seimas ketvirtadienį pritarė siūlymui Apeliacinio teismo teisėją Tomą Venckų skirti šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku. Slapto balsavimo metu kandidatūrą palaikė 42 Seimo nariai, prieš buvo 22, dešimt susilaikė. „Dėkoju už išreikštą pasitikėjimą. Stengsiuosi pareigas vykdyti sąžiningai ir atsakingai“, – po pritarimo iš Seimo tribūnos kalbėjo T. Venckus.

Kasmet Lietuvoje viešoje erdvėje moterys praneša apie susidūrimus su ekshibicionistais, kurie tenkina save parkuose, miškuose ar autobusuose. Visgi pačios nukentėjusiosios pasakoja, kad ekshibicionistams skiriamos administracinės baudos nuo tokios veiklos jų neatbaido. Apie tai ar reikėtų griežtinti atsakomybę ekshibicionistams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja organizacijos „Ribologija“ savanorė Agnė Zakaravičiūtė ir advokatas Valdemaras Bužinskas.

Neeiliniame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje ketvirtadienį išrinkta naujoji komiteto pirmininkė. Bendru sutarimu į šias pareigas nuspręsta skirti socialdemokratę Jurgitą Šukevičienę. Jos pavaduotoju dirbs ir anksčiau šias pareigas ėjęs konservatorius Liutauras Kazlavickas.  Pirmininkės pareigos atsilaivino po to, kai anksčiau šiam komitetui vadovavusi Vaida Aleknavičienė buvo paskirta kultūros ministre. Politikė šiam komitetui pirmininkavo nuo 2024 m. lapkričio.

Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija ir Švedija ketvirtadienį paskelbė, kad finansuos bendrą 500 mln. JAV dolerių vertės karinės įrangos ir amunicijos paketą Ukrainai. Ši parama bus teikiama pagal NATO prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo (PURL) programą.

Lietuvoje daugėjant migrantų, premjerė Inga Ruginienė sako, jog didinti migracijos kvotų nereikėtų. „Visada sakiau, kad reikia atsargiai vertinti (didėjantį migrantų srautą – BNS), dėl to ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nustatydama kvotą šiais metais, nustatys ir kitais metais pakankamai griežtą. (...) Tikrai bent jau ne didesnę, negu šiais metais“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo I. Ruginienė.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad baltarusiškų prekių tranzito traukiniais ribojimas dar nebuvo svarstomas Vyriausybės lygiu. „Kaip Vyriausybės narys, Vyriausybės lygyje mes dar nekalbėjome apie tai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras. „Tačiau darbo grupėse greičiausiai svarstomos skirtingos poveikio priemonės. Yra sąrašas, kurį galima aktyvuoti visada, viena iš jų – tranzitas“, – pridūrė jis.

Minskui oficialiai pasiūlius Vilniui derėtis dėl uždaryto pasienio, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pripažįsta, kad padėtis dėl Baltarusijos sukeltos hibridinės atakos normalizuojasi, nors jos grėsmė dar nėra dingusi.  „Einame į situacijos normalizavimą.

Seimas palaiko siūlymą skirti 2025-ųjų Laisvės premiją vieninteliam Medininkų tragediją išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui. Šiai kandidatūrai ketvirtadienį parlamentarai po svarstymo pritarė bendru sutarimu. Artimiausiu metu Seimas ketina galutinai apsispręsti dėl šių metų Laisvės premijos laureato. T. Šernui skirti garbingą apdovanojimą pasiūlė parlamentinė Laisvės premijų komisija.

