Aktualijos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį dar kartą pareiškė, kad Grenlandija turėtų tapti Jungtinių Valstijų dalimi, nepaisant Danijos ministrės pirmininkės raginimų liautis grasinti šiai teritorijai. Vašingtono karinė intervencija Venesueloje vėl sukėlė baimę dėl Grenlandijos, kurią D. Trumpas ne kartą yra sakęs norįs aneksuoti, atsižvelgiant į jos strateginę vietą Arktyje. Skrisdamas į Vašingtoną prezidentiniu lėktuvu „Air Force One“, D. Trumpas pakartojo šį tikslą.

Vilniaus rajone nuo pirmadienio lankysis 15 vaikų grupė iš Ukrainos Chersono srities, pranešė vietos savivaldybė. Skelbiama, kad vaikai iš Chersono srities turės galimybę artimiau pažinti Vilniaus rajono kultūrą, istoriją ir tradicijas, dalyvauti edukacinėse, sportinėse ir kūrybinėse veiklose, taip pat užmegzti naujas pažintis su bendraamžiais iš Vilniaus rajono.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiks su pirmojo vizito į Lietuvą atvykstančiu Vokietijos diplomatijos vadovu Johannu Wadephulu. Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija (URM), politikai susitikimo metu aptars Lietuvos ir Vokietijos strateginę partnerystę bei jos atveriamas galimybes, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO, paramos Ukrainai klausimus bei tarptautines pastangas siekiant tvarios bei teisingos taikos.

Pirmadienį į posėdį vėl renkasi darbo grupė, kuriai pavesta tobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.  Praėjusį penktadienį darbo grupė nusprendė į artimiausią posėdį pakviesti Valstybės kontrolės, LRT tarybos bei Medijų tarybos ir Internetinės žiniasklaidos asociacijos atstovus.

Šiandien vietomis pasnigs. Kai kur plikledis. Vėjas pietvakarių, pietų, 7–12 m/s. Temperatūra 0–5 laipsniai šalčio, pajūryje iki 2 laipsnių šilumos. Antradienio naktį vietomis, dieną daug kur pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Vėjas pietų, pietryčių, naktį 6–11 m/s, dieną 4–9 m/s. Temperatūra naktį 4–9, kai kur iki 12 laipsnių šalčio, dieną 3–8 laipsniai šalčio.   Trečiadienio naktį daug kur, dieną vietomis nedidelis sniegas.

Astrologai sako, kad sausio 5 d. kvies sulėtinti dienos tempą ir pasisaugoti tam tikrų sprendimų. Pasak astrologų, ši diena kviečia lėtinti tempą ir labai sąmoningai rinktis kur dedate savo energiją. Gali būti naudinga pasisaugoti impulsyvių sprendimų santykiuose ir piniginiuose klausimuose. Pasaulyje gali jaustis didesnė įtampa tarp noro mėgautis gyvenimu ir pareigos spaudimo, todėl verta stebėti kur konfliktai kyla iš perdegimo, o ne iš esmės.

Gilindami įplaukos kanalą, uostininkai gelbėja dėl vėjo ir bangų besitraukiančius mūsų paplūdimius – visą iškastą smėlį pila šalia pliažų. Mokslininkai sako, kad tokIems darbams pasirinktas puikus laikas – žiema nusimato audringa, tad kitu atveju atėjus vasarai poilsiautojai paplūdimiuose gali neberasti vietos, kur prigulti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kėdainių rajone į Krakių tvenkinį įlūžo apie dešimt šernų ir niekaip negalėjo išsikapanoti. Krakių tvenkiny įlūžę gal dešimt šernų. Persigandę laukiniai gyvūnai blaškosi vandeny maždaug 10 metrų nuo kranto, bet užsiropšti ant ledo niekaip nepajėgia. Išvydę besiblaškančius gyvūnus, gyventojai puolė į pagalbą, kirviais iškapojo ledą. Šernai saugiai išplaukė į krantą ir nurūko į mišką. Nors vyrai pasiguodžia, kad jau ir batus prisėmė, gelbėjimo darbų nenutraukia.

Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai pranešė, kad oro sąlygos šią naktį išliks itin sudėtingos, todėl gyventojų prašoma nepalikti automobilių ant pagrindinių gatvių, o taip pat ir atidėti nebūtinas keliones. Socialiniame tinkle miesto savivaldybės atstovai rašė, kad sekmadienio naktis „išliks sudėtinga“ „Laukėme ir sulaukėme – baltos žiemos, tačiau kai ši pasiekia kone stichinį lygį, tai tampa iššūkiu mums visiems. Ši naktis išliks sudėtinga.

Baltijos jūroje netoli Liepojos pažeistas optinis kabelis tarp Lietuvos ir Latvijos, tikėtina, kad jį sugadino virš perplaukęs laivas. „Nuo vakar ankstyvo ryto Lietuvos institucijos palaiko glaudų ryšį su Latvijos tarnybomis dėl incidento, susijusio su jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Latvijos (Šventoji – Liepoja) galimu pažeidimu, keičiamasi duomenimis ir turima informacija“, – nurodoma sekmadienį paskelbtame Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) komentare.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) šeštadienį sudavus smūgį Venesuelai ir suėmus jos diktatorių Nicolą Maduro, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad šie veiksmai yra nuoseklus amerikiečių Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimas.  „Žingsniai Venesueloje yra nuoseklus (JAV – ELTA) Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimas.

Šiaurės Vakarų Lietuvoje sniego pridrėbus tiek, kiek nebuvo 15 metų, Plungės ir Rietavo mokyklos dviem dienoms stabdo darbą.  O Kretingoje vaikai mokysis nuotoliu. Prisnigus kone iš pažastų, kai kurie gyventojai sako įkalinti savo kiemuose. Štai, pavyzdžiui, Plungėje, sniegą vežti lauk tenka net sukvežimiais, o pagalbos Klaipėdos rajone šaukiasi ir gyvūnų prieglaudos.  Dėl sudėtingų oro sąlygų vėluoja ir skrydžiai Vilniaus oro uoste. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo 2026 metų transporto sektoriuje nemažai pokyčių. Vairuotojams teks priprasti prie naujų taisyklių – nuo egzaminų laikymo ir KET pakeitimų iki griežtesnių reikalavimų automobiliams bei verslui. Nauji pokyčiai apima tiek vairuotojų rengimą ir egzaminavimą, tiek eismo saugą, transporto priemonių naudojimą bei aplinkosauginius reikalavimus. Dalis pokyčių įsigalioja metų pradžioje, kiti – kiek vėliau.

Trumpas pareiškė, kad valdys Venesuelą, bet kalba ne su opozicijos lydere, o su diktatoriaus parankine. „Mes valdysime šalį iki saugaus, tvarkingo ir teisėto perdavimo“, – pareiškė jis. Sniego – iki pažastų. Plungė ir Rietavas  stabdo mokyklų darbą, Kretingoje - pamokos nuotoliu. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Mitybos nepakankamumas – tylioji šių laikų pandemija. Mat šalyje yra dalis žmonių, kurie negauna visų organizmui reikalingų maisto medžiagų, bet apie tai net nežino – mitybos nepakankamumo mastas šalyje nėra niekaip įvertintas. O ir vaikų sveikata dėl nevisavertės ir nesveikos mitybos Lietuvoje kasmet blogėja. Dietologai skaičiuoja, kad visų svarbiausių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų negauna net kas trečias vaikas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Po beveik aštuonerių metų tyrimų ir teismų maratono dėl piktnaudžiavimo išteisintas buvęs Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas. Tokių bylų, kai teisėsauga vilkina tyrimą ir galiausiai teismai išteisina kaltinamąjį – ne viena. Teisininkas Vytautas Nekrošius beda pirštu į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kurie, jo teigimu, atmestinai renka bylos duomenis ir tikisi, jog teisingą sprendimą priims teismas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nauji metai kaip visada atneša pokyčių ir sveikatos apsaugos sistemoje. Žadama, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose sveikatos paslaugų prieinamumas pacientams turėtų pagerėti. Naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės.

