Aktualijos

Lietuvoje negerėjant COVID-19 situacijai, Seimas kol kas turėtų dirbti nuotoliniu būdu, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji teigė siūlysianti Seimo valdybai, kad kitą savaitę parlamento posėdžiai taip pat vyktų nuotoliniu būdu. „Mes, žinoma, vertinsime ir tai, ar darbotvarkėje atsiras vienas ar kitas klausimas, kuriam būtina gyvai susirinkti į posėdį.

Lietuvos Vyriausybė antradienį paskelbė nesvarstanti stabdyti skiepijimo nuo COVID-19 prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. Profesorius Vytautas Kasiulevičius antrina ir sako, kodėl toks sprendimas yra teisingas. Kaip rašė profesorius, „AstraZeneca“ vakcina turėtų būti naudojama toliau. Pasak V. Kasiulevičiaus,  trombozę gali sukelti koronavirusinė infekcija, tačiau net ir šiuo atveju tokia problema yra išsprendžiama vaistų pagalba.

Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su Tolminkiemio gimnazijos statybos darbų konkurso laimėtoja – bendrove „Jungtiniai projektai“, rašoma pranešime spaudai. Parengti darbo projektą ir pastatyti mokyklą  „Jungtiniai projektai“ įsipareigojo už 16 mln. 967 tūkst. Eur su PVM. Darbų terminas – 15 mėnesių. Planuojama, kad apie 1000 jaunųjų Pilaitės gyventojų į pamokas naujoje, studijos „DO Architects“ suprojektuotoje, mokykloje bus pakviesti jau 2022 m. Rugsėjo 1-ąją.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo 70 iki 79-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3416 žmonių.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 628 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 6725 molekuliniai (PGR) ir 1277 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 230 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,7 procento.

Lietuvos Vyriausybė nesvarsto galimybės stabdyti skiepijimo nuo COVID-19 visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat neatsisako sumanymo skiepytis šia vakcina, teigia jo patarėja. „Žinoma, kokios galėtų būtų abejonės“, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė. G. Nausėda kovo pradžioje teigė esąs pasirengęs skiepytis „AstraZenecos“ vakcina, kai ateis jo eilė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę planuoja vykti pirmojo pokarantininio vizito į užsienį, jis numatytas į Ukrainą. Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, šis vizitas planuotas praėjusių metų pabaigoje, bet dėl COVID-19 plitimo jį teko atidėti. „Prezidentas džiaugiasi, kad turės galimybę aplankyti Ukrainą, išreikšti Lietuvos paramą Ukrainos euroatlantinei integracijai. Tai bus pagrindinė jo žinia šito vizito metu.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad karantinas balandį bus pratęstas. „Nutarimas galioja iki kovo 31 dienos. Nė kiek neabejoju, kad nutarimą reikės pratęsti“, – antradienį LRT radijui sakė ji. „Kokiomis sąlygomis, didžiąja dalimi priklausys nuo to, kaip atrodys situacija šiomis savaitėmis“, – tvirtino ji. Pasak I. Šimonytės, kitą savaitę planuojama grąžinti pradinukus į mokyklas, o tai didina riziką, kad sergamumas koronavirusu augs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį ketina atversti  „Zero live show“ reklamos Turgelių bažnyčioje bylą.  Šią bylą LAT turėjo pradėti nagrinėti dar pernai rudenį, tačiau dėl karantino pirmasis posėdis buvo atidėtas.  Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 metų spalį už reklamą aktoriams Vitalijui Cololo, Mindaugui Papinigiui ir Ainiui Storpirščiui skyrė 1 tūkst. eurų baudas, o režisieriui Emiliui Vėlyviui – 2 tūkst. eurų bauda.

Seimui antradienį turėtų būti pateiktos įstatymo pataisos dėl žurnalistų teisės neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. Anot projekto autorių, priėmus įstatymų paketą, neatlygintinai žurnalistams teikiamų duomenų apimtis išsiplėstų, būtų teikiami ir istoriniai duomenys. Žurnalistai teisės gauti duomenis netektų, jei padarytų rimtus profesinės etikos pažeidimus. Šiuo metu žurnalistų teisė gauti duomenis reguliuojama poįstatyminiais aktais.

Po tris mėnesius galiojusio draudimo nuo antradienio panaikinti judėjimo ribojimai didžiojoje Lietuvos dalyje. Tačiau, Vyriausybės sprendimu, iki mėnesio pabaigos laisvai keliauti negalės dar 16 savivaldybių gyventojai.

