Aktualijos

Kultūros paveldo departamentas (KPD) penktadienį spręs, kokio dydžio baudą skirti karališkąsias insignijas atradusiai Vilniaus arkivyskupijai, skelbia portalas 15 min.lt.  Tai portalui patvirtino KPD vadovas Vidmantas Bezaras. Pasak jo, už tai, kad į slaptavietės atvėrimą nebuvo pakviesti departamento atstovai, gresia bauda nuo  800 iki 11 tūkst. eurų. „Kol kas surašytas protokolas ir įteiktas iš atostogų sugrįžusiam arkivyskupijos atstovui.

Latvijoje augant padirbtų cigarečių, įskaitant baltarusiškas, gamybai, dalis jų patenka į Lietuvą, iš kur jos toliau gabenamos į Vakarų Europą, sako Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas. Jo teigimu, į Lietuvą bandoma įvežti milžiniškus kiekius tokių rūkalų.   „Pernai ypač suaktyvėjo nelegali cigarečių gamyba Latvijoje. Mastai tikrai yra įspūdingi. Praėjusių metų pabaigoje buvo sulaikyta 30 pilnų vilkikų produkcijos.

Per 20 organizacijų kreipėsi į šalies vadovus ragindamos drausti darželinukams ir pirmų dešimties klasių mokiniams ugdymo įstaigose naudotis išmaniaisiais įrenginiais, trečiadienį pranešė Skaitmeninės etikos centras. Pasak centro, asmeninių išmaniųjų naudojimas ugdymo įstaigose neigiamai veikia dėmesį, reikalingą mokymosi procesui, kėsinasi į ugdymo, socialinių įgūdžių praktikos ir poilsio laiką.

Lietuvos muitinės vadovas žada, kad iki 2027-2028 metų bus pakeistos beveik visos šalies pasienio postuose veikiančios automobilių ir krovinių rentgeno sistemos.      „Atsinaujintume pilnai. Kai baigsis karas (Ukrainoje – BNS) ir prekyba (su Rytų šalimis – BNS) atsinaujins, tikrai būsime tam pasiruošę“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete parlamentarams teigė Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas.

Siekiant taupyti parlamentarų komandiruotėms skirtas lėšas, Seimo valdyba ketina nuodugniai svarstyti šių kelionių būtinumą ir reikalingumą. Parlamentarams, gavusiems asmeninius kvietimus dalyvauti įvairiuose minėjimuose ir renginiuose, Seimo valdyba siūlo naudoti parlamentinei veiklai skirtas lėšas. „Strateginės  partnerystės tikslai mums yra žinomi ir labai aiškiai apibrėžti.

Seimo Antikorupcijos komisija svarsto kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašant ištirti, ar „Lietuvos žirgyno“ nepriklausoma valdyba patyrė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) spaudimą atleisti dabartinę žirgyno vadovę Feliciją Kelmickaitę ir į jos pareigas paskirti žemės ūkio ministro patarėją Genadijų Vorobjovą.

Pernai Estijoje įkurta kovinių raketų kūrėja – Europos gynybos technologijų bendrovė „Frankenburg“ steigiasi Lietuvoje. Jos vadovu paskirtas buvęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, socialiniame tinkle „Linkedin“ skelbia bendrovė. Jos teigimu, ji atidarys biurą Lietuvoje, plės raketų kūrimą ir gamybą, o K. Žemaitis bus atsakingas už technologijų vystymą, specialistų pritraukimą bei gamybos plėtrą. „Lietuva jau įsitvirtino kaip inovacijų ir pramonės plėtros lyderė.

Antradienio naktį Vilniaus oro uoste nenusileido iš Varšuvos skridęs lėktuvas – jis nutūpė Kaune. Įmonės „Oro navigacija“ teigimu, lėktuvas kursą pakeitė dėl operacinių priežasčių, o GPS trikdžių nefiksuota. „Lėktuvui bandant leistis Vilniaus oro uoste pranešimų apie GPS signalo trikdžius mes negavome. Tuo metu kiti lėktuvai Vilniuje sėkmingai leidosi ir kilo“, – komentare BNS sakė „Oro navigacijos“ komunikacijos vadovė Ingrida Daugirdė.

Minimalų moksleivių skaičių klasėse mažinti žadėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė siūlo, kad šis mokyklų tinklo reikalavimas nesikeistų. Visgi, ministerijos vadovybė pabrėžia, kad minimalaus skaičiaus nesurenkančioms mokykloms galėtų būti numatomos galimybės išlaikyti ir mažesnes klases.