Aplinkos ministerija kol kas atsisakė planų nebelimituoti briedžių medžioklės, tad artimiausiais metais šie gyvūnai negalės būtų medžiojami be apribojimų. „Kol kas nematome, kad tą reikėtų padaryti. Per anksti“, – BNS sakė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. „Viską laisvindami, turime būti tikri, kad tas sprendimas yra geras. Dar nesame iki galo tikri, todėl paliekame, kaip buvo“, – pridūrė jis. Ministro teigimu, kol kas nėra tikslių duomenų, kiek briedžių yra Lietuvoje.

Per tris pernai metų ketvirčius naujais ginklų savininkais tapo 855 žmonės, tuo metu per šį laikotarpį įsigyta daugiau nei 3 tūkst. ginklų. Kaip BNS nurodė Policijos departamentas, 2025 metų sausio 1 dieną 99 tūkst. 641 Lietuvos gyventojų turėjo 199 tūkst. 579 registruotus ginklus. Spalio pradžioje 100 tūkst. 496 Lietuvos gyventojai turėjo 202 tūkst. 872 registruotus ginklus. Anot pareigūnų, dažniausiai žmonės perka ginklus savigynai ir medžioklei.

Buvusiam Seimo vadovui Sauliui Skverneliui dar balandį atsisakius „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui suteikti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, šis neketina kartoti prašymo. „Aš neprašau, kam man (...), visai nereikalingas per visus metus...“, – BNS sakė politikas. Tuometinis Seimo pirmininkas potvarkį nesuteikti leidimo dirbti su slapta informacija pasirašė po Valstybės saugumo departamento išvados.

Sekmadienio naktį šiaurės vakarų Lietuvoje susidarė kone storiausia sniego danga per pastaruosius 15 metų, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).  „Naktį vietomis vakariniuose rajonuose (Kretinga, Plungė, Vėžaičiai) smarkiai snigo. Žemiausia oro temperatūra 5–10, vakariniame šalies pakraštyje 1–4 laipsniai šalčio“, – rašoma tarnybos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Per praėjusius metus Migracijos departamentas priėmė daugiau nei 2 tūkst. sprendimų, kuriais asmenims uždrausta atvykti į Lietuvą.  Be to, skaičiuojama daugiau nei 3,6 tūkst. atvejų, kai buvo priimtas sprendimas dėl užsieniečių grąžinimo ir 130 atvejų, kai buvo priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo. Migracijos departamentas praneša, kad per praėjusius metus taip pat buvo priimta daugiau nei 23,7 tūkst.

Dėl sudėtingų oro sąlygų pirmadienį ir antradienį Plungės rajono bei Rietavo savivaldybių švietimo įstaigose stabdomas ugdymo procesas, Kretingoje pamokos vyks nuotoliu. „Nurodau, jog 2026 metų sausio 5–6 dienomis stabdomas ugdymo procesas mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas“, – rašoma Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio sekmadienį pasirašytame potvarkyje.

Valdžia ir verslas Lietuvoje vis dažniau atsiduria priešingose barikadų pusėse – ką tai reiškia ekonomikai ir mūsų kasdieniam gyvenimui? Apie didžiulę prarają tarp valdžios ir verslo bei ateinančius metus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis. Jūs teigiate, kad tarp valdžios ir verslo atsivėrė didžiulė praraja.

Šamas, ešerys, o gal šliužžuvė – feministės siūlo kažkuriuo iš šių žodžių vadinti vyrus, kuriems namuose moterys dirba nemokamai. Tokią socialinę reklamą apmokėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, todėl tai sukėlė diskusijų audrą – vieni piktinasi, kad toks vyrų pravardžiavimas tik dar labiau supriešina vyrus ir moteris, kitiems gi tokie vyrų  – žuvų pavadinimai patinka ir kelia juoką.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Triukšmas šiuolaikiniame pasaulyje jau tapo toks įprastas, kad dažnai net nebesuprantame nuolat esantys jame. Tačiau mokslininkai ragina kasdien atrasti galimybių bent kažkiek pabūti tyloje – tai duos akivaizdžios naudos mūsų smegenims.  Plačiau apie tylą kaip apie veiksmingą būdą išgyventi šiame chaotiškame pasaulyje „Žinių radijo“ laidoje kalbėtasi su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininku prof. Osvaldu Rukšėnu.

