Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nori kuo silpnesnės bei margesnės valdančiosios koalicijos, o taip pat siekia palaikyti griežtos kovotojos įvaizdį, - mano Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovas Marius Ulozas. „Be papildomos informacijos, negalima spręsti apie Prezidentės motyvus, tačiau pastarųjų metų jos elgesys rodo, kad ji ypatingai linkusi nenusileisti. Taip ji sąmoningai formuoja savo neklystamumo, ryžtingumo įvaizdį,“ – sako M. Ulozas.

Seimo rinkimus teisėtais paskelbęs Konstitucinis teismas išgelbėjo Panevėžio rinkimų apylinkių ir apygardų komisijas ne tik nuo pakartotinio balsavimo biuletenių skaičiavimo, bet ir juose užrašytos tautosakos skaitymo. Vanojo komisijų narius Rinkimų komisijų nariams tenka prisiimti kaltę už mažas pensijas, didelį nedarbą, emigraciją, korupciją ir netgi už tai, kad prie Respublikinės Panevėžio ligoninės trūksta automobilių stovėjimo vietų.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka Lietuvos ambasados Minske apmėtymą Molotovo kokteiliais nelaiko teroristiniu išpuoliu ir žiūri į incidentą su ironija. Baltarusijos vadovas įgėlė tiek Lietuvai, tiek ir kitoms Vakarų valstybėms, išjuokdamas Vakarų demokratiją. „Tai ne teroristai jokie, ir nereikia čia įžvelgti kažkokių teroristų“, – pirmadienį pareiškė paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka.

Dauguma šalies gyventojų mano, kad naujai išrinkta valdžia privalo ir toliau plėtoti strateginius energetikos projektus. Gyventojai nepritartų, jei naujoji Vyriausybė atsisakytų tikslo siekti energetinės nepriklausomybės. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) apklaustų šalies gyventojų mano, kad po spalį įvykusių Seimo rinkimų naujai išrinkta valdžia privalo tęsti strateginių energetikos projektų plėtrą.

„Byla Konstituciniame Teisme (KT) tikrai būtų buvusi įdomi“, – pripažįsta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius kalbėdamas apie liūdnai pagarsėjusį referendumą. Kreipimasis į KT dėl nepatinkančių rinkimų rezultatų ar bet kurio kito reikalo savaime nereiškia krizės, o nesikreipimas ir švilpavimas pavėjui nebūtinai reiškia, kad demokratinės procedūros nepažeistos.

Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad kol kas neplanuojama keisti trijų partijų - socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ - pasirašytos koalicinės sutarties. „Yra pasirašyta koalicinė sutartis ir yra mūsų partijos priimtas sprendimas, ir mes jo kol kas nesiruošiame keisti. Visą laiką laikausi to požiūrio, kad tie asmenys, kurie yra kalti, turi būti nubausti.

Konstituciniam teismui (KT) šeštadienį paskelbus savo išvadas dėl šių metų spalį vykusių Seimo rinkimų teisėtumo, Seimo valdyba pirmadienį posėdyje priėmė sprendimą antradienį teikti parlamantarams svarstyti nutarimo projektą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimų nutraukimo. Apie tai po Seimo valdybos posėdžio žurnalistus informavo parlamento pirmininkė Irena Degutienė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Seimo rinkimų rezultatus įvertinę Konstituciniame Teisme užsitikrinome, jog Lietuvoje perkama demokratija ir įstatymų pažeidimai nebus toleruojami. Šalies vadovės teigimu, Konstitucinio Teismo išvada dar labiau sustiprina ir įtarimus dėl valstybės valdyme siekiančios dalyvauti Darbo partijos skaidrumo. Konstitucinis Teismas įvardijo, kad šiuose Seimo rinkimuose susidūrėme su šiurkščiais Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais bei rinkėjų papirkinėjimu.

(Papildyta 12.22) Antradienį Seimui planuojama pateikti nutarimo projektą, kuriame dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų bus siūloma nutraukti Zenono Vaigausko vadovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veiklą. Tai pirmadienį žurnalistams sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Parlamento vadovė tikisi, kad trečiadienį neeiliniame Seimo plenariniame posėdyje šis nutarimo projektas bus priimtas.

