Aktualijos

Lietuva tikisi visos reikalingos Europos Sąjungos paramos kovojant su nelegalia migracija iš Baltarusijos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.   Bendroje spaudos konferencijoje su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles‘u Micheliu Vilniuje pirmadienį G. Nausėda sakė, kad šiandien Lietuva patiria „beprecedentį migracinį spaudimą“ bei stebi, kaip „Baltarusijos režimas naudoja migraciją kaip politinės manipuliacijos įrankį“. „Šioje situacijoje itin svarbus yra Europos Sąjung...

Pirmadienį, prieš liepos šeštąją, pasiėmę laisvą dieną ir taip prasitęsę savaitgalį į Nidą suplūdo per dešimt tūkstančių tautiečių. Žmonių net ir didelės maisto ar nakvynės kainos negąsdina – Nidos svečiai renkasi ramų ir prabangų poilsį.  Oro temperatūra 26 laipsniai, Baltijos – 21. Saulė, debesys ir karts nuo karto prapliumpantis lietus. Tokiomis sąlygomis Nidoje ilgąjį savaitgalį leidžia per dešimt tūkstančių poilsiautojų iš visos Lietuvos.

20 geriausių sostinės troleibusų ir autobusų vairuotojų susigrūmė meistriškumo varžybose. Specialioje kliūčių ir užduočių kupinoje trasoje vairuotojai kovoja tik dėl garbės, bet ir dėl aukštesnio atlyginimo. Žmonės atviri: su sudėtingomis situacijomis jiems tenka susidurti ir kiekvieną dieną vežiojant keleivius Vilniaus gatvėmis. Jubiliejinės viešojo transporto meistriškumo varžybos sostinėje vyksta 20-ąjį kartą.

Nelegalų srautas į Lietuvą iš Baltarusios ir toliau neslūgsta – Praėjusią parą pasieniečiai vėl sulaikė virš šimto neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Juos išskirsčius po savivaldybes, piestu prieš naujus kaimynus stojo vietos žmonės. Jiems neramu dėl saugumo, bet valdžia ramina, kad užsieniečiai nebus išleidžiami iš patalpų, o juos jau netrukus saugoti pradės ir kariai. Įsibaiminę kaimų žmonės sako net nežinantys ir ką daryti, sutikus juodaodžius užsieniečius – užpulti, ar pavaišinti arbata.

Marijampolė jau skelbia skiepų loterijos nugalėtojus ir laimingiesiems dovanoja paspirtukus ir telefonus. Tiesa, nei loterijos, nei prizai visos šalies neišgelbėjo – prezidento Nausėdos viešai skelbtas tikslas iki Mindaugo karūnavimo dienos paskiepyti 70 procentų visuomenės, subliuško.

Klaipėdos vaikų ligoninės mažieji pacientai istorijos gali mokytis ją įvertindami savo akimis. Būsimam ligoninės priestatui žemę lyginę darbininkai netikėtai atkasė Antrojo Pasaulinio karo vokiečių stebėjimo postą. Statinys po žemėmis puikiai išsilaikė 80 metų, tik pokario sovietiniai vandalai šiek tiek pasidarbavo.  Ekskavatorininkas Mantas su bendradarbiais ruošia sklypą, kuriame išdygs Klaipėdos vaikų ligoninės priestatas.

Praėjusį ketvirtadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius su šalies prezidento Gitano Nausėdos patarėjais aptarė Partnerystės įstatymą. Nors su pačiu prezidentu parlamentarui susitikti nepavyko, tačiau jo teigimu, dialogą su patarėjais užmezgė. Ekspertai prezidento pasirinkimą pačiam nesusitikti su T. V. Raskevičiumi kritikuoja, nes esą laiko, kaip pasikelti reitingus, G. Nausėda atranda.

Panevėžyje prieš trejetą metų parduotas neįprastas pastatas – buvęs miesto vandens bokštas, esantis Aldonos gatvėje. Centrinėje miesto dalyje akį traukiantis pastatas turi savininką. Tačiau statinį nusipirkę asmenys nenori ne tik prisistatyti, bet ir jo tvarkyti bei atskleisti, ką su juo darys.