Nekilnojamojo turto, automobilių, pelno – ekonomistas Algirdas Bartkus prognozuoja, kad šiuos mokesčius valdžia dar padidins ateinančiais metais. Ar turime planą, kaip gyvensime 2026-aisiais ir kas mūsų laukia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentu, ekonomistu, Žinių radijo laidos „Ekonominiai pietūs“ vedėju Mariumi Dubnikovu.

Lietuvos pasieniečiai pastarąją parą pasienyje su Baltarusija neapgręžė nė vieno neteisėto migranto, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).  Neteisėtų migrantų šeštadienį nefiksavo ir Latvijos pareigūnai, taip pat Lenkijos pasieniečiai penktadienį neapgręžė nė vieno neteisėto migranto.

Ne tik pasimelsti, bet ir pasigrožėti fontanais bažnyčioje vilniečiai ir miesto svečiai skuba į Pilaitę. Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčioje po Mišių tikintieji jau ketvirtus metus iš eilės mėgaujasi pagal muziką šokančiais fontanais. Tokią atrakciją savo parapijiečiams sumanė bažnyčios statytojas kunigas Ričardas Doveika. Šis įspūdingas vandens, šviesos ir muzikos šokis tiesiog prikausto žmonių žvilgsnius. Fontanas šoka neįprastoje vietoje – bažnyčioje. Nuo pat Kūčių Vilniaus Šv.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva JAV pajėgų sulaikyto Venesuelos lyderio Nicolas Maduro nelaiko teisėtu šalies prezidentu. „Lietuva nepripažįsta N. Maduro teisėtu Venesuelos prezidentu. Primenu, kad jo režimas rėmė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir aktyviai bendradarbiavo su Iranu ir Kuba“, – šeštadienį socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vilnius ieško, kas sukurs šalia Pašilaičių mikrorajono, netoli vakarinio aplinkkelio esančio Pavilnionių parko architektūrinę idėją.  5,3 ha ploto teritorijoje greta daugiabučių siekiama sukurti naują žaliąją erdvę, pranešė Vilniaus vystymo kompanija.  „Norime, kad tai būtų žalioji rajono širdis, kurioje gera ilsėtis, sportuoti, leisti laiką su šeima ar tiesiog pabūti gamtoje“, – pranešime sakė miesto meras Valdas Benkunskas.

Aprimus kontrabandinių balionų skrydžiams ir atidarius sieną su Baltarusija, vėl padaugėjo autobusų reisų į Minską. Aiškėja, kiek teks pakloti gyventojams, norintiems važiuoti į Baltarusiją. Kaip matyti tinklalapyje autobusubilietai.lt, iš Vilniaus į Minską autobusai važiuoja 12 kartų, šventinėmis dienomis – 8–12 kartų per dieną. Pastebime, kad reisų padaugėjo lapkričio mėnesį. Atidarius sieną su Baltarusija po laikino jos uždarymo, iš pradžių buvo suorganizuoti 4 reisai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai atnaujinant dirbtinio intelekto (DI) strategiją tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui, viceministras sako, kad šių metų pradžioje žada baigti sukurti ir įdiegti 23 lietuvių kalbos išteklius, kuriuos verslai galės naudoti DI sprendimams.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) sako įdėmiai stebinti situaciją Venesueloje, bet tikina negavusi šalies piliečių pagalbos prašymų po to, kai JAV pajėgos sugavo Pietų Amerikos šalies lyderį Nicolas Maduro ir bombardavo sostinę Karakasą. „Lietuva įdėmiai stebi besiklostančią situaciją Venesueloje ir palaiko nuolatinį ryšį su tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais“, – BNS šeštadienį nurodė ministerija.

