Aktualijos

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius pasienyje lankėsi įstaigos vadovo pavedimu, išvados ir rekomendacijos dėl nustatytų aplinkybių bus pateiktos įstatymo nustatyta tvarka, BNS antradienį pranešė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas. V. Valentinavičius anksčiau sulaukė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kritikos dėl, jos teigimu, nekorektiškų priekaištų migrantų krizę sprendžiantiems pareigūnams.

Vyriausybė ketina įvesti naujus ribojimus nuo koronaviruso imuniteto neturintiems gyventojams. Be galimybių paso nebus galima ne tik lankytis kavinėje ar kino teatre, bet ir važiuoti tarpmiestiniu transportu, gauti ligos išmoką ar dirbti. Valdžia sako, kad negalima suvaržyti nuo viruso apsisaugojusių žmonių gyvenimo, ribojimų kritikai atšauna – tai žmonių segregacija.

Antradienį prie Seimo daugiatūkstantinis mitingas protestavo prieš naujus Vyriausybės ribojimus, kurie nukreipti prieš nepasiskiepijusius gyventojus. Nesulaukę mitinge pasirodant premjerės Ingridos Šimonytės ar kitų Vyriausybės narių, mitingo dalyviai paprašė Petro Gražulio, kad jis Seimui perduotų jų dovaną – galimybių laidotuves simbolizuojantį gedulo vainiką. „Gerbiami Seimo nariai, kadangi ne vieną kartą buvau mitinge, labai laukė iš valdančios daugumos. Nė vienas neatėjo.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 17 tūkst. 716 žmonių: 12 tūkst. 912 iš jų gavo pirmąją, o 4804 – antrąją skiepo dozę, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 502 tūkst. 847 žmonės, pilnai vakcinuoti – 1 mln. 312 tūkst. 102. Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis pasiekta trijose amžiaus grupėse iš dešimties: 65–69, 70–74 ir 75–79 metų grupėse. Prie šios ribos artėja ir 55–64 metų grupė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako Lietuva, kaip suvereni valstybė, pati sprendžia, su kokiomis šalimis jai plėtoti santykius, tuo pačiu šalies vadovas tikisi, kad Kinija pakeis savo sprendimą dėl ambasadoriaus Vilniuje atšaukimo. Šalies vadovas teigia, kad „vienos Kinijos“ politikos Lietuva laikosi nuo 1991 metų, kai buvo užmegzti diplomatiniai santykiai su Kinijos Liaudies Respublika. „Kinijos ir Lietuvos santykiai turėtų būti pagrįsti abipusės pagarbos principu.

Baltarusijos pasieniečiai antradienį išplatino migrantų telefonu užfiksuotą vaizdo medžiagą, neva turinčią įrodyti Lietuvos pareigūnų „nežmonišką elgesį“ su migrante. Tuo tarpu Lietuvos pasieniečiai teigia, kad tai yra „visiška melagiena“ ir pasidalino vaizdo medžiaga. „Štai taip kuriamos melagienos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, jog Lietuva neatsisako planų turėti prekybos atstovybę Taivane.  Taip ji kalbėjo po to, kai Kinija dėl gilėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu antradienį konsultacijoms atšaukė ambasadorių Vilniuje ir paragino Lietuvą atšaukti ambasadorių Pekine. „Mes siekiame lygiaverčių santykių su visomis valstybėmis.

Daugiau nei du mėnesius nuosekliai žemyn lūžusi koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivė jau trečią savaitę iš eilės, augant protrūkių skaičiui, kyla. Praėjusią savaitę aktyvių COVID-19 protrūkių fiksuota trečdaliu daugiau nei savaitę prieš tai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Pasak NVSC specialistų, nepalankias epidemiologines tendencijas lemia delta atmainos plitimas bei  išaugęs žmonių mobilumas.

Atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus yra Lietuvos garbės reikalas, sako prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį apsilankęs Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Minint vieno žymiausių Lietuvos partizanų Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, G. Nausėda su muziejaus vadovais ir specialistais aptarė J. Lukšos-Daumanto ir kitų Lietuvos partizanų palaikų paieškos ir identifikavimo klausimus, pranešė Prezidentūra.

