Aktualijos

Dėl naujai įrengiamų Šeštokų 1-osios ir Alyvų 1-osios gatvių bei žiedinės sankryžos statybos nuo liepos 7 d. iki lapkričio 1 d. nevyks eismas Seniavos plento atkarpoje tarp P. Klimo ir I. Šeiniaus g. Artėjantys pokyčiai pakoreguos kai kuriuos viešojo transporto maršrutus. Kol Seniavos pl. atkarpoje vyks darbai, vairuotojams rekomenduojama rinktis apylanką Bitininkų, Sodininkų, J. Pabrėžos ir Gvazdikų gatvėmis.

Nustačius dar 17 naujų iš Indijos kilusios Delta koronaviruso atmainos atvejų šalyje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tikslina, kur nustatyti šie atvejai. Nerimą ypač kelia tai, kad kai kuriais užsikrėtimo atvejais žmonės nebuvo išvykę iš šalies ar turėję kontaktą su grįžusiaisiais. Atlikus sekoskaitos tyrimus aštuoni nustatyti Vilniaus, penki Utenos, po vieną Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse.

Druskininkų savivaldybėje bei Varėnos, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose pasieniečiai sulaikė dar penkias migrantų grupes bei pavienį asmenį. 36 užsieniečiai neteisėtai iš Baltarusijos pateko į Lietuvą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Trečiadienį priešpiet VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai Druskininkų savivaldybės Švendubrės kaimo prieigose vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo 4 asmenis.

Druskininkų savivaldybėje bei Varėnos, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose pasieniečiai sulaikė dar penkias migrantų grupes bei pavienį asmenį, kurie neteisėtai iš Baltarusijos pateko į Lietuvą. Iš viso sulaikyti 36 užsieniečiai. Trečiadienį priešpiet VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai Druskininkų savivaldybės Švendubrės kaimo prieigose vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo 4 asmenis.

Vyriausybė ketvirtadienį leido iš anksto neregistruoti dalyvių atvirose erdvėse vykstančių nekomercinių renginių metu, jeigu jie trunka iki dviejų valandų. Šis pakeitimas priimtas siekiant sudaryti galimybes žmonėms dalyvauti Valstybės dienos renginiuose kitą savaitę.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta ketvirtadienį paragino Vyriausybę imtis informacinės kampanijos, skirtos dėl skiepo nuo koronaviruso neapsisprendusiems šalies gyventojams. „Jokių stebuklų nereikia, reikia nuoseklių veiksmų, papildomų priemonių, fokusuojantis į tą visuomenės grupę 20 - 30 proc., kurie nėra linkę skubėti pasiskiepyti“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė S. Krėpšta.

Prezidento Gitano Nausėdos nuomone, patikslintas šių metų biudžetas buvo vertas pasirašyti, nes jame yra svarbių dalykų, kurie didina šalies saugumą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.   „Numatytos papildomos lėšos šalies gynybai ir rytinės sienos apsaugai, kalbant apie Baltarusiją  ir pabėgėlių srautus. Taip pat numatytos vienišų žmonių papildomos išmokos prie pensijų, kurios mažins senjorų skurdą, ypač vienišų“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Simonas Krėpšta.

Beveik aštuonis mėnesius nuo praėjusių metų trunkantis karantinas Lietuvoje nutraukiamas liepos 1 d., ketvirtadienį. Tačiau tai nereiškia, kad šalies gyventojai mėgausis gyvenimu be jokių apribojimų. Vyriausybės sprendimu, karantino režimą keičia ekstremalioji padėtis, o kartu su ja lieka dalis ribojimų. Tarp ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių išlaikomi ūkinės ir viešojo administravimo, paslaugų, švietimo paslaugų ir kitų veiklų ribojimai.

Lietuvą pasiekė džiugi žinia – sparčiai mažėjant susirgimų COVID-19 skaičiams šalis trečiadienį pateko į žaliąją epidemiologinę zoną. Tačiau specialistai mano, kad tai nėra ženklas atsipalaiduoti ir pereiti į gyvenimą be jokių ribojimų. Anot jų, ypač didelį nerimą kelia Delta atmainos plitimas, kuris, nepasiekus bent 70 proc. visuomenės imunizacijos, rudenį gali vėl sukelti naują koronaviruso bangą.

