Aktualijos

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusas Ukrainai turi būti suteiktas kuo greičiau. Tai jis minėjo ketvirtadienį telefonu kalbėdamas su Slovakijos ministru pirmininku Eduardu Hegeriu, pranešė Prezidentūra. G. Nausėda akcentavo, kad Ukrainai pateikus atsakymus į ES klausimyną būtina paspartinti formalias procedūras, kad Ukrainai ES kandidatės statusas būtų suteiktas kaip galima greičiau.

Pasvalio rajone atsivėrė pirmoji šiais metais smegduobė. Maždaug puspenkto metro gylio ir panašaus skersmens įgriuvą dirbdamas savo laukus pastebėjo ūkininkas. Ar smegduobę taip ir palikti žiojėti netoli „Via Baltica“ kelio, ar užpilti, savivaldybė spręs sulaukusi geologų rekomendacijų. Vietiniai sako, kad baisiausia, kai žemė prasiveria netoli namų.

Į Seimą sugrįžo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ klausimas. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius ketvirtadienį inicijavo diskusiją dėl valstybės pripažinimo šiai religinei bendrijai, kurį 2019 metais atsisakė suteikti parlamentas. Pagal įstatymus bendruomenė vėl kreiptis dėl pripažinimo gali tik po dešimtmečio. Tačiau teisininkai teigia, kad toks reikalavimas neatitinka Konstitucijos.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymą Konstitucijoje atsisakyti „invalidumo“ sąvokos, ją pakeičiant „neįgalumo“ terminu. Po pateikimo už tai balsavo 90 Seimo narių, vienas buvo prieš.  Dabartiniame Konstitucijos variante yra nuostata, kad „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. Pagal projektą, žodis „invalidumo“ keičiamas į „neįgalumo“ pensijas.

Kainos Lietuvoje pasiekė gąsdinančias aukštumas, bet valdantieji ramina – nors infliacija Lietuvoje didžiausia Europos Sąjungoje, paruoštas antiinfliacinis paketas irgi esąs pats didžiausias. Ar tikrai jo užteks kainų pasiutpolkei suvaldyti ir padėti išgyventi gaunantiems mažas pajamas?  Apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino Vladimiras Laučius.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pareiškimai apie ortodoksų bažnyčią kursto religinę ir tautinę nesantaiką, sako Trakų ortodoksų vyskupas Amvrosijus. Pasak jo, trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sostinės vadovas išsakė daug „įžūlių pareiškimų“. „Vienas byloja, jog mūsų bažnyčios mums priklauso neteisėtai. Jis grubiai įsikišo į Bažnyčios reikalus, apie kuriuos turi menkiausią supratimą“, – ketvirtadienį paskelbtame pareiškime sakė dvasininkas.

Tebevykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, Seimas ketvirtadienį pratęsė nepaprastąją padėtį iki birželio 29-osios. Už šio teisinio režimo pratęsimą balsavo 124 parlamentarai, susilaikė šeši, balsavusiųjų prieš nebuvo. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tai reikalinga, nes praėjus dviem mėnesiams nuo nepaprastosios padėties įvedimo „brutali Rusijos karinė agresija“ Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė nemažėja.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės šių metų biudžete numatytos papildomos lėšos didesnėms pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms neturėtų didinti vartotojų kainų. Tuo metu, anot jos, infliaciją gali mažinti papildomi pinigai, skirti kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams.  „Kažkokio paspartėjimo infliacijos neturėtume pamatyti.

Ukrainoje tebevykstant karui vis labiau atsigręžiama į pačios Lietuvos pasirengimą galimiems iššūkiams. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau teigė, kad per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai.

Tvarkant Neries krantinę Vilniuje tarp Baltojo ir Žvėryno tiltų rastos istorinio mūro liekanos, ketvirtadienį pranešė sostinės savivaldybė. Pasak jos, mūro fragmentą kairiojoje Neries krantinėje dar turės įvertinti ekspertai – kol kas specialistai dar tiksliai nežino, su kokiu statiniu jis gali būti siejamas. Tačiau neabejojama, kad dėl radinio krantinės atkarpos rekonstrukcija užtruks.

