Aktualijos

Piliečiai 1 proc. nuo savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) galės skirti pasirinktai partijai. Tokį finansavimo būdą siūloma įteisinti nuo šių metų uždraudus fiziniams ir juridiniams asmenims remti partijas. Trečiadienį per posėdį Vyriausybė įpareigojo Finansų ministeriją parengti tvarką, kaip skirti 1 proc. GPM politinėms partijoms.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, prašydamas pradėti tyrimą, siekiant išsiaiškinti itin visuomenei aktualius bankrutuojančio banko „Snoras“ klausimus. Pasak P. Gražulio, šio banko bankroto procedūros kelia didelį susirūpinimą, todėl toks tyrimas neišvengiamas ir būtinas.

Pelno mokesčio tarifo didinimas mažintų šalies konkurencingumą – tokią išvadą padarė Vyriausybė, išnagrinėjusi parlamentarų siūlymą. Vyriausybė išnagrinėjo Seimo narių grupės siūlymą keisti Pelno mokesčio įstatymą ir padarė išvadą, jog pateiktas įstatymo pakeitimo projektas diferencijuoti ir padidinti tarifus susilpnintų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas regione.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Juozas Olekas įregistravo Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo laikinai būtų galima valdyti valstybines aukštąsias mokyklas. „Kiek mums žinoma, dabartinio antikonstitucinio įstatymo autoriai nori tik šiek tiek pataisyti įstatymą, imituodami, jog atsižvelgia į Konstitucinio Teismo 2011m. gruodžio 22 d. sprendimą, bet palikdami tokį patį įstatymo modelį.

Verslo žurnalistė, „Lietuvos ryto“ televizijos vadovo Edmundo Jakilaičio žmona Rasa Jakilaitienė tapo finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja. Žurnalistė, anksčiau niekada nedirbusi valstybės tarnyboje, portalui Balsas.lt sakė žinanti, kur eina ir ką teks veikti. „Būsiu atsakinga už visuomenės informavimą apie ministerijos veiklą. Iki šiol nemažai darbavausi komunikacijos srityje, manau, kad sėkmingai.

Tai, kad šiandien net 70 proc. Lietuvos gyventojų rinktųsi ekonominę gerovę, o ne nepriklausomybę, nulėmė plačiai šalyje įsišaknijęs vartotojiškas gyvenimo būdas ir istorinė okupacijų patirtis, privertusi žmones nepasitikėti valstybe, sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama šalies gyventojų apklausos duomenis. Parlamento vadovės teigimu, Lietuvos žmonės valstybę dažnai tapatina su valdžia, pamiršdami, kad kiekvienas iš mūsų privalo prisidėti prie gerovės kūrimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas trečiadienį išteisino Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojoje byloje dėl teismo sprendimo nevykdymo. Pagrindinis teismo motyvas – statytojas, o ne N. Puteikis pažeidė Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, nes nevykdė pastarajame nurodytų reikalavimų.

„Sausio 13-osios įvykiai – didžiulės mūsų pergalės diena. Tuomet mes aiškiai pademonstravome, kad nepasiduodame mums iš šalies primetamiems bandymams pavaizduoti mus kaip nesugebančius sukurti normalios valstybės, kad nesileidžiame įtraukiami į ginkluotą konfliktą, nepradedame vaikiškai mosikuoti ginklais ir šaudyti, kaip buvo Kaukaze, Užkaukazėje, Vidurinės Azijos respublikose.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis už ilgametį darbą užsienio politikos srityje, plėtojant Lietuvos ir Vokietijos santykius Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ apdovanojo Nepriklausomybės akto signatarą, buvusį Seimo narį Antaną Račą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) bylą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Žydrūno Plytniko nutraukė. Kaip skelbiama VTEK pranešime, komisija objektyviai negalėjo priimti sprendimo dėl VPT direktoriaus Ž. Plytniko elgesio, nes du jos nariai balsavo, kad VPT vadovas pažeidė įstatymo nuostatas, vienas komisijos narys šiam vertinimui nepritarė. VTEK įstatyme nustatyta, kad sprendimui priimti būtinas trijų narių pritarimas.