Neringos meras Darius Jasaitis galimai lengvatinėmis sąlygomis įsigijo būstą Preiloje. Nors jokių įstatymų meras nepažeidė, nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad butą jis nusipirko kone 30 000 eurų pigiau nei rinkos kaina.  Priestatas su butu Preiloje nuo šiol priklauso Neringos merui D. Jasaičiui. Meras jį ilgą laiką nuomavo iš valstybės. Prieš porą metų Turto bankas šį būstą perdavė Neringos savivaldybei, kad ši galėtų jį panaudoti kaip paramą ieškantiems buto.

Aiškėja tikrasis lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę mastas. Čia gyvenantys tautiečiai ir kiti europiečiai iki rytojaus privalo užsiregistruoti. Antraip – po liepos pirmosios – jie legaliai gyventi ir dirbti šalyje nebegalėtų. Dėl statuso jau kreipėsi daugiau nei 250 tūkstančių lietuvių, o tokie skaičiai pranoko ankstesnius spėjimus. Dalis tautiečių dar nežinioje – atsakymų, ar toks statusas suteiktas, nesulaukia.

Jau nuo rytdienos gyventojams net ir mažavertės siuntos iš trečiųjų pasaulio šalių panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą kainuos penktadaliu daugiau. Jas taip pat reikės deklaruoti ir muitinėje. Tam muitinės departamentas parengė savitarnos portalą, tačiau verslai nerimauja, kad muitinės sistema gali strigti ar išvis neveikti, dėl to siuntų žmonėms teks gerokai palūkėti, o jei strigs deklaravimo sistema už ilgesnį siuntų sandėliavimą gyventojams teks susimokėti papildomai.

Miškuose jau prisirpo pirmosios mėlynės. Kol kas uogautojai jų prirenka vos kelis litrus, tad ir uogų kaina verčia iš koto. Vis tik nepaisant to, pirkėjai miško uogas perka nesiginčydami. Už stiklinaitę pirmųjų mėlynių Panevėžio turgavietėje uogautojai prašo 3 eurų, tiek pat kiek ir už žemuoges. Pirmosios uogos rinktos Panevėžio rajono miškuose. „Prasideda po truputį, galima pasirinkti po nedaug nuo ryto. Mes kiek iki 11 valandos parinkom.

Seimas po karštų diskusijų imasi įstatymo projekto dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Kol valdantieji aiškina, kad V. Landsbergis faktiškai vadovavo Lietuvai, opozicija kaltina konservatorius istorijos perrašinėjimu. „De fakto“, taip, Vytautas Landsbergis buvo tas valstybės vadovas, bet taip priiminėti įstatymus, tokius, kad net neleidžiat opozicijai užduoti klausimų, tai yra žema šito asmens atžvilgiu.

Baigta Seimo pavasario sesija, o jos metu dėl politikų idėjų ginčų netrūko tiek parlamente, tiek ir visuomenėje. Valdantieji giriasi, kad dirbo neblogai, nepavyko pasiekti tikslų tik žmogaus teisių srityje, tačiau opozicija atkerta, kad darbas buvo toks nykus, jog jautėsi, kaip atostogose. O rūpestį dėl pandemijos pasekmių užgožė vertybiniai ginčai dėl partnerystės, lyties keitimo ir net Seimo tualetų. Seimo pavasario sesija kovą prasidėjo su dideliais užmojais.

Prezidento Gitano Nausėdos sutuoktinė Diana Nausėdienė pasiskiepijo nuo COVID-19. „Pirmoji ponia pasiskiepijo birželio 23 dieną, „BioNTech ir „Pfizer“ vakcina „Comirnaty“, – atsakyme BNS trečiadienį informavo Prezidentūra.   Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gegužę kritikavo G. Nausėdienę, sakydamas, kad „būtų apmaudu“, jeigu ji nepasiskiepytų nuo COVID-19 ir taip neparagintų savo pavyzdžiu sekti rizikos grupėse esančių asmenų.

Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį su agurkinių grupuote siejamo Deimanto Bugavičiaus nužudymo byloje. Kaunietis prieš pusšeštų metų buvo kulkų suvarpytas vėlų vakarą kai grįžinėjo namo su mylimąja Vita Jakutiene. Šalia sėdėjusiai moteriai kulkos nekliuvo tik per atsitiktinumą. Už šį itin žiaurų nužudymą teismas ilgiems metams už grotų pasiuntė tris smogikus – du estus ir lietuvį.