Vokietijos užsienio reikalų ministrės žinia, kad šalis yra pasirengusi atsisakyti rusiškos naftos, gali išjudinti šeštojo sankcijų paketo Rusijai dėl karo Ukrainoje svarstymą, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo po to, kai Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), trečiadienį su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais, pranešė apie Vokietijos ketinimus iki metų pabaigos atsisakyti Rusijos naftos importo.

Seimui ketvirtadienį priėmus keturis Konstitucijos pakeitimus, prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino juos visus. Visgi prezidentūra nepagailėjo kritikos Vyriausybei. Anot šalies vadovo patarėjo, G. Nausėda siūlė, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinių resursų, kad galėtų atliepti žmonių rūpesčius, tačiau jo pasiūlyti projektai sustojo ir yra „marinuojami Vyriausybėje“. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Rusijos sprendimas uždaryti Lietuvos konsulatą Sankt Peterburge nenustebino, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Rusija tokias atsakomąsias priemones taiko visais atvejais, nepaisant priežasčių, dėl kurių diplomatinės priemonės buvo pritaikytos jai“, – BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Per apkaltą nušalintas prezidentas Rolandas Paksas džiaugiasi Seimo pagaliau priimtomis Konstitucijos pataisomis, kurios jam atveria kelią grįžti į politiką, tačiau neatskleidžia, ar tai darys. „Džiaugiuosi, kad Seimas galų gale pasiryžo žengti tą žingsnį, kad Seimo nariai nežiūrint visų politinių nuotaikų arba, sakykime, pasirinkimų politinių priėmė tą sprendimą“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Paksas.

Maskva uždarė generalinį Lietuvos konsulatą Sankt Peterburge, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Tokių veiksmų Rusija nurodė ėmusis po Lietuvos sprendimo išsiųsti Rusijos ambasados Vilniuje vadovą Aleksejų Isakovą ir Rusijos generalinio konsulato Klaipėdoje darbuotojus iš Lietuvos. Apie šį sprendimą Kremlius informavo Lietuvos ambasados Maskvoje laikinąją vadovę Virginiją Umbrasienę, ji buvo iškviesta į Rusijos užsienio reikalų ministeriją.

Seimas po kelis kartus nepavykusio balsavimo ketvirtadienį pagaliau apsisprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo. Nuo šiol vadovai galės eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat apribotos ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijos. Iš 87 užsiregistravusio Seimo nario balsavo 79, „už“ – 73, 5 „prieš“ ir 1 susilaikė.

Seimas ketvirtadienį pritarė siūlymui tėvams, dirbantiems viešajame sektoriuje, sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų. Vis dėlto, kai kurių parlamentarų teigimu, šios pataisos, kurios leis tėvams lengviau derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai, nesąžiningos privačiame sektoriuje dirbančių tėvų atžvilgiu, todėl mano, kad šį principą reiktų taikyti visoms šeimoms.

Į Seimą atkeliavo daug diskusijų viešojoje erdvėje jau spėjusi sukelti ruošiama sveikatos įstaigų tinklo pertvarka. Nors jai negailėta kritikos ir posėdžio metu, parlamentas uždegė žalią šviesą pradėti reformos svarstymą. Parlamentas po pateikimo pritarė pamatus sveikatos tinklo pertvarkai klojančioms įstatymų pataisoms. Iš 126 balsavusiųjų 71 buvo „už“, prieš 35, susilaikė 20. Toliau svarstymas persikels į komitetą.