Prie Seimo susirinkusi protestuotojų minia piktinosi praėjusią savaitę paskelbtais Vyriausybės ribojimais nepasiskiepijusiems asmenims ir neturintiems galimybių paso. Jie reikalauja premjerės Ingridos Šimonytės ir visos Vyriausybės pasitraukimo, stovi kartuvės esą „Lietuvos išdavikams“. Prie Seimo susirinkusiems žurnalistams protestuotojai trukdė dirbti, liejosi pyktis ir puolimas.

Seimo antradienį ketinamose priimti įstatymų pataisose numatyta galimybė sienos apsaugai pasitelkti ir civilius asmenis. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad to būtų imtasi tik kraštutiniu atveju, tačiau patvirtino, kad jei valstybės resursai išsektų, tektų naudotis civilių ir verslo pagalba. „Numatyta tam tikra išimtis, kad mes galėtumėme turėti būtinuosius darbus.

Apribojus prieglobsčio prašymų pateikimo vietas, humanitarinis koridorius nuo Baltarusijos režimo persekiojimo bėgantiems žmonėms išliks, teigia vidaus reikalų ministrė. „Neteisėti migrantai, kurie patenka su Baltarusijos pareigūnų pagalba, yra viena, o žmonės, kurie bėga nuo režimo, yra kita. Humanitarinis koridorius bus užtikrintas“, – antradienį Seime sakė Agnė Bilotaitė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi išankstinių sąlygų, prieš atnaujinant bendravimą su Baltarusija. „Mes turime išankstinių sąlygų. Net ne dialogui, o tiesiog vieną išankstinę sąlygą – nutraukti migrantų srautus. Taip pat jis turi pasitraukti ir naujus rinkimus suorganizuoti, bet čia jau vėliau galėsime pakalbėti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G. Landsbergis.

Valdžia planuoja darbdaviams suteikti galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Visgi nušalinimas grėstų ne visiems. Nuo jo išsisukti galėtų Seimo nariai, nes tam nėra konstitucinio pagrindo. Vyriausybė planuoja leisti darbdaviams nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusius darbuotojus. Išimtis būtų taikoma tiems darbuotojams, kurie negali gauti vakcinos dėl medicininių priežasčių.

Lietuva turi teisę užmegzti ekonominius santykius su Taivanu, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į Kinijos sprendimą konsultacijoms atšaukti ambasadorių Vilniuje. „Apgailestaujame dėl tokio Kinijos sprendimo. Esu įsitikinęs, kad Lietuva turi teisę užmegzti ekonominius ryšius tiek su Taivanu, tiek su kitomis regiono valstybėmis“, – žurnalistams antradienį Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos ir Baltarusijos „priešprieša“ dėl krovinių vežimo kelių transportu gali pakenkti tranzitui į Kaliningrado sritį ir iš jos, pareiškė visuomeninės tarybos prie Rusijos susisiekimo ministerijos automobilinio transporto darbo grupės pirmininkas ir bendrovės „RusTransServis“ generalinis direktorius Leonidas Stepaniukas. „Dėl tolesnės Lietuvos ir Baltarusijos priešpriešos sunkvežimių praleidimo per bendrą sieną klausimais eilės pasienyje gali dar pailgėti.

Seimas antradienį priėmė sprendimą statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, kad nepateisinama, kad siena su Baltarusija nėra pastatyta 30 metų. Opozicijai kilo klausimų dėl sienos statybų skaidrumo ir atskiro įstatymo tvoros statymui reikalingumo.  Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl išaugusios neteisėtos migracijos srautų užkardymo.

Seime antradienį praplėtė karių galias pasienyje. Visgi opozicijai valdančiųjų planai kelia klausimų. Jie tikina, kad valdžia imasi priemonių, kurios taikomos nepaprastosios padėties metu, tačiau gudrauja ir nesiima įvesti tokio režimo. Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl išaugusios neteisėtos migracijos srautų užkardymo. Už paketą, suteikiantį daugiau galių kariams, balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 3, 11 parlamentarų susilaikė.

Daugiau nei tūkstantis žmonių antradienį susirinko prie Seimo išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams imuniteto koronavirusui neturintiems ar nesitestuojantiems žmonėms. Prie protestuotojų skubėjo prisijungti ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kuris jau anksčiau išgarsėjo neva stebuklingu vandeniu, gydančiu nuo koronaviruso. „Šiandien sveikas žmogus Lietuvoje tampa nusikaltėliu. Jis neturi teisės vaikščioti laisvai gatvėje.

