Aktualijos

  Ketvirtadienį pasieniečiai apgręžė 15 į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose ėjusių neteisėtų migrantų, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pareigūnai praėjusią parą neįsileido penkių tokių užsieniečių. Į Lenkiją trečiadienį iš Baltarusijos nepateko 32 neteisėti migrantai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pasiūlymas dėl papildomų išmokų karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms bus pateiktas netrukus. „Mes ketiname pasiūlyti artimiausiomis dienomis – šiandien arba pirmadienį – papildomas išmokas tiems Lietuvos gyventojams, kurie sutinka priimti žmones į savo namus tam, kad padidėtų apgyvendinimo vietų pasiūla nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – penktadienį žurnalistams sakė ministrė. Ji taip pat teigė, kad 3,3 mln.

Ukrainoje tebevykstant karui, vis garsiau kalbama apie Rusijos patiriamus keblumus. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusija Ukrainoje jau prarado puolimo potencialą, nes patiria didelių sunkumų su logistika.  „Rusijos okupacinės pajėgos Ukrainoje prarado puolimo potencialą ir yra stabdomos visomis kryptimis. Priešas turi didelių problemų su logistika, jis ir toliau patiria nuostolių.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis teigia pasigendantis Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio politinės atsakomybės naujausioje korupcijos byloje. „Faktai, kurie išlenda į viešumą šiai dienai, yra labiau nei šokiruojantys. (...) Aš pasigendu politinio lygmens atsakomybės Kauno mieste. Mero. Kur yra meras?“ – penktadienį Žinių radijui sakė parlamentaras. Anot jo, neįmanoma, kad V. Matijošaitis nebūtų žinojęs apie viešuosius pirkimus, dabar atsidūrusius teisėsaugos akiratyje.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir žada siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos, teigiama Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškime. „Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje pozicija nekinta – mes ryžtingai smerkiame Rusijos karą prieš Ukrainą ir meldžiame Viešpatį kuo skubiau jį užbaigti“, – teigiama ketvirtadienio vakarą paskelbtame metropolito kreipimesi.

Dvidešimt trečioji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusija bando didinti savo pajėgas atakai prieš Kyjivą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Penktadienis ► Europos Sąjunga svarsto galimybę sukurti solidarumo fondą Ukrainai, kuris padėtų teikti pagrindines paslaugas šalyje ir patenkinti neatidėliotinus piliečių poreikius. ► Situacija Mariupolyje ir toliau išlieka itin sudėtinga.

Dvi valandas trukęs didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV ir Kinijos – vadovų pokalbis baigėsi, tačiau optimizmo, kad pavyks greičiau išspręsti krizes, įskaitant karą Ukrainoje, jam pasibaigus nėra daug. Tuo metu Rusija suaktyvino Ukrainos „Stalingradu“ vadinamo Mariupolio puolimą, mūšiai persikėlė į miesto centrą, skelbiama BBC.

Ankstų rytą Pasvalio rajone netoli Lietuvos Latvijos pasienio nuo kelio nuvažiavo autobusas, kuriuo iš Lenkijos į Suomiją važiavo daugiau nei pusšimtis karo pabėgėlių. Iš jų mažiausiai 20 vaikų. Medikai į ligoninę išgabeno daugiau nei 10 nukentėjusiųjų su įvairiais sužalojimais. Policija dar aiškinasi avarijos aplinkybes, tačiau įtaria, kad vairuotojas ankstų rytą tiesiog užsnūdo. 13-ečio Aleksandro dronu užfiksuoti vaizdai iškart po autobuso avarijos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį su Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavský aptarė pagalbos Ukrainai būdus, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Privalome už visos Europos saugumą ir vertybes kovojančiai Ukrainai ir toliau tiekti karinę pagalbą. Šalims, dar neišsakiusioms savo pozicijos, mūsų atsakymas paprastas: šiame kare gali būti tik vienas nugalėtojas, ir tai – Ukraina.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su naujai paskirtu Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu Mariumi Vaščega aptarė galimą tolesnę pagalbą Ukrainai. „ES padarė daug, kad padėtų Ukrainai kovoti už savo laisvę ir demokratines vertybes. Tačiau to nepakanka“, – Prezidentūros pranešime sakė G. Nausėda.