Seimas ketvirtadienį priėmė net tris Konstitucijos pataisas – įteisino tiesioginius merų rinkimus, priėmė vadinamąją Rolando Pakso pataisą, atveriančią jam kelią į nacionalinę politiką, ir leido į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Pastarasis sprendimas kelia daugiausiai diskusijų. Valdantieji ramina, kad tai nereiškia, jog Seimą užplūs jaunimas. Tuo metu Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad norint tapti Seimo nariu, reikia daugiau gyvenimiškos patirties. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Seimui priėmus Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prognozuoja, kad procesas ir toliau vyks sklandžiai, o diskusijos kils nebent dėl detalių. „Galbūt dėl kažkokių detalių nuomonės išsiskirs – aš tą prognozuočiau, bus diskusija, tačiau iš esmės procesas vyksta labai sklandžiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad papildoma laisva diena tėvams,  dirbantiems viešajame sektoriuje ir auginantiems vaikus iki trejų metų, leistų geriau derinti darbą ir šeimos pareigas. Ji taip pat atmeta kritiką, kad tai diskriminuotų tėvus, dirbančius privačiose įmonėse. „Apie diskriminaciją tikrai negalime kalbėti – yra sudaroma papildoma alternatyva tiems tėvams, kurie dirba viešajame sektoriuje.

Psichologinė pagalba pabėgėliams iš Ukrainos teikiama, tačiau besikreipiančių kol kas negausu. Apie tai trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos, Psichologų sąjungos bei kitų institucijų atstovai.  Psichologinė pagalba ukrainiečiams teikiama įvairiais kanalais – registracijos centruose, taip pat telefonu, skambinant 1809. Platformoje „Manodaktaras.

Tinkamų įrodymų dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje surinkimo Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui vienas iš esminių sėkmės faktorių bus efektyviai organizuotas tarptautinis bendradarbiavimas, sako Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė, ar leisti į Seimą galės kandidatuoti 21 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiai. Iki šiol Konstitucija leidžia Seimo nariu rinkti ne jaunesnį kaip 25 metų asmenį. Seimas uždegė žalią šviesą ir nuleido rinkimuose norinčiųjų dalyvauti amžiaus kartelę. Už balsavo 101 Seimo narys, prieš – 4, susilaikė 22 parlamentarai.

Seimas ketvirtadienį užbaigė daugiau nei dešimtmetį trunkančias diskusijas dėl Rolando Pakso galimybės grįžti į Lietuvos politiką. Parlamentarai pakeitė Konstitucijos pataisą, kuri atveria kelią R. Paksui į Seimą, prezidentūrą ar savivaldą. Už balsavo visi balsavime dalyvavę 135 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, už jas turėjo balsuoti ne mažiau kaip po 94 Seimo narius iš 141. Po apkaltos R. Paksui užsivėrė kelias į nacionalinę politiką.

Seimas ištaisė savo padarytą klaidą. 2014 metais parlamentarai įvedė tiesioginius Seimo rinkimus, tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad jie neteisėti, nes nebuvo pakeista Konstitucija. Parlamentarai didele balsų persvara pakoregavo svarbiausią šalies dokumentą ir nuo 2023 metų tiesioginiai merų rinkimai galės vykti teisėtai. Už balsavo visi balsavime dalyvavę 135 Seimo nariai.

Ketvirtadienį internete veiklą pradeda lietuvių sukurta platforma – mokykla vaikams iš Ukrainos, joje jau mokosi apie 1 tūkst. ukrainiečių. Viešosios įstaigos „Ukrainos mokykla“ vadovas, humoristas ir laidų vedėjas Mantas Stonkus teigė, kad mokykloje gali mokytis ne tik Lietuvoje esantys ukrainiečiai vaikai.

Lietuvoje registruota 47,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 19,5 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo ketvirtadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys.

Praėjusią parą Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija apgręžė šešis neteisėtai į šalį patekti bandžiusius migrantus, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tai pirmas kartas po penkių dienų pertraukos, kai migrantai bandė neteisėtai patekti į šalį. Paskutinį kartą, ketvirtadienį, apgręžtas vienas užsienietis. Latvijos pasienyje apgręžtų į Baltarusiją užsieniečių praėjusią parą nebuvo, o Lenkija antradienį neįsileido 31 neteisėto migranto.