Vyriausybė užtikrins fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybų skaidrumą, nepaisant būsimų biurokratinių atlaisvinimų, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įprastos viešųjų pirkimų procedūros prailgintų sienos statybas. „Yra ypatingos aplinkybės, kuomet tradicinės procedūros gali užimti labai daug laiko. Neatmesčiau ir to, kad gali būti ir intereso tas procedūras griauti.

Antradienį Vidaus reikalų ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo iš dalies keičiami anksčiau skelbti būsimi ribojimai, įsigaliosiantys nuo rugsėjo 13 d. Patobulintas nutarimas turėtų būti priimtas trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. „Šiuo metu, Lietuvoje esant galimybei vakcinuotis, svarbiausias siekis valdant pandemiją yra užtikrinti, kad su COVID-19 susijusios hospitalizacijos netrikdytų kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad dauguma į ligoninę atsigulusių sunkių koronaviruso pacientų nebuvo pilnai vakcinuoti. Vyriausybės vadovė tikino, kad prievartinio skiepijimo Lietuvoje nebus, tačiau pažymėjo, kad žmonės, kurie sąmoningai atsisako skiepytis, pajus patuštėjusias pinigines. „Vakar mirė dar du žmonės. Iš keliolikos žmonių, kurie mirė per rugpjūčio mėnesį, paskiepytas buvo tik tai vienas ir tik viena doze. Žmonės į ligoninę gulasi dešimtimis kiekvieną dieną.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė kreipusis į Seimo kontrolierių įstaigą, prašydama įvertinti įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus komentarus socialiniuose tinkluose apie migrantų krizės valdymą ir apsilankymą pasienyje. „Užklausėme įstaigos vadovo, kaip jis vertina šio valstybės tarnautojo poelgį ir komentarus mūsų pareigūnų vykdomų veiksmų atžvilgiu asmeninėje socialinio tinklo paskyroje“, – feisbuke antradienį rašė A. Bilotaitė.

Antradienį  prie Seimo susirinko virš tūkstančio žmonių minia, kurie protestuoja prieš ribojimus nepasiskiepijusiems. Protesto įkarštyje, sveikinimo kalbą sakant europarlamentarui Viktorui Uspaskichui, pro dangų praskriejo lėktuvas. Ant pastarojo pakabintas plakatas, klausiantis, „Ar jau pasiskiepijai?“. Minia susirinkusiųjų šaukė gėda ir vadino tai provokacija. Praskridęs lėktuvas – Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva, raginant žmones nepamiršti nueiti pasiskiepyti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad būtina diskutuoti dėl tokių ribojimų kaip nepasiskiepijusiems draudimas važiuoti viešuoju transportu ar naudotis gydymo paslaugomis. Parlamento vadovė dar kartą paragino visus Lietuvos gyventojus skiepytis nuo koronaviruso. „Aš manyčiau, kad klausimas dėl viešojo transporto ir gydymo įstaigų yra tikrai diskutuotinas. Ar mums reikia raginti žmones skiepytis dar aktyviau? Be abejonės, taip. Mes turime suprasti, kad ruduo nebus lengvas.

Praėjusią parą į šalį iš Baltarusijos nepateko nė vienas migrantas, grąžinta – beveik 100, antradienį rodo Statistikos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. Anot statistikos, migrantai į Lietuvą nebepatenka ketvirtą parą iš eilės. Pasieniečių teigimu, grąžinimai vykdyti Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Varėnos, Šalčininkų rajonuose ir Druskininkų savivaldybėje.

Lietuvai siekiant suvaldyti išaugusius neteisėtų migrantų srautus, lėšos tvorai pasienyje su Baltarusija bus užtikrintos, sako finansų ministrė, kol kas negalėjusi pasakyti, apie kokias sumas kalbama.  Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, keturių metrų aukščio tvorai su „Concertina“ lėšos turėtų būti skiriamos etapais, pradžioje – iš Vyriausybės rezervo. „Siena tikrai neatsiranda taip greitai, todėl tikėtina, kad patys statybų kaštai išsidėstys per šiuos metus ir kitus metus.