Lietuvoje gimė galimai pirmas pabėgėlių iš Ukrainos vaikas. Visiškai sveiką berniuką Klaipėdoje pagimdžiusi mergina jo atėjimą į šį pasaulį vadina tikru stebuklu. Mažylis gimė trimis dienomis vėluodamas, būtent tiek laiko užtruko ir moters kelionė į Lietuvą. Moteris meldė, kad spėtų išvykti į saugią vietą ir berniukas negimtų automobilyje ar net rusų apšaudomame daugiabutyje. Pabėgėlė iš karo niokojamos Ukrainos musulmonė Dajana ant rankų sūpuoja savo sūnų Sadamą.

Pirmadienį trys Lazdijų ligoninės Sterilizacinio poskyrio darbuotojos Roma Zdanavičienė, Vitalija Katkevičiūtė ir vyresnioji specialistė Zita Matulevičienė buvo nušalintos nuo pareigų, kadangi darbo vietoje buvo neblaivios.  Kaip skelbia portalas delfi.lt, taip pat darbo vietoje rastas ir dar vienas neblaivus darbuotojas – Giedrius Sadauskas, kuris Lazdijų ligoninėje atsako už personalo darbų ir civilinę saugą.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska ketvirtadienį pranešė susirgusi koronavirusu. „Ką tik sulaukiau teigiamo Covid tyrimo rezultato. Atitinkamai, kurį laiką darbai persikelia į nuotolinį režimą, tačiau nesustoja. Saugokime save ir kitus“, – ketvirtadienio pavakarę feisbuke pranešė teisingumo ministrė.  Praėjusią parą nustatyti 6104 nauji COVID-19 atvejai.

Pusantro milijardo eurų – apie tokio dydžio gynybos finansavimą dar prieš kurį laiką Lietuvos kariuomenė nedrįso ir pasvajoti. O dabar, karo Ukrainoje akivaizdoje, ji puls pirkti papildomos ginkluotės, amunicijos ir dar nenaudotų kovinių dronų. Lietuvos gynybos finansavimas pasiekė 2,5 procento bendrojo vidaus produkto ir tai Lietuvą kilstelėjo į dosniausiai gynybą finansuojančių NATO valstybių trejetą.

Šią savaitę kilus skandalui dėl sąlygų ukrainiečių registracijos centre Vilniuje, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius apsilankė centre. Jis pripažįsta, kad su tam tikrais sunkumais buvo susidurta, tačiau, jo akimis, dabar centras dirba sklandžiai. Trečiadienį tv3.lt rašė apie tai, kad kai kurie savanoriai paskelbė, jog ukrainiečių registracijos centre Vilniuje trūksta maisto, vaistų, sauskelnių ir kitų būtinų daiktų.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektams, kuriais siekiama užtikrinti tolesnį į šalį atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos ir nelegalių migrantų sveikatos paslaugų finansavimą. Numatoma, kad ir pasibaigus ekstremalios situacijos ir nepaprastosios padėties sąlygoms būtų garantuotos būtinosios paslaugos. Už tokį pasiūlymą iš 96 parlamentarų 88 balsavo „už“, 7 susilaikė. Projektas komitete ketinamas svarstyti balandžio pradžioje.

Rusų kariuomenė elgiasi labai žiauriai ir nedaro jokios pažangos, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis. Pasak jo, dauguma rusų karių nemato jokio tikslo kariauti Ukrainoje, o tai ir yra viena priežasčių, kodėl Vladimirui Putinui nepavyksta pasiekti taip trokštamos pergalės Ukrainoje. Apie tai J. Kronkaitį TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Vaikus iš Ukrainos globos namų aplankiusi pirmoji ponia Diana Nausėdienė kviečia pasirūpinti ukrainiečių vaikų emocine gerove ir kultūrine integracija. D. Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Trakuose ir Lentvaryje, kur susitiko su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais, vaikais iš Ukrainos globos namų, domėjosi jų gyvenimo sąlygomis, emocine būsena, pranešė Prezidentūra.

