Aktualijos

Per praėjusią parą nustatyti 1657 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1276, antrą – 362, trečią – 19 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 133 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 582,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 46,6 procento.

Rusijos visuomenės pritarimas karui Ukrainoje yra atsakomasis argumentas tiems, kurie nepalaiko turistinių vizų draudimo šios šalies piliečiams, sako prezidento patarėjas. „Keldami vizų klausimą, taip pat keliame pamatinius klausimus, kaip Vakarai turėtų vertinti, kas vyksta Rusijoje“, – Žinių radijui antradienį teigė Kęstutis Budrys.

Per praėjusią parą pareigūnai pasienyje su Baltarusija apgręžė 92 migrantus, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Praėjusią parą iš Baltarusijos į Latviją neleistinose vietose bandė patekti penki migrantai. Lenkijos pareigūnai sekmadienį užkirto kelią iš Baltarusijos įžengti 20 asmenų. Šeštadienį Lietuvos pasieniečiai apgręžė rekordinį migrantų skaičių – 125, anksčiau praėjusią savaitę per parą apgręžti 124, 122 migrantai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Prahoje su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovais tarsis dėl turistinių vizų politikos Rusijos piliečiams. Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija ir Suomija ragina papildyti sankcijas Maskvai dėl agresijos prieš Ukrainą ir visiškai uždrausti Rusijos turistams gauti vizas į ES bendrąją Šengeno erdvę. Šios šalys neatmeta, kad nepriėmus bendro ES sprendimo, galėtų taikyti regioninius draudimus atvykti Rusijos piliečiams.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvaus Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais. Kopenhagoje vyksiančiame susitikime Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos vadovai ir Europos Komisijos pirmininkė aptars Baltijos jūros regiono žaliąją energetinę transformaciją, pranešė Prezidentūra. Teigiama, jog daugiausia dėmesio bus skiriama perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir saugios, tvarios bei atsakingos energetikos skatinimui Europoje.

Rusijos pajėgos stpirina savo karių grupuotę Donecko kryptimi, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Anot ukrainiečių, rusai toliau atakuoja Ukrainą. Antradienį apšaudytos bent kelios gyvenvietės, rusai bando gerinti savo taktinę padėtį.

Vienas Vilkaviškio rajono ūkininkas apstulbo karvių aptvare pamatęs neregėtą gyvulį – stumbrą. Laukinis žvėris ramiai rupšnojo žolę kartu su galvijais, o paskui nuėjo pas kitas karves. Specialistai sako: prie tokių vaizdų turime pratintis. Siekiama, kad šis, į Raudonąją knygą įrašytas gyvūnas, paplistų po visą Lietuvą. Dabar didžiausia stumbrų populiacija yra vidurio Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvaus Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais, rašoma prezidentūros pranešime.  Kopenhagoje vyksiančiame susitikime Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos vadovai ir Europos Komisijos Pirmininkė aptars Baltijos jūros regiono žaliąją energetinę transformaciją.

2022 m. birželio 30 d. Lietuva kartu su kitomis 22 šalių NATO sąjungininkėmis vykusiame Madrido viršūnių susitikime pasirašė NATO inovacijų fondo (NIF) įsipareigojimo laišką, kuriuo Lietuva pasižada dalyvauti fonde ir skirti finansinius įnašus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiandien Lietuvos kariuomenės Motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Žemaitija“, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotame pėstininkų batalione, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione ir Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo beveik 900 jaunuolių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyvūnų globėjams ir veterinarijos specialistams įkliuvo dar viena šunų ir kačių daugintoja. Egzotines kates – sfinksus, škotų nulėpausius ir stačiaausius – bei itin populiarius jorkšyro terjerus veisusi kaišiadorietė trisdešimt gyvūnų buvo sugrūdusi vieno kambario bute. O gyvūnai ne tik neprižiūrėti, bet ir turintys įvairių apsigimimų. Gyvūnų gelbėtojai šokiruoti, vieno kambario bute Kaišiadoryse išvydę net 24 kates ir 10 šuniukų.

