Aktualijos

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse toliau blogėja situacija dėl koronaviruso. Lietuvoje per parą patvirtinti 3934 nauji koronaviruso atvejai ir 75 mirtys. Tai – didžiausias per parą patvirtintų atvejų skaičius. Apie rekordinius užsikrėtimų skaičius trečiadienį taip pat skelbia Latvija, Čekija, Jungtinė Karalystė. Vokietija ir JAV pranešė apie rekordinį mirčių skaičių. Parama verslui.

Antradienį užfiksuotos 78, o trečiadienį – 75 mirtys nuo koronaviruso. Sugriežtinti ribojimai įvesti, tačiau poveikio – jokio. Ko galime tikėtis artimiausiomis dienomis, kalbėjome su mokslininku, sveikatos tarybos nariu Vaidotu Zemliu–Balevičiumi. Laba diena, kaip vertinti išaugusį mirčių skaičių – ar tai vienetinis atvejis? O galbūt taip jau ir bus? Na, pamatysim po savaitės. Arba pamatysime per šią savaitę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovybė turi atsakyti už neapskaitytas mirtis, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Aš manau, kad vadovybė turi atsakyti už tai, kas yra“, – lrytas.lt trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė. Jos teigimu, NVSC vadovas privalo sutvarkyti procesus institucijoje taip, kad jie veiktų ir būtų pasiektas rezultatas.

Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad valstybės dabartiniai ir buvę vadovai, politikai turi rodyti pavyzdį skiepydamiesi nuo COVID-19. „Politikai ir valstybės vadovai, buvę vadovai turi rodyt pavyzdį, kad pasitiki vakcina, kad pasitiki mokslu ir šiuo išradimu kovoje su pandemija“, – lrt laidoje trečiadienį sakė D. Grybauskaitė. Ji taip pat teigė esanti pasirengusi skiepytis nuo koronaviruso net ir viešai.

Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad valstybinės ir su jomis susijusios įstaigos turės kaupti apsaugos priemonių nuo COVID-19 rezervą. Vyriausybė taip pat nustatė 30 dienų laikotarpį, kuriam subjektai privalės būti sukaupę apsaugos priemones, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jos teigimu, rezervą turės kaupti miestų ir rajonų savivaldybės.

Skaudi nelaimė Kaune – koronaviruso sukelti padariniai pražudė dar negimusį kūdikį. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje. Medikai sako, kad vos pavyko išgelbėti ir gimdyvę. Ir nors toks atvejis pirmasis, nėščiųjų, sergančių koronavirusu, vis daugėja. Virusui nusinešant vis daugiau lietuvių gyvybių, mūsų šalis atsidūrė dar vienos gėdingos statistikos viršūnėje – šiemet didesnis mirtingumas nei Lietuvoje buvo tik vienoje pasaulio valstybėje – Lesote, o ji yra Afrikoje.

Dūkšto seniūnijoje, Ignalinos rajone, net 13 vaikų auginanti tvarkinga rusų šeima per Kalėdas neteko namų. Ugnis iki pamatų sudegino sodybos gyvenamą namą ir gyvulių tvartą. Nors pagalbos ranką ištiesė seniūnija, kelios kaimo bendruomenės, padėti daiktais ir drabužiais suskubo pavieniai žmonės. Dūkšto seniūnas prašo atsiliepti ir tuos, kas galėtų šeimą paremti finansiškai.

Palangos savivaldybė trečiadienį pranešė, kad Naujųjų metų vakarą, siekiant išvengti susibūrimų, bus užtvertas Palangos tiltas. „Siekiant išvengti žmonių susibūrimų, jau rytoj, gruodžio 31 dieną, nuo 17 valandos bus užtvertas jūros tiltas“, – rašoma pranešime. Palangoje ir Šventojoje nuo 23 valandos porai valandų taip pat bus išjungtas eglių šventinis apšvietimas, atsisakyta ir fejerverkų.