Parlamentaras Gintaras Songaila pirmadienį užregistravo Seimo nutarmo projeką dėl Seimo rinkimų rezultatų nustatymo  ir dėl šiurkščių pažeidimų  poveikio esminiams rinkimų rezultatams. Pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje informuodamas  žurnalistus, jis aiškino, kad viešojoje erdvėje neteisingai suvokiama situacija, susiklosčiusi po šeštadienį paskelbtos Konstitucinio Teismo išvados dėl spalį vykusių Seimo rinkimų teisėtumo.

Kons­ti­tu­ci­niam Teis­mui svars­tant Sei­mo rin­ki­mų tei­sė­tu­mą, vy­riau­sia­sis rin­ki­mų pri­žiū­rė­to­jas pa­reiš­kė, jog nau­jiems rin­ki­mams su­reng­ti rei­kė­tų 17 mi­li­jo­nų li­tų. „Šiau­lių kraš­tas“ do­mė­jo­si, kiek kai­nuo­ja pa­ti rin­ki­mų ko­va. Paaiš­kė­jo, kad „vals­tie­čiams“ pri­klau­so bran­giau­sias man­da­tas – už 700 tūks­tan­čių li­tų. Dau­giau­sia lė­šų pa­klo­jo val­dan­tie­ji kon­ser­va­to­riai – 2,5 mi­li­jo­no.

Lietuvos ambasada Minske buvo apmėtyta Molotovo kokteiliais. Lietuvos užsienio politikos formuotojai paskubėjo pareikšti, kad tai teroristinis aktas. Vis dėlto, šioje situacijoje ekspertai linkę įžvelgti savanaudiškus Rusijos kėslus. Tačiau šio įvykio fone Baltarusija pranešė, jog per Klaipėdą nebus gabenami jos kroviniai.

Po Konstitucinio Teismo išvados politologai sako, kad formuojant koaliciją ir Vyriausybę yra galimybės krizę, kilusią tarp būsimos koalicijos ir Prezidentės, sureguliuoti. Tačiau tolimesni jų santykiai, atrodo, gali būti komplikuoti ir įtempti, pranešama LRT televizijos laidoje „Savaitė“. Po Seimo rinkimų Lietuvoje išlieka visi politinės krizės požymiai – būsimai valdančiajai koalicijai nepavyksta susitarti su Prezidente dėl Darbo partijos dalyvavimo valstybės valdyme.

Lenkijai minint nepriklausomybės metines, Olštyne Lietuva atidarė naują garbės konsulatą, kuris svarbūs šalių visapusiškam bendradarbiavimui, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Lenkija mini 94-ąsias nepriklausomybės metines. Ankstesniais metais prezidentė Varšuvoje viešėjo, tačiau šiemet pranešė nedalyvausianti dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Indrė Pukanasytė sako, kad šalies vadovė Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų nekomentuoja, o Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo kreipimosi į KT iniciatorius Gintaras Songaila tvirtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimai po tokios KT išvados automatiškai nutrūksta.

Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis sako, kad Konstitucinio Teismas (KT), skelbdamas išvadą dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo, pasirinko kompromisinį variantą: rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais būtų visiškai sukrėtęs politinę sistemą, bet ir dabar pasirinkta pakankamai aiški ir neigiama būtent Darbo partijos atžvilgiu pozicija. „Teismo išvada manęs nenustebino.

Šeštadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Seimo rinkimų rezultatų yra pagrindas nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimus, teigia Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius.

„Konstitucinio Teismo (KT) sprendimno esmė tokia, kad kandidatų sąrašai, kurie gavo mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nekvestionuojami. Tai ir mes akcentavome.

Dėl Seimo rinkimų rezultatų į Konstitucinį Teismą kreipusis ir taip savo politinę įtaką padidinti norėjusi Prezidentė neatitrauks ir po Teismo nutarimo, kuris rinkimų rezultatų iš esmės nepakeitė, prognozuoja politologas Mindaugas Jurkynas. Anot jo, ateityje įtampų tarp formuojamos valdančiosios koalicijos ir šalies vadovės tik daugės.

