Aktualijos

Ketvirtadienį Rusijos ambasados atstovui buvo įteikta griežto protesto nota dėl Velykų laikotarpiu vykdytų išpuolių prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą, skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM).  „Balandžio 9 d. į URM iškviestas Rusijos ambasados atstovas, kuriam įteikta griežto protesto nota dėl Velykų laikotarpiu vykdytų intensyvių išpuolių prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą“, – teigiama pranešime.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo – prokuratūra sako, kad per ikiteisminį tyrimą buvo gauta duomenų apie galimą politiko kyšininkavimą. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, jog prokurorės rašte yra minima 51 tūkst. eurų suma.  „Yra prašymas Seimui sutikti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Premjerė Inga Ruginienė Azerbaidžane ketvirtadienį susitikusi su prezidentu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu), ministru pirmininku Ali Asadovu, parlamento pirmininke Sahiba Gafarova aptarė šalių ekonominius ryšius ir saugumą. I. Ruginienės teigimu, Lietuva remia glaudesnius ES ir Azerbaidžano ryšius, siekiant stiprinti saugumą, stabilumą ir ekonominę gerovę abiem pusėms, o energetinis bendradarbiavimas yra vienas iš pagrindinių prioritetų.

 Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, jog generalinės prokurorės kreipimasis dėl parlamentaro, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo numatomas antradienį vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje. „Mes numatę įtraukti į antradienio Seimo posėdžio darbotvarkę“, – žurnalistams Seime teigė parlamento vadovas.

Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei išsiuntus kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo, partijos vicepirmininkas Lukas Savickas tikisi, jog demokratų valdybos posėdis bus sušauktas penktadienį. Pasak jo, posėdžio metu bus nuspręsta, kas laikinai perims vadovavimą partijai.  „Tai yra žinia, kuri yra sunki visai demokratų bendruomenei.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį baigė Kairių karinio miestelio rangovo kvalifikacinę atranką, iš penkių kandidatų pirminius siūlymus gauti planuoja vasaros pradžioje. Kaip pranešė KAM, laimėtojas bus nustatytas pagal kainos ir kokybės santykio kriterijų, rangos sutartį planuojama pasirašyti iki šių metų pabaigos. „Kairiuose kuriamas karinis miestelis – tai investicija į Lietuvos saugumą ir mūsų kariuomenės kovinę galią.

Lietuva visuomet buvo teisi kalbėdama apie Rusijos grėsmę, sako Vokietijos Bundestago pirmininkė Julia Klockner. „Jūs visą laiką buvote teisūs, kas liečia Rusiją. 2022-aisiais metais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jūs iš karto supratote, kad Europos ateitis bus sprendžiama Ukrainoje“, – Seimo plenariniame posėdyje ketvirtadienį sakė politikė. „Lietuviai supranta, kad Rusija nesustos. Ir kad (Rusijos prezidentas Vladimiras – BNS) Putinas turi būti sustabdytas Ukrainoje.

Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei išsiuntus kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo, politikas sako, kad sustabdys narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“, o dėl imuniteto atsisakymo dar spręs. Seimo nario mandato atsisakyti neketina.  „Žingsniai bus, kas numatyta mūsų partijos įstatuose – susistabdysiu narystę partijoje ir toliau ginsiuosi teisinėmis priemonėmis“, – Eltai komentavo jis.

Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei išsiuntus kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo, šios politinės jėgos vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius teigia, kad S. Skvernelis turės suspenduoti savo narystę partijoje.

Parlamento vadovas Juozas Olekas ketvirtadienį susitiko su Lietuvoje viešinčia Vokietijos Bundestago pirmininke Julia Klöckner. Susitikime valstybių parlamentų vadovai aptarė dvišalius santykius, ekonominį bendradarbiavimą,  taip pat aptarė saugumo ir gynybos bei kitus klausimus. J. Olekas pabrėžė glaudžius politinius ryšius su Vokietijos politinius ryšius ir jos lyderystę užtikrinant saugumą Europoje ir Baltijos jūros regione.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, ketvirtadienį vykusio posėdžio metu įveikė pirmąjį balsavimą Seime.  Už projektą balsavo 76 Seimo nariai, 8 parlamentarai pasisakė prieš, o dar 12 susilaikė.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė prašys Seimo panaikinti parlamentaro Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę. „Generalinė prokurorė N. Grunskienė šiandien pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Seimo nario S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo“, – ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. S. Skvernelio neliečiamybę siekiama naikinti norint jam pareikšti įtarimus.