Vidaus reikalų ministras sako, kad artimiausiu metu susitiks Lietuvos ir Baltarusijos pareigūnai bei specialistai techniniu lygmeniu spręsti klausimus, susijusius su kontrabandininkų leidžiamais meteorologiniais balionais. „Aš tikiuosi, Baltarusija suprato, kad iš šitos situacijos neišeis, dėl to, kad balionai visgi leidžiami iš Baltarusijos pusės. (...) Matome, kad kriminalas veikia dviejose sienų pusėse, tai natūralu, kad pareigūnai kažkokioje vietoje apie kažką turi pakalbėti.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku Giuseppe Cavo Dragone. Susitikime prezidentas NATO komiteto vadovą užtikrino, kad Lietuva yra patikima sąjungininkė regione, kuri reikšmingai investuoja į gynybą. „Lietuva yra patikima sąjungininkė – gynybai kitąmet planuojame skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Iki 2030 m. investuodami į gynybą nuo 5 iki 6 proc. BVP, mes įgyvendinsime savąją NATO pajėgumų dalį“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Purvėnų užkardos pasieniečiai trečiadienį perėmė dar vieną droną, kuriuo kontrabandininkai iš Baltarusijos į Lietuvą skraidino 1 tūkst. pakelių rūkalų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tokias iš Baltarusijos įskridusių skraidyklių nutupdymo operacijas VSAT pareigūnai Šalčininkų rajone vykdė tris dienas iš eilės – kaskart perimta po droną su kontrabanda. Trečiadienį dronas perimtas ties Daugidonių kaimu.

Iniciatyva įsteigti Seime naują, energetikai skirtą komitetą kol kas nesulaukė parlamentarų pritarimo. Priimant Energetikos ir darnios plėtros komiteto atsiradimą numatančias Statuto pataisas nutarta padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Jos paprašė socialdemokratas Tadas Barauskas po to, kai nepavyko priimti atskirų šio dokumento straipsnių. Už pertrauką balsavo 60 Seimo nariai,  prieš – 28 parlamentarai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) paskirstė papildomus 2,4 mln. eurų savivaldybių infrastruktūros plėtros projektams, siekiant skatinti investicijas bei darbo vietų kūrimą regionuose.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos vežėjų įmonės, kurioms priklauso Baltarusijoje strigę vilkikai, nuo 2021-ųjų metų buvo nuolatos perspėjamos apie reisų vykdymo į kaimyninę valstybę rizikas, tačiau jas ignoravo. Vyriausybės vadovė pažymi, kad trumpalaikiai pasienio kontrolės punktų uždarymai spalį buvo perspėjimo signalas, jog valstybės siena bus uždaryta ilgesniam laikotarpiui.

Daliai valdančiosios koalicijos parlamentarų siūlant finansavimą gynybai mažinti iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), premjerė Inga Ruginienė ragina parlamentarus pritarti Vyriausybės numatytam 5,38 proc. BVP finansavimui. „Kaip ir sakiau, biudžetas yra Seimo narių rankose ir gali būti įvairių pokyčių. Mes kaip Vyriausybė pristatėme savo matymą ir aš kviečiu pritarti tam matymui“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

 Į atmintinų dienų sąrašą Seimas įtraukė Lietuvos oreiviams skirtą dieną, taip pat pasaulines kraujo donorų ir diabeto dienas.  Kaip numato ketvirtadienį priimtos įstatymo pataisos, birželio 11 d. bus minima Lietuvos oreivių diena, birželio 14 d. – Pasaulinė kraujo donorystės diena, lapkričio 14 d. – Pasaulinė diabeto diena. Už įstatymo pataisas, įteisinančias pasikeitimus atmintinų dienų kalendoriuje, ketvirtadienį balsavo 84 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.

Premjerė Inga Ruginienė sako iš Latvijos ir Estijos išgirdusi pažadus prireikus paremti Lietuvą, jei situacija dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų nesikeis. „Jau lenkai solidarizavosi su mumis ir neatidarė sienų, nors tai buvo planuota dar prieš savaitę, tai jau buvo tokie sprendimai priimti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė. „Lygiai tokį pat patikinimą gavau iš Latvijos ir Estijos premjerų.

