Aktualijos

Į unikalų Lietuvoje 3 kilometrų bėgimą Šiaulių karinio oro uosto tūpimo - pakilimo taku rinkosi minios žmonių, kartu su šiauliečiais ir miesto svečiais, bėgo ir ministrai, ambasadoriai, specialiųjų tarnybų komandos, bei mūsų šalyje dislokuotų NATO šalių kariškių būriai. Šis bėgimas organizuojamas jau 12 kartą paminint Lietuvos stojimo į NATO metines. Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose susirinko kone 10 tūkstantinė minia.

Socialiniuose tinkluose sostinės gyventojas pasidalino situacija: ant automobilio rado kaimyno raštelį su nurodymu „statyti savo kieme“. Vilniaus miesto savivaldybė primena – dauguma daugiabučių aikštelių yra bendrojo naudojimo ir nėra rezervuojamos. Viename Vilniaus mikrorajono „Facebook“ puslapyje gyventojas pasidalino istorija. Ant automobilio rado raštelį, kurį galimai paliko daugiabučio namo kaimynas.

„Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ pasirodė įrašas, kuriame keliami įtarimai dėl maisto pristatymo kurjerių elgesio Anoniminis komentatorius teigė, kad kai kurie „Wolt“ ir „Bolt Food“ kurjeriai gali gudrauti ir pasisavinti klientų užsakymus. Tuo metu šių įmonių atstovai sako, kad tokie atvejai yra reti, tačiau apie juos sužinojus reaguojama griežtai.

Lietuvoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį tradiciškai įvedamas vasaros laikas, laikrodžius pasukant viena valanda į priekį. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos. Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 val. ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal.

Praėjusiais metais suburta grupė šiuo metu svarsto kelias paršelių kastravimo be nuskausminamųjų alternatyvas, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  Kaip Eltai nurodė VMVT, trečiadienį vykusio posėdžio metu buvo aptartos galimybės naudoti cheminę kastraciją, aiškintasi dėl imunovakcinacijos veiksmingumo.  „(Trečiadienį – ELTA) vyko beveik dviejų valandų darbo grupės posėdis, skirtas paršelių kastravimo alternatyvoms aptarti.

Šeštadienį Vilniaus centre, Katedros ir Nepriklausomybės aikštėse, vyko mitingas prieš poligono statybas Kapčiamiestyje ir miškų kirtimą, protestuotojai pasisakė už miškų išsaugojimą ateities kartoms. Prieš vidurdienį kelios dešimtys žmonių rinkosi Katedros aikštėje. Renginį organizavo „Sąjūdžio už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta. Jis sakė, kad reikalaus politikų atsakyti į Kapčiamiesčio gyventojų klausimus, į kuriuos net aukščiausieji pareigūnai neatsakė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė iš esmės atnaujinti civilinę bylą, kurioje elektroninių pinigų įstaiga „Paysera LT” bando užginčyti ankstesnius teismų sprendimus, jog ji žinomai juvelyrei Jurga Lago turi atlyginti dėl sukčių patirtus piniginius nuostolius. „Priimta nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatė teismo posėdžio datą.

Praėjusį trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė leisti sostinės lėšomis suprojektuoti ir įrengti atminimo lentą signatarui Kazimierui Motiekai. Atminimo lentoje bus išgraviruotas užrašas „Šiame name 2009–2021 m. dirbo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, advokatas Kazimieras Motieka (1929–2021)“. Atminimo lenta bus įrengta ant Gynėjų g. 4 esančio pastato.

Lietuvą okupavus sovietams, pasikeitė ne tik darbas ar buitis, bet ir šventės. Vienos progos buvo „ištrintos“ iš kalendoriaus, kitas sovietų valdžia bandė pakeisti alternatyvomis. Vis dėlto tam tikros šventės ar būdai jas paminėti išliko iki šiol. Apie tai, kaip keitėsi švenčių kultūra sovietmečiu, kas buvo užmiršta, o kas kuriama dirbtinai – naujienų portalo tv3.lt interviu su Vilniaus universiteto istoriku Arūnu Streikumi.

Dronų įskridimai į Baltijos šalių oro erdvę per trumpą laiką išryškino regiono pažeidžiamumą. Nors Lietuvoje incidentas siejamas su pasiklydusiu ukrainiečių dronu, sinchroniški atvejai Latvijoje ir Estijoje verčia svarstyti platesnį kontekstą – nuo karo Ukrainoje poveikio iki pasirengimo galimoms grėsmėms. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Deividu Matulioniu.

