Aktualijos

Laikydamasi prigijusios tradicijos Klaipėda žiemos šventėms ketina papuošti gyvą Kalėdų eglę, laukiama miestiečių ir rajono gyventojų pasiūlymų, pranešė įstaiga „Klaipėdos šventės“. Iki žiemos švenčių likus porai mėnesių, klaipėdiečiai kviečiami siūlyti savo užaugintas egles būti pagrindiniu uostamiesčio Kalėdų simboliu. Dovanoti egles klaipėdiečiai pirmą kartą pakviesti prieš septynerius metus.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Klaipėdos politikai ieško teisinių būdų, kaip padėti oficialiai Lietuvoje neįregistruotos Tarptautinės Ukrainos mokyklos uostamiesčio padaliniui, kuriame besimokantys vaikai neturi sporto erdvės, negauna nemokamo maitinimo. Įstaiga taip pat neturi lėšų patalpų nuomai padengti.  „Mūsų statusas nepasikeitė nuo praėjusios savaitės.

Sekmadienį Vilniuje, viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“, rengiama paroda „Tarptautinių studijų dienos 2022“. Mokiniai ir jų tėvai, jaunimas bei suaugusieji asmeniškai galės susitikti su pasaulyje žinomais universitetais ir verslo mokyklomis, prestižinėmis privačiomis mokyklomis ir tarptautiniais koledžais bei kalbų stovyklomis. Parodos metu dalyvius konsultuos „Baltic Council for International Education“ koordinatoriai.

Kaune Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės finalo rungtynėmis atidaromas renovuotas Dariaus ir Girėno stadionas.  Renginys prasidės atidarymo ceremonija, vėliau vyks LFF finalo rungtynės tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Kauno rajono „Hegelmann“ bei laimėtojų apdovanojimai. Po jų vyks šou su Lietuvos atlikėjais ir fejerverkais. Kaip skelbia Kauno miesto savivaldybė, visi įsigiję bilietą į atidarymo renginį galės viešuoju transportu vykti nemokamai.

Darbus bitynuose bebaigiantys šalies bitininkai suskaičiavo šiųmetį medaus derlių. O jis, anot bitininkų, labai skiriasi. Vieni bitynai džiaugiasi, kad žiemą medaus tikrai nestigs. Yra ir tokių bitininkų, kurie neturėjo net ką sukti. Aišku viena, kad medus jau pabrango. Bitininkai neatmeta, kad prasidėjus ligų sezonui medus dar gali brangti.

Nors lietuvių gamintojų produktai dažnai gerokai brangesni nei įvežtiniai, tautiečiai atvirauja, kad vis tiek mieliau renkasi mūsų šalies verslininkų gaminius. Tiesa, šiemet, kai kainos vis kyla aukštyn, prieš perkant jau pagalvoja, kiek ir ko dėtis į krepšelį. Pasikeitusius pirkėjų įpročius stebi ir verslininkai.

XXI amžius buvo viena ilga katastrofa JAV užsienio politikai. Daugybė nesėkmingų karinių intervencijų ir kitų nelaimingų atsitikimų iššvaistė šalies galią ir reputaciją, nors senos varžovės, tokios kaip Rusija, atgaivino savo turtus, o nauji konkurentai, tokie kaip Kinija, toliau augo.

Neįtikėtina istorija nutiko Kretingos rajone. Pamestos kombaino detalės laukuose ieškojęs vyras surado auksinį vestuvinį žiedą su išgraviruotu vardu. Pagal jį surado ir žiedo savininkus. Pasirodo, auksinį amžinų įžadų simbolį jaunavedžiai pametė prieš keturiasdešimt metų. Kūlupėnų gyventoja Zinaida rodo išskirtinį jos šeimoje daiktą. Tai jos vyro žiedas, kurį moteris šiam ant piršto užmovė tekėdama dar 1980-siais.

Neseniai du rusai pateko į viso pasaulio žiniasklaidos akiratį, kai valtimi kirto Beringo sąsiaurį ir persikėlė į atokią salą Aliaskoje, kad išvengtų mobilizacijos ir karo Ukrainoje.