Teisingumo ministerija (TM) pranešė, kad siekiant didinti teismų saugumą, nutarta, jog policija patruliuose arčiau teismų rūmų, o tarpinės nutartys bus skelbiamos nuotoliniu būdu ar rašytine tvarka. Kaip paskelbė TM, po diskusijų teisingumo ministro Rimanto Mockaus iniciatyva skubos tvarka sudarytoje tarpinstitucinėje darbo grupėje dėl teisėjų ir teismų apsaugos Lietuvos policija įsipareigojo siaurinti policijos pareigūnų patruliavimo zoną, kad pareigūnų ekipažai būtų arčiau teismų.

Seimo valdyba trečiadienį pritarė parlamento vadovo Sauliaus Skvernelio siūlymui kovo mėnesį surengti uždarą Seimo posėdį, kuriame būtų aptartas grėsmių vertinimas ir papildomo finansavimo krašto apsaugai poreikis. Pasak Seimo pirmininko, šio posėdžio metu kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai su parlamentarais pasidalintų riboto naudojimo informacija.

Nors vis dar yra manančių, kad vėjaraupiai – tik „vaikiška liga“, gydytojai pabrėžia, kad taip anaiptol nėra. Nors dažniau ja išties serga vaikai, nuo sudėtingų komplikacijų neapsaugoti ir suaugusieji. Vienam šalies gyventojui vėjaraupiai baigiantis metams pasibaigė tragiškai – išsivysčius meningitui jis mirė. Lietuvoje – retai pasitaikantis atvejis: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį nuo vėjaraupių mirė žmogus.

„Santorino salą Graikijoje vasario 2–3 d. sudrebino 280 nestiprių žemės drebėjimų, bet įvairaus stiprumo drebėjimai vyksta iki šiol“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus specialistai. Drebėjimai buvo lokalizuoti Egėjo jūroje šiaurės vakarų kryptimi nuo Santorino salos. Galingesnių drebėjimų stiprumai (magnitudės) siekė 5,1. Drebėjimų židinių gyliai buvo pasiskirstę nuo ~2 km iki ~20 km gylio.

Iš Statybų sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) direktoriaus pavaduotojo pareigų atsistatydino buvęs Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Apie tai skelbia portalas „15min“. SSVA laikinoji direktorė Aleksandra Černiauskienė priežasčių, kodėl paliko šias pareigas kiek daugiau nei du mėnesius ėjęs A. Mazuronis, neatskleidė.

Premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad koalicijos partnerių bei prezidento kritikuojamo „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio tramdyti nereikia, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen negaili kritikos tokiems ministro pirmininko teiginiams. Anot praėjusią kadenciją Seimui vadovavusios politikės, susidaro įspūdis, kad Vyriausybės vadovas nori galutinai legitimizuoti melą ir šmeižtą.

Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas antradienį susitikęs su Vokietijos kariuomenės Operacijų vadavietės vadu generolu leitenantu Bernd Schütte aptarė Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje eigą. R. Baltrūnas patikino Vokietijos generolą, kad tinkamos infrastruktūros sukūrimas prieš priimant brigadą išlieka Lietuvos prioritetu.

Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas pripažįsta, kad koalicinė taryba neturi įrankių sutramdyti „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio, kurio pasisakymai apie Ukrainą ir šalies gynybą pastaruoju metu susilaukia ypač daug kritikos. Visgi, pasak jo, reikiamą informaciją apie Valstybės gynimo taryboje (VGT) priimtų sprendimų svarbą koalicijos partneriai „aušriečių“ lyderiui privalo pateikti. „Aš manau, kad nieko čia nesutramdysi.

Artėjant savaitgalį numatytam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, pastaruosius keletą mėnesių Lietuvoje pastebimas su tuo susijusių gąsdinančių komentarų socialiniuose tinkluose suaktyvėjimas, tačiau išskirtinių dezinformacinių išpuolių nefiksuojama, sako už krizių valdymą atsakingų institucijų atstovai bei viešosios erdvės analitikai.

Seimo „aušriečiams“ siūlant išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus, parlamento vicepirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas pastarąją iniciatyvą vertina skeptiškai. Politikas mano, jog reikėtų likti prie šiuo metu galiojančios tvarkos, mat pokyčiai gali kelti nereikalingas įtampas visuomenėje. „Aš manau, kad mes jau sprendėme tą (klausimą – ELTA) kelis kartus. Dabar yra sprendimas, reikėtų leisti jam galioti ir baigtis.