Savivaldybės už jų lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skyrimą galės imti vienkartinę rinkliavą, kurios dydį nustatys savivaldybės tarybos. Ketvirtadienį už tokią galimybę savivaldybėms suteiksiančias Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 23 parlamentarai.

Uždengus Kazokiškių sąvartyne sukauptų 14 tūkst. tonų pusiau degių atliekų, skleidžiama tarša sumažėjo, tačiau toliau ieškoma jos šaltinio, sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. „Mano žiniomis, kaupas šiuo metu yra sulygintas ir uždengtas. Visos tos atliekos, kurios buvo vežamos iš „Energesman“, dabar yra tiesiog uždengtos ir, mano žiniomis, tie kvapai (…) yra sumažėję. Tačiau vis dar ieškoma (taršos – ELTA) šaltinio“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime sakė jis.

 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos(LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė smerkia valdančiųjų siūlymą papildyti naująjį visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų projektą nuostata, jog LRT vykdytų Vyriausybės pavedimus.  „Šis pasiūlymas – tai valdančiųjų tramdomieji marškiniai, skirti LRT“, – pranešime cituojama M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

2026 m. balandžio 10 dieną ir visą naktį pasaulyje vyks per 250 geografiją populiarinančių renginių. Juose geografijos entuziastai kviečia susipažinti su šiuo mokslu, jo metodais, tyrimais, požiūriais, geografų veiklomis ir karjeromis, nagrinėti aktualias pasaulio gamtos ir visuomenės problemas, žaismingai leisti laiką mėgaujantis įvairiausiomis geografijos tiekiamomis naudomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas padidino baudas už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams ir trukdymą jiems atlikti savo profesines pareigas.  Įsigaliojus ketvirtadienį priimtoms Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, už pirmą kartą padarytą tokį pažeidimą grės nuo 60 iki 300 eurų siekianti bauda, o už pakartotinį administracinį nusižengimą – nuo 300 iki 600 eurų. Tokia atsakomybė bus taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai posėdžio metu aptariant protesto akcijas dėl naujųjų visuomeninio transliuotojo pataisų, už posėdžių salės susirinko keliasdešimt LRT žurnalistų ir darbuotojų. Jie bandė patekti į posėdį ir išsakyti savo poziciją. Tačiau LRT taryba galiausiai nusprendė šio klausimo nenagrinėti. „Jeigu svarstomas šitas klausimas, ar galima apskritai eteryje reikšti savo nuomonę ir patylėti, tai mes irgi norime sudalyvauti.

Vilniaus apskrities policija ieško antradienį įvykusios tragiškos avarijos liudytojų — per šią avariją Pramonės gatvėje žuvo 17-metis keleivis. Eismo nelaimė įvyko apie 16 val. Naujosios Vilnios rajone, Pramonės gatvėje. Kaip skelbė policija, automobilis „BMW 330“, vairuojamas jaunuolio (gim. 2007 m.), nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu kroviniu automobiliu „DAIMLER CHRYSLER 4143“, kurį vairavo vyras (gim.

Pasitraukimo iš II pensijų pakopos galimybė ir toliau kelia daug diskusijų – vieniems tai atrodo kaip ilgai laukta proga susigrąžinti dalį lėšų, kitiems – sprendimas, galintis turėti rimtų pasekmių ateityje. Augant gyventojų susidomėjimui, vis dažniau svarstoma, ar verta atsisakyti kaupimo ir rinktis didesnes pajamas šiandien, ar vis dėlto išlaikyti ilgalaikį finansinį saugumą.