Rusas Pavelas Filatjevas dalyvavo Ukrainos invazijoje. Karas jį taip šokiravo, kad vyras rizikavo būti įkalintas, bet vis tiek parašė viešą, karą demaskuojantį dienoraštį apie moralines problemas, kurias jis mato Rusijos kariniuose veiksmuose. Nuo to laiko jis pabėgo į Prancūziją, kur paprašė prieglobsčio ir dabar dalijasi savo istorija, rašo „Der Spiegel“. P. Filatjevas sako neplanavęs suplėšyti savo Rusijos paso.

Nesutapus Ukmergės rajono savivaldybės sudarytos grupės išvadoms, taryba spręs, iškelti ar palikti Ukmergėje stovinčias Sovietų Sąjungos kario ir „Vėliavnešių“ skulptūras. Tarybai teikiamame projekte dėl skulptūros „Vėliavnešiai“ sudaryta darbo grupė pasiūlė organizuoti menininkų, architektų idėjų konkursą naujam skulptūros įprasminimui, taip aktualizuojant meninę skulptūros vertę ir eliminuojant sovietmečio ideologijos prasmę.

Lietuvos areštinėse kurioziška situacija – verkiant trūksta vietų. Tad už nusikaltimus parų gavę nuteistieji bausmės atlikimą planuoja tartum atostogas. Vieni nuteistieji pyksta, kad tenka laukti kelis mėnesius, kiti džiaugiasi, nes gali atšvęsti visas šventes ir tada keliauti į kamerą. Įkalinimo įstaigų atstovai tvirtina – tokia situacija susiklostė dėl buvusios pandemijos, o ir vietų areštinėse itin stinga.

Į Baltarusią atvyko tūkstančiai rusų karių – jie prisijungs prie bendrų Rusijos ir Baltarusios pajėgų. Tačiau pats Baltarusios prezidentas veidmainiauja – ir toliau nepripažįsta, kad dalyvauja Putino pradėtame kare. O kol telkiamos pajėgos, dega ir Rusijos miestai – vakar netoli Ukrainos pasienyje esančio Belgorodo pleškėjo šiluminė elektrinė, šiandien dega nAftos bazė. Patys rusai šiąnakt apšaudė Ukrainos miestUs – vien į Zaporižią paleido 10 raketų.

Daugiau nei pusantro tūkstančio šviečiančių moliūgų vienoje vietoje. Tokį vaizdą galime šiuo metu pamatyti Švėkšnoje, kur vysta tradicinis žibintų festivalis. Švėkšnos „Saulės“ gimnazistės Milda, Greta ir Kamilė skaptuoja paskutinius moliūgus, kurie švies žibintų festivalyje. Darbas reikalauja daug kantrybės. Vieno moliūgo paruošimas gali trukti ilgiau nei valandą. „Jaučiu daugiausia, kiek buvau užtrukusi. Tai buvo kokios trys valandos.

Lietuvoje mažėja dirbtinių abortų skaičius, rodo Statistikos departamento paskelbti Higienos instituto duomenys. Dirbtiniu laikomi abortai, kai nėštumas nutraukimas chirurgine operacija ar kitaip veikiant moters organizmą arba gemalą. Tokių nėštumo nutraukimų, tenkančių tūkstančiui 15-49 metų amžiaus moterų, nuo 2017 metų sumažėjo maždaug trečdaliu. 2017 metais šis rodiklis siekė 6,9 atvejo, 2021 metais – 4,7 atvejo.

Liberalų sąjūdis sieks stiprinti pozicijas tarybose per savivaldos rinkimus, išlaikyti arba padidinti merų skaičių, sako partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kaune šeštadienį vykusiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje žurnalistams ji teigė, jog Liberalų sąjūdis rinkimuose orientuosis į skyrius 50-yje iš 60-ies savivaldybių.

Interneto žiniasklaidos asociacija ragina Kauno Dariaus ir Girėno futbolo stadiono atidarymo organizatorius netrukdyti žiniasklaidos darbo renginio metu. IŽA kreipėsi į Kauno savivaldybės ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovus, ragindama atsisakyti ydingos akreditavimo tvarkos žiniasklaidos atstovams per sekmadienį vyksiantį stadiono atidarymą.

Krašto apsaugos ministras, sveikindamas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kūrėjus ir dėkodamas už jų indėlį, kviečia juos tapti „kariuomenės ambasadoriais“. Šeštadienį Krašto apsaugos ministerijoje vykstant karių, kūrusių Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, konferencijai „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 30“, ministras pabrėžė, kad jų indėlis leido per trisdešimtmetį šiai sistemai išaugti į „tvirtą ir patikimą instituciją“, turinčią didelį pasitikėjimą visuomenėje.