Mokesčių pakeitimai turėtų būti parengti ir priimti per Seimo pavasario sesiją, sako pirmasis parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. „Tikrai per pavasario sesiją turėsime projektą ir Seime priimsime reikalingus sprendimus, sutvarkant mokestinę sistemą, kad ji atitiktų mūsų poreikius ir kad mūsų verslo žmonės galėtų pasiruošti tiems sprendimams, kurie įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 dienos“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 482 461 eurą. Du trečdaliai akcijos metu surinktų lėšų bus skirta Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, o likęs trečdalis – Ukrainoje pagamintai įrangai pirkti. Paramos akcija vyksta iki vasario 24 dienos.  Per dvi ankstesnes akcijas šalies verslai ir gyventojai iš viso suaukojo 22, 8 mln. eurų.

Trečiadienį prasideda šių metų pagrindinio priėmimo į profesinio mokymo įstaigas žiemos etapas. Stojančiųjų prašymai mokytis bus priimami iki vasario 13 dienos. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), teikti prašymus gali asmenys, jau įgiję išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, bei jos dar neturintieji.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su šalies verslo asociacijų atstovais bei ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars galimus didesnio gynybos finansavimo šaltinius, BNS pranešė Prezidentūra.

Klaipėdos teismas atvertė bylą, kurioje žiauria paauglio egzekucija kaltinamas 17-metis uostamiesčio gyventojas. 15-metį nukentėjusįjį jis bei dar keletas jaunesnių paauglių privertė atsiklaupti ir dainuoti, o vėliau jį suspardė. Pats jau teistas septyniolikmetis kaltinamasis teisme surengė cirką – pareiškė, neva negali garsiai kalbėti, todėl tik tyliai šnibždėjo, nieko nesupratęs, teismas posėdį sustabdė.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei premjeras Gintautas Paluckas pareiškė užuojautą antradienį Švedijoje įvykusių masinių šaudynių aukoms bei jų artimiesiems. „Esu giliai sukrėstas ir nuliūdintas tragiško susišaudymo Erebru. Šią tamsią valandą mūsų širdys yra su aukomis, jų šeimomis bei Švedijos žmonėmis. Lietuva palaiko draugus švedus. Mūsų mintys yra su jumis“, – socialinio tinklo „X“ paskyroje rašo šalies prezidentas.

Turtingoji Vakarų Europa ir toliau nenori prabusti iš saldaus žiemos miego – tokią išvadą galima daryti po įvykusio Europos Sąjungos vadovų susitikimo. Anot Gitano Nausėdos, toliau nuo Rusijos esančios šalys vis dar nenusiteikusios gerokai didinti savo išlaidas gynybai. Apie tai kalba ne tik mūsų regiono šalys, bet ir naujoji Donaldo Trumpo administracija.  2018-aisiais į Baltuosius rūmus, susitikti su Donaldu Trumpu atvyko Baltijos šalių prezidentai.

Praėjusią savaitę Nevėžyje pastebėti teršalai. Kaip praneša naujienų portalas „Sekundė“, nafta į upę galėjo išsilieti iš kuro rezervuaro, aptikto buvusio mėsos kombinato teritorijoje. Tiesa, pažymima, kad šis rezervuaras įmonės teritorijos brėžiniuose nebuvo pažymėtas. Kaip rašoma portale, ekstremalios situacijos buvo išvengta, spėjus laiku užsandarinti lietaus kanalizacijos angas, pro kurias į upę ir tekėjo teršalai.

Antradienį Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pasirašė kasmet atnaujinamas bendradarbiavimo sutartis, įpareigojančias įvairias institucijas dalyvauti bendrame rengime ir mokymuose, remti viena kitą kursais, apmokymais bei seminarais, padėti su infrastruktūra, instruktažais ir kita tarp institucine veikla.  „Visų institucijų bendras tikslas yra saugoti Lietuvą.

Liūdnos žinios – naujausias tyrimas atskleidė, kad Lietuva pagal raštingumą ir problemų sprendimą „puikuojasi“ sąrašo apačioje. Vieni specialistai baiminasi, kad tampame beraščiais, o kiti tvirtina, jog daromi įvairūs tyrimai – neįdomūs valdantiesiems, todėl ir „ritamės į pakalnę“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2022–2023 m. atlikto suaugusiųjų įgūdžių tyrimo duomenimis, Lietuva – pačioje sąrašo apačioje.