Siekdama sumažinti pažeidžiamų gyventojų išlaidas už elektrą, Energetikos ministerija viešai konsultacijai pateikė Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, numatančius paprastesnį jų perėjimą prie pigesnio visuomeninio elektros tiekimo. Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 412 tūkst. pažeidžiamų vartotojų, turinčių teisę į visuomeninį elektros energijos tiekimą mažesne kaina.  Vis dėlto šia galimybe, pasak jos, naudojasi tik apie 30 proc.

Pernai sumažėjo nuo seksualinio smurto nukentėjusių moterų ir mergaičių skaičius, tačiau statistika neatspindi tikrosios šių nusikaltimų situacijos, teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė.   Apie tai pareigūnė kalbėjo ketvirtadienį Seime surengtos diskusijos „Seksualinis smurtas Lietuvoje: statistika, praktika, teisinis reguliavimas“ metu.

Per savaitę Lietuvoje išaugo tiek mažmeninės, tiek didmeninės degalų kainos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak jos, mažmeninės benzino kainos padidėjo atitinkamai 0,9 proc., o dyzelino – 2,5 proc. Tuo metu didmeninės degalų kainos trečiadienį šoktelėjo 1–7 centais. Agentūros duomenimis, pirmadienį litras benzino šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,755 euro, o dyzelinas – 2,178 euro. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų išaugo iki 0,423 euro.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečią kartą parlamentui teiks kandidatą į Seimo kontrolierius. Šįkart jis pasirinko premjerės Ingos Ruginienės patarėjo teisininko Aleksandro Radčenkos kandidatūrą. Tai nurodoma J. Oleko pasirašytame potvarkyje. A. Radčenko patarinėjo ir premjerui Gintautui Paluckui, prieš tai – tuometinei Seimo pirmininkei liberalei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. A. Radčenko yra baigęs teisės magistro studijas Gdansko universitete, Lenkijoje.

Skelbiama, kad į Vilnių gegužę atvyksta euroskeptinėmis ir antiukrainietiškomis pažiūromis pasižymintis, radikalios dešinės partijos „Lenkijos karūnos konfederacija“ pirmininkas Grzegorzas Braunas. „Kviečiame į susitikimą su G. Braunu Vilniuje gegužės 1 d.“, – skelbiama partijos „Facebook“ paskyroje. „Lenkų parado Vilniuje išvakarėse susitikime ir pakalbėkime apie klausimus, kurie svarbūs lenkams – tiek gyvenantiems šalyje, tiek išsibarsčiusiems po visą pasaulį.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vadovui Donaldui Trumpui reiškiant nusivylimą dėl dalies NATO šalių laikysenos konflikto Irane atžvilgiu, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako – Lietuva tarp šių valstybių nėra minima. Todėl, pasak ministro, bent kol kas mažinti dislokuotų karių skaičiaus šalyje Jungtinės Valstijos neplanuoja.

Didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką išleistą kuro rezervo dalį galės atkurti vėliau, kai naftos kainos rinkoje bus mažesnės, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai yra komercinis rezervas, kurį atstatyti bendrovė turi įprastą terminą, bet dėl neįprastų aplinkybių tas terminas, tikėtina, bus pratęstas ir galės jį atstatyti tada, kai naftos kainos nukris“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako – Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai yra teigiamai nusiteikę dėl ketvirtadienį teikiamų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų. Anot ministrės, projektas buvo pristatytas visoms parlamento frakcijoms.  „Aš pristačiau įstatymo projektą visose frakcijose ir aptariau su frakcijų vadovais, partijų pirmininkais. Socialdemokratų frakcijoje nuotaikos yra pozityvios, Seimo nariai turėjo klausimų.