„Konstitucinio teismo sprendimas yra objektyvus, galutinis ir neskundžiamas. Šiuo atveju galima sakyti, kad nustačius, jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje  reitinguojant buvo  perkami balsai ir buvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymai, aišku, kad du Darbo partijos nariai turėtų netekti mandatų. Tai priklausys nuo Seimo sprendimo.

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad Seimo rinkimų įstatymas buvo pažeistas vienoje – Biržų-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo pažeisti kai kurie reitingavimo rezultatai. Nors nustatyti šie pažeidimai, tačiau visų rinkimų skelbti negaliojančiais nėra pagrindo, nusprendė KT. (Papildyta 16:51 val.) Prezidentės komentaro dėl KT išvadų laukiama kitą  savaitę. „Mes Konstitucinio Teismo (KT)  išvados nekomentuojame.

Prezidentei, po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, nepanaikinus rinkimų rezultatų,  gresia izoliacija, - mano Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovas Marius Ulozas. Sprendimas dėsningas „KT išvadą galima pasveikinti, nes jis nepasidavė dabartinės valdančiosios daugumos vadovų spaudimui pripažinti Seimo rinkimų rezultatus neteisėtais.

Trijų savaičių treniruotes kalnuotoje Kroatijoje šeštadienį baigė NATO tarptautinei misijai besirengiančios Afganistano sraigtasparnių pilotus mokysiančios Lietuvos vadovaujamos Oro operacijų mokymo grupės (OPMG-5) kariai, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Mokymai Kroatijoje vyko tris savaites. Pirmąją kariai dalyvavo teoriniuose užsiėmimuose, per kitas dvi atliko praktinius skrydžius.

„Darbiečių“ valdžioje nenorinti matyti prezidentė toliau minko tešlą, iš kurios turėtų būti iškepta kitokia valdančioji koalicija. Tačiau nuogąstaujama, kad vietoj pyrago gali išeiti jovalas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pareiškė, kad rinkimų rezultatai leidžia sudaryti tris valdančiosios koalicijos variantus. Šalies vadovė jų nedetalizavo, bet tikino, esą tai žino visi į Seimą išrinkti politikai. Po šių žodžių imta spėlioti, ką prezidentė vis dėlto turėjo galvoje.

Darbo partijos narys Jonas Pinskus atsisakė Seimo nario mandato. Penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos jis paprašė nutraukti jo, kaip parlamentaro, įgaliojimus. Ketvirtadienį J. Pinskaus šuolį per rinkimus iš Darbo partijos sąrašo apačios į viršų Konstitucinis Teismas nagrinėjo itin išsamiai. J. Pinskus Darbo partijos sąraše buvo įrašytas 140-uoju, o po reitingavimo pakilo į 22 vietą. Jo pavardė minima ikiteisminiame tyrime dėl kalinių balsų pirkimo.

Trečiasis koalicijos variantas, pagal kurį koalicijoje nebūtų nei socialdemokratų su „darbiečiais“, nei socialdemokratų su konservatoriais yra iš fantastikos srities, nes tokia koalicija būtų „visiškas jovalas“. Taip LRT.lt komentavo politologai Vytautas Dumbliauskas ir Lauras Bielinis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien užsiminė, kad yra įmanomi trys koalicijų variantai.

Tokiu atveju, jeigu bus negražiai elgiamasi su Darbo partija, jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigė nesitrauksiąs iš koalicijos formavimo ar tolesnės politikos, nes „nuo jo mažai kas priklauso, partijoje yra 17 tūkst. narių, norinčių dalyvauti politikoje, negalime jiems uždrausti“. Kalbėdamas apie galimą koaliciją be Darbo partijos V. Uspaskichas sakė, kad Lietuvoje visko gali būti.

Baltijos valstybių sprendimą su finansų krize tvarkytis mažinant viešąsias išlaidas ir vykdant vadinamąją „vidinę“ devalvaciją vieni ekonomistai vadina sėkme, kiti – pavyzdžiu, kaip nereikia daryti. Iš trijų valstybių dėl krizės didžiausius nuostolius patyrė Latvija.