Vilniaus apygardos teismas antradienį kaltais dėl kyšininkavimo klastojant lietuvių kalbos egzaminų rezultatus, norint gauti Lietuvos pilietybę, pripažino buvusią Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkę Aušrą Mažonienę ir kyšius jai davusius asmenis.  Kaip pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos direktorei A. Mažonienei teismas skyrė 50 tūkst. eurų baudą ir iš jos konfiskavo kaip kyšį gautus 900 eurų.

Dugne esantys Lietuvos sergamumo rodikliai pramušė dar gilesnę duobę. Beveik 4000 naujų COVID-19 atvejų per dieną tokie Kalėdų atgarsiai. Tai prasčiausias rezultatas nuo pat pandemijos pradžios. Nors kaimyninės valstybėse situacija geresnė nuo 2 iki 4 kartų, Latvija įveda dar griežtesnes priemones nei Lietuvą, naujų metų savaitgaliui skelbia komendanto valandą. Tuo metu Lietuvos Vyriausybė nutarė palaukti, apie ribojimų keitimą žada galvoti po Trijų karalių.

Didžioji Britanija patvirtino antrą vakciną nuo koronaviruso ir leido ją naudoti. Pasak šalies ministro pirmininko Boriso Johnsono, Oksfordo universiteto ir farmacijos įmonės „AstraZeneca“ sukurtas preparatas ne kas kita, kaip Didžios Britanijos mokslininkų triumfas. Britai skaičiuoja, kad užsitikrino užtektinai vakcinos dozių visiems savo šalies gyventojams. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis piktinasi, kad, esą kaltindama buvusią valdžią nesuvaldžius Covid-19 pandemijos, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieštarauja pati sau. „Kaip profesionalus šaškininkas suprantu, kad problema ne profesionalios šachmatininkės, Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atmintyje.

Dar prieš kurį laiką tiek ligoninių vadovai, tiek ministras skaičiavo, kad skaičiams nemažėjant sveikatos apsaugos sistemai iki „sprogimo“ liko tik kelios savaitės. Panašu, kad praėjus šventėms juodžiausias scenarijus nepasitvirtino ir persilaužimas siekiant išvengti sistemos kolapso, įvyko. Nors įtampos išlieka, saugikliu nuo sistemos perdegimo taps ir nedideliais kiekiais atkeliaujanti vakcina.

Lietuvos mokslų akademijos Covid-19 komisija išleido straipsnį, kuriame apžvelgiami viruso šaltiniai, jo plitimas ir valdymo sėkmingumas. Mokslininkų išvados patvirtina, jog liga šalyje kol kas plinta nevaldomai, vienintelė išeitis – ilgalaikis sugriežtintas karantinas, o grįžti į įprastą gyvenimą galėsime tik paskiepiję 60-70 proc. visų gyventojų.  „Covid-19 situacija Lietuvoje įgavo grėsmingą pobūdį.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Robertas Šarknickas pranešė, kad jam buvo liepta atlikti Covid-19 testą. Kaip rašė R. Šarknickas, Seimo posėdžių salėje ant jo stalo buvo aptikta koronaviruso dalelių. „Keistas rytas. Ką tik paskambino iš Seimo kanceliarijos, kad gruodžio 23 dieną Seimo posėdžių salėje ant mano stalo aptikta korono viruso dalelių, buvau paprašytas šiandien atlikti testą. Kol kas savijauta gera.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Farmacijos įstatymo pataisas, vaistininkų padėjėjams, arba farmakotechnikams leisiančias dirbti savarankiškai dar pustrečių metų – iki 2023-ųjų liepos.   Toks pereinamasis laikotarpis skirtas, kad būtų laiko suplanuoti valstybinį farmakotechnikų ir vaistininkų poreikį.  Pasak šalies vadovo, įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimas siejamas su beprecedente koronaviruso plitimo situacija šalyje.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pavedė Statistikos departamentui nuo kitų metų atlikti statistinį COVID-19 tyrimą. Statistinis tyrimas planuojamas 2021-aisiais, naudojant visus reikalingus administracinius duomenų šaltinius: valstybės ir žinybinius registrus, informacines sistemas ir dokumentus, kurie gali būti naudojami viešajam administravimui.