Antradienį, dalyvaudamas Gdanske vykstančiame Kosciuškos forume, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Lenkijos diplomatijos vadovu Radosławu Sikorskiu. Susitikimo metu politikai aptarė dvišalio bendradarbiavimo, kritinės infrastruktūros apsaugos bei regiono saugumo ir gynybos stiprinimo klausimus. „Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas per pastaruosius 35 metus nuėjo ilgą kelią.

Siekiant ženkliai didinti gynybos finansavimą, sostinės meras Valdas Benkunskas siūlo krašto apsaugai reikalingas lėšas skirti parduodant nenaudojamą valstybinę žemę, valstybei priklausančias akcijas įmonėse. „Nieko nėra svarbiau už mūsų saugumą, neduok Dieve, jei nutiktų kažkokios rimtesnės eskalacijos, visi kiti mūsų rūpesčiai, kurie dabar atrodo labai svarbūs, pasitrauktų į šoną, saugumas yra prioritetas numeris vienas“, – antradienį BNS sakė Vilniaus vadovas.

Politiko Remigijaus Žemaitaičio retorika ir skandalingos kalbos toliau purto Lietuvos politinę padangę. „Nemuno aušros“ lyderis susitikimuose su žmonėmis pasakoja, esą prezidentas Gitanas Nausėda padidino dyzelino, benzino ir net alkoholio kainas, arba, kad Gabrielius Landsbergis yra gavęs apdovanojimą iš Putino. Dėl tokių Žemaitaičio kalbų šaukiama koalicinė taryba. Tačiau pats Žemaitaitis nuo visų aplink jį besitvenkiančių debesų paspruko į Italijos Alpes.

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad konservatorių frakcijos susitikimo su premjeru Gintautu Palucku metu iš socialdemokrato neišgirdo net preliminaraus plano, kaip Vyriausybė sieks užtikrinti 5-6 proc. nuo BVP siekiantį gynybos finansavimą. „Mes norime, kad 5-6 proc. nuo BVP ambicija gynybai taptų realybe. Ir esame pasirengę paremti tikrai protingus sprendimus. Bet tada reikia turėti bent preliminarų planą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime artimiausiu metu ketina kreiptis į prezidentą su prašymu inicijuoti partijų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą. „Matome poreikį, kad finansavimas gynybai augtų ir matome, kad šioje vietoje prezidentas galėtų būti tas moderatorius ir imtis lyderystės telkti politines partijas susitarimo atnaujinimui prie esamų sąlygų.

Premjeras Gintautas Paluckas koalicijos partnerio „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitačio pareiškimus dėl lėšų gynybai vadina nepriimtinais, tačiau tramdyti jo nežada.  „Kalbėsime apie bendravimo kultūrą ir to nerimo bei baimės skatinimą, nes tai – nepriimtina. Tai yra labai svarbūs valstybės klausimai, kur reikia susitelkimo, o ne mėginimo samprotauti kas gali būti blogai“, – antradienį žurnalistams Seime kalbėjo ministras pirmininkas. „Reikia bendrauti, o ne tramdyti kažką.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant artimiausiu metu pritaikyti muitus Europos Sąjungai (ES), Briuselis turi derybinių svertų, kurie padėtų susitarti su JAV ir išvengti muitų, sako premjeras Gintautas Paluckas. Jis neatmeta, kad Baltiesiems rūmams mėnesiui atidėjus muitus Kanados ir Meksikos prekėms, Europos Komisija galėtų taip pat derėtis.   „ES taip pat turi instrumentų, kuriuos gali pritaikyti tame prekybos kare su JAV.

Premjeras Gintautas Paluckas sako sekmadienį susitiksiantis su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, kuri dalyvaus elektros tinklų sinchronizacijos renginyje. „Situacija yra rimta ir užduotis yra sudėtinga. Teko kalbėti su Europos Komisijos vicepirmininku (Valdžiu – BNS) Dombrovskiu ir sekmadienį, matyt, susitiksime su pirmininke von der Layen“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Seimo frakcijos posėdyje sakė premjeras.

Onkologinės ligos išlieka antra mirčių priežastis Lietuvoje. Nors gyventojai nuolat raginami pasitikrinti prevenciškai, gydytojai apgailestauja, kad vis dar nemažai aptinkama užleisto vėžio. Siekiant mažinti šių ligų skaičių ir mirtingumą nuo jų pacientų laukia naujovės.  Šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių. Per metus šios ligos diagnozę išgirsta apie 18 tūkst. asmenų – maždaug po 50 kasdien.