Skandinavijos šalims sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina daugelis tautiečių sunerimo, ar ji saugi? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad toks sprendimas yra daugiau politinis. Profesorę kalbino žurnalistas Artūras Anužis. Ponia Žvirbliene, praėjusią savaitę žmonėms kilo nemažai nerimo, kada išgirdo, kad Skandinavijos šalys – Danija, Norvegija – laikinai stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Gyventojai sako, kad nors šiemet upių tėvas iš ledo gniaužtų vaduojasi ramiai, tačiau besigrūdantys ledai kiek gąsdina. Nemune ties Birštonu prasideda ledonešis, šio reginio gyventojai sako itin laukę ir visi skuba į upės pakrantę pasigrožėti kerinčiais vaizdais: „Specialiai ėjau prieš dvi valandas ir dar nieks nėjo, buvo lygiai pusė dvylikos ir dar nieks nebuvo pajudėję.“ „Aš kaip birštonietė tai labai labai grožiuosi Birštono gamta.

Prie kovo 15 d. atidarytų ne maisto prekių parduotuvių jau tįsta ilgos eilės. Tris mėnesius negalėję apsipirkti savo mėgstamose parduotuvėse, žmonės šąla lauke eilėse po dvi ir daugiau valandų. Beje, šiandien jau atsiveria ne tik daugiau parduotuvių, bet ir muziejai, galerijos. Lankytojų jau laukia ir Gedimino pilies bokštas. „Žinokit tikrai nervuoja, eilė lėtai juda.

Visą savaitę iki pat sekmadienio sutemus aktoriai iki paryčių budės teatro fojė. Teatralizuotoje erdvėje įsikurs skirtingų kartų aktoriai, o juos praeiviams bus galima stebėti tiesiog pro vitrininius langus iš gatvės. Ima temti, o Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro languose sužiba šviesos. Pro vitrininius langus į panevėžiečius lyg nuo scenos žvelgia aktorė Toma Razmislavičiūtė – Juodė.

Kuršėniškiams niekaip nepavyksta iš parko išvaikyti jame daugybę metų gyvenančių kovų. Buvo bandyta paukščius vaikyti sirenomis, šaudyti, naikinti jų lizdus, tačiau šios priemonės apčiuopiamų rezultatų nedavė. Pastaruoju metu varninius paukščius gąsdino ereliai, matydami plėšrūnus, kovai iš parko pasitraukdavo, tačiau netrukus vėl grįždavo. O štai šiandien – paskutinė diena iki rugpjūčio, kai yra leidžiama vaikyti paukščius, nes dabar prasideda perėjimo ir jauniklių auginimo metas.

Vyriausybė švelnina karantiną: nuo rytojaus naikinami judėjimo ribojimai didžiojoje dalyje savivaldybių. 16-oje likusiųjų, tarp kurių ir Vilniaus, Klaipėda, Panevėžys ar Nida, gyventojams lieka galioti griežtesnės taisyklės.  Laisvinimų nesulaukusių savivaldybių merai įpykę – aiškina, kad ribojimams prasmės nebemato. Vyriausybė atverti visos Lietuvos kelionėms neskuba dėl koronaviruso mutacijos. Valdžia baiminasi, kad po šalį gali pasklisti sparčiau plintanti britiškoji atmaina.

Energetikos ministras jau šią savaitę žada susitikti su kaimynais latviais bei Europos Komisija ir derėtis, kad elektra iš Astravo per Latviją nepatektų į Lietuvą. Astravo elektros klausimą aptarė ir Prezidentūroje susirinkusi Valstybės gynimo taryba. Tiesa, ji pabrėžia, kad Lietuva kuo greičiau turėtų pradėti reikiamą elektros kiekį gamintis savarankiškai. Į Valstybės gynimo tarybos posėdį susirinkusių valdžios atstovų ir kariuomenės vado akiratyje – Astravo jėgainės problemos.

Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra kertinis migracijos suvaldymo elementas, todėl ES reikia stiprių ir efektyvių atskiroms trečiosioms šalims pritaikytų partnerysčių, sako užsienio reikalų viceministras.  Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, migracija visų pirma turi būti valdoma prie jos ištakų, reaguojant į migracijos priežastis kilmės šalyse.