Klaipėdiečiai nupuoštas kalėdines eglutes ir kėnius šiemet gali pristatyti į 44 specialiai įrengtas aikšteles įvairiose uostamiesčio vietose, pranešė vietos savivaldybė. „Šiemet naujovė ta, kad nebeleidžiama medelių palikti kiemuose prie konteinerių. Todėl prašome klaipėdiečių naudotis specialiomis eglučių surinkimo vietomis, kurios veiks iki sausio 16 dienos“, – pranešime teigia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorius Tomas Danisevičius.

Kone pusė šalies gyventojų (49 proc.) mano, kad šventiniu laikotarpiu leidžiami fejerverkai ir petardos kelia pavojų jų turtui ir sveikatai, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.  Tuo metu 8 proc. respondentų nurodo, kad dėl pirotechnikos jie patys ar jų turtas bent kartą yra patyręs žalą.  Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2024 m. ir 2025 m. sandūroje buvo registruota 19 kreipinių dėl fejerverkų sukeltų žalų.

Šiuolaikinės jaunimo svaiginimosi „mados“ kelia naują galvos skausmą gydytojams. Pasakodamas apie darbo realijas VUL Santaros klinikų Žalgirio klinikos burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas gydytojas Dalius Matkevičius konstatuoja, kad aktyvus veipų naudojimas jau didina ikivėžinių būklių skaičių.  Gydytojas pasakojo, kad jei anksčiau teko susidurti su daug alkoholio padauginusių pacientų, dabar daugėja nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių žmonių.

Vyriausybė gruodžio viduryje nepritarė grupės Seimo valdančiųjų siūlymui senatvės pensijos gavėjus atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, jeigu jie dirba individualiai su verslo liudijimu. Vyriausybės išvadą rengusi Sveikatos apsaugos ministerija įstatymo projektui siūlė nepritarti, nes pasiūlytas teisinis reguliavimas neatitinka nustatytų sveikatos draudimo principų, kadangi išskirta tik viena iš draudžiamų asmenų grupių.

57-erių Stanislovas iš Pasvalio atėjus žiemai tapo benamiu. Mirus jo mamai, kurios namuose jis gyveno beveik visą savo gyvenimą, broliai ir sesuo jį be ceremonijų išmetė lauk. Vyras skundžiasi, kad buvo pakeistos ne tik spynos, bet ir užvaldytas visas mamos turtas. Sudėtinga vyriškio situacija domėjosi laida „TV Pagalba“. Pasvalietis Stasys pats pagalbos kreiptis nedrįso, o tai padarė viena iš jo kaimynių, prašanti padėti giminių nuskriaustam Stasiukui.

Praėjusiais metais prieglobsčio Lietuvoje prašė 355 asmenys, rodo Migracijos departamento duomenys.  Skelbiama, jog daugiausia tokių prašymų praėjusiais metais pateikė 79 Baltarusijos Baltarusijos piliečiai ir 46 somaliečiai. Taip pat tokius prašymus pateikė 33 Rusijos piliečiai, 25 ukrainiečiai bei 15 irakiečių. Tiesa, pabėgėlio statusas pernai buvo suteiktas tik 141 asmeniui. Didžiausią dalį pabėgėlio statusą gavusių žmonių sudarė Baltarusijos (70,83 proc.) piliečiai.

Nors per šventes daugelis linkę persivalgyti, kiti sąmoningai renkasi apriboti savo mitybą ir net nuosekliai taikyti ilgalaikį badavimą. Kokios naudos tai gali atnešti organizmui, o kada – tik bus didesnė žala? Apie tai plačiau papasakojo medicinos gydytojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius Voldemaras Giedrimas. „Iš esmės persivalgydamas žmogus visą laiką gali priaugti daugiau svorio. O tai visada paskatina uždegimą mūsų organizme.