Į Lietuvą plūstantiems migrantams pradėjus skųsti nepalankius sprendimus dėl pabėgėlio statuso, gali nukentėti kiti procesai, sako šiuos skundus nagrinėjančio Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė. Šis teismas vienintelis Lietuvoje nagrinėja skundus dėl Migracijos departamento sprendimų. Vėliau jo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Išaugus nelegaliai migracijai iš Baltarusijos, prieglobsčio prašymus nagrinėjantis Migracijos departamentas didina etatų skaičių, tačiau patys prašymai dėl jų gausos kol kas bus dedami į stalčių. Departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad šiuo metu išnagrinėti atvykėlių prieglobsčio prašymą užtrunka tris savaites, tačiau terminas ilgės, pastarosiomis dienomis į Lietuvą atvykstant po daugiau nei šimtą migrantų per parą.

Dėl Delta koronaviruso atmainos grėsmės vėl sugriežtinta sienų kontrolė – į paveiktų šalių sąrašą grąžintos visos pasaulio šalys. Taigi ir visi atvykstantieji, be tam tikrų išimčių, privalo turėti neigiamą COVID-19 testą. Tiesa, tai nėra taikoma paskiepytiems ar infekcija persirgusiems asmenims. Tačiau specialistai perspėja, kad virusą šie žmonės taip pat gali parvežti, tad būtų pagrindo prašyti išsitirti visus, kertančius šalies sieną.

Ekologija tampa vis aktualesniu klausimu, nes atliekų kiekiai sparčiai auga, tai pastebi ir mokslininkai, tyrinėjantis vandens sudėtį ir kaip tai veikia aplinką: vandens gyvūnus ir galiausiai žmones. Akivaizdu, kad vis daugiau gyventojų vertina ekologiškas prekes ir paslaugas, o tai keičia ne tik visų mūsų ateitį.

Nauji mokslo metai prasidės tik po dviejų mėnesių, tačiau mokyklų direktorius jau dabar kamuoja didelis galvos skausmas – mokyklose labai trūksta pedagogų. Užimtumo tarnyba patvirtina – šiemet mokytojų trūksta ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Dalis pedagogų išeina iš darbo, nes pervargo per pandemiją. Masiškai su mokyklomis atsisveikina ir pensinio amžiaus pedagogai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalijasi niūriomis prognozėmis. Jau po poros metų gali trūkti beveik 3000 mokytojų.

Nepaisant pandemijos iššūkių, praėję metai mažmeninės prekybos maistu įmonėms buvo sėkmingi – didesnė dalis sugebėjo auginti apyvartą, o pelningai dirbo trys iš keturių sektoriaus įmonių, skelbia Registrų centras, išanalizavęs bendrovių pateiktas 2020 metų finansines ataskaitas. Registrų centro pranešime teigiama, kad panašios tendencijos fiksuotos tiek tarp didžiųjų sektoriaus žaidėjų, tiek tarp vidutinių ir smulkiųjų prekybininkų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad, siųsdama į Lietuvą nelegalius migrantus, Baltarusija vykdo hibridinį karą. Ministrės teigimu, jau suplanuota, kad Lietuvoje greičiau nei po savaitės iškils palapinių miestelis migrantams, o šalis savo ruožtu ruošia Baltarusijai atsaką. „Prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas.

Pirmadienį sostinėje pristatytas naujas vakcinavimo punktas – Lukiškių aikštėje buvusioje testavimo vietoje. Po apsilankymo punktė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad visi norintys jau pasiskiepijo, todėl reikia keisti skiepijimo taktiką. Pradėjus plisti Delta atmainai, R. Šimašiaus teigimu, didžiausias iššūkis ir būtinybė – paskiepyti kuo didesnę judriausią visuomenės dalį.

