Aktualijos

Nuvargintiems koronaviruso pandemijos ar prislėgtiems karantino, atsaką turi Lietuvos Laisvės gynėjai – garbaus amžiaus sulaukę šalies partizanai. Anot jų, kovoti su priešu sėdint sau šiltai namuose, besikarantinuojant – daug paprasčiau, nei šalti ir alkti bunkeryje, kai kraujas stingsta išgirdus priešo žingsnius.

Kelios valstybės institucijos šiuo metu svarsto galimybę įsteigti pokario partizanų artimųjų DNR banką. Jo reikia, kad radus nužudytųjų palaikus būtų galima juos identifikuoti. Dėl tokio banko steigimo šiuo metu tariasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Vilniaus universitetas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų tarnyba.

Jau įprasta matyti, kai už mišias, santuoką, krikštynas ar laidotuves bažnyčia paprašo aukos pagal kiekvieno galimybes, tačiau panorus anuliuoti bažnytinę santuoką taip nėra – yra nustatyta konkreti suma. Su tokia situacija susidūrė ir daugiau nei po dvidešimt metų bažnytinę santuoką nusprendusi nutraukti moteris. Ją nustebino bažnyčios prašoma suma už suteikiamą paslaugą – 200 eurų.

Per karantiną ketvirtą mėnesį negalintys dirbti barų ir restoranų darbuotojai ir vadovai nebeištvėrė. Jie reikalauja kitą mėnesį jau leisti aptarnauti klientus bent lauke. Kartu jie skundžiasi, kad vėluoja vyriausybės pažadėtos paramos pinigai. Štai taip per karantiną ištuštėjusiame Vilniaus centre šeštadienį protestavo čia įsikūrusių barų, kavinių, restoranų, klubų vadovai ir darbuotojai šalia savo darbo vietų.

Programišiams nutekinus nelegalios piratinės svetainės Filmai.in duomenis, aiškėja, kas galėjo naudotis nelegaliai platinamais filmais ir kitais kūriniais. Programišiai pardavinėja apie 650 tūkstančių svetainės vartotojų elektroninio pašto adresų ir slaptažodžių. Vartotojų sąrašuose atsidūrė Vyriausybės, ministerijų, Seimo darbuotojų ir net parlamentaro Audroniaus Ažubalio darbiniai elektroniniai paštai. Iš viso 650 tūkstančių – tiek nelegalios piratinio turinio svetainės filmai.

Programišiams nutekinus nelegalios piratinės svetainės Filmai.in duomenis, aiškėja, kas galėjo naudotis nelegaliai platinamais filmais ir kitais kūriniais. Programišiai pardavinėja apie 650 tūkstančių svetainės vartotojų elektroninio pašto adresų ir slaptažodžių. Vartotojų sąrašuose atsidūrė Vyriausybės, ministerijų, seimo darbuotojų ir net parlamentaro Audroniaus Ažubalio darbiniai elektroniniai paštai.

Pralošti 150 tūkst. eurų, besivejančios tūkstantinės skolos, prarasta meilė, nusisukę artimieji, sutrikusi sveikata – tokios problemos šiuo metu vejasi Karolį.  Pradėjęs lošti dar paauglystėje, dabar 32 metų vaikinas bando sveikti nuo priklausomybės. Karolis sako, kad per visą lošimo laiką prarado viską, kas buvo brangiausio ir savo istoriją sutiko papasakoti tv3.lt skaitytojams.