Lietuvos „šachide“ apšauktos Eglės Kusaitės bylą Rusijos žiniaskaida nušviečia epizodiškai ir nykiai – vieni nusirašo nuo kitų ir atkartoja Kremliaus versiją, teigia rusų žurnalistas Dmitrijus Florinas. – Lietuvoje E. Kusaitės byla yra viena iš rezonansinių. Kaip apibūdintumėte Rusijos žiniasklaidos susidomėjimo ja mastą ir pobūdį? – „Šachidės“ iš Lietuvos tema Rusijoje išplaukia į paviršių epizodiškai ir nykiai, daugiausiai vieniems nuo kitų nusirašinėjant.

Prieš porą metų Lietuva nustebino pasaulį tuo, kad į politiką pasuko net ne keli, o keliolika žinomų televizijos laidų vedėjų, aktorių. Apie tai net buvo sukurtas dokumentinis filmas „Žvaigždžių sekėjai“, kuris pasakojo apie tai, kodėl ir ko į politiką eina žinomi žmonės. Artėjant rinkimams, vėl ne vienas žinomas žmogus prisipažįsta, kad planuoja papildyti šalies politikų gretas.

Keliomis dešimtimis, o kam ir keliais šimtais litų sumažintos pensijos jau taps praeitimi: sausį gavėjus pasieks tokios pensijos, kokios buvo mokamos prieš krizę, 2009-aisiais. „Sodros“ Panevėžio skyriaus mokamas pensijas gauna kelios dešimtys tūkstančių miesto bei rajono gyventojų. Senatvės pensijos mokamos maždaug 28 tūkstančiams, netekto darbingumo (invalidumo) – 11 tūkstančių, našlių ir našlaičių – 12 tūkstančių gyventojų ir kt.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradeda tiesiogiai internetu transliuoti savo posėdžius. Galimybė stebėti VRK posėdžius atsirado Seimui pernai spalio 8 d. priėmus Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio pakeitimą. Juo nustatoma, kad visi Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai turi būti transliuojami VRK interneto svetainėje Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Kiekvieną savaitę Lietuvos policijos įstaigose – beveik tūkstantis pranešimų dėl smurto šeimoje. Nuo praėjusių metų gruodžio 15-osios įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, tokia statistika glumina net pačius pareigūnus. Kartu aiškėja, kad nemenka dalis smurto aukų jau po dienos kitos taikosi su smurtautoju, padeda jam nevykdyti teismo nutarties.

Skylėtam Šiaulių miesto biudžetui – dar vienas smūgis. Šį kartą – Vyriausiojo administracinio teismo, kuris sprendė Savivaldybės ginčą dėl 2,4 milijono litų, kuriuos ištaškė kai kurios švietimo įstaigos. Prapylė teismą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Šiaulių savivaldybės apeliacinį skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo ir paliko galioti.

Šiais metais Valstybės kontrolė planuoja atlikti 153 valstybinius auditus, iš kurių 40 veiklos ir 113 finansinių (teisėtumo) auditų. Valstybės kontrolė numato audituoti daugiau nei 90 proc. visų valstybės biudžeto lėšų, įskaitant ir svarbiausius valstybės išteklių bei mokesčių fondus.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys, žurnalistas bei visuomenininkas Rytis Juozapavičius nevertins, ar Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Sausio 5 d. R. Juozapavičiaus raštu nusišalino nuo šio klausimo svarstymo, pirmadienį VTEK tinklalapyje paskelbti nusišalinimo motyvai. „Nusišalinu nuo Ž. Plytniko klausimo svarstymo, nes tikiu, kad jis siekia mane paveikti savo byloje.

Siūloma Seimo Statute aiškiau reglamentuoti Vyriausybės veiklos ataskaitos pateikimo procedūrą. Pasiūlymą Seimo Statuto pataisoms įregistravęs parlamentaras Petras Auštrevičius siūlo užtikrinti galimybę, kad už atliktus veiksmus ir sprendimus atsiskaitytų juos faktiškai atlikęs subjektas. Politikas siūlo numatyti, kad po eilinių Seimo rinkimų Vyriausybė privalo pateikti savo veiklos ataskaitą už tų metų, kuriais vyko eiliniai Seimo rinkimai, laikotarpį iki naujos Vyriausybės sudarymo.

