Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Nemenčinėje, Lietuvos kariuomenės vado Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre dalyvavo karinėse pratybose „Gintarinė valia 2014". Pagrindinis šių pratybų tikslas stiprinti visos Lietuvos - kariuomenės ir valstybės institucijų gynybinį pasiruošimą, gebėjimą užtikrinti valstybės valdymą krizinėse situacijose, planuoti, vykdyti ir koordinuoti bendras operacijas, teikti logistinį, medicininį ir kitokį aprūpinimą.

Šiandien Seimas po pateikimo pritarė liberalo Remigijaus Šimašiaus pasiūlytoms įstatymų pataisoms, kurios Lietuvoje steigiamoms įmonėms ar įstaigoms leistų savo pavadinimuose naudoti ir lotynų kalbos abėcėlės raides. Tokiu būdu atsisakoma dabartinio reikalavimo pavadinimus sudaryti tiktai laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. „Leidimas lanksčiau registruoti įmonių pavadinimus niekaip nesumenkins lietuvių kalbos.

„Atsakysiu į dažniausiai man užduodamą klausimą „Kodėl kandidatuoju?“ – savo spaudos konferenciją antradienį pradėjo Darbo partijos kandidatas į prezidento postą Artūras Paulauskas. „Lietuvoje trūksta teisingumo. Žmonės jo ieško, žmonės nori atskleisti savo problemą, tačiau arba to nepavyksta padaryti, arba tai yra labai sunku. Tenka klausytis įvairiausių istorijų, žmonės vaikšto po redakcijas, televizijas, Seimą, bet jų niekas neišklauso, todėl jie jaučiasi nesaugūs, – kalbėjo politikas.

Nors Seimas praėjusią savaitę, ketvirtadienį nusprendė, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams įvyks birželio 29 dieną, antradienį po pateikimo parlamentarai pritarė Juliaus Sabatausko siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išsklaidytų abejones, ar referendumui dėl žemės pardavimo teikiamos pataisos neprieštarauja Pagrindiniam įstatymui. Už tai balsavo 51 Seimo narys, 32 prieš, o 11 susilaikė. Ar kreiptis į KT Seimas toliau svarstys balandžio 22 dieną.

Baku (Azerbaidžano Respublika) viešinčią vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko delegaciją vakar priėmė Azerbaidžano Respublikos Prezidentas Ilhamas Alijevas. Vėliau įvyko susitikimai su Azerbaidžano Respublikos vidaus reikalų ministru Ramilu Usubovu ir Azerbaidžano Respublikos nepaprastųjų situacijų ministru Kamaladdinu Heydarovu.

Antrasis Rusijos agresijos Ukrainoje etapas, pažymėtas diversantų išpuoliais šalies pietryčiuose, kol kas nesibaigia. Ukrainiečiai, nors ir paskelbė antiteroristinės operacijos pradžią, kol kas nesugebėjo atsiimti užgrobtų valdžios pastatų. Europos Sąjunga tuo metu skelbia naujas sankcijas Rusijai.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas svarstys, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl referendumo uždrausti parduoti žemę užsieniečiams. Prieš keletą dienų Seimas paskelbė, kad šis referendumas vyks birželio 29-ąją. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų įvertinta, ar nutarimas dėl referendumo paskelbimo neprieštarauja Lietuvos konstituciniams įsipareigojimams Europos Sąjungai.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį prasideda penkias dienas truksiančios, pirmąkart rengiamos karinės pratybos „Gintarinė valia 2014-ieji“. Jose apie 350 Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų atstovų planuos, kaip vykdyti gynybines operacijas. Pratybose bus vertinamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo pasirengimas planuoti ir vykdyti operacijas, taip pat logistinių padalinių gebėjimas planuoti pajėgų aprūpinimą vykdant tokias operacijas.

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Parlamento rinkimuose įregistruotos dar trys partijos: Darbo partijas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei Rusų aljanso kandidatų sąrašai. Pastarosios dvi partijos pateikė prašymą sujungti sąrašus ir rinkimuose dalyvauti koalicijoje kartu. Šį klausimą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) svarstys kitame posėdyje. Iš viso parašus Europos Parlamento rinkimams pateikė 12 partijų.