Šeštadienio popietę Lietuvos keliuose yra slidžių ruožų, naktį eismo sąlygas sunkins plikledis, rūka sir lijundra, perspėja kelininkai. Šalyje pagrindinių kelių dangos šiuo metu daugiausia drėgnos, vietomis šlapios, rytiniuose rajonuose krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai vietomis padengti pažliugusio sniego sluoksniu. Mažesnio eismo intensyvumo keliai visoje šalyje išlieka slidūs, provėžoti, su prispausto ar pažliugusio sniego sluoksniu.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi jauna šeima, kurios 3-metis sūnus galimai nukentėjo Vilkaviškyje esančiame darželyje. Pora siekia išsiaiškinti tiesą, kas tą dieną nutiko jų vaikui, o pati ugdymo įstaiga viską nori tiesiog užglaistyti.  Berniuko mama pasakoja, kad vieną dieną sulaukė darželio skambučio, kad jų vaikas turi temperatūros. Tėvai tuomet skubiai pasiėmė vaiką iš darželio, parsivedė jį namo ir tada juos ištiko šokas.

Kaunietis Martynas Maciulevičius jau beveik dešimt metų Lietuvoje perka tik kojines. Vyras rūbus ir avalynę perkasi Norvegijoje, nes ten, kaip jis sako, yra pigiau. Viena brangiausių pasaulyje pagal pragyvenimo lygį vertinama Norvegija, pasirodo, yra rojus drabužių ir avalynės pirkėjams iš Lietuvos.

Nuo kitos savaitės iš užsienio sugrįžę šalies ekipažų ir įgulų nariai privalės izoliuotis 10 dienų, skaičiuojant nuo atvykimo į Lietuvą dienos. Izoliacijos terminas gali būti trumpinamas, jei 7-ą izoliacijos dieną savo lėšomis yra atliekamas koronaviruso testas ir jo rezultatas yra neigiamas. Toks sprendimas penktadienį priimtas Ekstremalių situacijų operacijų vadovo, siekiant užkirsti kelią pavojingų koronaviruso atmainų plitimui.

Trys Darbo partijos frakcijos atstovai siūlo Mokslo ir studijų įstatyme garantuoti dalies palūkanų už studijas kompensavimą. Pagal projektą, valstybės remiamų paskolų studijų kainai sumokėti palūkanos, kurios yra priskaičiuojamos studijų metais ir per penkerius metus po studijų pabaigos, būtų visiškai kompensuojamos paskolų gavėjams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl pandemijos keturis mėnesius uždaryti barai, restoranai ir klubai šeštadienio popietę surengė akciją, siekdami atkreipti valdžios dėmesį į finansinius sunkumus. Vienas iš akcijos organizatorių, Vilniaus naktinio aljanso vadovas Markas Adamas Haroldas teigė, jog barus ir kitas viešojo maitinimo, pasilinksminimo vietas uždarius dėl visuomenės saugumo, visuomenė turėtų prisidėti prie jų išsilaikymo. „Mums priklauso kompensacijos, esame priversti užsidaryti.

O kaip gi gyvūnai prisipažįsta meilėje? Jų pasaulyje savi viliojimo ritualai, ir vien grėsmingų serenadų tikrai neužtenka. Pasitelkiami ir žmogaus nosiai specifiniai afrodiziakai ar keistai romantiškos vakarienės. Vieni gyvūnai prieš pasimatymą purve maudosi, kiti ne itin aromatingais kvepalais šlakstosi. Tik Lietuvos zoologijos sode meilės vaisiais džiaugtis gyvūnams uždrausta. Kraują stingdančios meilės serenados aidi vasarį zoologijos sode. Dabar plėšrūnų poravimosi kulminacija.

Lietuvoje per pandemiją drastiškai išaugus nedarbui, neįgaliųjų situacija darbo rinkoje tapo dar sudėtingesnė, sako Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos (DNA) prezidentė. Simonos Kunigonytės teigimu, prie sunkių konkurencijos rinkoje sąlygų prisideda ir neįgaliųjų psichologinė įtampa, nerimas dėl sveikatos.  „Pandemijos laikotarpis iš tiesų labai sudėtingas ir baisus neįgaliesiems. Jie turi konkuruoti ir su sveikaisiais darbo rinkoje, bedarbystė yra labai didelė šiuo metu.