Premjerė Inga Ruginienė sako, jog tęsiantis diskusijoms dėl galimų derybų su Baltarusija, yra įveiklinti visi diplomatiniai kanalai, tačiau laukiama pirmojo žingsnio iš Minsko. Tiesa, ministrė pirmininkė akcentuoja – kol kas Lietuva nesidera, o tik siunčia Aliaksandro Lukašenkos vadovaujamam režimui žinutę, dėl ko nuspręsta uždaryti sieną.  „Tikrai visi diplomatiniai kanalai yra įveiklinti spręsti situaciją.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas akcentuoja, kad rengiant naują sankcijų paketą, Rusiją ir Baltarusiją reikia traktuoti vienodai. „Norėtume padėkoti komisijai už 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą, bet raginame juos tęsti 20-ąjį paketą ir įtraukti Baltarusiją, kad su ja būtų elgiamasi vienodai.

Pirmadienio rytą netoli Vilniaus oro uosto pastebėjus pakeltą droną, skubiai sureagavusi Viešojo saugumo tarnyba nustatė, kad tai buvo policijos dronas. Tiesa, nors dronas buvo pakeltas leidžiamame aukštyje, šis įvykis sukėlė klausimų, ar apdairu kelti dronus netoli Vilniaus oro uosto, kai šis dėl kontrabandinių balionų ir dronų grėsmės yra vis uždaromas.

Grupei parlamentarų raginant kitų metų gynybos biudžetą mažinti iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palankiai šią idėją vertinantis „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad dėl palaikymo siūlymui bus diskutuojama frakcijoje. „Diskutuosime“, – paklaustas, ar palaikys minėtą siūlymą, BNS atsakė „aušriečių“ lyderis. „Kol kas nėra (tai frakcijos pozicija – BNS), bet mes šnekėjomės, nes buvo koalicijoje sutarta 5 proc., o ne 5,38 proc.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas ketvirtadienį ir penktadienį viešės Rygoje, kur dalyvaus Baltijos Asamblėjoje, susitiks su Latvijos vadovais. Kaip ketvirtadienį pranešė Seimo kanceliarija, parlamento vadovas dalyvaus 44-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje ir 31-ojoje Baltijos Taryboje bei susitiks su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi, Saeimos pirmininke Daiga Mierina ir premjere Evika Silina.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį lankysis Varšuvoje, kur susitiks su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radosławu Sikorskiu. Susitikime Lietuvos ir Lenkijos ministrai kalbėsis apie saugumo situaciją regione, aptars būtinybę koordinuoti veiksmus atsakant į autoritarinių kaimyninių valstybių vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą bei kitas regiono valstybes.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumokokinė infekcija ir jos sukeliamos ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių nuo užkrečiamųjų ligų visame pasaulyje. Pneumokokinė infekcija dažnai sukelia plaučių uždegimą. Didžiausia rizika susirgti kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims.

Iš „aušriečių“ susigrąžintos Kultūros ministerijos vadovė socialdemokratė Vaida Aleknavičienė sako, kad jai nėra priimtina „viešai drabstytis purvu“. Taip ji kalbėjo paklausta apie koalicijos partnerių veiksmus ir komentarus.

Europą užplūdusiems migrantams užsienio šalyse pradėjus miestuose kurti savo getus, sostinės meras Valdas Benkunskas sako, jog Vilniui tai kol kas negresia. Vis dėlto, savivaldybės vadovo teigimu, siekiant užtikrinti miesto saugumą ir tvarką, į Lietuvą keliantis gyventi migrantams, būtina keisti šiuo metu galiojančią teisinę bazę.

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, jog kitą savaitę ketina susitikti su protestuojančia kultūros bendruomene ir tikisi, kad ji pakeis nuomonę dėl planuojamo mitingo. Ministrė ketvirtadienį paskelbtame interviu portalui „15min“ sakė labai besitikinti, kad su kultūrininkais pavyks susitikti kitą savaitę. „Labai tikiuosi, kad kultūros bendruomenė po mūsų susitikimo pakeis savo nuomonę ir nebe norės eiti prie Vyriausybės ir išsakyti savo poziciją.