Trečiadienį Seimo narė, socialdemokratų frakcijos narė Vilija Targamadzė sužinojo, kad užsikrėtė koronavirusu. Kaip pranešė portalas 15min.lt, apie trečiadienį atlikto teigiamą Covid-19 rezultatą pranešė pati politikė. Seimo narė pridūrė, kad antradienį lankėsi Seime.

Po žiemos atostogų į mokyklų suolus galėtų grįžti ne tik vaikai tų tėvų, kurie priversti dirbti ne namuose, nes padeda suvaldant Covid-19 plitimą Lietuvoje. Anot švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės, individualiais atvejais dėl vaikų grįžimo į mokyklas turėtų spręsti savivaldybės.

Nors kaimynai latviai Naujiesiems metams įveda komendanto valandą, ministras Arūnas Dulkys teigia, kad apie tai kalbėti bus galima tik po sausio 6-osios. Apie tai paklaustas ministras visų pirma net juokavo, kad pamiršo klausimą, nes pasąmonė net blokuojanti sąvoką „karantinas“. Surimtėjęs ministras pabrėžė, kad kol kas norima profesionaliai įsitikinti, ar yra koks pozityvus poveikis tų priemonių, kurios buvo priimtos pastaruoju metu. „Mes norime laikytis nuoseklumo.

Žinomiems šeimos gydytojams Vytautui Kasiulevičiui bei Valerijui Morozovui socialiniuose tinkluose pranešus, kad jie Santaros klinikose sulaukė vakcinos nuo COVID-19, kai kurie medikai pasipiktino vakcinavimo eiliškumu. Kritikai sako, kad toks vakcinos paskirstymas yra neteisingas, nes šeimos gydytojai pagal prioritetinę tvarką dar neturėjo būti skiepijami.

Trečioji vakcinų siunta Lietuvą turėtų pasiekti sausio 4 d., panešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tai, jo teigimu, sausio pradžioje leis sėkmingai tęsti iškart po Kalėdų pradėtą vakcinaciją ir nereikės stumdytis, kas iš medikų skiepą gaus pirmesnis. „Jau turime gautą antrą siuntą, kuri laukia savo eigos, jos dokumentai sutvarkyti. Ir, naujausia žinia, kad po sausio 4 d. Lietuvą pasieks dar viena vakcinų siunta.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, jog Lietuva įsigytų beveik 1,4 mln. dozių COVID-19 vakcinų iš Vokietijos farmacijos bendrovės „CureVac“. Šių vakcinų pirkimą dar lapkritį svarstė kadenciją baigęs Ministrų kabinetas, tačiau, kaip trečiadienį nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, „dėl galimai techninės klaidos“ Vyriausybės protokole tuomet nebuvonurodyta, kad pritariama vakcinos dozių įsigijimui pagal nustatytas proporcijas, t.y. pagal vadinamąjį pro rata principą.

Sausio pirmąją galima atnaujinti skrydžius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Susisiekimas buvo apribotas dėl naujos Covid-19 atmainos plitimo grėsmės. Gruodžio pabaigoje skubiai sušauktame Vyriausybės posėdyje nuspręsta stabdyti visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės. Draudimas įsigaliojo nuo gruodžio 21 d. 04:00 val. ir truks iki gruodžio 31 d. 24 val. Nuo sausio 1 d. skrydžiai bus atnaujinami, jei Vyriausybė nepratęs apribojimo.