Pajamos per karantiną mažėjo keturiems iš dešimties lietuvių, bedarbių vis daugėja, tačiau išmokas gauna tik trečdalis visų neturinčiųjų darbo. Ekonomistai perspėja – jei skurdo šmėkla nesitrauks, gali prasidėti dar viena emigracijos banga. Kaip mažinti smarkiai išaugusį nedarbą, Prezidentas Gitanas Nausėda pokalbiui buvo pasikvietęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Ministerija siūlo perskaičiuoti išmokas tėvams bei plėsti išmokų dirbantiesiems savarankiškai ratą.

Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi vakcinavimo mastais, šalyje nuo koronaviruso prieš parą pasiskiepijus per 10 tūkst. žmonių. „10 654 – tiek šalies gyventojų pagal šįryt patikslintus duomenis buvo paskiepyta nuo COVID-19 ligos ketvirtadienį! Pirma diena, kai pasiekėme penkiaženklį paskiepytųjų per parą skaičių, ir dėl to noriu pasidžiaugti bei padėkoti prie to prisidėjusiems“, – šeštadienį socialiniame tinkle paskelbė prezidentas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą izoliuoti 1197 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 52 136 asmenys.

Speiguota žiema vasarį yra nė motais daržininkams. Atkutę sodintojai jau šluoja populiariausių daržovių sėklas internete. O užkietėjusių profesionalų neįveikia net klastingas koronavirusas – sėkloms daiginti išnaudoja ne tik palanges, bet ir rūsius. Šiemet daržininkės iš Miežiškių kaimo, Panevėžio rajone, Reginos Valiukienės šeimai susirgus koronavirusu visą šiltnamį teko įkurdinti po namu.

Per parą Lietuvoje nustatyta 561 COVID-19 atvejis ir 15 mirčių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 238,8. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 193 tūkst. 562 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 7 tūkst. 659 asmenys. Pasveikusiųjų – 179 tūkst.

Šalyje magistralinių kelių dangos drėgnos, vietomis šlapios, tačiau daugelyje šalies rajonų krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai vietomis padengti prispausto arba pažliugusio sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs. Mažesnio eismo intensyvumo keliai visoje šalyje išlieka slidūs, provėžoti, su prispausto ar pažliugusio sniego sluoksniu, yra ir apledėjusių kelių ruožų.

Ledui sukausčius vandens telkinius ir gausiai pasnigus, šviesa pro tokią dangą neprasiskverbia ir vandenyje sutrinka gamtos procesai. Aplinkosaugininkai ir gamtos mylėtojai periodiškai tikrina telkinius ir stebi situaciją. Kai kur deguonies kiekis drastiškai krenta ir jau artėja prie kritinės ribos. Blogiausia padėtis Kėdainiuose, kur jau vyksta gelbėjimo darbai.

Hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad savaitgalį staigiai pakilus oro temperatūrai galima sulaukti potvynio, tačiau kol kas sunku prognozuoti jo mastus, specialistai sako, kad vanduo gali pakilti panašiai kaip ir prieš 11 metų.

Pandemijos smūgį išgyvenantys barai, restoranai ir klubai šeštadienio popietę kviečia savo darbuotojus bei klientus į palaikymo akciją. Jie nori atkreipti valdžios dėmesį į maitinimo įstaigų uždarymą karantino metu.  Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka BNS teigė, kad jau kelis mėnesius vėl negalintys dirbti barai nori priminti apie save simboliniu gestu – 15 minučių saugiai pastovėti prie uždarytų įstaigų durų.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė sako, kad rudens pradžioje nuo COVID-19 galėtų būti vakcinuota 70 proc. suaugusiųjų. Tačiau ji pabrėžė, kad tai priklausys nuo nenutrūkstamo vakcinų tiekimo ir žmonių noro skiepytis. „Masinė vakcinacija prasidės gegužę, dar bus grįžimai į kitas grupes, tai jei rugsėjį būtų 70 procentų, tai būtų puiku.

