Aktualijos

Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė metinį grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą. Jame aptartos Rusijos, Baltarusijos bei Kinijos keliamos grėsmės Lietuvai, hibridiniai pavojai ir ekstremizmo bei terorizmo apraiškos. Apie tai, kaip galime įvertinti Lietuvos saugumą ir kokių priemonių privalome imtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Dainiumi Gaižausku.

Sostinėje prie Kinijos ambasados antradienį buvo surengtas Tibeto rėmėjų piketas. Juo grupelė akcijos dalyvių siekė atkreipti visuomenės bei politikų dėmesį į prastėjančią situaciją Tibete bei Kinijos valdžios vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.  Akcija rengiama minint 1959 metais vykusio tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdžią metines. Tąkart tūkstančiai taikių žmonių Lhasoje ir kituose regionuose reikalavo, kad kinų ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Tibeto.

Lietuva ir Latvija pradeda įgyvendinti kvantinio ryšio infrastruktūros plėtros projektą (Lat-LitQN), skelbia projekto koordinatorė Latvijos įmonė „Sabiedriba Ar Ierobezotu Atbildibu Tet“ („Tet“). Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal Europos infrastruktūros tinklų (CEF) priemonę telekomunikacijų srityje finansuojamo projekto tikslas yra sukurti ir išbandyti kvantiniu saugumu užtikrinančią komunikacijos infrastruktūrą tarp Latvijos ir Lietuvos.

Antradienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino plataus masto korupcijos byloje figūruojančio konservatoriaus Kazio Starkevičiaus Seimo nario mandatą.

Vilniuje viešint Moldovos prezidentei Maia'ai Sandu, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako, jog abi šalys susiduria su Rusijos hibridiniais išpuoliais. Anot jo, patirties su Rusijos spaudimu turinti Lietuva yra pasiruošusi padėti Kišiniovui atremti Maskvos atakas.

Lietuvoje besilankanti proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu mano, jog šaliai realu tapti Europos Sąjungos (ES) nare iki 2030-ųjų. Jai antrina ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, Moldovos tapimas Bendrijos nare yra strateginis Lietuvos tikslas.  „Aš tikiu, kad 2030-ieji yra realistinė data Moldovai prisijungti prie ES. Mes tikime, kad realistiška pasirašyti sutartį 2028-aisiais metais. Mes esame visiškai tam pasiryžę ir rodome pažangą siekiant to tikslo.

Vladimirui Putinui pareiškus, kad Rusija būtų pasiruošusi vėl parduoti Europai naftą ir dujas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad į tokį pasiūlymą Bendrija turėtų atsakyti dar griežtesnėmis sankcijomis Rusijai. Ministro teigimu, tokie Rusijos prezidento siūlymai rodo, kad V. Putinui trūksta pinigų karui. Jis taip pat pažymėjo, kad Europa dabar turėtų sutelkti dėmesį į sprendimą, kaip Ukrainai perduoti 90 mlrd. eurų paskolą.

Augančios naftos kainos kaip ant mielių pradėjo auginti ir degalų kainas Lietuvoje. Dalis vairuotojų, neapsikentę didelių degalų kainų, pradėjo gudrauti ir vietoj jų į savo transporto priemones pilti aliejų. Ekspertai pastebi, kad nors taip važiuoti ir įmanoma, vėliau gali tekti gerokai paploninti piniginę.  Tęsiantis karui Irane, „Brent“ rūšies naftos kaina pirmadienį perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą.  Tai gerokai išaugino ir degalų kainas Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Moldovos ir Ukrainos prisijungimas prie ES iki 2030 metų yra Lietuvos strateginis tikslas. „Moldovos ir Ukrainos narystė Europos Sąjungoje ne vėliau kaip iki 2030 metų yra strateginis Lietuvos tikslas“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu) antradienį sakė šalies vadovas. Jis pasveikino Moldovos iki šiol pasiektą pažangą įgyvendinant reformas ir paragino tęsti šį darbą.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) VšĮ „Varėnos sveikatos centrui“ šiems metams pasiūlė pasirašyti sutartį, pagal kurią iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pacientams būtų kompensuojamas žymiai mažesnis gydymo paslaugų kiekis nei jų įstaiga suteikė praėjusiais metais. Tai reiškia, kad, kai kurių gydymo paslaugų Varėnos krašto gyventojai bus priversti kreiptis į kitų miestų gydymo įstaigas ir ilgiau laukti eilėse.