Savivaldybės skiepytis vilioja jau ne tik dovanomis, bet ir vakcinas gyventojams veža į paplūdimį ar prie prekybos centrų. Kaunas į gatves paleido vakcinavimo autobusą, kuris stos įvairiausiose miesto vietose ir skiepą galės gauti kiekvienas, kas tuo metu viešės laikinojoje sostinėje.  Skiepijimo nuo COVID-19 tempui lėtėjant, į Kauno gatves išrieda mobilus vakcinavimo centras, o tiksliau, juo virtęs autobusas.

Dialogui atnaujinti Rusija turi pirmiausia įvykdyti tam tikras sąlygas: grąžinti Krymą Ukrainai, baigti karą Donbase, išvesti kariuomenę iš Abchazijos ir Pietų Osetijos, paleisti politinius kalinius, leisti veikti nepriklausomai žiniasklaidai, Vokietijos dienraščiui „die Zeit“ pateiktame komentare teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pateikiame visą G. Nausėdos komentarą: „Daug lengviau neigti praeitį negu ją taisyti“, rašė Titas Livijus. Praeitį dar galima nutylėti ar falsifikuoti.

Liepos 1-ąją Lietuvoje baigiasi daugiau nei pusmetį trukęs karantinas. Tačiau kai kurie saugumo reikalavimai ir toliau išlieka. Ir toliau tam tikrose vietose turėsime dėvėti kaukes, išlieka apribojimai renginiams. Vis dėlto savivaldybių merai sako, kad kai kurie ribojimai jau yra taip išsisėmę, kad jų žmonės jau seniai nebepaiso, o ribojimų egzistavimas žmones tik demotyvuoja. Vienas iš ir po karantino išliekančių ribojimų – kaukės.

Seime žengtas pirmasis žingsnis, kad buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas.  Po pateikimo dauguma Seimo narių tam pritarė. Tačiau dalis parlamentarų vadina šį žingsnį istorijos perrašymu. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Algirdas Sysas ir Viktoras Pranckietis. Pone Sysai, jūs esate vienas tų žmonių, kurie tai vadina istorijos perrašymu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvertindama pavasario sesiją priminė parlamente paramos nesulaukusį Partnerystės įstatymą. Parlamento vadovė savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad daliai žmonių mažumų teisių klausimai dažnai atrodo pertekliniai ir nesavalaikiai, tačiau jie parodo visuomenės brandą.

Lietuva užsienio politikos reikaluose negali efektyviai veikti viena, todėl visuomet turi ieškoti sąjungininkų. Tai pasakytina ir apie Europos Sąjungos Rytų politiką, kuri Lietuvai reiškia svarbias pastangas apriboti Kremliaus įtakos plėtrą nepriklausomoms valstybėms. Tačiau užsienio politikos ekspertas Albinas Januška pastebi, kad už užsienio politiką kartu su Vyriausybe atsakingas prezidentas Gitanas Nausėda kartais negeba veikti kartu su sąjungininkais ir pasinaudoti palankiomis progomis.

Pastarosiomis dienomis koronaviruso statistika ypač džiugina – fiksuojama vis mažiau užsikrėtimo atvejų ir skelbiama apie nulinius mirčių nuo infekcijos skaičius. Visgi kai kurie piktinasi, kad taip neva yra pateikiami klaidinantys duomenys, mat bendra mirčių statistika padidėja bent keliomis mirtimis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pasirašė įsakymą, leidžiantį užsienio lietuviams pasiskiepyti nuo COVID-19 Lietuvoje, paankstinti skiepų galimybę persirgusiems šia liga. Iki šiol skiepytis galėjo tik šalyje gyvenamąją vietą deklaravę Lietuvos piliečiai ir kai kurie kiti gyventojai.

Nelegalų krizei Lietuvoje gilėjant, valdžia planuoja ne tik statyti dar vieną 800 vietų migrantų miestelį prie Pabradės, bet ir apgyvendinti juos pasienio savivaldybėse – Šalčininkuose, Širvintose, Ignalinoje, ir Varėnoje. Rajonų merai griebiasi už galvos – sako neturi nei kur jų apgyvendinti, nei už ką. Baiminasi ir dėl vietinių saugumo. Varėnoje – iškilmingas Pasieniečių dienos minėjimas, tačiau per Baltarusijos sieną į Lietuvą ir toliau plūstant migrantams, švęsti nėra kada.

