Aktualijos

Vilniaus inovacijų pramonės parke Miškadvario gatvėje, netoli Kairėnų, pradedama statyti nauja privati mokykla „The British School of Vilnius“. Kaip ketvirtadienį pranešė projekto iniciatoriai, 2023 metų rudenį duris atversiantis mokyklos miestelis be pačios mokyklos turės keturioms sporto šakoms skirtą infrastruktūrą: 25 metrų uždarą baseiną, treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, lauko sporto zonas, įskaitant viso dydžio futbolo aikštę ir lauko teniso kortus.

Ukrainą palikę ir prieglobstį nuo karo Vilniuje radę ukrainiečiai gali pasinaudoti dar dviem finansinėmis pagalbos priemonėmis. Naujieji sostinės gyventojai jau gali teikti prašymus  dėl vienkartinės išmokos įsikurti ir kompensacijos vaiko ikimokyklinio  ar  priešmokyklinio ugdymo išlaidoms padengti. „Sostinėje prieglobstį radusiems ukrainiečiams, nuslūgus patirtam siaubui ir radus saugų prieglobstį, tenka spręsti klausimą, kaip išgyventi ir atsistoti ant kojų svetimoje šalyje.

Preiloje, ant Kuršių marių kranto, po šimtamečio pastato rekonstrukcijos ketvirtadienį oficialiai atidaroma biblioteka. „Tai biblioteka su skaitykla ant marių kranto. Kas neskaitė – pradės skaityti. Vieta nuostabi, dabar ir pati aplinka – ir kiemas, terasa“, – BNS sakė Neringos meras Darius Jasaitis. Preilos biblioteka įsikūrusi istorinėje raudonmūrėje prieškario mokykloje, pastatytoje 1907 metais. Mero teigimu, joje nebuvo tinkamų sąlygų.

Seimo kanceliarija rengiasi tvarkyti parlamento rūmų prieigas, fontaną, įrengti apsauginius kuoliukus, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. Kaip portalui teigė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, šiuo metu jau tvarkomas Sausio 13-osios memorialas. „Toliau planuojama tiek aikštės, tiek fontano rekonstrukcija, tiek kartu bus integruoti VAT (Vadovybės apsaugos tarnybos – BNS) pasiūlymai dėl saugumo padidinimo.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.  Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė numatomus pokyčius yra pavadinęs „pakankamai didele pertvarka“.  Pataisomis siūloma darbo ieškantiems žmonėms darbą pasiūlyti iš karto – tai leistų Užimtumo tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Kanų kino festivalyje ketvirtadienį vyks Ukrainoje rusų karių nužudyto Lietuvos režisieriaus Manto Kvedaravičiaus kurto filmo „Mariupolis 2“ pasaulinė premjera. Pats M. Kvedaravičius baigti kurti filmo nesuspėjo. „Tai – kūrinys mozaika, skirtas kasdienybės akimirkoms mieste, išgyvenančiame karą“, – teigia Lietuvos kino centras. Lietuvis kino kūrėjas, kultūros antropologas M. Kvedaravičius buvo nužudytas Mariupolio mieste, į kurį atvyko miestui jau esant apsuptyje.

Šaltas pavasaris jau seniai nevarė daržinininkams tiek streso kaip šiemet. Vėsu ne tik naktimis, bet ir dieną, tad žmonės griebiasi įvairiausių išmonių, kaip apsaugoti savo sodo ir daržo gėrybes. Kai kuriuose šalies regionuose obuolių gali nebūti – žiedus nuniokojo šalna. O vakar Dzūkiją užklupo ir nemenka kruša. Sinoptikai daržininkus ragina pasaugoti augalus. Antradienį pavakare netoli Druskininkų esantį Leipalingio miestelį užklupo kruša ir šlapias sniegas.

Seime ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pertvarkos. Vyriausybė siūlo, kad nuo kitų metų liepos greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje teiktų viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kai šiuo metu tai daro bent pusšimtis įstaigų. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau pristatydamas reformą sakė, kad jos tikslas – jog visoje šalyje GMP būtų teikiama pagal vienodą tvarką ir principus.

Ukrainos pasipriešinimo Rusijai simboliu tapusioje plieno gamykloje „Azovstal“ likęs ukrainiečių vadas sako, kad Rusijos ir Ukrainos karas toli gražu nesibaigė. Jis pastebi, kad Rusijos pajėgos iki šiol labai pasitiki savimi, o tai yra ukrainiečių koziris mūšio lauke. Anot jo, tik dabar prasidėjo pilno masto karas.

