Aktualijos

Per parą, t. y. visą pirmadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 110 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Vėl kartojasi situacijos, kai Lietuvos pasieniečiai užkerta kelią į šalį patekti migrantams, kurie kelioms valandoms įsitaiso prie pat sienos linijos Baltarusijos pusėje ir laukia. Šios šalies pareigūnai net ir po daugybės iš Lietuvos gautų pranešimų tokių migrantų „nemato“ ir nereaguoja. Antradienio naktį apie 2.30 val.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Seimo Nacionalini saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad protestavusieji prie Rūdninkų poligono norėjo tik imituoti vietos gyventojų nepasitenkinimą dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo. „Minėtas incidentas labiau priminė provokacinį veiksmą, kuriuo norėta sukelti vaizdą neva prasideda kažkoks chaosas organizuojant migrantų laikiną apgyvendinimą ir tik imituojant vietos gyventojų nepasitenkinimą“, – feisbuke pirmadienio vakarą parašė L. Kasčiūnas.

Susirėmimą su pareigūnais prie Rūdninkų poligono išprovokavo tai, kad apie sprendimą apgyvendinti migrantus vietiniai gyventojai sužinojo iš žiniasklaidos, o ne tiesiogiai iš politikų, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. „Kokios išvados: kad turi skelbti ne per žiniasklaidą ministerija savo sprendimus, o nuvažiuot ir tartis su žmonėmis, ne provokuoti, o paaiškinti, kaip ten bus.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį telefonu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen aptarė Lietuvoje besitęsiančią migracijos krizę, pranešė Vyriausybė. „Informavau Europos Komisijos pirmininkę apie neslopstantį neteisėtų migrantų srautą iš Baltarusijos į Lietuvą per išorinę Europos Sąjungos sieną. Taip pat padėkojau už iki šiol suteiktą Europos Sąjungos institucijų paramą ir politinį palaikymą“, – pranešime spaudai cituojama I. Šimonytė.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė: * Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, bendras jų skaičius šiemet iš viso siekia 2730. * Valstybės sienos apsaugos tarnyba informavo BNS apie tris atvejus, kai migrantai neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirto per ištiestą aštrią vielą – koncertiną.

Covid-19 žemėlapyje vis plačiau liejasi raudona spalva. Šiandien „raudonųjų“ savivaldybių sąrašą papildė Kaunas, Pagėgiai ir Kazlų Rūda. Jų vadovai vienareikšmiškai skatina skiepytis. Tiesa, merai piktinosi masine Jūros švente, be to, atsisakantiems skiepo siūlė įvesti atskirus apribojimus. Kazlų Rūdos meras sakė, kad skiepijimo politika nublanksta prieš didžiulius renginius, kur dalyviai sėkmingai pamiršta visus saugumo reikalavimus.

Policijos pareigūnai pirmadienį jėga patraukė žmones nuo kelio prie Rūdninkų poligono, kur jie blokavo važiuojamąją dalį, protestuodami prieš neteisėtų migrantų apgyvendinimą šioje Šalčininkų rajono teritorijoje. Keliasdešimt žmonių bandė blokuoti į poligoną vedantį kelią, kad į jį nepatektų sunkvežimiai, vežantys migrantų palapinių miesteliui įrengti reikalingus daiktus.

Koronaviruso pandemijos pasekmes jaučia ir gyvūnų prieglaudos. Augintinių tiek, kad sunku ir sutalpinti. Per karantiną be pramogų namie sėdėję gyventojai masiškai ėmė iš prieglaudų gyvūnus, o dabar, atlaisvinus ribojimus, augintiniai jiems tapo našta, tad jais atsikrato, o naujus šeimininkus dabar gyvūnams surasti itin keblu. Gyvūnų prieglaudose nerimas – globotinių tiek, kad greitai naujų nebebus kur dėti.

Vidaus reikalų ministerija rado naują vietą, kur apgyvendinti 1,5 tūkst. nelegalų. Jiems skirtas palapinių miestelis iškils Rūdninkuose, Šalčininkų rajone. Tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad nenusileis ir dėl Dieveniškių, kur dieną naktį nesibaigia protestas. Tiesa, ten jau situacijos kontrolę iš vietos gyventojų perėmė prieš skiepus, gėjus ir valdžią protestuojantys Šeimų maršo atstovai.