Vyriausybėje patikslinta, kokios nuo koronaviruso savo veiklą privalėjusios stabdyti įmonės kokias išmokas gaus. Iš viso įmonių paramai kitąmet ketinama skirti 150 mln. eurų, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad čia galioja taisyklė „kas pirmesnis, tas gudresnis“, mat pinigų visiems norintiems neužteks. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikslino subsidijų nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms koncepciją. Jai įgyvendinti iš viso ketinama skirti 150 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje įtvirtino smulkų karantino pakeitimą. Juo savivaldybės įpareigojamos pasirūpinti pradinukais, kai jų tėvai dėl darbo negali likti namuose jų prižiūrėti. Dėl to dalis pradinukų po žiemos atostogų grįš į klases.

Latvijos vyriausybė apsisprendė įvesti komendanto valandą ir judėjimo ribojimus šalyje. Ekspertai mano, kad nepaprastosios padėties nutarimas jau artimiausiomis dienomis gali atsidurti ir būti svarstomas Lietuvos Seime, ypač, kai matome, jog koronavirusas šalyje muša rekordus. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, Seime jau artimiausiomis dienomis galime išvysti diskusijas dėl nepaprastosios padėties įvedimo.

Naujieji metai – galvos skausmas balkone įpratusiems rūkyti žmonėms. Visai neseniai Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nuo 2021 m. bus draudžiama rūkyti daugiabučių balkonuose. Šio draudimo nesilaikantiems asmenims grės baudos iki 120 eurų.  Lapkričio pradžioje Seimas įtvirtino baudas daugiabučių balkonuose, terasose, lodžijose ir kt. rūkantiems asmenims. Tokie žmonės galės gauti įspėjimą arba 20–50 eurų baudą. Pakartotinis nusižengimas užtrauks baudą nuo 50 iki 90 eurų.

Per karantiną išsiilgę švenčių ir pramogų tautiečiai ieško išskirtinių būdų, kaip atšvęsti Naujuosius metus. Šiomis dienomis viešbučiai neatsigina žmonių skambučių – gyventojai paskutinę minutę teiraujasi apie Naujametes pramogas ir šventines vakarienes. O ant išlikimo ribos balansuojantys prabangūs viešbučiai siūlo ne tik šventinę nakvynę, bet ir prašmatnią vakarienę kambaryje. Toks Naujųjų metų sutikimas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų.

Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse pinga aštuntą mėnesį iš eilės, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Gruodį, palyginti su lapkričiu, jo vertė sumažėjo 1,8 proc. (0,96 euro), o palyginti su praėjusių metų gruodžiu – 4,4 proc. (2,48 euro) iki 53,5 euro.

Istorinė diena jau išaušo – dar antrąją Kalėdų dieną Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina ir paskiepyti pirmieji medikai. Visgi nors skiepų daug kas laukia kaip „išsigelbėjimo“ ir grįžimo prie įprasto gyvenimo, specialistai įspėja, kad to tikėtis artimiausiais metais neverta.  Nepaisant džiugesio dėl toliau keliaujančių pirmųjų vakcinos dozių, masinio plačios visuomenės skiepijimo per pirmąjį kitų metų ketvirtį Sveikatos apsaugos ministerija tikėtis nesiūlo.

Vidaus reikalų ministerija ir policija prieš Naujuosius galvoja, kaip užtikrinti, kad gyventojai nepultų į gatves švęsti. Kaip rodo praėjęs ilgasis savaitgalis, žmonės būriavosi viešose vietose, tinkamai nedėvėjo kaukių, nepaisė judėjimo draudimų. Savivaldybės raginamos išjungti kalėdinių eglių apšvietimą, riboti eismą ir keisti viešojo transporto maršrutus – kitaip tariant, padaryti viską, kad gyventojai nesivargintų atvykti į miestų centrines aikštes.