Šalies degalines nuo trečiadienio įpareigojus teikti duomenis apie dienos degalų kainas, tačiau ne visoms tai padarius pirmą dieną, energetikos ministras sako, kad ketvirtadienį dar daugiau degalinių pateiks tokią informaciją.    „Vyko aktyvūs pokalbiai vakar (trečiadienį – BNS) su degalinių operatoriais, šiandien (ketvirtadienį – BNS) turėsime statistiką 14 val.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad socialdemokratai jo vadovaujamą partiją dažnai naudoja kaip spaudimo priemonę sudrausminti koalicijos partnerį „aušrietį“ Remigijų Žemaitaitį. „Mūsų partija dažnai naudojama kaip tam tikra spaudimo priemonė gerbiamam Remigijui Žemaitaičiui sudrausminti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė politikas. „Per dvejus metus turbūt jau šeštas kartas.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį Vilniuje susitiko su Šiaurės ministrų tarybos generaline sekretore Karen Ellemann. Susitikimo metu užsienio reikalų ministras pabrėžė siekiamybę plėsti Lietuvos institucijų koordinuotą veiklą Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) formate. „Ypač artimas Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas išlieka viena svarbiausių Lietuvos užsienio politikos krypčių.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigia, kad, siekiant amortizuoti besitęsiančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose padarinius verslui ir užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą, suformuotas 100 mln. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų fondas bendrovių apyvartinėms lėšoms. „Esminės priemonės, esminiai sprendiniai, kuriuos iškėlė ir ekosistema, žinoma, apyvartinės lėšos, jų trūkumas.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad socialdemokrato, parlamentaro Gintauto Palucko sutuoktinei Ilmai Paluckei pareikšti įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mįslingai užsimena apie politines kovas. „Skaičiau. Aš pasakyčiau nuomonę, bet bijau tą padaryti, nes jei tokie veiksmai vyksta žmonų atžvilgiu, tai keista.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, buvusiam Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui sutriko regėjimas, atliktos dvi operacijos. Apie tai ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė jo sūnus, rašytojas Vytautas V. Landsbergis. „Prieš porą savaičių tėvukui sutriko regėjimas. Po poros operacijų grįžom namo, laukia dar dvi. Gydytojai daug stebuklų nežada, mokomės gyventi kitaip“, – rašė jis.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kariuomenės atstovai NATO sąjungininkams pristatė Lietuvos gynybos pajėgumų vystymo ir modernizacijos planus. Kaip ketvirtadienį pranešė KAM, šią savaitę vykusių konsultacijų su sąjungininkais metu NATO gynybos planuotojai pateikė savo vertinimą, pabrėždami progresą įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus.

Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pernai uždirbo 7,2 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 60,9 proc. daugiau nei užpernai (4,5 mln. eurų). Telecentras per metus uždirbo 2,7 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau (1,2 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė įmonė. Vienintelei akcininkei valstybei įmonė šiemet išmokės 2,2 mln. eurų dividendų. Pernai Telecentras išmokėjo 1,2 mln. eurų dividendų.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju siūlo skirti Apeliacinio teismo teisėją Marių Bajorą.  Teisės aktų registre nutarimas dėl M. Bajoro teikimo į LAT teisėjus registruotas trečiadienį. Bajoro buvusios pareigos Kaip nurodoma M. Bajoro biografijoje, 2000-2001 m. jis dirbo bendrovės „Lietuvos energija“ juristu, 2001-2002 m. – Lietuvos vaiku ir jaunimo centro juristu.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad papildomai apmokestinti vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį, gaunamą dėl pasaulyje smarkiai pabrangusios naftos ir jos produktų, būtų sudėtingiau nei komercinių bankų.    „Su „Orlen Lietuva“ yra sudėtingiau šiek tiek negu su bankais – bankus labai aiškiai kontroliuoja Lietuvos bankas. Labai viskas aišku. „Orlen Lietuva“ yra tiesiog eilinė įmonė ir niekas jos nekontroliuoja.

Pirmieji iš II-os pensijų pakopos pasitraukę gyventojai iki balandžio 15 d. turėtų atgauti fonduose sukauptus pinigus. Visgi žmonės pastebi, kad nuo prašymo pateikimo iki realaus pinigų atgavimo datos, fonduose sukauptos lėšos sumažėjo šimtais ar net tūkstančiais eurų. Tarp praradusių pinigus yra ir politikų. O viešoje erdvėje pradėjo plisti siūlymai, ką daryti, kad sukauptos lėšos nesumažėtų.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar valdančiosios daugumos sprendimai pavesti Valstybės kontrolei (VK) atlikti neplanuotus auditus neprieštarauja Konstitucijai.  Parlamentarų grupė prašo KT įvertinti 2025 m. gruodžio Seimo nutarimą, kuriuo buvo pavesta VK atlikti 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti valstybinį auditą.