Klaipėdos uosto krovos kompanijos kaip reikiant susikirto su „Lietuvos geležinkeliais“. Pastarųjų krovinių vežimo įmonė pareiškė, kad nuo kitų metų iki 60 procentų didins paslaugų tarifus. Toks pabrangimas uosto įmonių klientams atsieis papildomus šimtus tūkst. eurų, tad tikėtina, jie vietoje Klaipėdos, pasirinks patrauklesnį Rygos uostą, o dėl to nukentės Lietuvos ekonomika. Vien per 9 šių metų mėnesius geležinkeliu Klaipėdos uostą pasiekė 5 milijonai tonų krovinių.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė grupės socialdemokratų registruotoms įstatymo pataisoms, kuriomis norima naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Už šį siūlymą balsavo 61, prieš – 37, susilaikė – 6 Seimo nariai.  Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo priimtų pačios savivaldybės.

Ketvirtadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė susitiks su Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovais aptarti alternatyvių pedagogų darbo užmokesčio kėlimo galimybių.

Naujasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas su pirmuoju vizitu ketvirtadienį lankosi Suomijoje, kur su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntuko (NB8) kolegomis aptars „Rytų flango sargybos“ iniciatyvą. Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen  pasiūlyta iniciatyva siekiama sustiprinti antžeminius sienos gynybos elementus ir sukurti daugiasluoksnę dronų sieną. BNS skelbė, kad ES siekia iki 2027 metų pabaigos turėti naują visiškai veikiančią gynybos nuo dronų sistemą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) susitiko su šios šalies įmonių Citi, Palantir ir IBM atstovais, skelbia ministerija.  Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), susitikimų metu buvo aptartos Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo inovacijų bei investicijų srityse galimybės.

Naujoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako mananti, jog „Nemuno aušros“ buvimas valdančiojoje daugumoje yra problema. „Manau, kad taip“, – trečiadienį LRT laidoje „Lietuva kalba“ sakė ministrė, paklausta, ar „Nemuno aušrą“ koalicijoje laiko problema. Kiek anksčiau ji tikino šiuo klausimu norinti „likti neutrali“. „Aš norėčiau gal likti neutrali, nes tai yra susieta su mano darbo pozicija.

Bandydama spręsti su Baltarusija susijusias problemas Lietuvos vyriausybė turi jau ne tik balionų problemą, bet ir vidaus konfliktą su vežėjų verslu. O Lietuvos bendravimas su Baltarusija ir Kinija yra visai kitoks nei kaimynės Lenkijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų ir gali trukdyti ateityje.

Dar iki Vaidos Aleknavičienės vadovavimo Kultūros ministerijai pradžios paskirtos viceministrės Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin tęs darbą, prie jų prisijungs Matas Drukteinis. „Mes su ja (R. Kurmin – BNS) buvome susitikę, kalbėjomės, kaip tik šiandien diskutavome, ar galime dirbti kartu, kaip matom bendrą darbą. (...) aš pateikiau poziciją, kad tinka ir mes galėsime dirbti kartu“, – LRT televizijai trečiadienį teigė naujoji ministrė.

Gamta sumanė papokštauti – taip juokauja grybautojai, lapkričio vidury iš miškų grįžtantys pilnomis pintinėmis kelmučių. Pasak grybautojų, matyti, kad kelmučiai sudygę šviežiai. O vėlyvieji grybukai esą sveiki ir gražūs. Tiesa, žinovai primena, kad vėlyvą rudenį labai svarbu grybauti atsakingai, nes šalnų pakąsti grybai gali būti pavojingi sveikatai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Radybos miške lapkričio vidury nustebino net užkietėjusį grybautoją, panevėžietį Vytautą.