Antradienį Seimas renkasi į neeilinę sesiją, kurios metu spręs migrantų krizės valdymo klausimus. Tuo pat metu prie Seimo susirinko protestuotojai, kurie piktinasi praėjusią savaitę paskelbtais Vyriausybės ribojimais nepasiskiepijusiems asmenims ir neturintiems galimybių paso. Tūkstančiai žmonių iš įvairiausių Lietuvos vietų suvažiavusių žmonių nuo 9 val. ryto protestavo, liepdami Vyriausybei atsistatydinti, išreikšdami norą neskelbti ribojimų nepasiskiepijusiems.

Didžiausia opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime žada nepritarti valdančiųjų parengtam fizinio barjero įstatymo projektui pasienyje su Baltarusija.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad naujosios Remigijaus Šimašiaus gyvenimo draugės architektės Gilmos Teodoros Gylytės įmonė yra laimėjusi penkis savivaldybės skelbtus konkursus, Vilniaus miesto meras paskelbė, kad grįžta iš atostogų Prancūzijoje dienai tam, kad susitiktų su žurnalistais ir atsakytų į jiems rūpimus klausimus. Apie tai R. Šimašius paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. „To jau per daug. Aš esu politikas, viešas asmuo, tačiau viskam yra ribos.

Lietuva ne pirma ir ne vienintelė valstybė Europoje, patyrusi masinį migrantų antplūdį, kuris privertė permąstyti prieglobsčio suteikimo procedūras ir paskatino norą tapti kuo labiau migrantams nepatrauklia valstybe. Danija tokį virsmą išgyveno kur kas anksčiau nei prasidėjo masinis Sirijos gyventojų antplūdis į Europą: žingsnis po žingsnio ši Skandinavijos valstybė griežtino prieglobsčio procedūras, todėl dabar sulaukia tikrai nedaug pabėgėlių.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė: * Lietuvos pasieniečiai į Baltarusiją grąžino 150 asmenų, bandžiusių pereiti valstybės sieną neleistinose vietose. Į Lietuvą trečią parą iš eilės neįleistas nė vienas neteisėtas migrantas.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis turi suremti pečius ambicingesniems klimato krizės suvaldymo tikslams pasiekti, kartu atrandant sprendimus sau ir kitiems žemynams, kaip ekonomiką paversti  klimatui neutralia, pagerinant gyvenimo kokybę ir nepaliekant nieko užnugaryje, sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį susitiko su Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) atstovu Šiaurės ir Baltijos šalims Henriku Nordentoftu ir aptarė krizinę situaciją Baltarusijos pasienyje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lietuva jau trečią parą neįsileido nė vieno migranto. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai akivaizdi pažanga, tačiau krizė dar neįveikta. Tuo metu diktatorius Aliaksandras Lukašenka Minske užstrigusiems migrantams neleidžia grįžti namo ir ruošiasi juos kažkaip varyti į Lietuvą. Migrantams darosi vis sunkiau patekti į Lietuvą, tad jų daugėja kaimyninėse šalyse: Latvijoje ir Lenkijoje.

Užderėjo vasaros sezono karaliai – pomidorai, dėl kurių derliaus daugelis lietuvių eina iš proto. Tačiau augintojai pastebi, kad daržininkai tampa vis išrankesni ir reiklesni šiai šiltnamio daržovei. Daugėja egzotinių rūšių, į madą grįžo naminiai pomidorai. Panevėžio rajone, Miežiškiuose ūkininkiaujanti Vilma Burneikienė didžiuliame šiltnamyje sukūrė tikrą pomidorų rojų.

Sulaikymo stovyklose laikomi nelegalai atvėsus orams maldauja šiltų drabužių. Įvairios paramos organizacijos ar pavieniai verslininkai jų maldas išgirdo ir suskubo rinkti visus būtiniausius daiktus. Akcijų rengėjai žmonių prašo dalintis šiltais megztiniais, kojinėmis, patalyne. Tiesa, idėjos autoriai ragina dalytis tik tvarkingais daiktais, esą tai ne vieta atsikratyti nereikalingais skarmalais.  „Man labai, labai šalta. Neturiu švarko.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Europos Sąjungą įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai. Praėjus metams nuo protestų Baltarusioje pradžios, Landsbergis siūlo valstybėms nepripažinti jokių tarptautinių sutarčių ar susitarimų, kuriuos sudarė neteisėtas Baltarusios diktatorius Aliaksandras Lukašenka. Tiesa, politologai ir apžvalgininkai atkerta, kad sankcijas vakarų valstybės įveda per lėtai, dėl to po metų neramumai Baltarusioje nesibaigia.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptarė naujausią situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje bei galimus Aljanso veiksmus atremiant hibridinę nelegalios migracijos ataką prie rytinės NATO sienos, pirmadienį informavo Prezidentūra. Pasak pranešimo, sutariama, kad Baltarusijos režimas prieš Lietuvą ėmėsi hibridinės atakos, organizuodamas nelegalių migrantų srautą per Lietuvos sieną.