Siekiant didinti NATO partnerių buvimą Lietuvoje, reikia galvoti apie naują poligoną, galbūt steigiant jį su Latvija, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Tu gali daug ko prašyti, bet tavęs paklaus, kur treniruosis kariai, kur jie gyvens? Mes sprendžiame šituos dalykus – Rūdninkų poligonas. Mano požiūriu, reikia pradėti kalbėti apie dar vieną poligoną Lietuvoje“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė parlamentaras.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį karių sielovados klausimus aptars su arkivyskupu, kariuomenės ordinaru Gintaru Grušu. „Pakalbėsime apie karių sielovados klausimus, nes šalia etatinių psichologų karo kapelionai vis tiek yra labai arti karių ir jų vaidmens negali nuvertinti“, – BNS sakė A. Anušauskas. „Jie kariuomenei yra svarbūs“, – pridūrė jis. Jis patikino, kad kariuomenė skiria visą aprūpinimą karo kapelionams, tačiau dvasininkų šiuo metu trūksta.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius nutraukti Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą, tos pačios dienos vakare pranešama apie bombardavimus Mariupolyje. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos bombarduoja gamyklos teritoriją, aplink vyksta susirėmimai.

Teismui pritrūkus įrodymų, kad 106 tūkstančiai eurų, Eligijui Masiuliui verslininko perduoti degtinės dėžutėje, yra kyšis, visuomenėje kilo audringa reakcija. Vieni ironizuoja, kad Lietuva tapo „valstybe be politinės korupcijos“ ir kad nuo šiol visi kyšius vadins paskolomis, ypač jei turės pasirašytą lapelį. Kitiems svyra rankos – kas nutiko, kad kone visos skambiais sulaikymais prasidedančios STT bylos galiausiai subliūkšta? Tokių Lietuvoje jau ne viena ir ne dvi.

Neįprastu reiškiniu skundžiasi Vilniaus Šeškinės gyventojai – sako, kad jų daugiabučius drebino kelias ar net keliolika sekundžių trunkančios vibracijos panašios į žemės drebėjimą. Judėjo ir stalai, ir puodeliai ant jų. Vienas per kitą šeškiniečiai ima spėlioti – kas tai – žemės drebėjimas, ar netoliese griaunamo stadiono atgarsiai. Sunkiai į šį klausimą gali atsakyti net ir specialistai. Šeškinės gyventojai pasakoja apie savo įspūdžius: „Sudrebėjo spinta vienam kambary.

Uždraudę atlyginimus gauti grynaisiais pinigais, valdantieji jau rengiasi antram žingsniui. Nuo Vėlinių siūlo uždrausti ir stambius pirkinius apmokėti grynais pinigais. Jei Seimas pritars, visus didesnius kaip 3 tūkst. eurų, mokėjimus turėsime atlikti tik per banką. Valdantieji taip sako kovojantys su šešėliu, tačiau dalis verslo tai vadina politiniu popsu, kuris sąžiningiems apsunkins gyvenimą, o šešėlį vargu ar sumažins. Senjoras Petras iš Panevėžio rajono nusprendė apsiremontuoti savo namus.

Vyriausybė nuo gegužės atšaukia dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso. Kai kurios ligoninės nusivylusios, mat tai reiškia, kad medikai nebegaus priedų už koronaviruso ligonių gydymą, nors krūviai esą nesumažės. Poliklinikose besilankantys pacientai žeria priekaištus, kad iki šiol jiems tenka gydytis telefonu, o eilėse pas antrinio lygio specialistus tenka laukti mėnesiais.

Baltijos šalis lankanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Aljansas turės didinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos grėsmę. „Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais trečiadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Amžiaus byla sulaukė tarpinio finišo – visi kaltinamieji politinės korupcijos byloje išteisinti. Ekspertai teigia, kad toks teismo sprendimas juos nustebino, tačiau teisininkų bendruomenėje būta diskusijų, kad teismas gali neišdrįsti nuteisti pagrindinių politinės korupcijos sagos veikėjų – Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio. Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje.

Dalis Lietuvos ortodoksų kunigų pradeda ruošti kreipimąsi į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.  „Kreipimąsi šiuo metu rengiame. (...) Bus atskiras dvasininkų ir tautinių bendrijų kreipimasis ir valdžios kreipimasis su parama mums“, – trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru sakė vienas iš atleistų ortodoksų kunigų Gintaras Sungaila. Jo duomenimis, tokį kreipimąsi tikrai parems septyni kunigai, tačiau pajudėjus procesui jų bus daugiau.