Baltarusijoje įstrigusių vilkikų krizė neišsisprendžia – Aleksandras Lukašenka atmetė jau trečią Lietuvos prašymą išleisti sunkvežimius. Verslininkai, kurių automobiliai su vairuotojais ten įstrigę, pyksta, kaltina valdžią ir grasina blokuoti kelius čia, Lietuvoje, kad Vyriausybė nusileistų A. Lukašenkos reikalavimams. Premjerė sako, kad vežėjai turėjo suprasti rizikas ir girdėti jos žodžius, kad skrendant balionams, siena bus uždaryta.

Trečiadienį sušauktoje 6-ojoje Kultūros asamblėjoje bendruomenė nubalsavo, kad protestai turi tęstis, kol nėra aiškių garantijų dėl likusios Kultūros ministerijos politinės komandos sudėties. „6-oji asamblėja vyko dėl pasikeitusios situacijos Kultūros ministerijoje, todėl buvo siekta suderinti pozicijas ir gauti pritarimą iš bendruomenės, kuri ir delegavo Iniciatyvinę grupę jai atstovauti“, – BNS teigė Kultūros asamblėjos atstovė Dovilė Butnoriūtė.

Baltarusijoje įstrigusių vilkikų krizė niekaip neišsisprendžia – Aleksandras Lukašenka atmetė jau trečią Lietuvos prašymą išleisti sunkvežimius. Verslininkai, kurių automobiliai su vairuotojais ten įstrigę pyksta, kaltina valdžią ir grasina blokuoti kelius čia, Lietuvoje, taip didinant spaudimą Vyriausybei, kad ši nusileistų A. Lukašenkos reikalavimams. Vidaus reikalų ministras siūlo vežėjams protestuoti ne Lietuvoje, o Baltarusijoje.

Tūkstančiams Lietuvos medikų paralyžiuotas darbas, o kai kurie pacientai negali atsiimti jiems svarbių, gydytojų išrašytų vaistų, nes po atnaujinimo darbų užstrigo „E.sveikatos“ sistema. Sistemą prižiūrintis „Registrų centras“ iki šiol dar neišsprendė trikdžių, tad sistema dirba lėčiau nei įprastai. Sveikatos apsaugos ministrė apgailestauja dėl trikdžių ir prašo medikų bei pacientų pakentėti.

VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos centrą purtant krizei ir per trumpą laiką darbą paliekant 6 patyrusiems chirurgams, aiškintis situacijos į ligoninę išskubėjo tiek ministrė Marija Jakubauskienė, tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai. Po susitikimo su įstaigos darbuotojais ir vadovybe jie teigė, kad pirmas įspūdis yra „geras“, o galbūt neprireiks ir vidinio tyrimo. Vis tik mažųjų pacientų tėvai nuraminti nesijaučia.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant Lietuvos užsienio politiką ir diplomatijos vadovą Kęstutį Budrį, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nereikėtų ginčytis dėl fundamentalių šios sferos gairių. Be to, šalies vadovas pabrėžia, kad valstybėje turėtų veikti viena, o ne kelios užsienio politikos kryptys.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia neįsivaizduojantis „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio prezidento poste. Anot G. Nausėdos, pastarieji „aušriečių“ pirmininko veiksmai ir pasisakymai užkirstų jam kelią tapti šalies vadovu, jei šis nuspręstų kandidatuoti į šias pareigas.  „Manau, kad ne (neįsivaizduoju – ELTA) ir tiesą sakant jis (Remigijus Žemaitaitis – ELTA) yra pats savo likimo kalvis.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia suprantantis vežėjų pyktį dėl Baltarusijoje užstrigusių vilkikų, bet mano, kad jie taip pat turi suprasti, jog Lietuva šiuo metu patiria kaimyninės šalies hibridinį išpuolį. Pasak valstybės vadovo, Lietuva yra pasirengusi techninio lygio deryboms su Baltarusija, o padėties deeskalacija – dar pasiekiama. „Galiu suprasti vežėjų situaciją – ji nėra lengva, bet aš prašyčiau, kad ir jie suprastų tai, kokioje situacijoje mes dabar esame.