Sostinėje duris atvėrė dar dvi ugdymo įstaigos – į klases jose atskubėjo beveik 800 pradinukų. Nuo kovo 15 d. galėjo atsidaryti dar apie 60 mokyklų, visgi to padaryti jos nespėjo. Pedagogai sako, kad rajonuose vaikų grįžimą į mokyklas temdo tėvų baimė testuotis kaupinių metodu. Valdžia jau rengia planą, kaip į klases grąžinti visus šalies pradinukus. Sostinės Baltupių progimnazijos pradinukai po trijų mėnesių pertraukos pagaliau grįžo į mokyklą.

Vyriausybei nusprendus atlaisvinti judėjimą tik dalyje savivaldybių, jų merai kritikuoja pasirinktus kriterijus ir sako nemanantys, kad ribojimai duos norimų rezultatų.  „Lūkestis visada buvo vieningos, vienos Lietuvos. Kadangi visiems vienu metu gyvenimas tapo sunkesnis ir suparalyžiuotas labiau, ribojimai atsirado visiems, gal buvo lūkestis, kad visiems jie vieną dieną ir išnyks.

Kone viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių verslo sričių – maitinimo įstaigos. Joms šiuo metu leidžiama teikti tik maisto išsinešti paslaugą. Tačiau verslininkai jau šaukiasi pagalbos iš paskutiniųjų – toks darbas labiau padeda nepamiršti, kaip rankoje laikyti peilį, o ne užsidirbti. Spėjama, kad jei netrukus nebus atlaisvinta maitinimo įstaigų veikla, rytojaus sulauks toli gražu ne visi.

Nuo antradienio, kai judėjimo ribojimai bus taikomi šešiolikoje savivaldybių, policija žada taikyti panašias kontrolės priemonės, kokios veikia šiuo metu, tranzitu bus galima vykti aplinkkeliais, nekertant miestų, BNS informavo ministerijos ir policijos atstovai. „Stacionarių postų nuolatinių 24/7 nebus, bet bus savivaldybėse sustiprinta kontrolė, tie postai gali atsirasti bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Seimo narė Evelina Dobrovolska kartu su įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupe įregistravo Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas, kuriomis dalis atsakomybės už neapykantos nusikaltimus yra perkeliama į administracinių nusižengimų kodeksą. Taip pat teikiamas siūlymas praplėsti neapykantos kurstymo ar diskriminacijos požymius, įtraukiant odos spalvą, etninę kilmę, pilietybę bei lytinę tapatybę. „Saviraiškos laisvė nedera su neapykantos kurstymu.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių vadovai kiekvieną pavasarį laužo galvas, kaip susidoroti su didžiuoju sezoniniu iššūkiu: pavasarį daugiau nei trečdaliu išaugančiu transporto priemonių srautu, apgulančiu TA stotis. Šiais metais – ypač sostinėje – padėtis dar keblesnė, nes papildomų rūpesčių sukėlė ir sausį bei vasarį pandemijos nulemtos darbo krūvio korekcijos, ir sutrikimai patikros linijų įrangos gamintojų Vokietijoje veikloje, ir specifiniai teisės aktų reikalavimai.

Pirmadienį prezidentūroje vykusiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo iškelti keturi pagrindiniai tikslai, siekiant apsaugoti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis nuo nesaugios elektros patekimo iš Astravo ir kitų šalių. Kaip patvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys, Astravo elektra ir toliau patenka į Baltijos šalis, o to kaltininkas gali būti Rusijos energetikos įmonė.

Vairuotojus siutina Vilniaus Tuskulėnų gatvėje esantis greičio matuoklis.  Žmonės pasakoja, kad įrenginys fotografuoja kone visas pravažiuojančias transporto priemones, negana to, neseniai toje vietoje dar buvo ir beveik perpus sumažintas leistinas greitis. Vilniečiai bijo gresiančių baudų, o šalia gyvenantys dar skundžiasi ir nesiliaujančiu mirksėjimu. „Pleškina kaip išprotėjęs“, – socialiniuose tinkluose skundžiasi žmonės.

Lietuvos statistikos departamentas kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vyriausybės strateginės analizės centru parengė naują švieslentę. Joje skelbiami paramos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos, rodikliai. „Bendradarbiaudamos institucijos gali sukurti vartotojams naujų ir patogių įrankių analizuoti statistinius duomenis.

Nuo pirmadienio dalyje Lietuvos savivaldybių pradinukams leidžiama grįžti į mokyklas. Vilniuje šią savaitę jau veiks keturios ugdymo įstaigos, planuose – dar šešios. Tačiau ne visi didmiesčiai į pradinukų grįžimą žiūri taip optimistiškai. Pavyzdžiui, Klaipėda sako būsianti atsargesnė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, kovo 8-14 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi kelių eismo taisyklių, rašoma pranešime spaudai. Per savaitę Kelių patrulių kuopos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 480 greičio viršijimo atvejų.  Trečiadienį, kovo 10 d., 08.20 val.