Pasienio su Baltarusija savivaldybės teigia nebeturinčios daugiau vietų priimti nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų. Ne viena jų savo patalpose glaudžia nuo keliasdešimties iki pusantro šimto migrantų, todėl ragina ir kitas šalies savivaldybes pasidalinant našta daryti tą patį.  Pirmadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius žurnalistams komentavo apie šalį neraminančią pabėgėlių situaciją.

Kiekvienais metais senatvės, kitų rūšių pensijos ir su jomis susijusios išmokos yra didinamos. Kai kurių jų didinimas yra numatytas įstatyme. Kitos keliamos tiek, kiek šiam reikalui surandama pinigų valstybės biudžete. Dabartinę tvarką planuojama keisti. Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvardijo, koks pensijų indeksavimas numatomas per kelerius artimiausius metus. Valdžia žada, kad didės visos pensijos, tačiau mažesnės augs sparčiau.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad beveik kasdien dešimtimis skaičiuodama per sieną su Baltarusija permetamus pabėgėlius, Lietuva įsitikino, ką reiškia tinkami arba labai netoliaregiški sprendimai vidaus ir užsienio politikoje.

Demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigia, kad į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai plūstantys migrantai – Aliaksandro Lukašenkos bandymas kerštauti.  „Lukašenkos šalies valdymo metodai – dažnai šlykštūs, pasakysiu taip. Tai, ką dabar matome su į Lietuvą siunčiamais migrantais, tai organizuoja mūsų vadinamoji valdžia – tai dar vienas įrodymas, kad jiems nebeveikia įprasti jų veikimo būdai. Lukašenka taip bando kerštauti. Labai atsiprašau.

Pasienio su Baltarusija ar netoli jo esančios savivaldybės, priėmusios į savo patalpas nuo keliasdešimties iki pusantro šimto migrantų, sako nebeturinčios daugiau vietų ir ragina kitas savivaldybes solidariai pasidalinti šia našta. Kaip BNS sakė Varėnos rajono meras Algis Kašėta, savivaldybė buvusios Vydenių pagrindinės mokyklos pastate yra apgyvendinusi apie 150 migrantų ir daugiau jų priimti nebegali. „Esame priėmę apie pusantro šimto ir čia jau yra lubos, daugiau galimybių nebeturime.

Gyventojai, persirgę COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta PGR tyrimu, nuo šiol bus vakcinuojami viena „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ vakcinos doze. Moksliniai tyrimai parodė, kad organizmui jau susidūrus su koronavirusu vienos šių vakcinų dozės pakanka susiformuoti imunitetui. Registrų centras sėkmingai atliko techninius pakeitimus, todėl tokie asmenys galės gauti Galimybių pasą bei ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą ir bus laikomi vakcinuotais pagal pilną vakcinavimo schemą.

Gerumas sugrįžta gerumu. Lietuvai padovanojus Taivanui 20 tūkstančių vakcinų nuo korona viruso dozių, taivaniečiai norėdami atsidėkoti Lietuvai mūsų nevyriausybinėms organizacijoms suaukojo beveik 170 tūkstančių eurų ir iš lentynų šlavė lietuvišką produkciją.  Jautrų vaizdo įrašą Lietuvai siunčia lietuviškai prabilę taivaniečiai norėdami atsidėkoti už 20 tūkstančių iš Lietuvos gautų „AstraZenecos“ vakcinos dozių.

Ligoninės patyrė milžiniškas išlaidas dėl koronavirusu sirgusių ir tebesergančių pacientų gydymo. Vien Kėdainių ligoninės biudžete dėl to atsivėrė 300 tūkst. eurų skylė. Kaip ji bus užlopyta, kol kas niekas negali atsakyti. Po Kėdainių rajono savivaldybės vadovų, čia išrinktų Seimo narių ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio nuotolinio susitikimo paaiškėjo tik tai, kad dalis Lietuvos ligoninių gali net bankrutuoti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad beveik kasdien dešimtimis skaičiuodama per sieną su Baltarusija permetamus pabėgėlius, Lietuva įsitikino, ką reiškia tinkami arba labai netoliaregiški sprendimai vidaus ir užsienio politikoje. „2015 metais Lietuva įsipareigojo priimti beveik 1100 pabėgėlių ir taip padėti Graikijai, Italijai bei kitoms šalims, kurioms tuo metu labai reikėjo solidarumo.