Nuo rugsėjo 1 d. priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams mokyklose ir darželiuose bus organizuojami nemokami pietūs be atskiro prašymo, nepriklausomai nuo tėvų gaunamų pajamų. Atsisakyta reikalavimo tėvams (globėjams) teikti prašymą savivaldybių administracijoms dėl nemokamų pietų skyrimo. Ši tvarka galios visoje Lietuvoje.

Praplėtus vakcinacijos nuo COVID-19 ligos tikslinę grupę pasiskiepyti jau gali ir užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Taip pat keičiama persirgusiųjų vakcinacijos tvarka – jie galės registruotis skiepui po ligos diagnozės praėjus 150 dienų. Šie pakeitimai patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Visoje Europos Sąjungoje nuo liepos 1-osios keičiantis smulkių siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimui, naujoji Lietuvos siuntų deklaravimo sistema pradžioje gali patirti  iššūkių, tačiau muitinė tikisi su jais susitvarkyti, sako Muitinės departamento vadovo pavaduotojas Jonas Miškinis.  Anot jo, trečiadienis muitinėje – intensyvus darbymetis, vyksta sistemų testavimo darbai, sprendžiamos problemos. Vadinamoji vieno langelio sistema jau išbandyta, ji bus draugiškesnė vartotojui.

Šiandien yra laikas pripažinti, kad atkūrusi nepriklausomybę 1990 metais Lietuva turėjo vadovą, sako projektą dėl valstybės vadovo statuso pripažinimo Vytautui Landsbergiui pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seime žengtas pirmasis žingsnis, kad buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimui trečiadienį pateikė įstatymą, kuriuo siūloma profesoriui V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. 71 Seimo nariai balsavo už, 24 – prieš, 24 susilaikė. Kad įstatymas būtų priimtas, Seimas iš viso balsuos tris kartus.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Užuot sakę „projekto rėmuose, Konstitucijos rėmuose, festivalio rėmuose“ sakykime „pagal projektą, remdamiesi projektu, remiantis Konstitucija, festivalio programoje“.  ...

Panevėžio apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Neringa Venckienė kaltinama dėl trukdymo antstolio veiklai, pasipriešinimo valstybės tarnautojui, smūgių sudavimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo. Šiandienos teismo posėdyje savo paskutinį žodį sakė Neringa Venckienė.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnės pavaduotoją Tomą Tomiliną pareigose keičia buvęs sveikatos ministras parlamenaras Aurelijus Veryga, trečiadienį pranešė partija. Jos teigimu, T. Tomilinas atsistatydino iš pareigų, tą padaryti buvo pasiūliusi partijos taryba.

Besibaigianti pavasario sesija daugiausia buvo susijusi su pandemijos situacijos valdymu, o daugiau politinių diskusijų dėl Vyriausybės prioritetų reikia tikėtis rudenį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Eilinė darbinė sesija.

Apgyvendinus neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusius migrantus savivaldybėse, svarbu būtų užtikrinti gyventojų saugumą, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji trečiadienį su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), taip pat Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų, Švenčionių, Varėnos ir Zarasų rajonų merais ar atstovais aptarė užsieniečių apgyvendinimo galimybes.

Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams. Didžioji dalis priemonių numatyta prieš didžiausią taršos šaltinį Lietuvoje – transportą.

Didžiausia opozicininė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nepalaikys iniciatyvos dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovui Vytutui Landsbergiui, sako frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. „Mes išliekame nuoseklūs, tikrai nepritarsime šiam įstatymo projektui. Netgi tuo metu veikęs laikinasis pagrindinis įstatymas nenumatė, kas yra valstybės vadovas – tą pripažino ir Konstitucinis Teismas“, – žurnalistams trečiadienį sakė parlamentarė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį atidėjo sprendimą dėl  buvusio Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus elgesio, sulaukusi jo prašymo sudaryti tinkamas sąlygas gynybai.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi, kad Lietuva įžengė į „žaliąją“ zoną ir paragino gyventoju toliau skiepytis, kad pandeminė situacija negrįžtų į ankstesnę padėtį. Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad daugiausiai nerimo kelia ruduo, kai į mokyklas turėtų sugrįžti vaikai. Pagal sergamumo rodiklius koronavirusu Lietuva pagaliau įžengė į „žaliąją“ zoną. Naujausiais statistikos departamento duomenimis, šiuo metu 14 d. sergamumas 100 tūkst.