Skandaluose dėl statybininkams galimai naudingų sprendimų įsipainiojęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad ministerija atsisako įvedinėti automobilių taršos mokestį. Ministras pareiškė, kad toks naujas mokestis dabar bus jau kitų ministerijų ir Vyriausybės reikalas, nors pats ir yra Vyriausybės dalis. Ministras sako, kad pusė visos taršos galima panaikinti pričiupus vos 3-4 procentus pačių taršiausių automobilių ir jiems grasina dažnesniais patikrinimais keliuose.

Turto bankas ir finansų ministerija taupyti elektrą ir šilumą jau ragina ir visus valdininkus. Taupymo vajų Turto bankas pavadino varžybomis „putinOut“, o laimėtojams žada prizus – atlikti patalpų remontą. Visgi dešimtadaliu susimažinti energijos sąnaudas ne visiems ministrams atrodo įmanoma.  Profsąjungos ragina nepersistengti ir nepažeisti higienos normų, kad darbuotojai neperšaltų ir nesusigadintų regėjimo.

Karštą savaitgalį maudynės mirtimi pasibaigė mažiausiai 2 žmonėms – vienas vyras nuskendo Šiauliuose, tvenkinyje, o kitas karjere Kaune. O atvejį prie Gėlos ežero gaubia mįslė – vieno vyro daiktus ant ežero kranto radę poilsiautojai sakė, kad jie ten pragulėjo pusę paros, ir niekas jų pasiimti negrįžo. Tačiau ir atvykę ugniagesiai gelbėtojai jokio kūno ežero dugne kol kas nerado, tad žmogaus likimas dar neaiškus.

Lietuva baigė statyti tvoros ir koncertinos barjerą pasienyje su Baltarusija. Vis dėlto tai nesustabdė iš Baltarusijos plūstančių neteisėtų migrantų – savaitgalį pasieniečiai pasiekė šių metų paros išstumtų žmonių rekordą. Pasieniečiai sako: Lietuva tapo Lukašenkos taikiniu ir migrantų sumažėjimo nereiktų tikėtis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su karjerą mokyklose pradedančiais mokytojais iš visos Lietuvos. Jau trečią kartą šalies vadovas į tradicinį pikniką pakvietė pirmus mokslo metus pradėsiančius Lietuvos mokytojus siekdamas juos motyvuoti ir pabrėždamas mokytojo profesijos garbingumą.

Antrame didžiausiame pagal priimtų pabėgėlių skaičių mieste Klaipėdoje iškils ukrainietiška mokykla. Tuo užsiima patys ukrainiečiai. Jie ir mokytojų bei patalpų ieško, ir vaikus iš viso pajūrio buria. O štai rusų mokyklose, kur dauguma mažųjų ukrainiečių mokėsi pavasarį ar planavo tai daryti nuo rudens, jaučiamas sujudimas. Pedagogai spėja, kad šios bijo prarasti už mokinius gaunamas lėšas.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas paprašė Latvijos įšaldyti planus nukelti didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą Rygoje, tačiau toks kreipimasis buvo gautas, kai išmontavimo darbai jau buvo atlikti, BNS pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pasak ministerijos atstovės Dianos Eglytės, rugpjūčio 26-ąją URM iš Komiteto gavo penkių asmenų skundus dėl galimų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimų Latvijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį apsilankė Baltarusių demokratijos atstovybėje Vilniuje, kur su demokratinės Baltarusijos lydere Sviatlana Cichanouskaja aptarė situaciją Baltarusijoje, Lukašenkos režimo įsitraukimą į Rusijos karą prieš Ukrainą ir nuo represijų pasitraukusių baltarusių situaciją Lietuvoje.

Kas turėtų būti išrinktas meru – vyras ar moteris? Toks klausimas, paremtas lyčių pagrindu, XXI amžiuje tikriausiai niekam nebekiltų. Vis tik dėl savo pasisakymų šia tema buvusi kandidatė į Seimą ir Mažeikių merus, konservatorių skyriaus pirmininkė Lina Rimkienė sulaukė Lietuvos žmogaus teisių centro dėmesio. L. Rimkienės teigimu, Mažeikių mieste meru turėtų tapti „jaunas, energingas vyras“. Vyras Mažeikių mero pozicijoje jai esą teiktų daugiau pasitikėjimo.