Šią savaitę, sausio 12-15 dienomis, Lietuvoje lankysis aktyvus Rusijos kovotojas už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, kuriam bus įteikta pirmoji Laisvės premija. Seimo įsteigta premija S. Kovaliovui skirta už pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Iki Seimo rinkimų lieka mažiau nei metai. Apžvalgininkai spėlioja, ar atsiras nauja jėga, kuri vėl pasiskelbs kaip alternatyva „sistemai“ ir pažadės išgelbėti tautą. Jauno, gražaus, energingo, nesusitepusio ir nenusibodusio kovotojo, kuris nušluos netinkamą sistemą ir išgelbės tautą, įvaizdį Lietuvoje jau yra susikūrę ir Artūras Paulauskas, ir Viktoras Uspaskichas, ir Rolandas Paksas, ir Arūnas Valinskas.

Šįmet „Sodra“ žada grąžinti nusavintą senatvės ir invalidumo pensijų dalį daugiau nei 88 tūkst. 1995–2002 m. dirbusių pensininkų ir neįgaliųjų. Ateinantį birželį valstybės nusavintus pinigus atgaus tie 1995–2002 m. dirbę pensininkai, kuriems 2008 m. sausio 1 d. nebuvo suėję 70 metų. „Sodros“ biudžete tam numatyta 262,6 mln. litų. Tačiau pensijų nepriemokos bus išmokamos tik per bankus, bet nebus pristatomos gavėjams per pašto skyrius, pagal gyvenamąją vietą ar į namus.

Ruošiantis 2013 m. antrą pusmetį pirmininkauti ES, Lietuvai gali tekti teisiškai apsispręsti, prezidentas ar premjeras taps valstybės atstovu Europos Vadovų Taryboje (EVT), rašo „Kauno diena“. Šiuo metu EVT narė, atstovaujanti Lietuvai, yra prezidentė Dalia Grybauskaitė. Greičiausiai ji šį statusą išlaikys ir 2013-ųjų antrą pusmetį. Kita vertus, kai kurie politikai mano, kad esą būtų tikslingiau, jeigu EVT kaip Lietuvos atstovas dirbtų Vyriausybės vadovas.

Nors Seimas dar vasarą priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias nuo sausio 1–osios turi atsirasti prokurorų atrankos, atestacijos ir etikos komisijos, kuriose būtų ir visuomenės atstovų, jos dar neveikia, rašo „Lietuvos rytas“. Komisijos nebaigiamos formuoti dėl to, kad atstovų į jas nepasiūlė tokią teisę turintis Vyriausybės vadovas. Premjeras Andrius Kubilius kol kas nepateikė kandidatų nė į vieną iš penkių komisijų.

Teisininkai Seimo nariams, apskundusiams KT teisėjus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, siūlo perskaityti Konstituciją. LTV „Savaitė“ priminė, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog prieš porą metų, pradėjus įgyvendinti švietimo reformą, buvo pasikėsinta į aukštųjų mokyklų savivaldą: jų valdymą iš Senatų perėmė tarybos, todėl akademinė bendruomenė neteko lemiamos įtakos priimant sprendimus.

Nuo praėjusių metų gruodį įsigaliojusio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo policijoje užregistruota beveik 2000 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Policijos teigimu, tendencijos nekinta: asmenys smurtavo anksčiau, smurtauja ir dabar, tačiau priduria, kad gilesnes išvadas daryti dar anksti. Į policijos įstaigas pristatomi ir smurtaujantys vyrai, ir smurtaujančios moterys.

Kad eiliniai žmogeliai žinotų, jog jie yra visiškas nulis, Vyriausybė yra sudariusi keliasdešimties žmonių sąrašą, ką mums derėtų laikyti „labai svarbiais asmenimis“. Jiems taikomos specialios lengvatos keliaujant lėktuvais. Sąrašo sudarymas turbūt yra vienas svarbiausių valstybės reikalų, mat dabar dėl jo ginčijasi kelios ministerijos, Vyriausybė, kitos institucijos, o į elitą labai norėtų patekti ir Konstitucinio Teismo teisėjai bei valstybės kontrolierė.

2011 metais ministrai iš reprezentacinių fondų išsėmė per 154 tūkst. litų, išlaidžiausia buvo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. "Lietuvos žinios" šeštadienį rašo, kad R.Juknevičienei pernai teko beveik penktadalis visų Vyriausybės narių išlaidų. Dienraštis pažymi, kad išimtis iš visų ministrų - Finansų ministerijai vadovaujanti Ingrida Šimonytė. Ji tokio fondo galimybės pasinaudoti nesusigundė nuo kadencijos pradžios.

Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti ir susikaupusių skolų – ne vieno milijono litų. Sudėjusi visas įplaukas, Panevėžio miesto savivaldybė šiemet turėtų išgyventi iš kiek didesnio nei 209 milijonų litų biudžeto. Tačiau palyginus dar nepatvirtintą šiųmetį biudžetą su pernykščiu jau dabar aišku, jog 2012-aisiais Savivaldybės piniginė bus plonesnė. O joje dar reikės sukrapštyti beveik 18 milijonų litų, kuriuos Savivaldybė yra skolinga savo pačios valdomoms įmonėms.

Šiaulių apskrityje suskaičiuoti devyni asmenys, kurių gyvenamieji būstai verti daugiau nei vieno milijono litų. Nuo sausio 1 dienos už tokį nekilnojamąjį turtą mokamas vieno procento metinis mokestis. Specialistai įsitikinę, kad iš mokesčio biudžetui nubyrės tik grašiai, o supriešinimo visuomenėje bus daugiau. Dėl mokesčio nerimauja dvarus atkūrę jų savininkai.

Sodininkų bendrijų teritorijoje bei 5 km atstumu nuo jos siūloma uždrausti „išleisti į aplinką, auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus bei jų sėklas“. Tokį pasiūlymą Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Dailis Alfonsas Barakauskas.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, įsigaliojęs gruodžio 15 d.,  pažėrė šūsnį įvairių klausimų bei su procesiniais dalykais susijusių neaiškumų. Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato viršininko Rolando Kiškio, šiuos klausimus būtina aptarti; įžvelgti problemas, numatyti galimus jų sprendimo būdus bei galimas kai kurių sprendimų pasekmes.

Šiandien jau aišku, kad „Snoro“ laikinojo administratoriaus ir jo komandos paslaugos kainavo 4,834 mln. eurų (16,69 mln. litų). Būtent tiek, remiantis kvitų kopijomis, per tris kartus buvo pervesta iš „Snoro“ į bendrovės „Zolfo Cooper“ sąskaitą, kurios partneris yra laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek darbuotojų sudarė S. Freakley komandą, nes jos sudėtis keitėsi.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis už sėkmingą Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) komandos darbą apdovanojo ambasadorius Rytį Paulauską ir Renatą Norkų. Užsienio reikalų ministerijos Pirmininkavimo ESBO departamento direktorius R. Paulauskas apdovanotas ministerijos medalio „Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai“ Aukso kryžiumi, o Lietuvos nuolatinės atstovybės prie ESBO vadovas R. Norkus – to paties medalio Sidabro kryžiumi.

Opozicijos politikus papiktino Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus viešos abejonės ar Konstitucinio teismo (KT) sprendimą dėl aukštojo mokslo reformos lėmė teisėjų darbo santykiai su Vilniaus universitetu. Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Julius Sabatauskas teigia, kad ministras nebeturi moralinės teisės eiti pareigas.

Rimti istorikai nesiima rašyti istorijos apie įvykius, kurie dar vyksta, o Sausio 13-osios istorija dar nesibaigė – vyksta teisiniai tyrimai, kuriems išspręsti dabartinei valdžiai trūksta politinės valios, bijoma įžeisti Rusiją. Todėl Sausio 13-osios įvykių kronika gali likti neparašyta, sakė vienintelis gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Lietuvos evangelikų reformatų vyskupas Tomas Šernas.

Vasario mėnesį Kauno miesto taryba ketina tvirtinti 2012 metų savivaldybės biudžeto pajamų planą – pagrindinį dokumentą, pagal kurį savivaldybė rikiuos savo darbus. Kauno mero Andriaus Kupčinsko teigimu, pagrindas šiemetiniams planams įgyvendinti bus bendri tikslai, siekiai ir politinis sutarimas. „Galime visus užtikrinti, kad Juodojo drakono metais Kauno miesto savivaldybės valdančiojoje koalicijoje vyraus stabilumas. Vasario mėnesį bus tvirtinamas miesto biudžetas.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti ūkio ministro įsakymą, pagal kurį buvo suteikta galimybė bankroto administravimo paslaugas teikti „Zolfo Cooper“ vyresniajam partneriui Neilui Cooperiui.

Visuomenėje pasirodžius informacijai, kad pirmosiomis dienomis po SNORO banko likvidavimo iš minėto banko į su jo administratoriumi susijusią bendrovės sąskaitą pervesti 5 milijonai eurų, partija Tvarka ir teisingumas Seimo narius ragina skubiai rinktis į neeilinę sesiją ir jau penktadienį pradėjo rinkti parašus dėl parlamentinės komisijos įkūrimo.