Paskutiniu metu vis garsiau kalbant apie rajonų ligoninių skyrių ar pačių ligoninių uždarymą, apie suirutę, pertvarkant greitosios pagalbos teikimo sistemą, tai šen, tai ten dalinamasi nemaloniomis patirtimis, likusiomis iš susidūrimų su medikais. Tiesa, medicina visada buvo jautri tema, ypač skaudu apie medicinos paslaugų teikimą kalbėti tiems, kurie neteko savo artimųjų.

Europos Komisija pristatė ambicingą beveik 200 milijardų eurų vertės „RePower-Eu“ planą. Už šiuos pinigus Europa sieks atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų ir pereiti prie atsinaujinančių energetinių išteklių. Tiesa, Komisija ragina ir pačius piliečius nesėdėti rankų sudėjus, o keisti savo energijos vartojimo įpročius – daugiau važinėti viešuoju transportu, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, taupyti elektrą ir daugiau dirbti iš namų.

Dalis Ispanijos moterų triumfuoja – šalis netrukus gali tapti pirmąja Europoje, kurioje mėnesinių skausmus kenčiančios moterys per mėnesį gaus bent tris papildomas atostogų dienas. Ispanės skuba džiaugtis Vyriausybės sprendimu ir laukia Seimo verdikto, o štai lietuvėms, atjautos dėl kenčiamų menstruacinių skausmų, valdžios vyrai rodyti neskuba. Nors medikai ragina suklusti – daliai moterų mėnesinės baigiasi alpimu, ir nepakeliamais skausmais.

Ką darytumėte, jei eidami gatve rastumėt didelę sumą grynųjų pinigų? Štai viena kaunietė senamiestyje surado triženklę sumą, savininko bandė ieškoti pati, bet nesėkmingai. Tad pinigus nunešė į policiją. Pareigūnai sako, kad tokie atvejai reti ir paieškos sudėtingos, kartais savininkai ir neatsiranda. Pareigūnai suka galvas, kaip surasti žmogų Kauno senamiestyje pametusį didelę sumą grynųjų pinigų.

Kostiumuoti apsauginiai, panašu, išvargino valstybės vadoves moteris. Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Ingrida Šimonytė nori būti nesaugomos laisvalaikiu. Dabar jas apsauga lydi ištisą parą, tačiau tiek premjerė, tiek Seimo pirmininkė siūlo šias pareigas einančius asmenis saugoti tik darbo, oficialių vizitų metu – laisvalaikį nori leisti be palydos. Sako, kad nebūtina, o ir europinė praktika kitokia.

Pradėjusi nelabai sėkmingą karą prieš Ukrainą Rusija pakenkė ne tik sau, bet ir artimiausiai partnerei Kinijai. Jeigu būtų buvusi Pekino valia, tai šio karo būtų vengiama, nes dabar Kinija turi balansuodama šokinėti tarp trijų savo svarbiausių tikslų. Taip teigia JAV įsikūrusio German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser. „Tai ne tas karas, iš kurio Kinija išloštų.

Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant sunaikintą svarbią šalies infrastruktūrą, bet ir pati sukurti Ukrainos atstatymo fondą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Nors partnerystės įstatymo pavadinimą valdančioji dauguma pakeitė, diskusijos dėl LGBTQ bendruomenei priklausančių asmenų teisių toli gražu netyla. Homoseksuali moteris atvirai kreipėsi į valdžios atstovus klausdama, kodėl Lietuvoje ji negali jaustis pilnaverčiu žmogumi. Moteris teigė jau ilgą laiką gyvenanti Austrijoje, nes vos grįžusi į Lietuvą turi įrodinėti, kad turi lygias teises, kaip ir heteroseksualūs asmenys.

NATO gynybos planuotojai Lietuvos kariuomenės pažangą įvertino geriausiai per visą narystės istoriją, trečiadienį skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos teigimu, puikiai įvertinta pažanga, pasiekta didinant finansavimą gynybai, infrastruktūros plėtrą, naujus pirkimus ir paramą Ukrainai. Taip pat savo vertinime NATO pažymėjo Lietuvos planus didinti kariuomenę, jos rezervą, gerinti karių aprūpinimo sąlygas.

Jau nuo birželio maždaug 740 000 Lietuvos gyventojų gaus šiek tiek – iki 16-kos eurų didesnius atlyginimus. Seimas padidino neapmokestinamų pajamų dydį, dėl to minimalų atlyginimą ar ne daugiau vidutinio atlyginimo gaunantys dirbantieji sumokės keliais ar keliolika eurų mažiau mokesčių. Šie žmonės per metus sutaupys apie 100-tą milijonų eurų.