Po vidurdienio šeštadienį Vilniuje prasidėjo protestas – eitynės prieš Lietuvos bendradarbiavimą Izraelio ir JAV karuose.  Protesto šūkis – „Karui – NE!“. Šis didžiulis plakatas buvo nešamas pačioje eitynių pradžioje sostinės gatvėmis.  Protesto dalyviai prieš 13 valandą pradėjo rinktis Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje, nuo kur eisena pajudėjo link Rotušės aikštės. Surinkusiųjų sostinėje buvo maždaug pusšimtis.

Lenkija dar pusmečiui pratęsė laikinus patikrinimus prie Lietuvos ir Vokietijos sienų. Kaip rodo penktadienį oficialiajame leidinyje paskelbtas dokumentas, pratęsimas galios nuo balandžio 5-osios iki spalio 1-osios. Šią priemonę vyriausybė teisino teigdama, kad tokie patikrinimai yra būtini siekiant suvaldyti nekontroliuojamus migracijos srautus abiejuose pasienio ruožuose.

Lietuvos gyventojų sąmoningumas civilinės saugos klausimais nuosekliai auga – 54 proc. gyventojų šiuo metu teigia žinantys, kaip elgtųsi kilus ekstremaliajai situacijai, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užsakymu atlikta visuomenės apklausa. „Vis daugiau žmonių ne tik žino, ką daryti įvairiose krizinėse situacijose, bet ir imasi konkrečių pasiruošimo veiksmų.

Hibridiniame kare sienos neegzistuoja, o jo tikslas – skaldyti mūsų visuomenę ir sieti nepasitikėjimą mūsų gyvenimo būdu, sako Europos Sąjungos (ES) karinio komiteto pirmininkas generolas Sean'as Clancy. „Koks yra hibridinio karo tikslas? Tikslas – įbauginti, destabilizuoti, suskaldyti, kurstyti nepasitikėjimą.

Vyriausybei 2027–2028 m. paskelbus Šeimos metais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) inicijuoja komunikacijos kampaniją, kuria sieks stiprinti visuomenės pasitikėjimą šeimos kūrimu.  „Ši kampanija yra viena iš šeimos politikos iniciatyvų, kurias yra numačiusi SADM.

Netikėta atomazga ant kelio įrengtose grotose mirtinai sužaloto žirgo istorijoje – jas įrengę kelininkai šeimininkams kompensacijos nemokės, nes savo kaltės nemato. Aiškina, kad viską padarė pagal įstatymus ir kaltina žuvusio žirgo savininkus, esą, vesdamas žirgą per apsnigtas grotas vadeliotojas elgėsi nerūpestingai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Via Lietuva“ atsakymas prilygo pasityčiojimui? Prieš porą mėnesių vilnietė Vaida prarado savo mylimą žirgą Chardulį. „Ji nulūžo.

Nors sovietų sąjungoje atlyginimai formaliai buvo reguliuojami ir atrodė gana vienodi, realybėje juos stipriai veikė daug lemtingų bruožų. Apie atlyginimus ir kainas sovietmečiu daugiau papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis. Dabar išsilaisvinę iš sovietmečio gniaužtų, istorikas liudija, kad tuo laikotarpiu atlyginimų dydį labiau lėmė darbovietė ir premijų sistema nei pats darbas.

Partijos „Nemuno aušra“ lyderis, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis nesureikšmina teisėsaugos dėl jo pareiškimų apie signatarus pradėto ikiteisminio tyrimo. Politikas tvirtina atsiprašęs už savo žodžius ir tikino, jog kalbėdamas apie Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarus, tiesiog citavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį. R. Žemaitaitis Eltai sakė, kad būtent V. Landsbergis Kovo 11-osios Akto signatarus esą buvo pavadinęs sukilėliais.

Praėjusiais metais Lietuvoje nuo smurto nukentėjo beveik 4 tūkst. vaikų. Didžiąją dalį sudarė fizinio smurto atvejai, taip pat fiksuota psichologinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros atvejų, pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius išliko stabiliai aukštas – per metus iš viso gauta beveik 54 tūkst. pranešimų, iš kurių 70 proc. pasitvirtino.