Karščiams nesitraukiant, pasipylė gaisrai. Vien per tris pastarąsias dienas – pusantro šimto pranešimų apie laukus, pasėlius, kombainus ir namus niokojančią ugnį. Žmonės jau skundžiasi sausra ir senkančiais šuliniais. Karščiu alsuojanti liepa ūkininkus jau gena į laukus kulti subrendusio derliaus. Tačiau, įsibėgėjus javapjūtei, neapsieta be nelaimių. Smilgių seniūnijoje, Ledakupio kaime, ugniagesiams teko skubėti gesinti pleškančio javų lauko.

Kauno botanikos sode pražydo keli šimtai vienadienių veislių. Gėlių žiedas išties težydi vieną dieną, bet jų ant stiebo sukrauna tiek, kad užtenka visai vasarai. Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode akys raibsta nuo sužydusių vienadienių – čia jų pusketvirto šimto veislių. „Pačių įvairiausių, kraštais garbanotais, kutotais, kutosuotais ir su vandens ženklais. Arba raibuliuojančios, žėrinčios, labai įvairios.

Lietuvoje šiomis dienomis lankosi Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas ir Vokietijos parlamentarė Eva Hiogl. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, A. Maisas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu ir Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru. „Vokietija – viena iš svarbiausių partnerių mūsų šalies gynybos planavime ir atgrasyme.

Nuo pirmadienio dar daugiau neskiepytų žmonių, norėdami dirbti, privalės testuotis. Tuo metu prie testų nusidriekė didžiulės eilės – tenka laukti net savaitę. Sveikatos apsaugos ministras turi dar blogesnių žinių – neskiepytiems žmonėms už testą galimybių pasui teks susimokėti patiems. Tokį sprendimą artimiausiomis dienomis žada priimti Vyriausybė. Valdžia taip pat nustatė aiškią riba, nuo kada į Lietuvą gali grįžti karantino ribojimai.

Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone ruošiantis apgyvendinti neteisėtus migrantus, keliasdešimt žmonių pirmadienį pavakare susirinko į protestą teritorijos prieigose. Žmonės sustatė automobilius iš abiejų siauro keliuko pusių, apsunkindami technikos, į poligoną vežančios migrantų stovyklai įrengti reikalingas priemones, judėjimą, o patys susėdo ant privažiavimo, pranešė įvykio vietoje esanti BNS korespondentė.

Po beveik trijų mėnesių pertraukos šalies vadovas Gitanas Nausėda į Prezidentūrą antradienį darbinio susitikimo kviečia premjerę Ingridą Šimonytę. Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, G. Nausėda su ministre pirmininke aptars nelegalių migrantų krizės suvaldymą ir koronaviruso plitimo stabdymą. Pastarąjį kartą toks darbinis šalies vadovų susitikimas vyko gegužės pradžioje. Liepos viduryje nutrūkusius G. Nausėdos ir I. Šimonytės susitikimus Prezidentūra naujienų portalui 15min.

Pripažinkime, kad didžiausias problemas dabar kelia nepasiskiepiję, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Vyriausybė jau artimiausiu metu ruošia pokyčius, o ministras kreipiasi į nesiskiepijančius lietuvius ir ragina juos susimąstyti – esą sudėtingų Covid-19 atvejų gydymas valstybei atsieina ir apie 50 tūkst. eurų.  Ministrą TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Po savaitgalį Zarasuose kilusio gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Torgita“ bus atliekamas neplaninis patikrinimas, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Pasak pranešimo, įmonėje degė gamybos produkcija – gumos granulės. Departamentas informuoja, kad aplinkosaugininkai paėmė oro mėginius lakiųjų organinių junginių tyrimams. Taip pat tyrimams paimti ir nuotekų mėginiai, kad būtų nustatytas gaisrui gesinti naudoto vandens užterštumas.