Šiandien, rugpjūčio 29 dieną, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su 63 Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Susitikimo metu ministras G. Landsbergis apžvelgė Lietuvos diplomatinei tarnybai tenkančius iššūkius bei įvardino ateities tikslus Lietuvos diplomatinių įstaigų vadovams.

Šių metų Lietuvos ornitologijos draugijos metų paukščių paskelbta rudagalvė antis yra ties išnykimo riba, stebėjimai rodo, kad padėtis tapo kritiška, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. „Šio amžiaus pradžioje Lietuvoje turėjome apie 3-4 tūkst. perinčių porų. Prieš ketverius metus jau buvo likę tik apie 500, o dabartinė inventorizacija parodė, kad situacija dar liūdnesnė“, – ministerijos pranešime teigė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologas Arūnas Čerkauskas.

Premjerė Ingrida Šimonytė šiandien pripažino, kad ateinančios Seimo sesijos svarbiausias klausimas bus elektros kainos, kompensacijos ir tai, kaip subalansuoti kitų metų biudžetą. Ji patvirtino, kad laukia nemažai iššūkių, bet taip pat pastebėjo, kad iki naujųjų metų dėl užkilusios elektros kainos didžiojo dauguma vartotojų drebėti neturėtų.

Vilniuje rugsėjo 2–4 dienomis vyksiančios „Sostinės dienos“ pristatys muzikines programas, šalies menininkus ir atlikėjus. Kaip pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė šventės organizatoriai, lankytojai taip pat galės susipažinti su dizainerių kūriniais, įvairių žanrų rašytojų kūryba, dalyvauti sporto užsiėmimuose.

Premjerė Ingrida Šimonytė, kartu su fizinio barjero prie Baltarusijos sienos statytojais aptarė tvoros tarp Lietuvos ir Baltarusijos užbaigimo darbus. Fizinis barjeras baigtas statyti prieš kelias dienas.

Būstų nuomos kainoms kylant ankšta darosi studentų bendrabučiuose. Kas priversti gyventi nedideliame kambaryje trise, o kas visai vietų juose negavo. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, prieš pat Rugsėjo 1-ąją jie bursis į mitingą – prie ministerijos iškils palapinių miestelis.

Jau netrukus į mokyklų suolus sugrįš moksleiviai, nes Rugsėjo 1-oji – visai čia pat. Bet kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai? Kokios naujovės laukia šiais mokslo metais? Kas keisis švietime artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prasidedant mokslo metams policija žada daugiau dėmesio eismo saugumui, į pagalbą patruliuoti pareigūnams bus kviečiami policijos rėmėjai, šauliai. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, rugsėjo 1-ąją bus rengiamos įvairios prevencinės priemonės, o visą mėnesį pareigūnai patruliuos perėjose prie mokyklų bei tikrins vairuotojų blaivumą. Tam žadama pasitelkti šimtus savanorių ir patyrusių bei jaunųjų policijos rėmėjų.

Energetiniam karui verdant, „Ignitis grupė“ įbrido į milijardą siekiančią skolą, pripažįsta įmonės vadovas Darius Maikštėnas. Nepaisant to, trauktis iš biržos šis elektros tiekėjas neketina. „Ignitis“ vadovas negailėjo kritikos ir politikams – faktą, kad Lietuva taip ilgai buvo priklausoma nuo energijos importo, jis vadina „nusikaltimu šaliai“. Apie elektros rinkos padėtį pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas D. Maikštėnas.