Rudosios ateina kaulyti maisto, o viena net įsigudrino įlipti į medį ir pamėgino nugvelbti kabančius zylėms skirtus lašinius. Gamtininkai aiškina, kad pajūriui neįprastai šalta ir snieguota žiemą privertė lapes ieškoti maisto žmonių kiemuose, o medžiotojai įsitikinę, kad rudųjų tiek priviso, kad natūralaus maisto gamtoje visoms tiesiog nebeužtenka. Sodyboje netoli Šilutės gyvenanti Eglė neteko žado.

Daugiabučio gyvenimas išsiskiria tuo, kad itin arti gyvena kaimynai, kurie gali ištikus nelaimei padėti. Tačiau ką daryti, jei patys kaimynai ir sukelia nepatogumus? Pasitaiko įvairiausių atvejų, kai kaimynas policiją kviečia šimtus kartų dėl, jų teigimu, esančio triukšmo ar nemalonių kvapų. Primename apie tv3.lt aprašytą atvejį, kai Klaipėdoje moteris kaimynams policiją kvietė virš šimto kartų per metus, grasino susidoroti. Visa tai dėl jų įvardijamo triukšmo ar nemalonių kvapų.

Lietuviai vis neatsidžiaugia sniegu ir iš jo daro nuostabius dalykus. Vienas Vilkaviškio rajono gyventojas, vos tik gausiau pasnigo, kibo į darbą ir kieme atsirado kruizinis laivas, pilis ir netgi didingas prie Vilkaviškio stovintis Paežerių dvaras. Sniego skulptūromis susižavėjo ir kaimo žmonės. Tad prie gyvenvietėje veikiančios kepyklėlės išdygo net trijų metrų sniego šakotis. Prie Vilkaviškio rajono Gižų kaimo gyventojo Aurimo Kilikevičiaus namų kiemo vartų rangosi milžiniška gyvatė.

Iniciatyvinė piliečių grupė, reikalaujanti išmesti profesionaliu gėjumi save vadinantį Tomą Vytautą Raskevičių iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų, pareiškė surinkusi virš 300 tūkstančių gyventojų parašų. Juos šiandien bandė įteikti Seimo pirmininkei, tačiau dėžes su lapais teko vežtis namo. Peticijos autoriai sako, kad organizuos masinį šeimų gynėjų ralį, o ateityje imsis ir dar daugiau priemonių, kad būtų ginamos tradicinės vertybės, o ne homoseksualių asmenų teisės.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė interviu metu pasisakė apie literatūrą ir tremtinių istorijas prie Laptevų jūros, kurios dažnai esą yra lėkštos. Tokie politikės teiginiai netruko sulaukti kritikos. Tremtiniai ir jų artimieji teigia esantys įžeisti, o Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga tvirtina, kad tokie pasisakymai sulauks atsako. Naujienų portale Bernardinai.

Laimingai pasibaigusi nelaimė. Taip jūrininkai vadina iš užsieniečių laivo Ramiajame vandenyje iškritusio, ten inžinieriumi dirbusio, 52-iejų metų klaipėdiečio Vadimo istoriją. Kol buvo išgelbėtas, lietuvis vandenyne praleido apie 16 valandų. Kokia dabar vyro būklė vis dar nėra aišku, tačiau gelbėtojai pasakoja, kad klaipėdietį ištraukė sąmoningą, tik sušalusį.

Ši žiema išties išskirtinė savo šalčiu, gausiu snygiu ir, žinoma, varvekliais. Tačiau jau nuo rytojaus Lietuvoje dienomis šils, pašildys saulė ir varvekliai pradės tirpti ir kristi. Medikai perspėja – varvekliai labai pavojingi. O draudikai ragina saugoti ne tik sveikatą, bet ir turtą –  automobilius. Kokią žalą gali padaryti varveklis? Įspūdingi varvekliai dabar, rodos, tvirtai įsikibę laikosi už daugiausia senų pastatų šlaitinių stogų kraštų ir lietaus latakų.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose jau pasiskiepijo prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene, skiepą gavo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Pasak Adamkaus, dėl vakcinos jiems abejonių nekilo. O naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje skiepytis nuo koronaviruso sutiktų du iš trijų šalies gyventojų. Tiesa, vakcinuotis dažniau nenori moterys nei vyrai, o tarp neapsisprendusių asmenų didžiausią dalį sudaro jaunimas.