JAV Kongresas patvirtino 1,5 mlrd. dolerių (beveik 1,36 mlrd. eurų) biudžeto paketą, į kurį yra įtraukta 180 mln. dolerių saugumo pagalba Baltijos šalims. Šios lėšos 2022 metais turėtų būti panaudotos finansuoti atskirai įkurtai Baltijos saugumo iniciatyvai. Naujai išskirta pagalbos suma yra daugiau kaip 10 mln. dolerių didesnė nei pernai.

Seimo pavasario sesijoje į darbų programą grįžo Partnerystės įstatymas. Regis, jis ir toliau kaitina atmosferą parlamente – Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo pasiūlymą išbraukti Partnerystės įstatymą programos.

Iš Ukrainos į Kauną dėl karo atvykę vaikai jau pradeda lankyti miesto mokyklas. Pasak savivaldybės atstovų, jie noriai integruojasi lietuviškose mokyklose. „Kauno mieste yra per 500 vaikų. Daugiau kaip pusė iš jų jau lanko mokyklas ir darželius – 257 vaikai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius. Šie vaikai paskirstyti po aštuonis miesto lopšelius-darželius ir 21 mokyklą.

Įsibėgėjant pavasariui ūkininkai jau dairosi darbuotojų sezoniniam darbui. Ir skundžiasi, kad rasti jų vis sunkiau. O ir tie, kurie ateina, anot ūkininkų, dažniausiai ilgai neužsibūna. Esą jiems tai darbas per sunkus, tai užmokestis per mažas. Užimtumo tarnyba skelbia, kad pasitinkant pavasarį sezoninio darbo pasiūlymų paskelbta du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ir didžioji dalis šių vietų vis dar laisvos.

Nuo karo bėgančioms ukrainietėms vienas smūgis po kito. Atvykusios į Lietuvą jos tikisi rasti prieglobstį ir ramybę, tačiau jau pasigirdo, kad Lietuvoje registracijos centruose prekeiviai žmonėmis bando merginas privilioti ir prikalbinti užsiimti prostitucija ar nelegaliu darbu. Tai ketvirtadienį patvirtino ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Jos teigimu, buvo iškart reaguojama, pasitelkiamos teisėsaugos institucijos, policija, stiprinama apsauga ir imtasi kitų priemonių.

Premjerė Ingrida Šimonytė nurodė, kad Vyriausybė rengia planą, kaip išeiti iš pandeminio laikotarpio į endeminį laikotarpį, COVID-19 laikant sezonine liga. I. Šimonytė neatmenta, kad Vyriausybė artimiausiu metu svarstys ne atskirą kaukių klausimą, bet kaip išeiti iš pandeminio į endeminį laikotarpį. „Nes, panašu, kad jau galime nedrąsiai tikėtis, kad turime tam pagrindo“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo I. Šimonytė.

Dėl Europos Sąjungos sankcijų sutrikus Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ veiklai, gamyklos stabdymas yra nepriimtinas ir pavojingas procesas, teigia specialistai, tačiau aplinkos ministras ramina, kad šiuo metu pavojaus nėra.

Seimas ketvirtadienį leido iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų šalinti šaliai priešiškų valstybių įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis. Tai bus galima padaryti ne vėliau kaip iki 2025 metų.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatantį kelių įstatymų pataisų paketą. Šie pakeitimai yra dalis iš daugybės iniciatyvų, nukreiptų prieš Rusiją ir Baltarusiją, Maskvai pradėjus karą Ukrainoje.

Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, papildomi priedangos objektai užtikrintų galimybę saugiai pasislėpti likusiai daliai šalies gyventojų. Ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Darbo partijos narys Seime Artūras Skardžius kreipėsi į vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę  klausdamas, ar kolektyviniai apsaugos statiniai gali užtikrinti efektyvią apsaugą.

Brangusios dujos ir elektra gyventojams grasina nauju kainų šoku liepos mėnesį. Dujos gali brangti iki 3 kartų, o elektra iki 50 proc. Valdantieji žada to neleisti ir vėl svarsto kainas riboti, o kompensacijas žada iki 2,5 tūkst eurų uždirbančioms šeimoms. Opozicijos atstovai ir kai kurie ekonomistai tokius planus peikia ir ragina tiesiog apriboti kainų augimą – neversti vis daugiau žmonių paramos prašytojais.