Pas kaimynus latvius jau skinasi kelią privalomo skiepijimo tvarka. Teisės mokslų daktaras Johanas Baltrimas atsakė, ar panašią vakcinacijos sistemą galėtume įvesti ir Lietuvoje. Jo teigimu, pareiga skiepytis daugeliu atvejų neprieštarautų žmogaus teisėms ir laisvėms – tą patvirtina ir Konstitucija, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkas, teisininkas dr.

Į Lietuvą plūstantys migrantai toliau kelia aistras visuomenėje. Dieveniškėse toliau tęsiasi protestai dėl nelegalių imigrantų šeimų apgyvendinimo miestelyje, o Verebiejuose esančioje buvusioje mokykloje protestuoja patys nelegaliai į Lietuvą patekę migrantai, kurie reikalauja laisvės.  Savo akimis pamatyti, kaip skirtingai liepos 23 dieną protestavo lietuviai ir migrantai, galite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Sprendimą dėl bankų pelno apmokestinimo, kai uždirbus daugiau nei 2 mln. eurų tenka mokėti didesnį mokestį, ateities turėtų teikti Seimas, nes būtent čia anksčiau kilo iniciatyva labiau juos apmokestinti, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Alytaus rajone, buvusioje Verebiejų mokykloje, apgyvendinti migrantai pirmadienį surengė protestą, kurio metu atsisakė valgyti, neįsileido valytojos ir reikalavo daugiau laisvės, tačiau policija ramina, kad situacija valdoma. „Jie kaip ir protestuoja, tai man neramu, kad gąsdina vietos gyventojus“, – BNS sakė rajono meras Algirdas Vrubliauskas. Jo teigimu, migrantai pirmadienį neįsileido valytojos, atsisakė valgyti, taip pat reikalavo išleisti į laisvę.

Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų. Numatoma finansuoti 200 MW galios energijos kaupiklių įrengimą, tūkstantmečio mokyklos programą ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrą. Taip pat bus išplėstos Inovacijų fondo finansinės priemonės, orientuotos į startuolių programas.

Jau netrukus Seimui bus pateikti svarstyti įstatymų pakeitimai, kuriais greta dabartinio transporto priemonių registracijos mokesčio atsiras ir mokestis jų naudotojams. Priklausomai nuo turimo automobilio taršos, už jį gali tekti pakloti ir kelis šimtus ar per tūkstantį eurų. Kodėl ruošiamas papildomas mokestis ir kam jis naudingas, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos planas spręs struktūrines problemas.

Geriems orams vis dar nesitraukiant iš šalies gyventojai atsivėsinti plūsta prie vandens telkinių. Tačiau jie traukia ne tik gyventojus, bet ir nelaimes. Šį savaitgalį gelbėtojams teko paplušėti ieškant skenduolių kūnų, pranešama ir apie iš vandens ištrauktą automobilį. Kaip informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba (PAGD), liepos 23-25 dienomis ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė tris skenduolių kūnus.

Kalbėdamas apie tolesnes pandemijos valdymo priemones sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslėpė, kad rudens sesijai ruošiami ir teisės aktų pakeitimai dėl tam tikrų grupių privalomo skiepijimo. Be kita ko, ir už profilaktinius testavimus gali tekti mokėti patiems arba darbdaviui. Pranešęs apie pasikeitimus dėl Galimybių paso jau artimiausiomis dienomis ministras teigė, kad rudens sesijai Seime yra rengiami teisės aktų pakeitimai ir dėl privalomo skiepijimo.

Loterijoje „Jėga“ laimėtas Didysis prizas – 120 407 Eur. Žaidėjas, kurį aplankė sėkmė, žaidė su savo skaičių deriniu ir atspėjo 6 išriedėjusius kamuoliukus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Laimingas bilietas pirktas liepos 24 dieną, šeštadienį, Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80 esančiame „Perlas Plius“ prekybos taške. Kadangi laimėtojas dar neatsiliepė – kviečiama visus, minėtu laiku ir minėtoje vietoje pirkusius „Jėgos“ bilietus, juos nedelsiant pasitikrinti.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį paskelbė, kad Rūdninkų poligone bus kuriamas dar vienas palapinių miestelis, kuriame bus apgyvendinti į Lietuvą iš Baltarusijos plūstantys nelegalūs migrantai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo, koks rodiklis lemtų daugiau ribojimų dėl COVID-19. Dalis pakeitimų laukia jau artimiausiomis dienomis – testai Galimybių pasui taps mokami. Anot ministro, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones. „Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų.