Karantinui pasibaigus į Lietuvą sugrįžo poliklinikų eilės. Mat, švelnėjant ribojimams, ligas anksčiau apleidę gyventojai vėl užplūdo savo gydytojus, tad nutįso eilės. Dalis gyventojų skundžiasi, kad vizito pas specialistus priversti laukti net kelis mėnesius, todėl bijo dėl sveikatos.  Vilnietė Beata atėjo į vieną iš sostinės poliklinikų, kur šeimos gydytoja jai išrašo vaistų.  „Pas šeimos gydytoją visada greičiau, aišku pas specialistus visada reikės laukti ilgiau.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 194 žmonės, antrą – 154, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 bent viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 253 tūkst. 492 asmenys, abiem – 1 mln. 28 tūkst. 319. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,7 proc. – 75-79 metų gyventojų, 71 proc. – 70-74 metų gyventojų ir 69,6 proc. – 65-69 metų gyventojų. 55-64 metų grupėje paskiepytųjų yra 57,8 proc.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Baudžiamuoju kodeksu, atsižvelgęs į Malonės komisijos posėdyje apsvarstytus prašymus ir pateiktas rekomendacijas, Valstybės dienos išvakarėse suteikė malonę dviem nuteistiesiems. Vienam asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta trejais, kitam – dvejais metais.

Šešiolika savivaldybių pasinaudojo daugiau kaip 0,5 mln. eurų Aplinkos apsaugos rėmimo programos parama ir Sosnovskio barštį naikina didesnėje kaip 255 ha teritorijoje, pranešė Aplinkos ministerija. Pagrindinės taikomos priemonės – purškimas herbicidais, kasimas ir šienavimas. „Herbicidais jau išpurkšta beveik visose šį naikinimo būdą pasirinkusiose savivaldybėse“, – teigiama ministerijos pranešime.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 28 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 1 žmogus, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 17,6. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 278 tūkst. 906 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 523 asmenys. Pasveikusiųjų – 267 tūkst.

Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 134 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 232 neteisėti migrantai, o praėjusi savaitė pagal jų skaičių buvo rekordinė. Ketvirtą parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai rinkosi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją. Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto VSAT pareigūnai sulaikė 134 migrantus.

Pasaulyje sparčiai plintant pavojingai koronaviruso (COVID-19) Delta atmainai į paveiktų šalių sąrašą vėl grąžinamos visos pasaulio valstybės. Nuo pirmadienio, liepos 5 d., atvykstantiems iš žaliosios zonos valstybių vėl reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19, atvykstantiems iš geltonosios zonos valstybių reikės ne tik atlikti tyrimą iki kelionės, tačiau atlikti ir antrą tyrimą jau atvykus į Lietuvą.

Nuo pirmadienio Vilniaus Lukiškių aikštėje gyventojai gali skiepytis nuo COVID-19. Vakcinavimo punktas čia įkurtas vietoje testavimo punkto, pranešė LRT radijas. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Viktorijos Turauskytės, gyventojai galės pasiskiepyti ir be išankstinės registracijos ir su ja – septynias dienas per savaitę.

Tėvo per Sausio 13-osios įvykius netekęs vilnietis Robertas Povilaitis ketina bylinėtis su buvusiu sovietų sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu dėl jam padarytos žalos. Civilinį Ieškinį planuojama pateikti Lietuvos teismui šių metų rudenį. „Baudžiamojoje byloje M. Gorbačiovas nefigūruoja, jo atžvilgiu institucijos nevykdė jokių persekiojimo veiksmų, jo vaidmuo ir atsakomybė nėra įvertinti“, – BNS sakė R. Povilaitis.