Premjerei Ingai Ruginienei teigiant, kad degalų kainų lubos galėtų būti viena iš priemonių sumažinti kuro kainų augimą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad toks sprendimas būtų blogas ir netoliaregiškas. Jis užsiminė apie galimybę mažinti akcizus kurui, jei konfliktas Irane užsitęs.

Konstituciniam Teismui (KT) anksčiau pripažinus, kad Seimo nario Juliaus Sabatausko kandidatūra neatitinka KT teisėjui keliamų reikalavimų, parlamento pirmininkas Juozas Olekas antradienį pateikė naują kandidatą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją Artūrą Drigotą. „Manau, kad tai tinkanti ir atitinkanti visus reikalavimus kandidatūra“, – teigė Seimo vadovas. Jis akcentavo didelę kandidato patirtį einant teisėjo pareigas, akademinę veiklą.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad „aušriečiai“ liks valdančiojoje koalicijoje tol, kol tai bus palanku partijai. „Mes, „Nemuno aušra“, jeigu norėsime, tai ir būsime koalicijoje. Nei mums kas nors gali nurodinėt, nei kažkas kažką gali sakyti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė parlamentaras. „Man šiandien, kol naudinga, mums, kaip politinei grupei, ir už mūsų politinę darbotvarkę balsuoja koalicijos partneriai, tol mes esam koalicijoje.

Antradienį į pirmąjį Seimo pavasario sesijos plenarinį posėdį susirinkusiems parlamentarams pateiktas jos darbų programos projektas. Šį dokumentą, kuriame yra įrašyta per 500 teisės aktų projektų, parlamentarai toliau svarstys kovo 19 d.  Pristatydamas būsimus sesijos darbus Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė tikįs, kad, nepaisant aštrių diskusijų, pavyks priimti geriausius sprendimus Lietuvai.

Lietuvos kariuomenė pristatė priešiškos informacinės aplinkos apžvalgą. Buvo atkreipiamas dėmesys į nemažėjantį Baltarusijos spaudimą bei Rusijos besitęsiančią propagandą, pasinaudojant tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje skelbiamomis naujienomis ir verčiant jas melagienomis. Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, Lietuvos kariuomenė pristatė, kokia priešiška informacija 2025 m. iš Rusijos bei Baltarusijos buvo dažniausiai skleidžiama.

Valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad ikiteisminiame tyrime dėl finansavimo partija nefigūruoja kaip juridinis asmuo, tačiau gali būti tiriami ją parėmusių asmenų veiksmai. „Vyksta tyrimai ir turi vykti tyrimai. Tai turi aiškintis. (...) Kad suvoktumėt vieną dalyką – tyrimas gali vykti, partijai čia jokių epizodų nėra. Čia gali būti tyrimas su žmonėmis, kurie parėmė partiją.

Praėjusiais metais Baltarusija didino informacinį spaudimą Lietuvos atžvilgiu, hibridinius incidentus pažeidžiant oro erdvę pateikė kaip Lietuvos ir NATO negebėjimą apsiginti. Taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas Baltijos jūrai ir Kaliningrado sričiai. Kariuomenės teigimu, Rusijos informaciniuose kanaluose daug kalbėta apie NATO pradėtą Baltijos jūros stebėsenos misiją „Baltijos sargas“ („Baltic Sentry“), o tai rodo, kad Kremliui itin svarbi jo šešėlinio laivyno veikla.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje prieš mokesčius siekia apie 2,5 tūkst. eurų, pernai realusis darbo užmokestis augo tik 4 proc., kai prieš tai augimas buvo gerokai didesnis. Ar tai rodo, kad užmokesčio augimas jau pradeda lėtėti? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas dr. Algirdas Bartkus.

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad jei būtų premjerės vietoje, šeimos kelionę į Vatikaną būtų apmokėjęs savo lėšomis. Taip jis kalbėjo po praėjusios savaitės Vyriausybės vadovės vizito Vatikane ir Romoje. Į jį I. Ruginienė vyko su visa šeima, o kelionės išlaidas dengė Vyriausybės kanceliarija. „Aš nebūčiau vežęs. Aš būčiau apmokėjęs“, – žurnalistams antradienį Seime sakė R. Žemaitaitis.