Vilniuje prie Baltojo tilto atsiras Tolerancijos gatvė. Trečiadienį savivaldybės tarybos sprendimu Tolerancijos pavadinimas suteiktas gatvelei, vedančiai nuo Upės gatvės link Baltojo tilto. Ši gatvė driekiasi pro paplūdimio tinklinio aikštyną, riedlenčių ir riedučių parką link Baltojo tilto. Valdančiosios Laisvės partijos atstovas taryboje Vincas Jurgutis sakė, kad tai yra „fantastinė naujiena“. „Vilnius per 12 metų padarė tokį pokytį, kai LGBT eitynės buvo nugrūstos į Upės gatvę.

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo pirmiausia bus reikalinga politinė valia, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius „Kalbant apie energetikos sektoriaus pokyčius, mes tikrai kalbame apie revoliuciją, nes tai bus labai sparčiai įgyvendinami pokyčiai ir tai turės didelės įtakos tolimesniam Europos Sąjungos vystymuisi, energetikos projektų vystymuisi, energetikos rinkos stabilumui“, –...

Sostinės vaikų darželiuose nuo liepos 1-osios branginamas maitinimas. Savivaldybės tarybos sprendimu, visą dieną dirbančiose lopšelio grupėse vaikų maitinimui dienos mokestis sieks 2,6 euro vietoj buvusio 2,2 euro, darželio grupėse – 2,9 euro vietoj 2,5. Priešmokyklinio ugdymo grupėse pusryčiams ir pavakariams nustatytas po 1,16 euro įkainis (buvo 0,84 euro ir 0,53 euro), pietums – 2,10 euro (buvo 1,8 euro). Savivaldybė pabrėžia, kad pastarąjį kartą vaikų maitinimo įkainiai sostinės darželiuo...

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė maitinimo normų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose didinimui. Paskutinį kartą vaikų maitinimo įkainiai sostinės darželiuose keitėsi 2019-aisiais. Smarkiai išaugus maisto produktų kainoms, maitinimo paslaugų teikėjai skundžiasi, kad sunkiai sekasi užtikrinti kokybišką racioną darželiams, todėl kilo poreikis keisti vienos dienos maitinimo normą.

 Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė iš ambasadoriaus Rusijoje pareigų oficialiai atšaukti Eitvydą Bajarūną. Vyriausybės teikime prezidentui numatyta, kad E. Bajarūnas šias pareigas nustotų eiti nuo birželio pirmos dienos. Lietuvos ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui. Taip pat Vyriausybė trečiadienį priėmė sprendimą, kuriuo nuo birželio 7 dienos likviduoja Lietuvos generalinį konsulatą Sankt Peterburge.

Vyriausybė trečiadienį išplėtė Jonavos rajone, Rukloje, esantį Gaižiūnų poligoną. Ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teikimui, kuriuo poligone esančią valstybinę miško žemę pavertė kitomis naudmenomis.

Atnaujinus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) internetinį puslapį, prieš jį po kelių dienų buvo įvykdyta masyvi kibernetinė ataka, sako ministras Arvydas Anušauskas. „KAM internetinė svetainė kai tik buvo paleista, jei neklystu, gegužės pirmom dienom, po penkių dienų jau patyrė masyvią kibernetinę ataką“, – žurnalistams trečiadienį teigė jis. Ministras neįvardijo, kas įtariamas surengęs ataką ir kokie jos padariniai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kaltina valdančiuosius sulaužius susitarimą su opozicija karo Ukrainoje metu neteikti visuomenę priešinančių įstatymo projektų. Valstiečiai paskelbė, kad jei Seime bus pritarta partnerystės įteisinimui, o Vytautui Landsbergiui bus suteiktas valstybės vadovo statusas, LVŽS pasitrauks iš rengiamų bendrų partijų susitarimų dėl gynybos bei užsienio politikos.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovais aptarė būtinybę užtikrinti vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą ir parengtį galimoms karinėms ir hibridinėms grėsmėms. Ministrė A. Bilotaitė sudarė darbo grupę, kuri rengia vidaus reikalų statutinių įstaigų užduočių ir pareigūnų aprūpinimo standarto gaires.