Prognozuojama, kad jau netrukus Lietuva gali prisiminti, ką reiškia tūkstančiais per dieną skaičiuojami COVID-19 atvejai, o Delta variantas taps dominuojantis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad augantys užsikrėtimo atvejai savaime neturėtų gąsdinti, jei ligoninių užimtumas nedidėja. Tiesa, jau prabylama ir apie galimą pokovidinio sindromo kamuojamų pacientų apgultį pas gydytojus.

Pastaruoju metu fiksuoti trys atvejai, kai migrantai iš Baltarusijos į Lietuvą pateko per nutiestą aštrią vielą – koncertiną, dengiančią bene intensyviausią migrantų maršrutą ties Druskininkais. „Tame ruože, kur ji yra nutiesta, pasieniečiai ties ja sulaikė migrantus. Tai reiškia, kad pateko per tą vietovę, kur ji nutiesta (...) Tikrai yra trys atvejai“, – BNS pirmadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė humanitarinės siuntos iš Austrijos, Graikijos ir Slovėnijos. „Dėkojame šalims už suteiktą paramą. Spręsdami migrantų krizę susiduriame su įvairiais iššūkiais – vienas jų būtiniausių priemonių apgyvendinimui stygius. Iki šiol tam naudojome palapines ir kitus būtinus daiktus iš valstybės rezervo, tačiau jis skirtas mūsų gyventojų reikmėms, jei kiltų poreikis, tad turime pasirūpinti, kad jame visuomet būtų pakankamai priemonių mūsų žmonėms.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius pirmadienį prezidentui Gitanui Nausėdai išsiuntė laišką su kvietimu kartu apsilankyti migrantų stovyklose. T. V. Raskevičius savo laiške pažymi, kad solidarizuojasi su G. Nausėdos išreikštu susirūpinimu dėl Lietuvoje esančių prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių ir kviečia bendram vizitui į prieglobsčio prašytojų sulaikymo ir apgyvendinimo stovyklas.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 100 COVID-19 pacientų, 13 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose padaugėjo. Deguonis papildomai tiekiamas 80 žmonių, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti devyni žmonės.  Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 63 žmonės.

Epidemiologinė situacija šalyje toliau rodo ketvirtosios koronaviruso bangos ženklus. Pagal naujų atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų procentų dalį „raudonų“ ir „rausvų“ savivaldybių sąrašas toliau pildosi – jų šalyje jau 9. Trys didieji miestai taip pat patenka į šias zonas. Per savaitgalį prie jau „raudonavusių“ Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių prisijungė ir Kaunas, šiuo metu priklausantis C1 epidemiologinei zonai. Čia naujų atvejų 100 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 96 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 65,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 281 tūkst. 63 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 1721 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Per parą, t. y. visą sekmadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Vien liepą tokių užsieniečių jau sulaikyta daugiau kaip 2 tūkst. Druskininkų savivaldybėje vienas irakietis bandė pulti tarnybinį šunį, todėl gindamasis belgų aviganis jam įkando. Be to, Kabelių ir Druskininkų užkardose apgyvendinti migrantai įsivėlė į tarpusavio konfliktus, kuriuos pareigūnai apramino.

Vyriausybė pirmadienį tarsis dėl tolesnių COVID-19 valdymo priemonių, tarp siūlymų – sieti galimus ribojimus su COVID-19 pacientų skaičiumi ligoninėse, sako  premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Nuo pirmadienio išplėtus privalomą periodinį testavimą dėl COVID-19, kai kuriuose miestuose procedūros reikia laukti ir keturias ar penkias dienas, sako Karštosios linijos 1808 koordinatorė Greta Beinaravičiūtė. „Yra didžiulė problema mobiliuosiuose punktuose, kadangi yra reikalingo testo, vadinamojo greitojo antigeno, stinga beveik visuose miestuose. Tuo pačiu noriu priminti, kad testuotis reikia kas 7 arba kas dienų.