Vykdama į vizitus premjerė Inga Ruginienė sako siekianti būti aktyvi, maksimaliai gerai atstovauti Lietuvos interesams. „Gali pasirinkti būti pasyviu darbuotoju, ateiti, gerti kavą, naujienas paskaityti ir nieko nedaryti, bet gali iš tikrųjų pasirinkti kitą kelią, būti aktyviu ir maksimaliai gerai atstovauti Lietuvai, ką ir laikau savo pareiga.

Pasauliui žengiant į antrąją karo Irane savaitę, įtampa atsispindi ir energetikos rinkose. „Brent“ rūšies naftos kaina jau perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą ir pirmadienio rytą siekė apie 108 dolerius. Analitikai perspėja, kad energijos išteklių kainos gali ir toliau svyruoti. Apie tai laidoje diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius ir Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas.

Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad šiuo metu derinamas JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Johno Coale'o Baltarusijai apsilankymas Lietuvoje. „Mano preliminariais duomenimis, atvyks, bet nelaikykime to šimtaprocentine garantija, nes praėjusį kartą irgi buvo planuotas vizitas, bet jis paskutinę minutę buvo atšauktas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Vis daugiau paauglių eksperimentuoja su narkotinėmis medžiagomis dar ankstyvame amžiuje, tačiau pirmieji vartojimo ženklai dažnai lieka nepastebėti. Staigiai pasikeitusi nuotaika, prastėjantys pažymiai, užsidarymas nuo šeimos – tai tik dalis signalų, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį. Apie tai tv3.lt pasakojo Dr. Giedrė Misiūnienė, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vilniaus Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytoja.

Yra įmonių, kurios darbuotojams suteikia vis daugiau laisvės – leidžia patiems planuoti laiką, dirbti nuotoliu, rinktis užduotis, o atlyginimą sieti su rezultatais. Ar toks darbo modelis iš tiesų didina motyvaciją ir produktyvumą? Apie tai laidoje diskutavo įmonės „Buhalterės.lt“ vadovas Laimis Jančiūnas. Kiek jūs turite darbuotojų? L. Jančiūnas: Geras klausimas.

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Seimo pavasario sesijos darbų programoje 117 Vyriausybės siūlomų iniciatyvų premjerė Inga Ruginienė vadina ambicingu planu, reikalaujančiu didelės koordinacijos ir susitelkimo. Anot jos, Vyriausybė didžiausią dėmesį skirs valstybės ir žmonių saugumui. „Seimo pavasario sesijos darbų programai Vyriausybė siūlo 117 teisės aktų projektų paketų, kuriais siekiame užtikrinti žmonių saugumą socialinėje, ekonominėje ir nacionalinio saugumo srityse.

Seimo pavasario sesiją valdančiajai koalicijai priklausančiai Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai vadovaus Jaroslavas Narkevičius. Apie tai pranešta antradienį per pirmą pavasario sesijos posėdį. Prieš tai frakcijai vadovavo „valstietė“ Ligita Girskienė. Frakcijos seniūno pavaduotojais išrinkti Rimas Jonas Jankūnas ir Valius Ąžuolas. Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją sudaro 11 narių.

Žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė savo socialiniuose tinkluose praneša, kad šią savaitę dar galėsime pasidžiaugti šiluma ir ramesniais orais. Vis tik nuo sekmadienio vėl sulauksime darganų ir atšalimo. Pasak sinoptikės, anticiklonas Konrad, didžiajai Europos daliai atnešęs ramius, sausus ir neįprastai šiltus šiam metų laikui orus, lėtai traukiasi į pietryčius.

Su Specialiųjų tyrimų tarybos (STT) apklaustu Gintautu Palucku praėjusią savaitę susitikęs socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia iš buvusio premjero gavęs patikinimą, jog nelaikytų partijos įkaite, jeigu generalinė prokurorė kreiptųsi dėl jo neliečiamybės naikinimo.