Tai, kad rugsėjis su naujais mokslo metais – ant nosies, itin gerai savo kailiu pajunta šeimos gydytojai. Nors esama tėvelių, kurie vaiką sveikatos patikrinimui atveda ir kitais mėnesiais, vis tik nemaža dalis laukia paskutinės akimirkos. Gydytojai primena, kad tiek eilėmis pas gydytojus besipiktinančių tėvelių nebūtų, jei iš anksto pasirūpintų vaiko sveikata.   Vilnietė Inga (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę dukart kilo palydėti Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ketvirtadienį NATO naikintuvai atpažino naikintuvą „Su-24“ ir keleivinį „Tu-134“, skridusios iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį.

Mirė Lietuvos politikas ir visuomenės veikėjas 81-erių Domininkas Velička. Apie tai pirmas pranešė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Išėjo Domininkas Velička. Bičiulis, kolega politikoje, Vilniaus miesto tarybos Laisvės frakcijos narys. Visada kūrybiškas, visada matantis plačiau, visada trykštantis pozityvumu ir dalijantis džiaugsmą ir bendraamžiams, ir jaunimui. Geros Tau kelionės, Domininkai“, – feisbuke skelbė R. Šimašius.

Nauji mokslo metai – jau čia pat. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį pristatė, kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai, kas laukia mokinių. Artėjančius mokslo metus, anot ministrės, jau dabar galima vadinti išskirtiniais, nes po dviejų dešimtmečių mokyklose nebelieka 5-8 jungtinių klasių. Nelieka ir klasių, kuriose mokosi mažiau nei 8 vaikai.

 Pasienyje su Baltarusija praėjusios savaitės pabaigoje baigtas statyti fizinis barjeras, BNS pirmadienį patvirtino projektą vykdanti bendrovė „EPSO-G“. Fizinis barjeras – tvora ir pjaunanti viela – įrengiama apie 502 kilometrų atkarpose. „Šį savaitgalį „EPSO-G“ sutelktų rangovų komanda pasienyje su Baltarusija įrengė paskutinius suplanuotus tvoros segmentus“, – BNS sakė bendrovės komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Dabar pasaulines elektros ir dujų rinkas krečia stiprus energetinis karas, todėl laukia sunki žiema ir net kitas sezonas, įspėja „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Šis energijos tiekėjas jau viršijo 1 mlrd. eurų skolą, o dujų kaina dabar yra daugiau nei 20 kartų didesnė nei 2021 m. pirmą pusmetį. Anot D. Maikštėno, Vakarams teks ieškoti naujų kelių, kaip užpildyti dujų saugyklas.

Per praėjusią parą pareigūnai pasienyje su Baltarusija apgręžė 82 migrantus, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Praėjusią parą iš Baltarusijos į Latviją neleistinose vietose nebandė patekti nė vienas migrantas. Lenkijos pareigūnai šeštadienį užkirto kelią iš Baltarusijos įžengti 13 asmenų. Šeštadienį Lietuvos pasieniečiai apgręžė rekordinį migrantų skaičių – 125, anksčiau praėjusią savaitę per parą apgręžti 124, 122 migrantai.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais visuomenininkais šalyje laiko žurnalistą, laidų vedėją Edmundą Jakilaitį, politologą Liną Kojalą ir istoriką Alfredą Bumblauską. Toliau kasmet sudaromame įtakingiausiųjų sąraše yra paramą Ukrainos kariams renkantis Jonas Ohmanas, kunigas Ričardas Doveika, rodo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį rengia tradicinį pikniką mokytojams, o švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatys, kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, Rugsėjo 1-osios išvakarėse G. Nausėda susitiks su studijas baigusiais ir mokyklose pradedančiais dirbti mokytojais.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį su Europos Sąjungos (ES) kolegomis Prahoje tarsis dėl bendros europinės Ukrainos karių apmokymo misijos. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę sakė, jog tai galėtų būti didelė misija, o mokymai vyktų netoli Ukrainos esančiose šalyse. Lietuva yra apmokiusi ukrainiečius karius naudotis jos perduota ginkluote, įskaitant prieštakines sistemas.