Realios įtakos taip ir negavęs Antanas Guoga baigia savo trumpą pasirodymą Seime. Su Darbo partija nė šimto dienų nepadirbęs parlamente Guoga atsisako mandato, vėl keičia politiką į verslą – ne pirmą kartą ir nežinia, ar paskutinį. Verslininkas toliau vengia atsakymų, ar būdamas parlamentaru vadovavo Kanados bendrovei ir taip pažeidė Konstituciją. Tačiau atviriau prabilo apie santykius su Viktoru Uspaskichu ir išliejo širdį, kodėl prieš rinkimus gyrė Darbo partijos vedlį.

Duomenų vagysčių istorijos Lietuvoje įgauna naują pagreitį. Įsilaužėliai giriasi turintys ir pažinčių portalo darnipora.lt naudotojų informaciją, dar 400 tūkstančių elektroninio pašto adresų, slaptažodžių. Šalia jų galimai ir asmeninė informacija apie žmonių išvaizdą, ūgį, tautybę, išsilavinimą, religiją, vaikus, net žalingus įpročius. Negana to programiškai giriasi turintys ir daugiau duomenų iš kitų populiarių lietuviškų interneto puslapių.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad Vyriausybės karantino atlaisvinimo politika yra išmintinga ir jau netrukus sulauksime naujų palengvinimų. Parlamento vadovė tikisi, kad pavasario sesijoje teikiamas partnerystės įteisinimas sulauks plataus Seimo narių pritarimo, o kalboms apie nesutarimus valdančiojoje koalicijoje, anot V. Čmilytės-Nielsen, nėra pagrindo. Savaitgalį sukaks 100 dienų, kai darbą pradėjo XIII-osios kadencijos Seimas.

Neseniai Vyriausybei patvirtinus karantino atlaisvinimo planą, jo etapai buvo suskirstyti į 4 pagrindinius scenarijus. Nors Lietuva kol kas gyvena C scenarijaus režimu, vis daugiau savivaldybių iš COVID-19 pandemijos krizės žengia skubesniu žingsniu ir patenka į B ar net A scenarijų.

Seimo narys Dainius Kepenis viešai išsakė savo dvejones dėl vakcinos nuo Covid-19. Parlamentaras vakciną palygino su dopingu ir suabejojo, ar vakcina tikrai padės įveikti koronaviruso pandemiją, ar tai nebus tik trumpalaikė pergalė. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skatina nelyginti dopingo su vakcina ir pasikliauti mokslu – gyvename XXI amžiuje.

Dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei teisiama buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė teisme kaltės nepripažino. Penktadienį Panevėžio apygardos teismas nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje apklausė du paskutinius bylos liudytojus – nukentėjusiosios L. Stankūnaitės tėvus. Jie į posėdį jungėsi iš Kauno apygardos teisme esančios posėdžių salės, pranešė teismas.

Santaros klinikose pradėti skiepyti Šeimos medicinos centro 80 ir daugiau metų turintys gyventojai. Tarp pirmųjų 75 senjorų paskiepyti ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma bei profesorius Vytautas Landsbergis. Prezidentas Valdas Adamkus su žmona atvyko pakiliai nusiteikę ir teigė abu su žmona niekada neturėję nė menkiausių dvejonių, kad būtina skiepytis nuo COVID-19. Pokalbiu po skiepo su Valdu Adamkumi Santaros klinikos pasidalijo savo „YouTube“ paskyroje.