Seimo valdybos sudarytai darbo grupei parengus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, LRT žurnalistų bendruomenė teigia, kad dalis siūlomų pataisų gali pabloginti visuomeninio transliuotojo padėtį ir darbo kokybę. Antradienį išplatintame pareiškime ji pažymi, kad kai kurie nauji siūlomi pakeitimai, Seimo Teisės departamento vertinimu, prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui ir neatspindi Valstybės kontrolės rekomendacijų.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad naujausi žurnalistiniai tyrimai apie politikus ir partijas rodo teisėsaugos darbo trūkumus. „Man atrodo, kad mes turėtume susirūpinti mūsų tam tikrų institucijų veikla“, – Žinių radijui antradienį sakė J. Olekas. „Žurnalistų gaunama informacija (...) rodo, kad tos tarnybos, kurios tą darbą turėtų atlikti, nepakankamai domisi. Jos turėtų padaryti tyrimus ir pateikti aiškius vertinimus ir atsakymus“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad politikai galėtų persvarstyti parlamentarų teisinės neliečiamybės institutą. „Aš manau, kad tai tikrai yra klausimas, kurį galėtume apsvarstyti, ir būtų visiems aiškiau. Tokia diskusija frakcijose ir komitetuose galėtų įvykti ir pažiūrėtume, kuo ji baigtųsi“, – Žinių radijui antradienį sakė J. Olekas. Šioje Seimo kadencijoje parlamentarai yra atsisakę panaikinti neliečiamybę socialdemokratams Arūnui Dudėnui ir Antanui Nedzinskui.

Dešimt iš 15 Vyriausybės narių savo darbe naudojasi dirbtinio intelekto (DI) įrankiais, antradienį pranešė ministrų apklausą atlikęs LRT naujienų portalas. DI įrankiais naudojasi aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako palaikantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomą naują pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje tvarką ir teigia, kad ji gina moterų teises į reprodukcinę sveikatą bei pasitarnaus šalies demografinei padėčiai. „Aš tai matau kaip teisę moteriai gimdyti ir išspręsti jos sveikatos problemas. (...) Noras gimdyti ir sveikatos problemų sprendimas yra pagrindiniai dalykai. Ir tai prisidėtų prie mūsų tautos išlikimo“, – Žinių radijui antradienį sakė J. Olekas.

Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai vienuoliktą iš eilės nefiksavo neteisėtai kirsti sieną bandžiusių migrantų, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jos duomenimis, Latvijos pasieniečiai pirmadienį, o Lenkijos – sekmadienį taip pat neapgręžė nė vieno neteisėtai sieną norėjusio pereiti užsieniečio. Pastarąjį kartą į Lietuvą du neteisėtai sieną kirsti bandę migrantai neįleisti vasario 26-ąją. Šiemet į Lietuvą iš viso neįleisti 37 neteisėti migrantai.

Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Moldovos prezidentė Maja Sandu. Antradienį ji susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Lietuvos ir Moldovos vadovai aptars dvišalius santykius ir ekonominį bendradarbiavimą, Moldovos eurointegracijos klausimus, paramą Ukrainai, gynybos ir saugumo aktualijas, pranešė Prezidentūra. Trečiadienį M. Sandu dalyvaus iškilmingame Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime, sakys sveikinimo kalbą.

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė antradienį parlamentui ketina pateikti įstatymo pataisas, siūlančias Rusijos ir Baltarusijos piliečiams griežtinti nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo šalyje sąlygas, jį pirkti draudžiant šalia karinių poligonų ir kitų strategiškai svarbių objektų.

Antradienį pirmąją pavasario sesijos dieną Seime užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys siūlys pratęsti ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai galiojimą iki 2027 m. pabaigos. Įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį naikins konservatoriaus parlamentaro Kazio Starkevičiaus įgaliojimus, jam atsisakius mandato po to, kai kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas byloje dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą išrinktą politiką pakeis praėjusios kadencijos Seime dirbusi Angelė Jakavonytė. Apie mandato atsisakymą K. Starkevičius pranešė praėjusį penktadienį.

Seimas antradienį pradės pavasario sesiją, jos darbotvarkėje yra daugiau kaip 500 projektų, tarp jų – įstatymai dėl naujo karinio poligono Kapčiamiestyje, LRT valdysenos, nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimo. Prezidentas Gitanas Nausėda žada pateikti devynių teisės aktų projektus, Vyriausybė – 117, likusius – Seimo komitetai, frakcijos, pavieniai parlamentarai. „Didysis prioritetas – gynyba.