Prezidentas Gitanas Nausėda piktinasi Vyriausybe – esą ši abejinga kainų augimui ir kokius praradimus tai sukelia žmonių piniginėms. Šalies vadovas kritikuoja, kad atmetusi jo siūlymą mokėti vienkartines išmokas, Vyriausybė nesiima jokių kitų sprendimų. O kodėl valdžia nepažaboja kylančių kainų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Mindaugu Linge ir Algirdu Sysu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimas ketvirtadienį atmetė opozicijos iniciatyvą kurti nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. Už tokį siūlymą balsavo 59 Seimo nariai, 55 buvo „prieš“ ir dešimt parlamentarų susilaikė. Siūlymą palaikė visi balsavime dalyvavę opozicijos atstovai, o „prieš“ balsavo arba susilaikė valdantieji.

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisų paketą, kuris nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams leidžia pretenduoti į socialines išmokas. Už visus teisės aktų pakeitimus Seimo nariai balsavo vienbalsiai. Vyriausybei trečiadienį priėmus sprendimą metams suteikti laikiną apsaugą visiems dėl karo iš Ukrainos pabėgusiems asmenims, šis statusas atvėrė kelią pabėgėliams gauti socialinę paramą.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 14 proc., Estijoje – 11,6 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 8,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,2 proc., o vien euro zonoje – 5,9 procento.

Nors suvaržymų dėl pandemijos Lietuvoje lieka visai mažai, ne vienas laukia dar likusiojo ribojimo – privalomų kaukių – atsisakymo ar bent jau didesnio sušvelninimo. Specialistai sutinka, kad anksčiau ar vėliau kaukės nebebus privalomos, tačiau tai greičiausiai nutiks dar ne artimiausiomis dienomis. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį pareiškė, kad dar klausimas dėl kaukių gali būti persvarstytas dar iki kovo pabaigos.

Seimas ketvirtadienį priėmė Vyriausybės siūlymą dėl išlaidų šalies gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Biudžeto pakeitimas leis 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kokia technika už šias lėšas bus perkama.

Dvejus pastaruosius metus Vilniuje B kategorijos praktikos egzaminus buvo galima laikyti Avižienių padalinyje ir pagrindiniame filiale Lentvario gatvėje. Toks laikinas sprendimas buvo priimtas prasidėjus pandemijai, siekiant išskaidyti klientų srautus. Tačiau jau nuo gegužės visi egzaminai sostinėje bus vėl vykdomi centralizuotai – Lentvario g. 7 esančiame padalinyje. Taip norima būsimiems vairuotojams užtikrinti dar geresnę paslaugos kokybę, rašoma pranešime spaudai.

Kovo 17–18 dienomis Lietuvos Caritas kartu su septynių vyskupijų Caritas centrais skelbia humanitarinės pagalbos Rusijos invazijos nualintos Ukrainos žmonėms rinkimo akciją, ketvirtadienį pranešė organizacija. „Lietuva yra kiekvieną dieną šalia Ukrainos žmonių, ne tik mintimis, bet ir širdimis, konkrečiomis pastangomis ir iniciatyvomis. Neabejoju, kad kiekvienas iš mūsų galime atnešti bent po vieną daiktą iš sąrašo. Mūsų daug, tikiu, kad ir paramos kiekis bus gausus.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia kol kas nematanti optimistinio ekononomikos scenarijaus. Jos teigimu, prieš svarstymą, kokias priemones nustatyti kovai su infliacija, reikia atsižvelgti į naftos kainų prognozes. Taip pat svarbu numatyti, kokios yra makroekonominės prognozės dėl biudžeto pajamų ir kokią papildomą skolą Lietuva gali sau prisiimti „Laukiame, kol Lietuvos bankas ir Finansų ministerija atnaujins ekonomikos programas.