Nors vis daugiau moterų, išgirdusios krūties vėžio diagnozę, Lietuvoje išgyvena ilgiau, tačiau šalies rodikliai vis dar yra prasčiausi Europoje. Specialistai savo ruožtu nenustoja kartoti, kad laiku atlikti profilaktiniai tyrimai gali padėti išgelbėti gyvybes. Vienoje svarstyklių pusėje – optimistinės žinios: naujausiais Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 15 tūkst. moterų, sergančių sergančių krūties vėžiu, ir net 5,6 tūkst.

Penktadienį į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį atgabenta farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 siunta. Tai jau trečia ir iki šiol didžiausia šio gamintojo pristatyta vakcinų partija – ją sudaro 24 tūkst. vakcinos dozių. Visos šios vakcinos bus išdalytos savivaldybių vakcinacijos centrams ir bus skirtos senjorų vakcinacijai.

Vakar pradėti skiepyti VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centro 80 ir daugiau metų turintys gyventojai. Tarp pirmųjų 75 senjorų paskiepyti ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma bei profesorius Vytautas Landsbergis. Prezidentas Valdas Adamkus su žmona atvyko pakiliai nusiteikę ir teigė abu su žmona niekada neturėję nė menkiausių dvejonių, kad būtina skiepytis nuo COVID-19. „Džiaugiuosi, kad turime galimybę pasirūpinti Lietuvos žmonėmis.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje dėl sutarto kyšio iš krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo Panevėžio miesto merui Ryčiui Mykolui Račkauskui pateikti kaltinimai dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, penktadienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra. Kaltinimai prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu šaudmenimis šioje byloje taip pat pareikšti krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentui Alvydui Bieliauskui.

Per pastarąją savaitę Lietuvos internetinę erdvę sudrebino net du duomenų nutekėjimo skandalai, visos visuomenės dėmesį atkreipę į duomenų apsaugos klausimą. Kaip skelbiama pranešime spaudai, Vilniaus „Legal Hackers“ surengtoje diskusijoje apie kibernetinį saugumą ir priemones jį stiprinti, specialistai dalinosi įžvalgomis, kuo turėtų pasirūpinti įmonės, o kuo – patys vartotojai, norėdami išvengti kibernetinių atakų ir asmens saugos pažeidimų.

Nors pasigirsta pedagogų skundų, kad norėtų skiepytis ne „AstraZeneca“, o kito gamintojo vakcina, sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigė čia įžvelgianti savotišką paradoksą. Anot jos, viena vertus, yra baiminamasi naujo tipo vakcinų, tačiau, kita vertus, sukurtomis labiau įprastu metodu pasitikima mažiau.

Šią savaitę pirma vakcinos doze baigiami skiepyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiojo ugdymo įstaigose ir klasėse dirbantys pedagogai bei kiti darbuotojai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau pasiskiepijo 28 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų 1 tūkst. – ir antra vakcinos doze. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkoja mokytojams ir visiems ugdymo įstaigų darbuotojams už supratimą ir rūpestį savo bei aplinkinių sveikata.

Po automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ skandalo, kuomet viename forume buvo paskelbta apie 110 tūkst. paslaugos naudotojų asmeniniai duomenys, ekspertai perspėja gyventojus dėl skaitmeninės higienos, taip pat kėlė klausimą, kodėl „CityBee“ tiek ilgai laikė atsarginę duomenų kopiją. Kibernetinio saugumo organizacijos „Vilnius Legal Hackers“ surengtoje diskusijoje dalyvavę ekspertai taip pat perspėjo, kad tokių incidentų ateityje daugės.

Naujasis COVID-19 nustatymo metodas padės užtikrinti pacientų saugumą, saugesnį ugdymo institucijų atvėrimą, greitesnę infekcijos protrūkių kontrolę. Minima procedūra yra daug paprastesnė ir beveik nesukelia nemalonių pojūčių tiriamajam. Naujas Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santaros klinikose validuotas kaupinių metodas leis kelis kartus išplėsti SARS-CoV 2 profilaktinio testavimo apimtis.