Kandidatai į Europos Parlamentą (ES) įgyja teisinį imunitetą, tačiau Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje teisiami Viktoras Uspaskichas bei Vytautas Gapšys teisinės neliečiamybės neatgaus. Rinkimų į EP įstatymas numato, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus jie be Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sutikimo negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, negali būti kitaip varžoma jų laisvė.

„Po Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimo privalome spręsti šį klausimą. Sprendime yra nurodytas 180-ies dienų terminas“, – pirmadienį sakė Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis. Politikas įregistravo Seimo ir prezidento rinkimų įstatytų pakeitimo projektus. Jais yra siekiama išbraukti straipsnių dalis, kurios numato neleisti kandidatuoti asmenims, kurie buvo nušalinti po apkaltos.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs šio komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas mano, kad Ukrainos įvykiai neturėtų būti svetimi Lietuvai. Tam pritaria ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka, kuris įsitikinęs, kad Lietuvoje politinis režimas primena V. Janukovyčiaus diktatūrą. A. Anušauskas pasakojo, kad Ukrainoje Rusijos agresija prasidėjo, naudojant specialiuosius dalinius, ir taip siekiant įsitvirtinti tam tikrose teritorijose.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apie padėtį Ukrainoje šiuo metu diskutuoja ir ES užsienio reikalų ministrai. Lietuvos diplomatijos vadovas tikisi, kad bus išplėstos sankcijos Rusijai. Tačiau neoficialiai teigiama, kad ekonominėms sankcijoms nebus pritarta. Tuo pat metu ES pritarė milijardo eurų paramai Ukrainai ir įšaldė dar keturių ukrainiečių, atsakingų už šalies lėšų grobstymą, sąskaitų įšaldymą.

Siūloma uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, galerijose, pro daugiabučių namų langus ir lauke arčiau nei 10 metrų nuo daugiabučių namų, vaikų žaidimo aikštelių bei kitose bendro naudojimo patalpose, jei nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tokį pasiūlymą Tabako kontrolės įstatymo pataisoms kartu su kolega Antanu Matulu įregistravusi Seimo narė gydytoja Vida Marija Čigriejienė pabrėžia, kad pasyvus rūkymas kenkia net labiau, nei aktyvus.

Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, svarbiausias klausimas per šiuos prezidento rinkimus turėtų būti mūsų šalies integracija į Europos fiskalinę politiką. „Aišku, kad užkulisiuose šis klausimas yra svarstomas ir, tikriausiai, Dalia Grybauskaitė skiria jam daug laiko, bet visuomenė negauna informacijos: „Ar Lietuva integruojasi į fiskalinę politiką taip, kaip dabar ketinama integruoti? - kalbėjo ekonomistė, apsilankiusi kandidato į prezidento postą Naglio Puteikio spaudos konferencijoje.

Saulėtą balandžio 11-osios penktadienio popietę Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ryšių su visuomene ištęstinių studijų V kurso studentės Šiaulių bulvare organizavo viešąją akciją prieš pakišas – „GRĄŽINAME JUMS JŪSŲ PINIGUS“. Intriguojantis akcijos pavadinimas ir policijos, medicinos, teisėsaugos institucijų darbuotojomis persirengusios merginos patraukė šiauliečių dėmesį.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Rinkimai Lietuvoje tapo nuobodūs ir dėl politinių partijų, ir dėl visuomenės kaltės, portalui LRT.lt teigia politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka ir politologė Lidija Šabajevaitė. „Rinkimų nėra, yra tik perrinkimai. [...] Tai ir visuomenės kaltė, nes ji yra pavargusi, nebenori kovos“, – aiškina R. Valatka. Tuo metu partijos, pasak L. Šabajevaitės, net nesistengia išplėsti savo elektorato bei neakcentuoja skirtingų politinių principų.

„Lietuva susirūpinusi dėl labai pablogėjusios padėties Rytų Ukrainoje. Išorės jėgos ir provokatoriai toliau kursto separatizmą ir neapykantą, destabilizuodami padėtį Rytų Ukrainoje“, – balandžio 13 dieną JT Saugumo Tarybos posėdyje dėl Ukrainos pabrėžė Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Raimonda Murmokaitė.