Su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais susitikusi Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pripažino, kad Berlynas nepakankamai klausėsi regiono šalių, nuolat perspėjusių apie Rusijos grėsmę. Ji tvirtino, jog sąjungininkai turės sustiprinti karinį buvimą. „Vis dėlto mes nepakankamai jūsų klausėmės, kai girdėjome jus dalinantis savo nerimu“, – bendroje ministrų spaudos konferencijoje Rygoje trečiadienį sakė A. Baerbock.

Kol nebus įrengtas fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija, neteisėti migrantai ir toliau bus apgręžiami, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Jeigu keletą parų nefiksuojame bandymų patekti į Lietuvą, tai nereiškia, kad situacija yra pasibaigusi ir išsisprendusi, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė. – Kol mes nepadengsime sienos fiziniu barjeru, kol neturėsime sienos stebėjimo sistemos, kalbėti apie atšaukimus – ankstoka.

Maisto pristatymo platformos „Wolt“ ir „Bolt food“ dėl sąsajų su Rusija nuo antradienio pagal užsakymus nebevežioja vienos didžiausių restoranų grupių „Amber Food“ maisto, BNS patvirtino šių platformų atstovai. „Mes ėmėmės veiksmų, kad sustabdytume savo partnerystę su visais restoranais ir mažmeninės prekybos parduotuvėmis, kurias kontroliuoja arba remia Rusijos vyriausybė ar valstybė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažino, kad civilinės saugos sistema Lietuvoje yra apleista, neišsaugota slėptuvių infrastruktūra, dešimt kartų sumažėjo reikalingų specialistų. Visgi, ministrės teigimu, situacija netrukus pasikeis – ministerija kuria strategiją, peržiūrimi jau esantys apsaugos planai, valstybė gyventojų saugai negailės pinigų.

Kauno rajonas gedi. Mirė buvęs Kauno rajono meras Petras Mikelionis. Vyrui buvo 83 metai. Šia žinia savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo dabartinis Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Yra nedaug žmonių, kurie savo esybe taip būtų suaugę su Kauno rajonu, taip aistringai gyventų jo problemomis, rūpesčiais, kaip Petras Mikelionis. Deja, atėjo diena, kai turiu palydėti Amžinybėn savo Mokytoją, Savivaldos Riterį, nepaprastai šiltą ir nuoširdų žmogų.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministrus parengti ilgalaikę civilinės saugos strategiją, kuri numatytų ne tik priemones, kaip būtų vykdoma gyventojų evakuacija, apsauga nuo, pavyzdžiui, oro antskrydžių, bet ir būtų suplanuotos šios strategijos įgyvendinimui reikalingos lėšos.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Vakarai paskelbė sankcijas Maskvai ir Minskui bei tiekia ginkluotę Ukrainai. Tačiau Ukraina nuolat kartoja: to per maža! Ginklų reikia daugiau, greičiau ir labiau tinkamų atlaikyti rusų antpuolį. Dar vienas Ukrainos reikalavimas – nustoti finansuoti karą mokant už gamtines dujas ir naftą.

2022 m. balandžio 20 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti rusų kalba retransliuojamų bendrovės „Gazprom-Media“ kontroliuojamų 32 televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Laikyti brandos egzaminus Lietuvoje pagal šalies programą kol kas pasiryžo 57 ukrainiečiai, teigia Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė. „Kol kas tik 57 iš Ukrainos atvykę baigiamųjų klasių mokiniai yra pateikę prašymus laikyti brandos egzaminus, kad gautų vidurinį išsilavinimą Lietuvoje“, – NŠA trečiadienį išplatintame pranešime spaudai teigė direktorė.

Lietuvos ir Čekijos kariuomenių vadai Prahoje sutarė bendradarbiauti elektroninės kovos, komunikacijos, karinės medicinos, pajėgų apsaugos ir kitose srityse, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Prahoje besilankantis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys susitiko su Čekijos kariuomenės vadu generolu Aleš Opata. Susitikime aptartas dvišalis karinis bendradarbiavimas, Lietuvos ir Čekijos karių dalyvavimas tarptautinėse pratybose, karinio rengimo klausimai.