Jeigu šiemet pirmą kartą įsidarbinote ar pradėjote savarankišką veiklą, 2021 metų pradžioje galite sulaukti pranešimo iš „Sodros“ apie dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime. Tai reiškia, kad kitąmet jūsų laukia svarbus pasirinkimas. Kaip ir kasmet „Sodra“ 2021 metų pradžioje į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauks naujus gyventojus, kurie iki šiol pensijų kaupime niekada nėra dalyvavę, rašoma „Sodros“ pranešime.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kreiptis į teisėsaugą dėl incidento, kai Būtingės terminale pirmadienį į Baltijos jūrą išsiliejo nafta. Ministras suabejojo terminalą valdančios Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonės „Orlen Lietuva“ teiginiais, kad į jūrą išsiliejo mažiau nei pusė tonos naftos.  „Pagal aplinkos ministro metodiką iki tonos avarijas likviduoja pati įmonė, virš tonos – valstybė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) antradienį patyrė kibernetinę ataką – gavo elektroninių laiškų su užkrėstais zip priedais, trečiadienio rytą pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Kurį laiką neveikiantis NVSC paštas gali apsunkinti jo darbą ir informacijos teikimą bei gavimą“,– „Facebook“ paskyroje rašo ministras. Jis ragina neatidarinėti neaiškių laiškų priedų, kurie gali užkrėsti kompiuterius.

Lietuvos geologijos tarnyba Raseinių rajone paėmė visus būtinus mėginius išaiškinti, iš kur geriamajame vandenyje atsiranda arseno. Pirmąsias išvadas pateikti žadama pavasarį. „Baigti laiko darbai, išgręžti gręžiniai, paimti visi mėginiai, tai yra gruntas ir požeminis vanduo“, – BNS sakė Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė. Mėginius geologai ėmė Šienlaukio ir Ražaitėlių gyvenvietėse Raseinių rajone.

Karantinas kaip ant žemės, taip ir danguje – gyventojai šiemet Naujųjų metų fejerverkų prie didžiųjų miestų eglių neišvys. O ir patys lietuviai pirkti fejerverkų ir nušviesti pandeminio dangaus nenori. Fejerverkų pardavimai šiemet sumažėjo net 80 procentų. Vilnietis Jonas vienas iš nedaugelio, kuris šiais metais nusprendė įsigyti fejerverką. Vyras sako, kad fejerverkų perka kasmet, po kelis, bet šiemet apsiribos tik vienu ir daugiau kaip 50-imt eurų už jį nemokės. „Jo, iki penkiasdešimt.

Didžiosios metų šventės Lietuvos medikams asocijuojasi su traumomis ir padidėjusiu pacientų srautu priimamuosiuose ligoninių skyriuose. Dažnai to priežastimi tampa nesaikingai vartojamas alkoholis. Didžiosios Kauno ir Vilniaus ligoninės pastebi, kad šie metai – kitokie. Pacientų priimamajame skyriuje buvo mažiau, o tam įtakos galimai turėjo įvesti griežti karantino apribojimai.

Kaišiadorių miesto meras Vytenis Tomkus antradienį pranešė, kad nuo koronaviruso mirė miesto ligoninės slaugytoja. Meras V. Tomkus išreiškė nuoširdžią užuojautą slaugytojos artimiesiems. „Labai liūdna, bet šiandien sužinojome apie dar vienos Kaišiadorių ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos E. P. mirtį nuo Covid-19... Ši didžiausios pagarbos ir gražiausių žodžių verta medikė dirbo Slaugos skyriuje, tačiau sulaukti vakcinos nebespėjo.

Pasklidus skandalui dėl europarlamentaro Viktoro Uspaskicho vandens, kuris neva gelbsti nuo koronaviruso, Kėdainių politikė ir visuomenės veikėja Karolina Štelmokaitė nusprendė pasidomėti plačiau – iš kur tas vanduo. Ji išsiaiškino, kad V. Uspaskicho reklamuojamo vandens gamintojų akcininkė yra bendrovė, kurios akcijos priklauso V. Uspaskicho vaikams. Naujienų portalas tv3.lt dalinasi K. Štelmokaitės surinkta informacija.

Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) antradienį pranešė apie „didelį“ pavojų, kad naujai atrastos COVID-19 viruso atmainos dėl „didesnio užkrečiamumo“ gali dar labiau apkrauti sveikatos apsaugos sistemą ir sukelti daugiau mirčių.

Lietuvoje COVID-19 pasiglemžia vis daugiau gyvybių. Per parą užregistruotos net 78 mirtys. Negana to, Sveikatos apsaugos ministerija rado net 804 neaiškiomis aplinkybėmis neapskaitytas ir į statistiką neįtrauktas virusu sirgusiųjų mirtis. Iš jų beveik pusės mirtį sukėlė būtent COVID-19. „Mes netekome savo kolegės, mes netekome savo įkvepėjos, mes netekome savo palaikytojos“, – sako globos namų direktorė socialiniam darbui Rita Taraurienė.

Vaistininkus rengiančių Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai prašo prezidento G. Nausėdos vetuoti Farmacijos įstatymo pataisas, tačiau pasak Kauno kolegijos ir farmacijos darbuotojų profsąjungos atstovų, pateikia iškreiptą statistiką ir faktus.

Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas toliau gina savo reklamuojamą ypatingą vandenį, kuris neva suteikia imunitetą ir gydo nuo koronaviruso. Pasak politiko, jis turi ypatingą technologiją ir žinias, kurių neturi medikai ir teisėsauga, tad ir kaltinti jo šarlatanizmu nėra ko. „Kas čia per klausimas, kas nutiko... Džiaugiuosi, kad turime tokį vat vandenį“, – paklaustas, kas nutiko, kad europarlamentaras pradėjo reklamuoti nuo koronaviruso „gydantį“ vandenį, atsakė V. Uspaskichas.

Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo, kaip pensijos Lietuvoje galėtų augti daugiau nei 70 eurų. Jis pateikia du scenarijus, tačiau tik vienas iš jų užtikintų reikšmingas augančias pensijas. Tiesa, šia variantas taip pat būtų ir žymiai brangesnis visiems mokesčių mokėtojams. R. Lazutka mano, kad būtų tikslinga bendrajai pensijos daliai pripažinti minimalių pajamų senatvėje užtikrinimo funkciją.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) skelbia, kad nebeliko eilių pacientams laukiant dantų protezavimo.  Pasak VLK direktoriaus pavaduotojos Tatjanos Golubajevos, šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto dantų protezavimui skirta 39,2 mln. eurų – 6 mln. eurų daugiau nei pernai. „Gerokai padidintas finansavimas sudarė galimybę sutrumpinti dantų protezavimo laukimo eilę, o galiausiai ir ją panaikinti.

Vykdant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veiklos skaitmenizavimą, rastos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su koronavirusu, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jos teigimu, duomenys gauti palyginus NVSC ir Registrų centro spalio–gruodžio mėnesių statistiką. „Nustatyta, kad neapskaičiuotos 324 mirtys nuo koronaviruso ir 480 mirčių dėl kitų priežasčių, tačiau mirusieji sirgo koronavirusu“, – pranešė ministerija.

Praėjusią parą fiksuotos 78 mirtys yra ne tik už pirmadienį, bet ir už ankstesnes dienas, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Tarp naujų mirties atvejų yra tokių, kurie įvyko ir gruodžio 25-ąją, ir gruodžio 26-ąją, bet gydymo įstaigos apie juos informaciją pateikė būtent gruodžio 28 dieną. Tada mes tas mirtis ir įvedėme į savo sistemą“, – BNS atsiųstame komentare teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Renato Pociaus kandidatūrą į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko postą, pranešė Prezidentūra. Dabar R. Pocius yra tarybos narys.  Dabartinės VERT pirmininkės Ingos Žilienės kadencija baigiasi 2021 metų sausio 20 dieną, todėl R. Pocius siūlomas į šias pareigas nuo sausio 21 dienos.