Karas Ukrainoje paaštrino tautinių mažumų klausimą. Visuomenė, pasak ekspertų, raminasi esą ne jie, o tautinių mažumų atstovai labiau tiki Rusijos skleidžiama propaganda ir užsimerkia prieš faktą, kad politinės pažiūros ir paveikumas propagandai nebūtinai susiję su tautybe.  Pasak Tautinių mažumų departamento vadovės Vidos Montvydaitės, imama manyti, kad paveikumas propagandai ir karo priežasčių interpretavimas yra tik tautinių mažumų ir rusakalbių problema Lietuvoje.

Lietuvoje bus dar kartą mėginama įteisinti homoseksualių ir heteroseksualių porų partnerystę. Tiesa, ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga, kurią reikės registruoti pas notarą, o asmenys neturės galimybės pasiimti partnerio pavardės. Tai jau sulaukė dalies LGBT bendruomenės nepasitenkinimo, o Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko prisimena, kaip dėl skirtingos pavardės jam nebuvo pranešta, kad jo partneriui atliekama operacija.

Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. „Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą.

Azerbaidžane vizitą pradėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su šios šalies lyderiu Ilhamu Aliyevu trečiadienį aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione, dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir transporto srityse. Šalių prezidentai taip pat kalbėjosi apie Europos Sąjungos (ES) ir Azerbaidžano bendradarbiavimą, pranešė Prezidentūra.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad Lietuva jau dabar ruošiasi šalyje esančių vaikų ugdymui nuo naujųjų mokslo metų. Ministrė išsiuntė laišką ukrainiečiams kviesdama užregistruoti savo vaikus į mokyklas, tačiau pripažino, kad tik laiškų neužteks. J. Šiugždinienės teigimu, šiuo metu formuojama darbo grupė, kuri spręstu klausimus su ukrainiečių vaikų ugdymu nuo naujų mokslo metų susijusius klausimus. „Šiuo metu, ką sprendžiame, tai yra registracijos klausimą.

Vos paskelbusios savo norą jungtis prie NATO Suomija ir Švedija gavo turkišką antausį. NATO senbuviai pareiškė vetuosiantys šių šalių prisijungimą, nes šiauriečiai pernelyg draugiški kurdams ir, turkų manymų, glaudžia teroristus. Specialistai sako, kad suomiai ir švedai neturėtų nusiminti, garsūs Turkijos pareiškimai tėra derybinė pozicija. O derėtis turkai moka ir mėgsta.

Nacionalinė švietimo agentūra kviečia teikti projektus, skirtus nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų emocinei sveikatai, lietuvių kalbos mokymui. Kaip antradienį pranešė NŠA, iš viso šiems tikslams numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų, vienam projektui – iki 10 tūkst. eurų. Paraiškų laukiama iki gegužės 20-osios. „Pagrindiniai tikslai – mokyti vaikus lietuvių kalbos ir stiprinti teigiamą emocinę jų būseną“, – teigia NŠA.

Antradienį pasieniečiai apgręžė 14 iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai bandžiusių patekti migrantų. Į Latviją praėjusią parą, jau šeštą iš eilės, tokie asmenys iš Baltarusijos sienos kirsti nebandė. Lenkijos pasieniečiai pirmadienį užkirto kelią 8 iš Baltarusijos patekti susiruošusiems atėjūnams.   Pirmadienį VSAT į Lietuvą neįsileido 14 iš Baltarusijos besibrovusių užsieniečių, o prieš tai tris paras tokių atvejų nebuvo.

Parlamento pirmininko ir premjero apsauga galėtų būti paprastesnė, sako Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš nesiečiau tai su manimi ar premjere asmeniškai, bet tiesiog kiek per pusantrų metų man teko bendrauti su kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentų pirmininkais, tapo akivaizdu, kad tikrai galima būtų organizuoti apsaugą kiek paprasčiau ir naudojant šiek tiek mažiau resursų. Apie tai ir yra šis įstatymo projektas“, – trečiadienį LRT sakė parlamento vadovė.

Atsisakydama energetinės priklausomybės nuo Rusijos, Lietuva jau atliko visus reikalingus darbus, sako Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius.  „Mes esame ne tik pirmūnai, bet ir didžiausi to plano („RePowerEU“ – BNS) entuziastai ir turbūt valstybė narė, kuri visus reikalingus darbus jau yra atlikusi. Tikrai Lietuva yra pirmūnė klasėje, kadangi mūsų priklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos jau nebėra.