Parlamento pirmininkas Juozas Olekas teikia premjerės patarėjo teisės klausimais Aleksandro Radčenko kandidatūrą į Seimo kontrolierius. Tokį potvarkį J. Olekas registravo ketvirtadienį.  A. Radčenko šiuo metu dirba ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėju. Jis šias pareigas ėjo ir ekspremjero Gintauto Palucko komandoje. Teisininkas nuo 2021 m. dirbo buvusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen patarėjų komandoje, anksčiau buvo prezidento Gitano Nausėdos patarėju.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad dialogas dėl Lietuvos pagalbos Jungtinėms Valstijoms kare su Iranu buvo, o Vilnius kol kas nemato grėsmės, kad amerikiečiai išves savo karius iš regiono. Taip jis kalbėjo po to, kai trečiadienį po uždaro susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo Aljansą dėl sąjungininkų nenoro padėti kare su Iranu.

Ketvirtadienį Vilniaus centre protestuoti susirinko ūkininkai – dalija pieną ir siunčia aiškią žinią valdžiai. Jie sako atsidūrę ties išlikimo riba, nes už litrą pieno gauna vos kelioliką centų, o savikaina yra gerokai didesnė. Pasak jų, situacija tokia sudėtinga, kad kai kuriais atvejais produkciją paprasčiau atiduoti, nei parduoti. Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę ūkininkai apsirengę rausvais marškinėliais, rankose laiko plakatus.

Vilniaus apygardos teismas vilniečiui Aleksandrui Didenkai už pasikėsinimą nužudyti kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir neteisėtą disponavimą sprogmenimis skyrė subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Bylos duomenimis, 2025 metų balandį, nakties metu, prie vienos šeimos gyvenamojo namo kiemo vartų 1962 metais gimęs A. Didenka pritvirtino pramoninę gynybinę granatą, užpildytą sprogstamąja medžiaga trotilu.

Vilniaus policija sulaikė du sukčiavimu įtariamus asmenis, kurie, apsimetę skaitiklių keitimo darbuotojais ir pareigūnais, iš gyventojų apgaule viliojo pinigus. Pareigūnai ragina atsiliepti galimai nuo jų nukentėjusius asmenis. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str.

Vilniaus apygardos teismas pramoninę granatą prie namo kiemo siekusiam susprogdinti vilniečiui A. D. skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, pranešė prokuratūra. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, A. D. pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir neteisėto disponavimo. Realią laisvės atėmimo bausmę skyręs teismas taip pat nutarė, kad nuteistasis turės atlyginti ir nukentėjusios šeimos patirtą neturtinę žalą.

Ekspremjeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas „laikytųsi duoto žodžio“ ir svarsto kaip elgtis, jeigu jam būtų pareikšti teisiniai įtarimai, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Mindaugas Sinkevičius.  „Žodis buvo toks, kad jisai apsvarstymuose ir apmąstymuose, ką jisai darys jeigu generalinė prokurorė ateis į Seimą ir prašys panaikinti jo teisinę neliečiamybę. Jis yra svarstymuose kaip politikas, kaip asmuo, kaip lyderis, kaip buvęs premjeras turėtų elgtis.

Pernai kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių įsigijo apie 1,3 mln. gyventojų – tai yra beveik kas antras žmogus Lietuvoje. Apie pusei milijono iš jų valstybės lėšomis buvo apmokėta ne tik kompensuojamoji vaisto ar priemonės suma, bet ir priemoka. Ji padengta tais atvejais, kai gyventojai sukaupė kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelį arba jei priklausė toms visuomenės grupėms, kurioms priemoka padengiama.