„Der Spiegel“ korespondentas Maskvoje Christianas Eschas Rusijos sostinėje Maskvoje gyvena jau 14 metų. Bet pastaruoju metu net ir jam gerai žinomi žmonės tapo iš dalies neatpažįstami. Todėl jam kyla klausimas, kodėl tiek daug čia gyvenančių žmonių palaiko karą? Susipažinkite su jo pasakojimu.  Mano pasą vartantis jaunas vyras, vilkintis civiliais drabužiais, klausia: „Ar buvote Bučoje?“ Mes sėdime mažoje patalpoje be langų 2-ajame Šeremetjevo oro uosto terminale.

Rašytojas, tinklaraštininkas Eduardas Bagirovas, kartą padėjęs sumušti „GQ“ žurnalistą gatvėje, turi prastą reputaciją ne tik Rusijoje, bet ir už jos ribų. Jis taip pat yra Kremliaus pakalikas, kuris remia ir platina režimo propagandą. E. Bagirovas prisistato ne tik rašytojumi, scenaristu, bet politikos konsultantu, politikos strategu. Vis tik jo reputacija yra žinoma, kaip nekokia.

  Vilniuje autobusas pervažiavo moterį. Aiškėja, kad ji po autobuso ratais pakliuvo šiam įvažiuojant į stotelę: vairuotojas tikina, kad nebuvo atidaręs durų ir tik ketino sustoti, o moteris veikiausiai pabandė per anksti įlipti. Vieno Klaipėdos kvartalo gyventojai sukilo sužinoję, kad jų kaimynystėje planuojama įkurti narkomanų reabilitacijos centrą. Žmonės piktinasi, kad apie naująjį kaimyną išsiaiškino visai atsitiktinai. Apie centro įkūrimą sako nežinojęs ir miesto meras.

Valdantieji planuoja itin plačią viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu bus keičiama ir darbo užmokesčio mokėjimo sistema. Šios pertvarkos metu planuojama padidinti ir valstybės politikų darbo užmokesčius, kurie laikomi gana žemais. Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Pekinas jau ne vieną dešimtmetį taikosi į Taivaną – autonomiją turinčią salą, kuri, Kinijos teigimu, priklauso jai. Kinija stiprina Liaudies išlaisvinimo armiją, kad galėtų užimti Taivaną, jeigu taikaus susijungimo planai nepasiteisintų.

Krymas nesantaikos obuoliu buvo daugelį amžių, dėl jo kovėsi Osmanų imperija, rusai, britai ir net prancūzai, o pusiasalyje nuo seno gyvenę Krymo totoriai patyrė ne vieną tremtį ir persekiojimus. Štai ir dabar Kryme jo gyventojams totoriams jau nebelieka vietos, o ukrainiečiai ir rusai susirėmė dėl pusiasalio.

Deividas Skebas, liepos pabaigoje žiauriai nužudęs devynmetę Liliją Valutytę Bostone, išvežtas į ligoninę po to, kai per kalėjimo išpuolį „jį subadė ir sumušė kastetu ginkluotas“ kalinys, praneša dailymail.co.uk. Rugpjūčio pradžioje 22-ejų D. Skebui dėl įvykdytos L. Valutytės žmogžudystės Linkolno karūnos teisme buvo paskirtas kardomasis kalinimas.

Nors gyventojai nepaliaujamai raginami vos pajutus kokius negalavimus apsilankyti pas šeimos gydytoją, profilaktiškai tikrintis sveikatą, iškart atlikti visus reikiamus tyrimus gali pavykti ne taip greitai. Jei pacientas nesiryžta už paslaugą susimokėti pats, gali tekti stoti į ilgą eilę konsultacijai pas specialistą.

Daliai socialdemokratų siūlant nuo 2023 metų leisti darbuotojams po darbo atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamiems, pramonininkų atstovė sako nesuprantanti, kodėl tokius klausimus norima spręsti įstatymais, nes dauguma įmonių po pandemijos taiko lanksčius darbo grafikus. Tuo metu verslo atstovas teigia iš darbdavių negirdėjęs apIe tokią problemą, o profesinių sąjungų atstovė pataisas palaiko.