Po ilgos tylos Kaune pagaliau ruošiamasi tvarkyti istorinius centrinio pašto rūmus – vieną įspūdingiausių modernizmo architektūros pastatų. Darbai atsieis apie 10 milijonų eurų ir truks daugiau kaip metus. O jiems pasibaigus ten duris atvers nacionalinis architektūros institutas, kurio atstovai dabar intesyviai kaupia eksponatus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuva yra išsivadavusi iš sovietmečio gniaužtų. Tačiau iki 1941 metų Lietuvoje egzistavusi vakarietiška mados kultūra staiga nutrūko sovietmečio pradžioje: ankstyvuoju sovietmečiu moterims buvo draudžiama turėti išskirtinius drabužius ar papuošalus, o estetinius pokyčius leido tik sovietinis elitas. Vėliau, po Stalino laikų ir Chruščiovo atšilimo, vakarietiškos mados pamažu prasiskverbė į Lietuvą, nors masinės krizės ir ideologinės represijos apribojo jų laisvę.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsti iki 2028 metų. „Siūlome pratęsti įstatymo ir ribojamųjų priemonių galiojimo laiką numatant pratęsimą ne vieniems metams, o iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. Toks pasiūlymas neprieštarautų proporcingumo principui ir tam, kad ribojamosios priemonės yra laikinos ir turi būti peržiūrimos“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

 Nors neseniai kalbėta apie ketvirtojo pagal dydį Lietuvoje miesto – Šiaulių – nuosmukį, šiandien miestas sparčiai atsigauna, tikina jo meras Artūras Visockas. Pasak jo, į miestą sugrįžta anksčiau iš jo išvažiavę gyventojai, o viena pagrindinių miesto stiprybių išlieka Šiauliuose veikiantys ar besikuriantys verslai.  „Kaip tu bemanytum – visą potencialą sukuria verslas ir mokami mokesčiai.

Dešimtmetį gyvenate ramiai ir sužinote, kad esate partijos narys. Pasirodo – tai įmanoma. Bent keli pasieniečiai neseniai sužinojo, kad priklauso kelioms mažoms partijoms, pavyzdžiui, Žemaičių, nors niekur nestojo. Dėl to pasieniečiams netgi grėsė atleidimas, mat statutiniai pareigūnai partijų nariais negali būti. Partijas tikrinanti Teisingumo ministerija ginasi, kad negali kištis į partijų reikalus, todėl tik tikrina, ar partijos turi bent mažiausią narių skaičių – du tūkstančius.

Kaklo ir pečių skausmai, svaigstanti galva ar tirpstančios galūnės – štai tokius kasdienius skausmus gali sukelti jūsų telefonas ir nuolatinis žiūrėjimas į jį. Tam tikru kampu panardinus galvą į išmanųjį prietaisą, jūsų galva sveria net 28 kilogramus – milžiniška apkrova tenka jūsų kaklo raumenims, o laikui bėgant tai atsiliepia žmogaus laikysenai ir bendrai savijautai.

Vilniaus medžių gynėjai kyla į kovą dėl, jų teigimu, netinkamai naikinamo invazinio uosialapio klevo. Žmonės piktinasi, esą naikindami šį augalą miesto tvarkytojai nesilaiko taisyklių. Anot jų, augalas paliekamas iki galo neišnaikintas, o dalis lietuviškų medžių ar krūmų pakliūva po tuo pačiu kirviu ar pjūklu. Vilniaus savivaldybė aiškina, esą uosialapis klevas mieste tvarkomas tinkamai, o kai kurių vietų prižiūrėti – techniškai neįmanoma.

Vadinamojo „blogojo“ cholesterolio perteklių organizme gydytojai įvardija kaip vieną iš didžiųjų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių. Vis dėl to pacientai neretai su nerimu žiūri į jiems paskiriamus vaistus jam kontroliuoti. Kardiologas Raimondas Kubilius ramina, kad jų tikrai nereikia bijoti – gali būti, kad statinus reikės vartoti tik laikinai. Tačiau yra sąlygų – teks stipriai pakeisti gyvenseną.