Lietuvoje pirmadienį lankosi Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘is Michelis. Jis vizito metu susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, dalyvaus Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dienai skirtuose renginiuose, lankysis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Koronaviruso akivaizdoje vaikai ir paaugliai atsidūrė ties psichologinio išsekimo riba. Tai tik dar labiau išryškino skurdžią Lietuvos psichikos sveikatos sistemos būklę – psichologinės sveikatos paslaugas nepilnamečiai ne visada gauna laiku. Kaip nurodė psichikos sveikatos specialistai, problemos šaknys glūdi giliai. Pirma, nemokame atpažinti vaiko ir paauglio psichologinių sunkumų. Antra, Lietuvoje stinga nepilnamečiams draugiškų vietų, kur vyrautų jiems palanki atmosfera.

Lietuvoje netrukus turėtų atsirasti automobilių taršos mokestis. Valdžia taip planuoja skatinti gyventojus persėti į mažiau aplinkai kenksmingas transporto priemones, pavyzdžiui, viešąjį transportą ar elektromobilius. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, taip bus stengiamasi pažaboti didžiausią aplinkos teršėją Lietuvoje – transportą, kurio tarša per pastaruosius 15 metų išaugo dvigubai. Lietuvoje jau dabar taikomas automobilių registracijos mokestis.

Vasara –  žolės pjovimo metas, o štai Panevėžio savivaldybės atstovai apleistuose ir nešienautuose privačiuose sklypuose griebiasi fotoaparato ir liniuotės. Tikrintojai centimetrais matuoja nenupjautą žolę ir jei ji aukštesnė nei 20 centimetrų, šeimininkams gresia baudos ir didesni mokesčiai. Tokiu būdu mėginama kovoti su apsileidėliais. Smilgos ir žydinčių laukinių augalų stiebai – sulig žmogaus ūgiu. Tokia kaimynystė tenka vienos Panevėžio Vilniaus gatvės gyventojams.

Nelegalių migrantų Lietuvoje daugėja kasdien, pranešta, kad per savaitgalį, iki sekmadienio popietės sulaikyta daugiau nei 160 migrantų. Dėl to vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vyko į Varėnos rajoną, Vydenių kaimą, kur kalbėjo su vietos savivalda apie planuojamus veiksmus. „Prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas ir mes turime būti vieningi, susitelkę, tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygmeniu sprendžiant šiuos iššūkius“, – sakė A. Bilotaitė.

Vasara Lietuvoje įsitvirtino, karšti orai kviečia į gamtą, tačiau ten laukia išbadėję uodai. Jų šiemet labai daug. Tai pastebi ir poilsiautojai, ir specialistai jiems pritaria. Zyziančių ir kandančių vabzdžių nebeatsiginantys žmonės svarsto net pramogų gamtoje atsisakyti. Kodėl jų tiek priviso? Vilkaviškietė Rugilė labai mėgsta aktyvų laisvalaikį ir daug laiko praleidžia gamtoje. Šiemet, sako mergina, malonumą gadina uodų spiečiai. Rugilė pastebėjo, kad šių vabzdžių šiais metais labai daug.

Kasdien apie 10 000 lietuvių į darbą ateina daugiau ar mažiau girti. Tai rodo daugiau nei 12 milijonų prieš darbą atliktų blaivumo testų duomenys. Daugiausia neblaivių žmonių dirba miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuose. Tiesa, ateiti į darbą išgėrę labiau linkę vyrai nei moterys, nors ir jos atsilieka tik trečdaliu. Labiausiai specialistus neramina tai, kad lietuviai palyginti su kitomis Europos šalimis, nors geria ir rečiau, bet vienu kartu gali išgerti bene daugiausia iš visų europiečių.