Lietuvos pasieniečiai pastarąją parą pasienyje su Baltarusija apgręžė 8 neteisėtus migrantus. Neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti bandžiusių ir šiemet neįleistų užsieniečių skaičius pasiekė 119, šeštadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tuo metu Latvijos pasienio tarnyba ketvirtadienį į savo šalį neįleido 23 migrantų, o Lenkijos pareigūnai pranešė ketvirtadienį nefiksavę tokių asmenų.

Specialistai skambina pavojaus varpais – daugybė Lietuvos gyventojų kenčia nuo įvairiausių miego sutrikimų. Tai ne tik kenkia darbui, socialiniam gyvenimui, bet ir didina kitų pavojingų ligų riziką. Tačiau realybė pribloškia – norint išsitirti dėl miego sutrikimų gali tekti laukti nuo vienerių iki net ketverių metų.   Pasak medikų, dėl įvairių priežasčių kasdien gerai neišsimiega daug lietuvių.

Žiniasklaidai skelbiant, jog premjerėInga Ruginienė davė užduotį užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui suorganizuoti susitikimą su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako – apie tariamus planus Prezidentūra nėra informuota.  „Negaliu pasakyti. Premjerė kalbasi su ministru, tai jų dvišalis reikalas.

Košmaru virto ramus kauniečių pasivaikščiojimas Nemuno pakrante Žemuosiuose Šančiuose. Jie išvydo iš medžioklinio šautuvo šaudantį vyrą, įtariama, kad jis žudė gulbes. Pilietiški gyventojai įamžino šaulį ir iškvietė pareigūnus. Šie sulaikė šaudžiusį vyrą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kaunietis Algirdas tapo šokiruojančio įvykio liudininku. Vakarėjant  jiedu su bičiuliu vedžiojo šunis, kai Žemuosiuose Šančiuose Nemuno pakrantėje išvydo iš medžioklinio šautuvo šaudantį vyrą.

Naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas skubos tvarka vertinanti Venecijos komisija penktadienį surengė klausymus, kuriuose išklausė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovų nuomones. Juose dalyvavo opozicijoje dirbantys – liberalas Simonas Kairys ir konservatorė Giedrė Balčytytė, taip pat valdančiųjų atstovai – Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas ir socialdemokratė Indrė Kižienė.

Atsisveikinimas su velioniu dažnai lydimas prisilietimų ar bučinių – tai artumo ir pagarbos ženklas. Vis dėlto kunigai pabrėžia, kad krikščionių katalikų tradicijoje svarbiausia yra malda. Tiesa, užsienio žiniasklaida įspėja: artimas kontaktas su mirusiuoju kai kuriais atvejais gali kelti ir sveikatos rizikų. Užsienio naujienų portale „Middle East News 247“ skelbiama apie infekcijos pavojus ir rizikas, kada norisi pabučiuoti mirusį artimąjį prieš laidotuves ar kremavimą.

Šalies švietimui vadovaujančios ministrės Ramintos Popovienės sprendimas prie abitūros egzaminų mokiniams pridėti 10 taškų – neteisėtas. Tokį verdiktą paskelbė teismas, aiškindamas, kad balus pridėti nuspręsta per vėlai – jau prasiėjus stojimui į aukštąsias mokyklas, o ir komitetai, sprendę dėl tokio rezultatų „pagerinimo“, pasak teismo, tam neturėjo kompetencijos.

Ramus pasivaikščiojimas prie tvenkinio vienam vyrui baigėsi nemaloniu incidentu – jį netikėtai užpuolė be antsnukio vedžiojamas šuo. Į įvykio vietą iškviesti pareigūnai turėjo aiškintis ne tik gyvūno elgesį, bet ir konfliktą tarp jo šeimininko bei nukentėjusiojo. Į įvykio vietą važiavo ir laidos „Farai“ operatorius. Atvykusius policininkus pasitiko pranešėjas ir iškart paaiškino situaciją. Anot jo, viskas įvyko staiga – einant taku šuo dantimis griebė už striukės rankovės.

Teismui pripažinus, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministrės sprendimas prie abitūriantų egzaminų rezultatų pridėti 10 taškų buvo neteisėtas, viešojoje erdvėje pasigirdo raginimų ministrei trauktis iš pareigų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako – Lietuva yra pasiryžusi gerinti santykius su Baltarusija, tačiau šalis turi parodyti sisteminių pokyčių.  „Mes tuos santykius tikrai pasiruošę gerinti, bet iš Baltarusijos pusės turi būti sisteminiai pokyčiai – ar demokratizacijos linkme, mažėjanti parama Rusijos karo pramonei ir galbūt didesnis savarankiškumas“, – LRT televizijai penktadienį sakė D. Matulionis.

ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 27 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as raginą Lietuvą atkurti ryšius su Baltarusija. Jis taip pat teigė besitikintis, jog Lietuva sutiks surengti dvišalį susitikimą užsienio reikalų viceministrų lygiu, atnaujins baltarusiškų trąšų gabenimą.

Lietuvoje per metus prekės ir paslaugos pabrango puspenkto procento, o nuo metų pradžios maždaug keturiais procentais. Infliaciją paspartino Hormūzo sąsiaurio blokada ir, pasak ekonomistų, jei iki rudens laivyba dėl karo Irane nesugrįš į įprastą situaciją, metinė infliacija tik spartės, gali viršyti 7 procentus. Savo nuosavą automobilį už partijos pinigus sau pačiam išnuomojęs Žemaitaitis sulaukė Vyriausiosios rinkimų komisijos verdikto.

Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) nustačius žalą aplinkai, kai Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) gilino Nemuno vagą, ir teisėsaugai dėl to pradėjus ikiteisminį tyrimą, susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad šiame tyrime turėtų būti įvertintas ir aplinkosaugininkų vaidmuo. „VVKD yra Susisiekimo ministerijos įmonė, tai aš turėčiau ginti.

Penktadienį Vilniuje, Ozo gatvėje, eismo dalyvius stebino žonglierius. Apie 16 valandą judrioje sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje, vyras užsilipęs ant kopėčių demonstravo savo sugebėjimus. „Labai juokinga buvo, praskraidino nuotaiką iš karto“, – nurodė tv3.lt skaitytojas. Vis tik, toks vaizdelis nebuvo nemokamas. Nulipęs nuo kopėčių vyras ėjo ištiesęs kepurę, norėdamas gauti pinigų, teigė skaitytojas.

Premjerė Inga Ruginienė Norvegijos Karalystėje susitiko su ministru pirmininku Jonu Gahr Støre ir Stortingo pirmininku Masudu Gharahkhani, šalies gynybos pramonės atstovais, lietuvių bendruomene Osle. I. Ruginienė pabrėžė, jog abiejų šalių interesas – saugumas nuo Baltijos jūros iki Arkties. „Lietuva ir Norvegija puoselėja puikius, abipusiu pasitikėjimu, bendromis vertybėmis grįstus dvišalius santykius. Mūsų bendras interesas – saugumas nuo Baltijos jūros iki Arkties.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Tartu, Estijoje, susitiko su Estijos šalies vadovu prezidentu Alaru Karisu. Prezidentai aptarė dvišalius santykius, padėtį regione ir bendrus veiksmus remiant Ukrainą, didinant spaudimą Rusijai, atsispiriant kitoms geopolitinėms grėsmėms. Kaip nurodė Prezidentūra, susitikime aptarti šią savaitę įvykę incidentai, kai trijose Baltijos šalyse nukreipti nuo kurso sudužo kariniai bepiločiai orlaiviai.

Pastaruoju metu valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) darosi vis labiau panašesnė į Remigijaus Žemaitaičio vedamą „Nemuno aušrą“, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, socialdemokratai veikiausiai nėra nei tokie silpni, kad leistųsi šantažuojami, nei kenčia nuo Stokholmo sindromo, kaip sako konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

 Komunikacijos ekspertui Karoliui Žukauskui skelbiant informaciją apie „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ryšius su tam tikrais verslininkais, galimai finansuojančiais jo politinę karjerą, pats „aušrietis“ paramą neigia. Be to, parlamentaras sako, kad turi daugybę ryšių, o jei apie jį rašo, esą bijo – Lietuvoje auga lyderis.  „Aš jau 44 metai kaip Lietuvoje gyvas vaikštau, gimęs žmogus esu.

Penktadienį į Užsienio reikalų ministeriją iškviestam Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikta griežto protesto nota dėl itin intensyvių pastarojo meto Ukrainos apšaudymų, rašoma pranešime spaudai. Kovo 23–26 dienomis Rusija panaudojo daugiau kaip 1000 kovinių dronų ir dešimtis raketų išpuoliams prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą visoje Ukrainos teritorijoje. Nukentėjo daugiau kaip 50 gyventojų, iš jų – ne mažiau kaip 5 vaikai.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai Johnui Coale'ui raginant Vilnių atkurti santykius su Minsku bei kalbant apie galimybes per Lietuvą gabenti kalio trąšas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikina, jog šis klausimas yra sprendžiamas Europos Sąjungos (ES) lygiu.  „Vasario mėnesio pabaigoje ES  pratęsė sankcijas Baltarusijai, kurios taikomos ir baltarusiškoms trąšoms.