Visuotiniame teisėjų susirinkime Kaune dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako dar nežinanti, ar pritarsianti Vyriausybei, jei koalicijoje bus dabar teisiama Darbo partija. „Šiandien rinkimų rezultatai numato trijų partijų koalicijos galimybę. Ir tai žino visi išrinkti į Seimą partijų atstovai. Aš negaliu dabar pasakyti, ar pritarsiu Vyriausybei, kuri bus sudaryta koalicijoje dalyvaujant dabar teisme teisiamai Darbo partijai. Mano sprendimai dėl Vyriausybės sudėties tikrai bus.

Seimo rinkimuose Vitui Matuzui pirštinę metusiam ir krikščionių demokratų didžiulį palaikymą turinčiam Panevėžio merui Vitalijui Satkevičiui galvos partijos priežiūros komitetas neišdrįso nukirsti vienu kirčiu.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų už dirbamą žemės hektarą Europos Sąjungoje (ES). Tačiau bendroje ES ir kaimyninių šalių rinkose jie turi konkuruoti su daug didesnes išmokas gaunančiais šalių senbuvių ūkininkais. Baltijos šalių žemdirbių organizacijos aktyviai kovoja, kad tiesioginės išmokos būtų teisingos ir siektų bent jau ES vidurkį. (Papildyta 11.30 val.

Rusijos užsienio reikalų ministerijai sukritikavus Lietuvą dėl trečiadienį Kaune priimto teismo sprendimo, kuriuo kaltu dėl civilių gyventojų trėmimo pokariu buvo pripažintas ir laisvės apribojimu nuteistas Rusijos pilietis Michailas Tabakajevas, Lietuvos užsienio reikalų ministerija sako, kad Rusijos viešai skelbiami kaltinimai kvestionuoja pačios Rusijos pasirašytose sutartyse įtvirtintas formuluotes.

Jei Konstitucinis teismas (KT) Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje paskelbtų negaliojančiais, nauji rinkimai valstybei kainuotų apie 17 milijonų litų. „Kadangi būtų vienas rinkimų turas, galbūt 17 milijonų litų ir užtektų. Vėl reikėtų mokėti už darbą komisijų nariams, skirti lėšų kompiuterinėms sistemoms, biuleteniams spausdinti, partijų politinei reklamai", – vakar per KT posėdžio pertrauką kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Naujos valdančiosios koalicijos formavimas vyksta gana nepaprastomis ir neeilinėmis sąlygomis, tačiau politologai pastebi, kad kol kas partneriai gerai susitvarko.

Nors gyventojai turtą ir pajamas deklaruoja ne vienerius metus, deklaracijos neatspindi nei žmonių turto, nei pajamų, skelbia Valstybės kontrolė. Esą apskritai neaišku, kam iš gyventojų renkamos deklaracijos, nes ne visada galima patikrinti, ar pateikiami duomenys realūs.

Europos Parlamento biuras pritarė Baltijos valstybių europarlamentarų pasiūlymui pagrindinei Europos Parlamento alėjai suteikti Baltijos kelio vardą. Šis pasažas bus pavadintas Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečių garbei, kurie 1989 m. rugpjūčio 23 d. susikibę rankomis sudarė simbolinę 600 kilometrų ilgio žmonių grandinę, nusidriekusią per visas tris Baltijos valstybes, ir tokiu būdu visam pasauliui pademonstravo savo laisvės siekį.

Nevienareikšmiškai vertinamais pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimais norima nebepalikti antrosios pensijų pakopos esminės nuostatos, leidžiančios likti prie dabartinės pensijų kaupimo tvarkos, kai į antros pakopos pensijų fondus pervedama kaupiančio gyventojo socialinio draudimo mokesčio dalis.

Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką nustebino Konkurencijos tarybos išvada, kad siūlomas šilumos tiekimo veiklos perėmimas valstybės žinion sukurtų monopoliją ir ribotų konkurenciją. Pasak ministro, ten, kur yra natūrali monopolija, daugiau monopolijos atsirasti negali. „Ar dabar nėra monopolijos šilumos sektoriuje? Natūrali monopolija savaime reiškia, kad konkurencija praktiškai čia nėra įmanoma. Juk niekam nešovė į galvą šalia šilumos trasos tiesti alternatyvų vamzdyną.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas žurnalistams patvirtino informaciją, kad „darbietis“ Jonas Pinskus atsisako Seimo nario mandato.  VRK pirmininkas Konstitucinį teismą (KT) informavo per posėdį, kuriame taip pat buvo nagrinėjamas J. Pinskaus atvejis. Būtent šio parlamentaro šuolis iš Darbo partijos sąrašo dugno KT teisėjai nagrinėjo itin išsamiai. Balsas.

Sprendimą, ar per šių metų spalį vykusius Seimo rinkimus buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas Konstitucinis Teismas (KT) skelbs šeštadienį. Tai pasibaigus KT posėdžiui paskelbė jo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis. Klausimą, ar per 2012 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, KT nagrinėja skubos tvarka.

Konstitucinis Teismas (KT)  nagrinėja bylą, ar per 2012 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Į KT prašydama įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai, trečiadienį kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Seimas, pritardamas Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms pataisoms, sugriežtino baudžiamąją atsakomybę už rinkėjų papirkinėjimą, kitus šiurkščius rinkimų įstatymų pažeidimus. Ketvirtadienį parlamentarai priėmė tai numatančius Baudžiamojo kodekso, Kriminalinės žvalgybos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymų pakeitimus.

Mainais už prisijungimą prie formuojamos valdančiosios koalicijos 2 ministerijų norinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), panašu, jau pasiryžusi leistis į dialogą. „Galbūt kiti pasiūlymai, ne ministro, mus sudomins. Jeigu gera ministerija, tai galima pagalvoti, reikia kalbėtis“, – LRT.lt sakė LLRA derybininkas Leonardas Talmontas.

Krašto apsaugos ministerijoje šį penktadienį įvyks 12–ieji  Nacionaliniai Maldos pusryčiai tema  „Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5,9), kuriuose dalyvaus Vyriausybės, Seimo nariai, krašto apsaugos sistemos vadovybė, dvasininkijos atstovai, užsienio šalių ambasadoriai, kt. „Įtampų pasaulyje ne mažėja, o daugėja, todėl manome, kad šiandien prasminga kalbėti apie taikdarystės misiją.

Jeigu Konstitucinis Teismas Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje paskelbtų negaliojančiais ir tektų rengti naujus rinkimus, tai valstybei kainuotų apie 17 mln. litų, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis, premjeras Andrius Kubilius pareiškė matąs galimybę formuoti koaliciją be Darbo partijos (DP), t.y. sudaryti „vaivorykštės“ koaliciją. Jo manymu, socialdemokratai (LSDP), sudarydami koaliciją su DP, paaukotų savo ir valstybės prestižą. Tuo tarpu socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius tvirtina neįsivaizduojantis valdančiosios koalicijos be DP, o apie „vaivorykštinę“ koaliciją negalvoja.

Seimą paliekantis politikos senbuvis, Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Juršėnas siūlomas į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius. Opozicijos vardu tokį nutarimo projektą Seimo posėdžio sekretoriate įregistravo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. Siūloma paskirti Č. Juršėną Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariu iki tarybos kadencijos pabaigos.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) numatomas elektros kainos didinimas – aiškus signalas kuo greičiau apsispręsti, kaip Lietuva ateityje ketina apsirūpinti elektros energija. „Elektra brangsta pirmiausia dėl sunkiai prognozuojamos gamtinių dujų kainos ir smarkiai didėjančių subsidijų žaliajai energetikai.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga nesutinka su sprendimais leisti pradėti skalūnų dujų paiešką. LSDS nuomone, Lietuvos strateginiu gamtiniu ištekliumi yra gėlas vanduo, todėl pagrindinis uždavinys yra apsaugoti jį nuo bet kokių galimų žalingų poveikių. Socialdemokratų sąjunga pažymi, kad dėl ankstesnių valdžių požiūrio ir valstybės interesų nepaisymo Lietuvos energetika atsidūrė sudėtingoje padėtyje.