Tai viena iš pagrindinių minčių, nuskambėjusių pirmą kartą susirinkusio Lietuvos Kaimo Parlamento sesijoje. Centrinė valdžia, savivaldos institucijos, vietos bendruomenės daugiau dėmesio privalo skirti Lietuvos kaimo demografinei būklei, kaimo žmogaus socialinei raidai, viešosios infrastruktūros kūrimui. Kaip tai padaryti diskutavo į Lietuvos Kaimo Parlamentą susirinkę visos Lietuvos kaimo visuomeninių organizacijų, verslo, savivaldos atstovai – po 3 delegatus iš kiekvieno šalies rajono.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Mažeikiuose surengtoje konferencijoje-apskrito stalo diskusijoje „Savivaldybių ekonominiam atgimimui – aktyvių ir kvalifikuotų žmonių telkimas, perspektyvaus verslo idėjos, valstybės parama“. Kalbėdamas apie Šiaurės Vakarų regiono savivaldybių – Mažeikių, Skuodo, Akmenės ir Joniškio – problemas ir jų sprendimo būdus, premjeras pabrėžė, jog verslininkams ir investuotojams pasigendant kvalifikuotų darbuotojų, būtina išnaudoti visas gali...

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su naftos perdirbimo produktų bendrovės „ORLEN Lietuva“ valdyba aptarti prastėjančių įmonės finansinių rodiklių. Susitikimo metu bendrovės „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Ireneusz Fąfara Lietuvos premjerui pristatė konkrečius sprendimus, kuriuos įgyvendinus būtų galima nedelsiant pagerinti finansinę Mažeikiuose esančios naftos produktų gamyklos padėtį.

„Absoliuti dauguma politologų kartoja vieną frazę: prezidento įgaliojimai plačiausi yra užsienio reikalų srityje, tačiau perskaitę Konstituciją matome visai priešingą vaizdą. Pirmiausia, prezidentas pasirašo arba vetuoja įstatymus, turi tiesioginę įtaką vidaus reikalams“, – savo spaudos konferenciją pirmadienį pradėjo kandidatas į prezidento postą Naglis Puteikis. „Labai daug sakinių Konstitucijoje yra skirtos prezidento funkcijoms skiriant ir atleidžiant teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnus.

Prezidento rinkimuose tariamai nėra intrigų – toks daugumos žmonių mąstymas, anot Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, klaidingas. Esą ne intrigų renkant prezidentą reikia ieškoti. Ypač šiandien, stebint Ukrainos įvykių kontekstą. „Tai, kad Dalios Grybauskaitės konkurentai, palyginti su ja, atrodo silpnai, yra ne D. Grybauskaitės problema, o jos privalumas.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kauno rajono skyriaus ataskaitinėje konferencijoje kitų metų vasarį vyksiančių savivaldos rinkimų sąrašo lyderiu vienbalsiai patvirtintas rajono meras Valerijus Makūnas. Šis sprendimas galios ir tuo atveju, jei Seimas įteisins tiesioginius merų rinkimus. “Mums nereikia ilgai galvoti, nes turime realų lyderį.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose septyni Lietuvos kariai pirmadienį bus išlydėti į tarptautinę operaciją Afganistane. Tai paskutinė Oro pajėgų mokymo grupės misija šioje šalyje. Kariai Kandaharo oro uoste tęs Afganistano nacionalinės armijos karių mokymus vykdyti oro operacijas sraigtasparniais. Šiuo metu tarptautinėse operacijose tarnauja per šimtą Lietuvos karių.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius šiandien lankysis Mažeikių naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovėje „Orlen Lietuva“, kuri rengia nepaprastosios padėties planą ir ketina atleisti apie 100 darbuotojų. „Orlen Lietuvos“ generalinio direktoriaus teigimu, įmonės finansinė padėtis sunkiausia per visą jos veiklos istoriją.