Dar kelioms mokykloms pirmadienį atvėrus duris pradinukams, grįžimas į klases primena Rugsėjo 1-ąją, o tėvai sako jaučiantys didelį palengvėjimą, nors jį ir temdo nerimas dėl galimos trečiosios koronaviruso bangos. Ekspertai perspėja, kad užsitęsęs nuotolinis mokymas labai pablogino vaikų psichologinę ir fizinę būklę – daug vaikų nutuko ir tapo dar labiau priklausomi nuo išmaniųjų renginių ekranų.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje COVID-19 nustatyta dviem moksleiviams, informavo mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Individualiai moksleiviai tirti po to, kai savaitgalį pranešta apie du teigiamus kaupinių atsakymus. Iš viso tirti 167 kaupiniai, likusiųjų atsakymai – neigiami.

Prezidentas Gitanas Nausėda pastarosiomis savaitėmis dažnai patenka į diskusijų sūkurį. Jo pasakymas, kad stoja į kritikuojamo kunigo Toliato pusę sulaukė priekaištų dėl visuomenės skaldymo, prezidento komandą paliko dalis patarėjų, o tai ne pirmas kartas, kai byra G. Nausėdos komanda, kurią jis pats prieš kadencijos pradžią įvardijo kaip itin stiprią.

Daliai Europos valstybių stabdant skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, nuogąstavimai dėl vakcinos saugumo pasigirdo ir Lietuvoje. Kai kurios šalys nutarė nutraukti skiepijimą šia vakcina iki kol tikrinama, ar vakcina gali būti susijusi su pranešimais apie po skiepo susidariusius kraujo krešulius.

Vietos naujam kariniam poligonui bus ieškoma ne tik vakarinėje Lietuvos dalyje, bet visoje šalies teritorijoje. Dėl to susitarė krašto apsaugos ir aplinkos ministrai Arvydas Anušauskas bei Simonas Gentvilas, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Poligono alternatyvų paieškai Krašto apsaugos ministerija balandžio pabaigoje skelbs naują galimybių studijos konkursą.

Metų pradžioje Lietuvoje buvo virš milijono pensijų gavėjų. Jau nuo sausio daugumai jų pradėtos mokėti didesnės pensijos. Naujovių sulaukė išankstinių senatvės pensijų gavėjai. Atnaujintos pensijos jau mokamos tiems socialinio draudimo pensijų gavėjams, kurie pernai dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo stažo bei pensijos apskaitos vienetų, rašoma pranešime spaudai. Daugeliui tokių gavėjų pensijos didėja – pokytis priklauso nuo pernai gauto darbo užmokesčio ir „Sodros“ įmokų.

Socialiniuose tinkluose ir toliau koronaviruso neigėjai siaučia platindami įvairią informaciją. „Facebook“ plinta vaizdo įrašas, kuriame vyriškis automobiliu atvyksta į Lietuvą, pasienyje filmuoja Valstybės sienos apsaugos pareigūnę, klausinėja, ar jam nereikia pateikti neigiamo koronaviruso testo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikina, kad savo transporto priemone į Lietuvą atvykstantiems asmenims taikomos išimtys – Covid testą jie gali atlikti jau Lietuvoje.

Veterinarijos gydytojai jau praneša apie pirmuosius nuo erkių platinamų ligų nugaišusius gyvūnus. O užsikrėtusių skaičiai auga kasdien. Žmonės nesitiki, kad erkės jau pabudusios ir pavojingos, tad dar nesaugo nei savęs, nei augintinių. O specialistai įspėja, jei šie parazitai jau kanda gyvūnams, greitai pasipils pranešimų ir apie žmonių negalavimus.  Septynerių metų Sibiro haskių veislės kalytę Dorą šeimininkas veda pakartotinei specialistų apžiūrai. Dora jau guvi.

Ieškodami, iš kur į Salantų miestelio tvenkinį nuotekų grioviu kelias dienas tekėjo dyzelinas, specialistai aptiko ne tik teršalų šaltinį po žeme užkastoje talpoje. Šalia jos darbininkai iškasė dar 14 tokių ir iš jų išpumpavo 6 tonas naftos produktų. Toje pačioje sodyboje, aplinkosaugininkai rado 48 šarminius akumuliatorius bei dar gausybę daiktų. Kaimynai pasakoja, kad jau miręs sodybos savininkas visą šį turtą parsigabeno iš senos sovietų karinės bazės.