Nuo pirmadienio atlikti koronaviruso tyrimą ir izoliuotis turės šia liga per paskutinį pusmetį nesirgę ir nuo jos nepaskiepyti asmenys, atvykstantys iš Airijos, Belgijos ir Graikijos salų, išskyrus Tasą. Būtent šios šalys ir teritorijos atsidūrė raudonojoje zonoje, atnaujinus paveiktų šalių sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Migrantų krizė ir koronaviruso pandemija koreguoja ministrų atostogų planus. Dėl migrantų krizės atostogas atšaukė užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis. G. Landsbergis planavo atostogauti nuo pirmadienio dvi savaites iki rugpjūčio 6-osios, BNS informavo jo atstovė Vytautė Šmaižytė.

Siekiant suvaldyti delta (indiškosios) atmainos plitimą, nuo pirmadienio periodiškas testavimas privalomas tampa nepersirgusiems ir nepaskiepytiems krovinių ir keleivių vežėjams, laisvalaikio, pramogų, kultūros sričių, maitinimo įstaigų darbuotojams. Taip pat testavimas privalomas tampa kariams, viešojo administravimo subjektų darbuotojams, bei žmonėms, kurie dirbs su pastaruoju metu į Lietuvą atvykstančiais nelegaliais migrantais.

Politikai ir valdininkai dažnai mėgsta pamokyti gyventojus dirbti legaliai ir mokėti mokesčius. Esą tik taip galima užsitikrinti pensiją senatvėje. Tačiau naujausiu pasiūlymu, panašu, siunčiama visiškai kitokia žinia: gali dirbti trumpiau ir mokėti mažiau mokesčių, bet dėl to pensija didės tik greičiau. Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė planus, kaip nuo kitų metų bus keičiamas pensijų indeksavimas.

Į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai vykstantys migrantai bando mėtyti pėdas klaidindami jų prieglobsčio prašymus nagrinėjančius specialistus. Migracijos departamentas neslepia, kad migrantai meluoja, arba kodėl atvyko į Lietuvą, arba apie tai, iš kur atvyko. Tiesa, tik nedaugelis jų meluoja ir apie tai, kad nori čia pasilikti, dauguma sąžiningai sako ieškantys geresnio gyvenimo Europoje.

Migrantų srautai iš Baltarusios į Lietuvą nemažėja. Šeštadienį į mūsų šalį pateko dar per 130 prieglobsčio prašytojų. Pasieniečiai sako atvirai – visos šiems užsieniečiams skirtos laikinojo apgyvendinimo vietos perpildytos. Ir pasakoja, kokiais būdais baltarusiai pareigūnai pasienyje apsimetinėja, kad migrantų neva nepastebi. Grupelėmis po 2–3 ar 10, per šeštadienį į Lietuvą iš Baltarusios prasmuko dar 133 prieglobsčio prašytojai.

Migrantų srautai iš Baltarusios į Lietuvą nemažėja. Vakar į mūsų šalį pateko dar per šimtą trisdešimt prieglobsčio prašytojų. Pasieniečiai sako atvirai – visos šiems užsieniečiams skirtos laikinojo apgyvendinimo vietos perpildytos. Ir pasakoja, kokiais būdais baltarusiai pareigūnai pasienyje apsimetinėja, kad migrantų neva nepastebi. Tuo tarpu Lietuvos olimpinė rinktinė Tokijuje ir toliau tęsia kovas dėl medalių.

Lietuvą pasiekė skaudi žinia. Mirė buvusio Lietuvos diplomato Kazio Lozoraičio žmona restauruotoja Giovanna Pignatelli-Lozoraitis. Šia žinia savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė. „Šį rytą savo namuose Romoje mirė Giovanna Pignatelli-Lozoraitis(1930 09 30-2021 07 25)“, – rašo menotyrininkė. Moteris mirė eidama 91-uosius metus.