Įvykio liudininkė pasibaisėjo Greitosios pagalbos darbuotojų elgesiu su bejėgiu vyriškiu. Pasak jų, pirmadienio popietę pliaupiant lietui pačiame sostinės centre be sąmonės tysojusį vyrą paramedikai į automobilį tempte tempė. Susirūpinusi Lilija (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – tv3.lt) naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie matytą įvykį ir atsiuntė vaizdo įrašą. „Medikai tą žmogų sužeidė. Gaunasi, ne žmogus, o šiukšlė“, – piktinosi moteris.

Pasienyje su Baltarusija pastarosiomis dienomis sulaikant rekordinius kiekius nelegalių migrantų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sako, kad po ekstremalios situacijos paskelbimo šalyje migrantai yra išgabenami į savivaldybių patalpas. Anot tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio, Druskininkų užkarda, kurioje pastarosiomis dienomis sulaikoma didžioji dalis nelegaliai sieną kertančių asmenų, šeštadienio vakarą buvo ištuštėjusi.

Per praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 160 neteisėtų migrantų, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Anot tarnybos pranešimo, trečią parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai renkasi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją. Iš viso Druskininkų savivaldybės ribose sulaikyti 137 migrantai. Dar 23 pasienį peržengusius migrantus VSAT pareigūnai sulaikė Varėnos, Ignalinos, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.

Keičiasi lietuvių mėsos valgymo įpročiai, jie vis dažniau renkasi jautieną. Tačiau ne visada lieka patenkinti jos kokybe. Specialistai sako, kad atsirinkti tikrai kokybišką mėsą eiliniam vartotojui sunku. Reikia ieškoti patikimų ūkininkų, kurie ir bandą formuoja tik iš geriausių galvijų, ir mėsą tiria mokslinėse laboratorijose, kad pasiūlytų vertingiausią produkciją. Steiką reikia vos po kelias minutes apkepti iš abiejų pusių. Virtuvės šefas sako, kad ir lietuvių įpročiai keičiasi.

Dar pavasarį prezidentūra iškėlė tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų. Šiuo metu šią ribą yra pasiekusi vienintelė savivaldybė šalyje – Neringa. Ten bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze yra paskiepyti daugiau nei 80 proc. gyventojų. Tačiau, pavyzdžiui, Šalčininkuose gyventojų suvakcinuota kone tris kartus mažiau. Savivaldybių atstovai vieno paaiškinimo tam neranda. Vakcinavimo nuo COVID-19 apimtys Neringoje ir Šalčininkuose skiriasi kone tris kartus.

Neberadę parduotuvių lentynose vienakrtinių plastikinių indų ar ausų krapštukų, o kavinėje negavę plastikinio dangtelio puodeliui, nenustebkite. Nuo šeštadienio vienkartinių plastikinių prekių ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje turi nebelikti, prekybininkams leista tik išparduoti jau turimus likučius. Plastiką parduotuvių lentynose turi keisti tvarios medžiagos – pavyzdžiui, bambukas ar popierius.

Nelegalių migrantų srautas į Lietuvą ir toliau išlieka didelis. Šeštadienį sulaikyta dar daugiau nei 100 migrantų, kai kurie jų bandė užpulti pareigūnus ir net tarnybinį šunį. Agresyvūs buvo nelegalai iš Afrikos, juos pasieniečiai tramdė ašarinėmis dujomis ir net šūviais į orą. Migrantų srautui pasisukus link Druskininkų, kurorto meras sako, kad apgyvendinti atvykėlius nėra kur, o ir nėra didelio noro dėl saugumo. Dalis nelegalų jau įsikūrė vos pusę tūkstančio turinčio KĄpčiamiesčio mokykloje.

Tai, kad apsisprendėte palikti savo darbo vietą, visai nereiškia, kad jums nepriklauso išeitinė išmoka. Anaiptol, Darbo kodeksas numato daug išimčių, kuomet savanoriškai dėl svarbių priežasčių darbo sutartį nutraukęs darbuotojas vis tiek gali pasipildyti savo kišenes darbdavio sąskaita. Daugeliui darbuotojų aišku, kad nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva, darbdavys privalo jam sumokėti išeitinę išmoką.