Būrys draugų ir artimųjų savaitgalį Kaune į paskutinę kelionę išlydėjo 61 metų iškilų Kauno krašto politiką, miškininką, medžiotoją Joną Mačiulį. Buvę kolegos ir draugai negailėjo gerų žodžių bei vadino vyrą tikru šviesuoliu, pavyzdžiu visiems aplink. J. Mačiulį mirtis ištiko staiga, kai jis su žmona lankėsi sodyboje. Manoma, kad vyrą pakirto širdies smūgis. Pačiais gražiausiais žodžiais apie mylimą tėvą pasidalino sūnus, žinomas krepšininkas Jonas Mačiulis.

Pasieniečiai praėjusią savaitę patikrino per 2,4 tūkst. iš Lenkijos į Lietuvą vykusių asmenų, daugiau nei trečdalis jų nebuvo iš anksto užpildę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) anketų, pirmadienį informavo Vidaus reikalų ministerija. Pasak ministerijos, praėjusią savaitę patikrinus 2428 asmenis, 958 iš jų (39 proc.) neturėjo patvirtinimų, jog iš anksto užpildė anketą – vadinamųjų QR kodų.

Lietuviai randa būdų kaip ir kur prasiblaškyti ir paganyti akis. Vilkaviškio rajone surengta netradicinė paroda. Paežerių dvaro langai virto kone meno kūriniais – iškabinti karpiniai. Vilkaviškiečiai džiaugiasi tokia idėja. Sako, yra bent kur sielą atgaivinti. Dvi vilkaviškietės, saulėtą dieną išėjo pasivaikščioti ir nepraleido progos pasigrožėti netoli Vilkaviškio stovinčio Paežerių dvaro langais. Jie paversti savotiška galerija: „Ir jau nebe pirmą kartą. Na, puiki paroda.

Praėjusią savaitę dėl karantino reikalavimų pažeidimų policija nubaudė 937 žmones, BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Policijos duomenimis, tai mažiausias pažeidimų skaičius per savaitę šiais metais. Nuo sausio pradžios kas savaitę buvo fiksuojama daugiau nei tūkstantis pažeidimų, didžiausias skaičius jų nustatytas trečiąją sausio savaitę – daugiau kaip 1,6 tūkstančio.

Užsikrėtimų koronavirusu mažėjimas yra sustojęs ir po truputį vėl kyla. Šalyje pradėjo plisti britiškoji koronaviruso atmaina, kurios plitimas rodo, kad prielaidų situacijos gerėjimui – nėra. Koronaviruso situacijos Lietuvoje apžvalgą Vyriausybės posėdyje pirmadienį pristatė Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupės projektų vadovas, duomenų analitikas Aistis Šimaitis.

Nuo antradienio Lietuvos gyventojai galės laisvai judėti tarp daugumos šalies savivaldybių, tačiau judėjimo ribojimas pratęstas šešiolikoje savivaldybių. Tarp jų – Vilniaus miestas ir rajonas, Klaipėda, Panevėžio miestas ir rajonas.  Vyriausybė nusprendė, kad ribojimas bus taikomas toms savivaldybėms, kur per pastarąsias 14 dienų sergamumas Covid-19 viršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvių archeologai ir Oksfordo mokslininkai ėmėsi neeilinio tyrimo: ar vienintelė lietuviška šunų veislė – lietuvių skalikai – yra giminingi prieš daugiau nei 300 metų ar netgi anksčiau su didikais medžiojusiems jų protėviams. Šiam tikslui pasitarnavo ir archeologinių tyrimų metu aptikti šunų kaulai, ir dabartinių skalikų kraujo ėminiai. Pirmajame tokio masto tyrime mokslininkai tikisi išsiaiškinti ir daugiau informacijos apie viduramžių ir vėlesnių laikų šunis.

Vos įsigaliojus galimybei uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose, rūkorių kaimynai siunčia savivaldybėms prašymus. Be to, jau skelbiama, kuriuose daugiabučiuose yra draudžiama rūkyti. Oficialiame dokumente skelbiamos kelios dešimtys skirtingų gatvių pavadinimų, kur bus draudžiama rūkyti iš daugiabučių balkonų.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 249 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 2895 molekuliniai (PGR) ir 219 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 223,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.