Seimas trečiadienį spręs dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dalis žmonių, kalbėdami apie šį klausimą, ginčijasi su faktais, kad V. Landsbergis nepriklausomybės pradžioje vadovavo valstybei ir buvo pripažintas pasaulyje kaip šalies lyderis. „Man atrodo, kad būtų labai gerai, jeigu vertindami faktus, mes atsiribotume nuo savo asmeninio požiūrio į asmenį.

Pagal sergamumo rodiklius koronavirusu Lietuva pagaliau įžengė į „žaliąją“ zoną. Naujausiais statistikos departamento duomenimis, šiuo metu 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 24,8. Lietuvai pagaliau įžengus į žaliąją zoną ne tik naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šiuo metu siekia 24,8, bet ir teigiamų tyrimų dalis sudaro vos pusę procento.

Piktnaudžiavimu kaltinamas Seimo narys Petras Gražulis kaltu neprisipažįsta, parodymus duos, kai bus apklausti liudytojai. Jam mestus kaltinimus parlamentaras vadina „keistais“. „Žinau, suprantu (kaltinimus-BNS), naujų kaltinimų nėra, kaltas nesijaučiu, naudos jokios absoliučiai negavau“, – per Vilniaus apygardos teismo posėdį trečiadienį sakė parlamentaras.

Santykiuose su Prezidentūra paskutiniu metu išryškėjo vertybinės skirtys, bet jos neturėtų trukdyti dialogui, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  „Kalbant apie santykius su Prezidentūra, aš sakyčiau, kad pastarosiomis savaitėmis ypatingai išsigrynino tam tikros vertybinės skirtys. Tai neturėtų stebinti, tiesiog tai įvyko ryškiau negu iki tol“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Valdantieji neatsitrauks dėl vertybinių žmogaus teisių klausimų, sukėlusių karštas diskusijas, ir prie jų grįš rudenį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manau, kad žmogaus teisių darbotvarkė yra šio Seimo išskirtinis bruožas, šios valdančiosios koalicijos bruožas, ir mes tikrai neatsitraukėme ir neatsitrauksime nuo dėmesio žmogaus teisėms“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Neringos meras Darius Jasaitis iš savivaldybės įsigijo butą, kuris jam ilgą laiką nuomotas, rašo „Kauno diena“. Sprendimą parduoti jam 23 kv. metrų butą Preiloje priėmė savivaldybės taryba. Jį D. Jasaitis 1997 metais išsinuomojo iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, kai dirbo girininkijoje. 2019 metais Turto bankas perėmė šį turtą ir ruošėsi jį parduoti, tačiau būstą nuspręsta perduoti Neringos savivaldybei paramos būstui įgyti funkcijai vykdyti.

Klaipėdos vaikų ligoninės kieme atkastas iki tol nežinotas Antrojo pasaulinio karo laikų stebėjimo bunkeris, rašo „Vakarų ekspresas“. „Pats objektas yra vertingas, nes gana retas mūsų mieste. Ant storo gelžbetoninio stogo atbrailos, ties įėjimu, išvydome ir iškaltus skaičius 1941 bei svastiką. Stebėjimo postą bus siūloma įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“, – laikraščiui sakė uostamiesčio paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Naujausi reitingai rodo, kad populiariausiu šalies politiku išliekantis prezidentas Gitanas Nausėda po truputį augina savo populiarumą, o premjerė Ingrida Šimonytė barsto reitingo taškus. Ekspertų nuomone, populiarumo taškų prezidentas galėjo sulaukti ir flirtuodamas su Šeimų maršu, o premjerė gyventojų akyse atsakinga už visos Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą, tad ir bet kokia valdančiųjų klaida kerta per premjerės populiarumo sąskaitą.

Nelaimė Suvalkijoje. Bulius sutrypė ūkininką. 76-erių vyras daugybę metų laikė mėsinius galvijus, tačiau vakar vakare nuėjęs jų pašerti tapo vieno buliaus taikiniu. Jis esą žmogų užpuolė be aiškios priežasties. Svarstoma, kad galbūt gyvulį nuvargino karštis ir įsiutino kraujasiurbiai. Vilkaviškio rajone Vištyčio miestelio gyventojas Gintautas tvarko savo bulvių lauką. Vyras neseniai sužinojo apie nelaimę. Bulius mirtinai sutrypė kaimyną. „Liūdna, užuojauta tai šeimai.