Į lietuvių kalbos mokymus per dvi paras užsiregistravo daugiau nei 300 Vilniuje apsistojusių suaugusiųjų iš Ukrainos, ketvirtadienį pranešė sostinės savivaldybė. Trečiadienį mokymai prasidėjo pirmosioms dviem užsiregistravusiųjų grupėms – juos veda Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentai savanoriai. Mokymo grupių srautai formuojami atsižvelgiant į dalyvių registracijos formoje nurodytas galimybes dalyvauti pasiūlytais laikais bei mokamas užsienio kalbas – anglų arba rusų.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, raginančią virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. Už ją vienbalsiai balsavo 100 parlamentarų. „(...) ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis“, – rašoma rezoliucijoje.

„Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako pasigendantis valstybės lyderystės organizuojant pagalbą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Jis pastebėjo, kad kuriasi įvairios visuomeninės iniciatyvos, tačiau pritrūksta koordinacijos ir lyderystės. Seimas ketvirtadienį planuoja priimti pataisas, kurios nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams leis pretenduoti į socialines išmokas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijos dėl to, iki kiek procentų BVP reikėtų didinti lėšas gynybai, yra išvestinis klausimas. Pasak jos, svarbiausia yra įvertinti savo gynybos pajėgumus ir veiksmus suderinti su partneriais. Seimas ketvirtadienį balsuos dėl lėšų gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet.

Į Lietuvą plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos, Vidaus reikalų ministerija (VRM) žada nagrinėti, ar reikalinga dėl to šalyje skelbti ekstremaliąją situaciją.  Tą siūlė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, trečiadienį raštu kreipęsis į VRM, tačiau ne visos savivaldybės mano, jog tai būtina.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl lėšų gynybai didinimo, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidžia, kad Lietuva už šiuos pinigus planuotų įsigyti naujos kovinės technikos. Sąraše – amerikiečių koviniai dronai, jei pavyks, būtų perkamas ir sraigtasparnis. Ketvirtadienį Seimas renkasi į posėdį. Vienas iš klausimų – lėšų gynybai didinimas iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln.

Prokuroras areštavo apie 170 nekilnojamojo turto objektų, priklausančių kyšininkavimu įtariamam Kauno administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui. „Bendra įtariamųjų šiuo metu areštuoto turto rinkos vertė – septynženklė“, – feisbuke ketvirtadienį rašo Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliekanti ikiteisminį tyrimą. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pranešė, jog iš kito įtariamojo byloje – „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno – areštuota 15 nekilnojamojo turto objektų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas 2021-ųjų pabaigoje apsilankė Kauno rajono  ūkininko Audriaus Banionio ūkyje, sulaukusiame aplinkosaugininkų dėmesio, o vizitas ministro darbotvarkėje nebuvo deklaruotas, rašo LRT.   Kartu su K. Navicku vyko tuometinis laikinasis Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovas Raimondas Sakalauskas. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, apsilankymui tarpininkavo įtakingos interesų grupės, o ūkyje vykę patikrinimai netrukus po vizito sustojo.

Per pastarąją parą pasienyje su Baltarusija buvo apgręžti devyni neteisėtai Lietuvos sieną bandę kirsti migrantai, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Trečiadienį pietinėje Lietuvos dalyje Baltarusijos pusėje, Gožos poligono kryptimi, vėl girdėjosi pabūklų ir automatinių ginklų šūviai. Tos pačios dienos vakare ties Varėnos rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo iššautos aštuonios signalinės raketos.

Europos Sąjungai (ES) delsiant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos jūrų uostus, susisiekimo ministras Marius Skuodis kartoja, kad dėl to gali būti priimtas ir regioninis sprendimas. „Jei tos diskusijos tęsis neįmanomai ilgai, tai, man atrodo, bus regioninis žingsnis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos pajėgų užimtos Ukrainos Černobylio ir Zaporižios atominės elektrinės turėtų būti paskelbtos ne karo zona, siekiant išvengti galimos katastrofos, teigia eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Pirmiausia turėtų būti susitarimas tarp šalių dėl ugnies nutraukimo ir tų objektų saugumo užtikrinimo. Kad ten būtų ne karo zona. Tai turbūt būtų pats geriausias sutarimas, kurį būtų galima pasiekti“, – trečiadienį interviu naujienų portalui 15min sakė eurokomisaras.