Lietuva yra tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo pasaulinis duomenų barometras.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) kinologai trečiadienį pristatys įgytą patirtį saugant Estijos, Latvijos, ir Lenkijos sienas. Septyni pasieniečių kinologai VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose kartu su savo augintiniais pademonstruos savo įgūdžius. Be jų renginyje dalyvaus ir kitų Lietuvos žinybų, vystančių kinologinę veiklą, atstovai. Specialiame projekte nuo 2019 metų rugpjūčio jau dalyvavo 28 pasieniečių kinologai.

Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ trečiadienio vakarą tradiciškai pakels bures ir paskelbs naujo jūrinio sezono pradžią. Kaip pranešė viešoji įstaiga „Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“, istoriniu jūrinio paveldo eksponatu po atviru dangumi tapęs „Meridianas“ po laivo rekonstrukcijos 2012-2013 metais savo burėmis uostamiestį papuoš devintą vasarą iš eilės. Burių pakėlimo ceremonija taps įžanga ir į kitus jūrinius renginius, kurie vyks Klaipėdoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį su Lietuvos verslo organizacijomis ir Ukrainoje dirbančio Lietuvos verslo atstovais aptars galimybes įmonėms dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose.  „Karas dar nesibaigė, tačiau jau dabar turime ruoštis ir žinoti, kokiu būdu su savo partneriais Europoje prisidėsime prie Ukrainos atstatymo“, – pranešime sakė ministrė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išvyksta oficialių vizitų į Armėniją ir Azerbaidžaną. Trečiadienį šalies vadovas Baku susitiks su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu. Prezidentai aptars dvišalį bendradarbiavimą energetikos ir ekonomikos srityse, saugumo situaciją Kaukazo regione, Azerbaidžano ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą, taip pat dalyvaus Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume.

Prie Lietuvos krantų neršti atplaukė pirmosios šiais metais vėjažuvės. Egzotiškai atrodančias, tarsi su snapais žuvis palangiškiai vadina gandriukais. Tiesa, kol kas laimikiai skurdūs, net stiprus vėjas nepadeda vėjažuvių gaudyti. Tačiau užkietėję meškeriotojai žino – dar kelios dienos ir meškerės lūš nuo laimikio. Meškeriotojas Mykolas rodo, kokios egzotiškai atrodančios žuvys jau pasirodė prie Lietuvos krantų. Tai – pirmosios šiais metais vėjažuvės. Dabar jos kimba ties Palangos tiltu.

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad Rusija vis dar gyvena iliuzijomis apie sėkmę kare prieš Ukrainą. Todėl, pasak jo, derybos su Rusija šiuo metu yra neįmanomos. Vis dėlto Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kiek anksčiau pareiškė, jog Rusija pasigenda Ukrainos noro tęsti derybas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:02 | Ukraina: Rusija neteko 28,3 karių Ukrainiečiai jau skelbia nukovę 28,3 tūkst.

  Europos Sąjungos (ES) parama nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai turi tapti nuolatine ir ilgalaike, sako krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.  „ES aiškus prioritetas – padėti Ukrainai apsiginti, o galiausiai ir laimėti. Šiuo laikotarpiu Ukrainai labai svarbūs ES finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Sprendimas padidinti paramą iki 2 mlrd. eurų karinei paramai per Europos taikos priemonę yra geras pavyzdys.

Seime arši kova dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Į Seimą ir vėl grįžus šiam projektui, premjerė Ingrida Šimonytė jį pavadino moralinės skolos klausimu. O opozicinė valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime ėmėsi grasinimų.

Savo pritarimo rusų propagandai nesigėdinęs ir neslėpęs lietuvių režisierius Rimas Tuminas gavo antausį nuo Maskvos – iš jo Kremlius atėmė apdovanojimą už svarų indėlį į Rusijos kultūrą. Kokios to priežastys, kol kas nėra aišku. Žiniasklaida spėlioja, kad Maskvą supykdė rusų komikų paviešintas R. Tumino ir Ukrainos kultūros ministro pokalbis, kuriame režisierius pasmerkė Rusijos pradėtą karą.

Parlamente šiandien pasirodė ir kitas buvęs valstybės vadovas – prezidentas Valdas Adamkus. Jam pirmajam atiteko naujas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Už indėlį Lietuvai stojant į NATO ir Europos Sąjungą apdovanotas prezidentas jautriai kalbėjo, kad „vardan tos Lietuvos“ dirbo nuo pat paauglystės. Ir teigė besididžiuojąs lietuviais už didelę paramą Rusijos užpultai Ukrainai. Be žmonos Seime pasirodęs V. Adamkus papasakojo ir kaip jaučiasi ponia Alma.