Apie 200 baltarusių ir jų rėmėjų pirmadienį Vilniuje susirinko paminėti pernykščių įvykių, susijusių su Baltarusijos prezidento rinkimais. Į žmones, nešinus istorinėmis Baltarusijos vėliavomis, sostinės Lukiškių aikštėje kreipėsi baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir Lietuvos politikai, raginę tęsti kovą už demokratiją.

Antradienį Seimas renkasi į neeilinę sesiją, kurios metu spręs migrantų krizės valdymo klausimus. Tuo pasinaudojusi kontraversiškų mitingų organizavimu pasižyminti pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė kviečia prisijungti į protestą prieš praėjusią savaitę Vyriausybės paskelbtus ribojimus nepasiskiepijusiems asmenims. Pro akis to nepraleido ir Darbo partijos narys Aidas Gedvilas, raginantis žmones piktintis nebesėdint ant sofos.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo lydėti Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Antradienį naikintuvai kilo du kartus. Abu kartus NATO lėktuvai atpažino ir palydėjo po tris Rusijos orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.

Rekonstruojamas Kauno Dariaus ir Girėno stadionas bus atidarytas vėliau nei planuota, atidarymas gali persikelti į kitus metus, šeštadienį pranešė portalas kasvykstakaune.lt . Vėlesnį nei planuota stadiono atidarymą prognozuoja jį šią savaitę apžiūrėję Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai, vertinę stadiono įrengimo darbus, skelbia portalas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda sutarė laikytis bendros pozicijos kovojant su neteisėta migracija iš Baltarusijos. Apie tai pirmadienį po šalių lyderių pokalbio telefonu pranešė Prezidentūra. „Išorinės ES sienos apsauga yra bendras Europos Sąjungos institucijų ir ES šalių rūpestis. Nelegali migracija gali būti panaudota prieš bet kurią šalį, todėl reikalingos skubios regioninės priemonės.

Vilniaus merui Remigijui Šimašiui sumainius aukso žiedus su „Do architects“ firmos architekte ir akcininke Gilma Teodora Gylyte kai kurie politikai Vilniaus vadovo „meilės reikaluose“ įžvelgė supainiotus interesus ar net korupciją, ragina trauktis. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jei jos vadovaujamo ministrų kabineto nariui nutiktų panaši istorija, tai trukdytų jam toliau dirbti ministru.

Greitu metu Lietuvoje bus įteisintas apsaugos nuo smurto orderis. Tai reiškia, kad įtariamas smurtautojas galės būti kuriam laikui iškeldinamas iš namų pagal policijos pareigūno nurodymą, net jeigu nebus pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto. Jei nesilaikys orderio, gresia iki 320 eurų bauda, o už pakartotinius pažeidimus – iki 780 eurų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) įvesti naujas sankcijas Baltarusijai ir nepripažinti autoritarinio šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos sprendimų. Jis kalbėjo minint metų sukaktį po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių laimėtoju paskelbtas autoritarinis šalies lyderis Aleksandras Lukašenka.

Dezinformacijos apie Lietuvą srautas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, augo daugiau nei penktadaliu, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas. Liepą nustatyti 485 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejai, kurių pagrindiniais taikiniais buvo mūsų šalies užsienio politika, gynyba bei konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, jų buvo 111 atvejų daugiau.

Rokiškio bažnyčia vasaros keliautojus traukia ne tik savo įspūdingais neogotikiniais skliautais, ar auksu tviskančiu altoriumi, bet ir originalia Jono Pauliaus II-ojo skulptūra iš smėlio. Skulptoriaus Alberto Danilevičiaus kūrinys gimė perdarius Kūčioms prieš kelerius metus parapijiečiams lipdytą prakartėlę.