Vokietijos karo medikai treniruojasi, kaip dirbtų pagal blogiausią scenarijų, jeigu Rusija ir Baltarusija užpultų Lietuvą ir joje dislokuotus vokiečių karius. Pabradėje vokiečiai pastatė visą karo lauko ligoninę ir demonstruoja, kaip nuo pat fronto linijos gabentų ir gydytų sužeistus karius. Vokiečiai ir lietuviai sako, kad tokios pratybos yra ir atgrasymo būdas.

Šiandien be kritulių. Aukščiausia temperatūra 7–12, vietomis iki 14 laipsnių šilumos. Trečiadienio dieną kai kur vakaruose trumpai palis. Naktį vietomis plikledis. Vėjas pietų, pietvakarių, naktį silpnas, dieną 6–11 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną 7–12, pietiniuose rajonuose 13–15 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpas lietus.

Iranas toliau gilina pasaulio naftos ir dujų krizę – šį kartą režimas smogė didžiausiai Bahreino naftos perdirbimo gamyklai. Taip pat bandė pataikyti ir į naftos telkinį Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ukraina į Artimuosius Rytus jau išsiuntė pirmąją savo dronų medžiotojų komandą ir žada į regioną atsiųsti dar daugiau tokių grupių.

„Aušrietis“ aplinkos ministras Kastytis Žuromskas prieš pat Seimo rinkimus parėmė „Nemuno aušrą“ 8 tūkst. eurų, nors banko sąskaitoje tuo metu turėjo viso labo 100 eurų. Ministras teisinasi, kad pinigus laiko grynaisiais ir į sąskaitą juos įneša tik prireikus. Tačiau įdomu, kad panašia schema partiją parėmė ir daugiau žmonių, kurių sąskaitose buvo vos keli eurai. Teisėsauga atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo.

„Nemuno aušros“ parlamentaras Aidas Gedvilas Seime palaikė įstatymų pataisas, palankias degalinių tinklui „Jozita“, su kuriuo anksčiau jo šeimos verslas turėjo finansinį sandorį, taip pat savo įmonės lėšomis pasistatė būstą, taip galimai siekdamas išvengti mokesčių, rodo pirmadienį paskelbtas tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas. Pasak tyrimo, 2016 metais A. Gedvilo sūnaus valdoma įmonė „Soltekana“ pardavė dvi degalines tinklui „Jozita“ už 1,45 mln. eurų.

Europos dangų akimirkai nušvietė ryški blykstė. Ugninis rutulys, praskriejęs virš Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų, pasirodė esąs ne Irano raketa, o meteoritas – retas dangaus reiškinys, kurį nustebę vietos gyventojai filmavo savo išmaniaisiais telefonais. Viena kosminio kūno dalis nukrito tiesiai ant gyvenamojo namo ir apgadino pastato stogą. Danguje skriejantis ugninis rutulys periodiškai nušvinta ryškiais pliūpsniais, o vėliau tęsia savo kelią.

Vilnietė socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdais, kurie daugeliui sukėlė pasipiktinimą ir pasišlykštėjimą – pievose aplink daugiabučius gausiai išmėtytos pūvančios maisto atliekos. Nors kai kurie žmonės galbūt mano darantys gerą darbą ir taip šeriantys gyvūnus, moteris dalinasi, kad nuo lauke rastų maisto likučių jau nukentėjo jos augintinis.

Dyzelino kainai šalies degalinėse perkopus 2 eurus už litrą, ekonomistai kol kas gerų prognozių pateikti negali. Nafta gali dar labiau brangti ir pasiekti net 150 dolerių už barelį. Kuo ilgiau Hormūzo sąsiauris bus uždarytas, tuo didesnę žalą patirs pasaulio ekonomikos. Pirmadienio rytą vis daugiau Lietuvos degalinių švieslenčių artėja prie 2 eurų už litrą dyzelino. Kaina per savaitę pašoko nuo 1,78 euro iki 1,97 euro už litrą.

Siekiant atliepti verslo interesus ir didinti eksportą į vadinamąsias „Mercosur“ valstybes, Lietuva turi atidaryti ambasadą Brazilijoje, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jo teigimu, tai būtų itin gera galimybė išplėsti savo eksporto rinkas.