Algirdas Igorius, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija įteikė pažymėjimus septyniems kandidatams, ir Prezidento rinkimų kampanija prasidėjo oficialiai. Didelės intrigos nėra, nes mažai abejojančių, kad dar vienai kadencijai Lietuvos Prezidente bus išrinkta Dalia Grybauskaitė. Bent iki šiol tą rodo visos apklausos. Šiek tiek įdomiau ar prireiks antrojo turo. Priklausys ir nuo to, dalyvaus daugiau, negu pusė rinkėjų ar mažiau.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad neramumus Ukrainos rytuose kursto Rusija, todėl Kijevas priėmė pagrįstą sprendimą pradėti plataus masto operaciją išlaisvinti užgrobtus pastatus. L.Linkevičius padėtį Ukrainoje sekmadienį telefonu aptarė su šios šalies užsienio reikalų ministru Andrejumi Daščica. Anot L.Linkevičiaus, jis buvo informuotas apie Nacionalinės saugumo tarybos sprendimą pradėti plataus masto operaciją, kurioje dalyvaus milicijos padaliniai.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Lietuvos radijo ir televizijos komisija šią savaitę buvo priversta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, nes palydovinė televizija „Viasat“ ir toliau retransliuoja rusiškus kanalus „RTR Planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“, kurių rodymas dėl dezinformacijos skleidimo, nesantaikos ir neapykantos kurstymo teismo sprendimu yra sustabdytas trims mėnesiams – atitinkamai iki liepos 7 ir birželio 21 dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dėl euro referendumo nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų kreiptis į KT paskelbė sekmadienį. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo.

  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų skelbs sekmadienį.   LVAT sprendimas viešai bus skelbiamas sekmadienį, 14 valandą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė per apskrito stalo diskusiją su politinių kalinių ir tremtinių atstovais pasidžiaugė, kad šiemet vėl atnaujinamas lėšų skyrimas į Lietuvą grįžtančių tremtinių bei jų šeimos narių gyvenamajam būstui įsigyti. Pasak ministrės, 2014 m. šiam tikslui iš valstybės investicinio fondo bus skirta 700 tūkst. Lt, o 2015-2017 m. laikotarpiu papildomai planuojama skirti dar 6 mln. litų butų įsigijimui. Dar beveik 1,5 mln.

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas penktadienį paskelbė, kad bausti už neteisėtą praturtėjimą bus galima įrodžius, jog pajamos ar turtas buvo gauti nusikalstamu būdu.

 „O ką jie veikia tame Seime?“ – dažnai galime išgirsti tokį klausimą. „Leidžia įstatymus“, – gali atsakyti protingesnis. Turime 141-ą Seimo narį, nejaugi kiekvienas iš jų ima ir leidžia įstatymus. Jie teikia, jie siūlo, jie ginčijasi. Balsas.lt siūlo susipažinti su Seimo nariais, kurie per šią kadenciją nuo 2012 metų lapkričio mėnesio pateikė mažiausiai siūlymų.

Matant Rusijos veiksmus Ukrainoje ir žinant jos kariuomenės modernizavimo užmojus, reikėtų pasirūpinti priešraketinės gynybos sistema Europoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas. „Mes sakome, kad reikėtų grįžti prie priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo. Turime pasirūpinti priešraketine gynyba“, - sakė jis po Šiaurės šalių, Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų gynybos komitetų forumo Vilniuje.

LRT.lt Teisingumo ministerija, reaguodama į Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kartu su Nacionaliniu pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu surengtą piketą, pabrėžia, kad siekiant pagerinti pataisos įstaigų prižiūrėtojų darbo sąlygas šias metais laisvės atėmimo vietoms jau skirta 10 mln. litų papildomų asignavimų lėšų. „Tai, kad profesinės sąjungos nusprendė surengti piketą, yra normali demokratijos išraiška.

„Kiek aš girdėjau, ponas Bernatonis išsakė savo nuomonę kaip teisininkas, o ne kaip ministras. Lietuvoje teisininkų mes turime virš 10 tūkst. Tai nėra čia ką komentuoti“, - spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Norą Europos Parlamento (ES) rinkimuose balsuoti už Lietuvos politinių partijų kandidatus pareiškė 229 užsieniečiai. Tai daryti pageidauja Latvijos, Vokietijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Italijos, Rumunijos, Estijos, Ispanijos, Danijos, Portugalijos, Austrijos, Nyderlandų, Švedijos, Bulgarijos, Vengrijos, Maltos, Prancūzijos, Čekijos, Slovakijos, Kroatijos piliečiai, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Europos Sąjungos piliečiai turi teisę pasirinkti, kurios valstybės atstovus rin...

Nors likus kelioms dienoms iki balandžio 10-osios, Tautininkų sąjunga teturėjo surinkusi apie 9 tūkstančius parašų, ketvirtadienį į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) Juliaus Pankos vadovaujama partija jų pristatė 12,2 tūkst.

Įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę pageidauja vis įvairesnių valstybių piliečiai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos specialistai pastebi, kad dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybės siekiančiųjų – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos – piliečių gretas ėmė pildyti Azijos, Afrikos, Amerikos žemynų gyventojai.

Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kada rinkimų į Europos parlamentą kampanijos dalyviai į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) turėjo pristatyti juos palaikančiųjų piliečių parašus. Tarp 12 partijų, pateikusių parašus, ir visai neseniai su kita nedidele neparlamentine partija („Liaudies kelias“) susijungusi „Lietuvos liaudies partija“, kuriai anksčiau vadovavo Kazimira Prunskienė.

Įdomieji skaičiai ir skaičiukai. Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kada rinkimų į Europos parlamentą kampanijos dalyviai turėjo pristatyti juos palaikančiųjų piliečių parašus. Atrodo, ne tiek ir daug tų parašų reikėjo surinkti: partija žmonių pasitikėjimą privalėjo įrodyti 10 tūkst. („būsimieji prezidentai“ turėjo surinkti 20 tūkst. parašų, - red. past.) rinkėjų parašų. Tačiau netgi toks skaičius kai kurioms politinėms jėgoms tapo mirtina riba.

„Mes kasdien meldžiamės, kad kokia nelaimė neištiktų“, – balsas.lt žurnalistams sakė sunerimę vieno sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabučio gyventojai kiek daugiau negu prieš savaitę. Paaiškėjo, kad greta didžiulio, 8 laiptinių penkiaaukščio, prasidėjusios statybos beveik atitvėrė juos nuo likusio pasaulio. „Jei kam nors prireiktų išsikviesti greitąją ar dar blogiau – kiltų gaisras, iki mūsų jie paprasčiausiai neprivažiuos.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Kasmet lietuviai vis mažiau Europos Sąjungą (ES) sieja su ekonomine gerove, o ES įvaizdį rečiau įvardija teigiamu, tačiau tai nebūtinai reiškia nusivylimą, sako sociologas dr. Mindaugas Degutis. Anot LRT.lt pašnekovo, per narystės ES dešimtmetį atsikratėme iliuzijų ir pradėjome suvokti, kad savo gerovę pirmiausiai turime kurti patys.

Seimas pradeda svarstymus dėl ligos pašalpų grąžinimo į ikikrizinį lygį. Didesnes išmokas siūloma mokėti daugiau uždirbantiems gyventojams. Tam prireiks apie 100 mln. litų. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų atstatyti iki 2009-ųjų pavasario galiojusią ligos pašalpos mokėjimo tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos birželio viduryje, paprašyta Vyriausybės išvados.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruota daugiau negu keturiasdešimt politinių partijų. Pasaulio kikbokso čempionas Sergejus Maslobojevas – Kuvalda balsui.lt prisipažino, kad ir pats su bičiuliais galvojo apie politinės jėgos steigimą. „Galėjome skelbti steigiamą suvažiavimą, kalbėjome su keletu visuomenėje žinomų žmonių, kurie galėtų tapti oficialiais partijos lyderiais. Bet tuo pat metu atsirado naujos partijos. Tai iškreipė žmonių požiūrį į naujus politinius judėjimus“, - pasakojo kovotojas.

„Tokį nusišnekėjimą jau seniai bebuvau girdėjęs, - Seimo posėdžio metu frakcijos „Drąsos kelias“ narį Joną Varkalą užsipuolė konservatorius Kęstutis Masiulis. „Drąsos kelio“ atstovas kolegoms pristatė Valstybės ir savivaldybės įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris numato valstybės įmonėms drausti sudaryti sutartis dėl teisinių paslaugų su kitais asmenimis, jeigu įmonėje yra teisininko etatas.

„Aš kiek gaunu laiškų, aišku, aš jų neskaitau, bet bent jau kiek man jų atneša mano darbuotojai, tai žinokite, yra labai daug nusiskundimų iš lietuvaičių, kurios išteka už užsieniečių“, – prisipažino premjeras Algirdas Butkevičius. Taip jis sureagavo į konservatorės Vidos Marijos Čigriejienės klausimą apie vietovardžių ir asmenvardžių rašybą. „Man atrodo, kad Lietuvos lenkai turi idealias sąlygas mūsų šalyje. Netgi dirba Vyriausybėje ir Seime“, – apeliavo politikė.