Vidurio Lietuvoje įsikūrę Kėdainiai tampa traukos centru ne tik vietinėms kompanijoms, bet ir užsienio investuotojams. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pastebi, kad šalies kontekste Kėdainiai atrodo ypač gerai: čia kuriasi užsienio įmonės, o vietiniai verslai didelę dalį produkcijos eksportuoja. Tuo metu Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis akcentuoja bendradarbiavimo tarp verslo ir institucijų svarbą regiono sėkmei.

Kovo 31 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Plačiau – pranešime spaudai.

Artėjant Velykos daugelis skuba tvarkyti namus, valyti langus ir ruoštis šventiniam stalui. Tačiau kyla klausimas – ar pakanka išorinio pasiruošimo, jei pamirštame vidinį apsivalymą? Vis dažniau kalbama apie tai, kad tikroji šios šventės prasmė slypi ne tik tradicijose, bet ir gebėjime atsigręžti į save, įvertinti savo veiksmus ir santykius su kitais.

 Penktadienį sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė lankosi Anykščiuose, kur susitinka su savivaldybės vadovais bei vietos sveikatos priežiūros įstaigų atstovais aptarti aktualių sveikatos apsaugos sistemos klausimų.  Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), šis vizitas skirtas tiesioginiam dialogui su Anykščių krašto medikų bendruomene ir savivaldos atstovais.

Klaipėdoje fiksuotas įžūlus sukčiavimo atvejis: dvi skaitliukų tikrintojomis apsimetusios moterys iš garbaus amžiaus klaipėdietės išviliojo ir pavogė 1650 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės ir dar kartą primygtinai ragina gyventojus neįsileisti nepažįstamų asmenų bei kritiškai vertinti bet kokius netikėtus vizitus.

Penktadienį baigėsi savaitę trukusios Didžiosios kunigaikštienės ulonų bataliono būrių vertinamosios lauko taktikos pratybos „Ulono skydas“, kurių metu buvo vertinamas bataliono pasirengimas vykdyti gynybos ir kitas operacijas, pasitelkiant pajėgumus iš rezervo.  Pasak Lietuvos kariuomenės, pratybose dalyvavo profesinės karo tarnybos ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariai bei žinių ir įgūdžių atnaujinti atvykę aktyviojo rezervo kariai.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianisas Kučinskis sako, kad šiuo metu ne laikas Lietuvai siūlyti politines nuolaidas Minskui. Taip jis kalbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai Johnui Coale'ui paraginus Lietuvą surengti dvišalį politinį susitikimą su Baltarusija.

Viešumoje kilus klausimams dėl premjerės Ingos Ruginienės ir jos šeimos grįžimo iš Italijos į Lietuvą lėktuvu „Spartan“, kariuomenė teigia, jog iš Vyriausybės kanceliarijos sulaukė prašymo skirti orlaivį visai kelionei. Kadangi jis buvo užimtas, galėjo tik parskraidinti delegaciją namo – tiesa, dėl to dieną turėjo užsilaikyti Italijoje.  „Iš Vyriausybės kanceliarijos buvo gautas užklausimas dėl orlaivio skyrimo kovo 7-8 dienomis.

Nors laikrodžių persukimas du kartus per metus daugeliui – jau įprasta rutina, mokslininkai vis dažniau abejoja, ar ji vis dar pagrįsta. Kiekvienąkart artėjant laikrodžių persukimui sustiprėja diskusijos, kad ši sistema pasenusi, nauda menka ir neatitinka to, ką šiandien žinome apie žmogaus biologinius ritmus. Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad dialogas su Baltarusija gali būti užmegztas tik Minskui pademonstravus norą puoselėti kaimyniškus ryšius, tačiau šiuo metu tokių signalų iš jų pusės nėra matoma. „Dialogai, galimybės atsiranda tuomet, kuomet kita pusė pademonstruoja gerą norą puoselėti kiek tai yra įmanoma, žinoma, kaimyniškus ryšius“, – penktadienį Prezidentūros pasidalintame vaizdo įraše sakė G. Nausėda.