Darbo kodekse siūloma įtvirtinti nuostatą, kad įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose valstybė turi kontrolinį akcijų paketą, darbuotojų darbo užmokesčiai būtų viešai skelbiami. Tai numatančią Darbo kodekso pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis. Dabar yra numatyta, kad duomenis apie darbo užmokestį privalo viešai skelbti tik valstybinių įstaigų tarnautojai.

Užsienio reikalų ministerija sausio 11-12 dienomis Trakuose rengia tradicinį neformalų „Sniego susitikimą“ (Snow Meeting), kuriame dalyvaus Europos ir Šiaurės Amerikos tarptautinės ir saugumo politikos ekspertai. Jie analizuos iššūkius euroatlantiniam saugumui 2012 metais ir jų regioninius aspektus, padėtį Rusijoje po Dūmos rinkimų, NATO strateginę darbotvarkę, Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą saugumo srityje bei kitus klausimus.

Nors Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis Kalėdas ir Naujuosius sutiko už grotų, savivaldybė šiuos faktus tarsi paneigė viešai išplatinusi gruodžio 29 dieną vykusio neeilinio Tarybos posėdžio protokolą. Jo duomenimis, meras tą dieną pirmininkavo neeiliniam posėdžiui. Nuo trečiadienio netyla „Šiaulių krašto“ redakcijos telefonas, siunčiami elektroniniai laiškai.

Didėjant nedarbui, pernai iš Lietuvos laimės ieškoti svetur išvyko dar 80 tūkst. žmonių – tiek, kiek jų gyvena Alytuje ir Palangoje. Neieškanti būdų mažinti emigracijos, su savimi pasiglemžiančios tik darbingus mokesčių mokėtojus, Vyriausybė skatina lietuvių tautos nykimą naujais mokesčiais. Apie bėgančius iš Tėvynės lietuvius ir tai sąlygojančias aplinkybes „Respublika“ kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu Jonu Guzavičiumi.

Kauno miesto savivaldybė, vykdydama teismo sprendimą bei Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje Rasos Noreikienės nurodymą laikytis įstatymų, priversta įkurti seniūnaitijas. Pagal 2009 metais Seimo patvirtintus savivaldybių veiklą reglamentuojančio įstatymo pakeitimus, Kaune, turinčiame 11 seniūnijų, netrukus bus įkurta apie 50 seniūnaitijų, kurių kiekviena turėtų sujungti 20 ir mažiau tūkstančių gyventojų. Seniūnaičius rinks gyventojai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis numatomas griežtesnis kompensacinis mechanizmas autoriams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais. Įstatymo pataisose numatyta praplėsti apmokestinamųjų laikmenų, naudojamų kūriniui atgaminti asmeniniais tikslais, sąrašą.

Valstybė sutaupytų kelis milijardus litų, jei Lietuva iki galo išnaudotų visą atsinaujinančių energetikos išteklių potencialą kasmet, o šalies gyventojams sumažėtų mokesčių už šildymą ir elektros energiją našta. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje yra pakankamai, kad būtų garantuotas svarbiausias šalies strateginis tikslas – energetinė nepriklausomybė.

Sausio 8–13 dienomis Lietuva 21-ąjį kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programą sekmadienį pradės XXI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Sausio 11 dieną Vilniaus televizijos bokšte rengiamas nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas.

„Ubagų karaliumi“ pramintas politikas Vytautas Šustauskas garsėja savo tiesmukumu ir skambiomis frazėmis, apie viską jis turi savo – konkrečią ir kategorišką – nuomonę, kurios nebijo ir nesidrovi deklaruoti. Balsas.lt politiką kalbino politinių pamokų ir pažadų tema, bet nei vienerius metus politinėje „virtuvėje“ besisukantis V. Šustauskas pasidalijo savo mintimis bei pamąstymais ir apie kitus Lietuvai reikšmingus dalykus. Toliau pateikiame keletą politiko pastebėjimų.

Seimo Kaimo reikalų komitetas reiškia susirūpinimą, kad pernai priimtame naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatyme numatytas žemės vertinimas pagal žemės rinkos vertę nepakankamai atitinka žemės ūkio paskirties žemės vertinimo kriterijus, kur pagrindinis rodiklis yra žemės derlingumas. Todėl parlamentinis komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinėtų galimybę, nustatant dirbamos žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertę, atsižvelgti į žemės našumo balą.