Premjeras Gintautas Paluckas antradienį pareiškė remiantis koalicijos partnerių „aušriečių“ siūlymą paviešinti Lietuvos institucijoms prisipažinusius su sovietų KGB bendradarbiavusius ir šiuo metu pareigas tebeinančius pareigūnus. „Aš manau, kad verta apie tai kalbėti ir iš tikrųjų tuos asmenis, kurie dar eina pareigas kažkokias, informaciją apie juos pateikti visuomenei, matyt, būtų prasminga“, – žurnalistams Seime sakė ministras pirmininkas.

Antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje sulaukęs klausimų apie tvarius šaltinius, iš kurių bus papildomai finansuojama krašto apsauga, premjeras Gintautas Paluckas metė kaltinimus konservatoriams. Vyriausybės vadovo teigimu, opozicijoje dirbantys konservatoriai sąmoningai siekia įplieksti diskusijas dėl gynybos ir taip baugina visuomenę.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog partijų susitarimas dėl gynybos galėtų būti atnaujintas, tačiau prioritetą Vyriausybė skiria gausesnio krašto apsaugos finansavimo paieškoms. „Susitarimai yra reikalingi ir prasmingi, bet susitarimuose pinigų nėra.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europa turi išsaugoti vietą Baltarusijai „europinėje šeimoje“, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Kalbėdamas Kosciuškos forume Lenkijoje antradienį, ministras teigė, jog nepaisant to, kad „šalis supančiota Lukašenkos režimo ir pavergta Rusijos“, jos siekiai būti Europos dalimi yra gyvi. „Baltarusijos vieta Europoje, tačiau kad grįžtų į Europos kelią, šalis turi išsivaduoti ir iš diktatoriaus Lukašenkos glėbio, ir iš Rusijos įtakos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad išsivadavusi iš diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos ir Rusijos įtakos, Baltarusija galėtų tapti Europos dalimi. „Baltarusijos vieta Europoje, tačiau kad grįžtų į Europos kelią, šalis turi išsivaduoti ir iš diktatoriaus Lukašenkos glėbio, ir iš Rusijos įtakos.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad dar svarstoma, kaip bus įgyvendinamas trečiasis policijos pertvarkos etapas – Viešojo saugumo tarnybos (VST) neplanuojama jungti prie Policijos departamento, tačiau vyriausiųjų komisariatų stambinimo neatsisakoma. „Mes tikrai matome, kad Viešojo saugumo tarnyba turėtų būti atskira institucija“, – antradienį per Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime posėdį sakė ministras.

Seimo socialdemokratai Ilona Gelažnikienė  ir Linas Jonauskas siūlo dvigubai – nuo 20 proc. iki 40 proc. – padidinti savivaldybėms tenkančią dalį lėšų, gaunamų surinkus mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Taip pat ketinama leisti savivaldai šiomis lėšomis finansuoti saulės elektrinių įrengimą. Šiuo metu 80 proc. šių lėšų įskaitoma į valstybės biudžetą ir 20 proc. – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą.

Seimo „aušriečiai“ paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus – įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų, duomenys. Tiesa, projekto aiškinamajame rašte nurodoma priešinga nuostata – siūloma išslaptinti visų, išskyrus politikų ir tarnautojų, duomenis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai artėja lemiamas metas – vyksta naujojo pirmininko rinkimai. Didžioji kova vyksta tarp tęstinumą siūlančios, liberalaus partijos elito atstovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir gerokai konservatyvesnio Lauryno Kasčiūno, iš kurio dalis žmonių tikisi partijos vairo pasukimo atgal į dešinę. Iš viso pirmininko rinkimuose dalyvauja 5 kandidatai.

Šį mėnesį pasirodysiančią biografinę knygą „Prezidentas Gitanas Nausėda iš arti“ parašė žurnalistė ir rašytoja Laima Lavaste. „Knygą apie šalies vadovą parašė žurnalistė L. Lavaste, jos pavadinimas – „Prezidentas Gitanas Nausėda iš arti“, – BNS antradienį sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Kritikos „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui negailėjęs prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad per artimiausius kelis mėnesius paaiškės, ar centro-kairės koalicija gali dirbti kartu. Politologai taip pat pateikia savo versijas, ar Gintautas Paluckas su socialdemokratais imsis veiksmų keisti valdančiosios daugumos sudėtį, ar „parodys nagus" ir prezidento pastabų nepaisys.