Neįgyvendinamų rinkiminių pažadų laikai turi baigtis, o Liberalų sąjūdis (LS) darys viską, kad tai įvyktų, sako partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tai ji teigė kreipdamasi į partiečius šeštadienį Kaune vykstančiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje, jame liberalai tvirtina 2023 metų savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų programą.

Dėl išaugusios malkinės medienos paklausos bei įvestų sankcijų medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos, šiemet malkų kainos išaugo beveik dvigubai. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) pastebi nemažai spragų ir teikia konkrečių pasiūlymų paketą – ką reikia daryti, kad iš privačių miškų būtų sudarytos palankesnės sąlygos teikti biokurą ir malkas.

Kokias karo Ukrainoje pamokas gali išmokti Lietuva? Ukrainiečiai ragina lietuvius ruošti visuomenę kovai, kad nebūtume užklupti netikėtai. O visuomenės pasipriešinimas gali būti lemiamas veiksnys tiek ir atgrasant, tiek ir atremiant okupantą. Ukrainiečių savanoriai dalinasi patarimais, ką ir kaip reikėtų daryti lietuviams. Kad ir kaip elgtis su įsiveržusiais girtais rusais. Sugriauti namai ir net ištisi miestai lieka po rusų okupantų, kai jie įsiveržia į kitą šalį.

Nėra taip buvę, kad ūkininkus gąsdintų geras obuolių derlius. Deja, šiemet taip yra. Obuolių augintojai žiūri į smarkiai išaugusias elektros kainas ir bando atspėti, ar apsimokės saugoti obuolių derlių saugyklose. Ir svarsto, kam šiemet pasisekė labiau, ar tiems ūkiams, kur derlius menkas, ar gausiai užderėjusiems, bet neišgalėsiantiems išsaugoti obuolių iki pavasario. Jurgita atsargiai skina ir į kibirą deda tik tam tikro dydžio, sveikutėlius obuolius.

Laisvės partijos Kauno skyriaus surengtame rinkiminės kampanijos pradžios renginyje patvirtinti laisviečių kandidatai pirminiuose rinkimuose, rašoma pranešime spaudai. Jais tapo kiek anksčiau apie savo kandidatūras paskelbę Seimo narys Marius Matijošaitis ir keliautojas, žurnalistas, prodiuseris Mantas Bertulis. Spalio 20-21 dienomis internetinio balsavimo metu partijos nariai ir simpatikai rinksis, kuris iš šių kandidatų atstovaus Laisvės partiją kovą vyksiančiuose merų rinkimuose.

Visi, kurie nors kartą yra buvę santykiuose, žino, kad kai kurios dienos būna geros, o kai kurios – blogos. Nors pasitikėjimas ir pagarba yra sveikų santykių pagrindas, laikas jau ne kartą parodė, kad toksiški ir nauda paremti ryšiai taip pat gali būti ilgalaikiai. Kartais jie gali trukti netgi ilgiau už sveikuosius.

Knygas brailio raštu nuo šiol bus galima gauti bet kurioje Lietuvos bibliotekoje, minint Baltosios lazdelės dieną pranešė Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). Spalio 15-oji – Baltosios lazdelės diena. Šia proga viešosios šalies bibliotekos įteikia simbolinę dovaną neregiams – knygas Brailio raštu artimiausioje bibliotekoje. „Didelė dalis nereginčių skaitytojų gyvena mažuose Lietuvos miesteliuose, vienkiemiuose, kaimuose.

Išbrangus pašarams ir elektrai, pieno gamintojai skundžiasi nebeišsilaikantys – priversti uždarinėti fermas, o karves papjauti. Ūkininkai skundžiasi, kad žemės ūkio ministras visiškai abejingas jų likimui. Ministras žada didesnę paramą, tačiau ūkininkai skundžiasi, kad smulkiems ūkininkams ji nepasiekiama. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Zigmas rodo ištuštėjusią savo fermą ir pasakoja, kad vieną po kitos teko išpjauti visas savo melžiamas karves.

Šeštadienį Vilniaus miesto savivaldybė organizuoja rudeninę sodinimo talką. Ji vyks netoli savivaldybės – Šeimyniškių gatvėje bei dalyje Žirmūnų gatvės. Planuojama pasodinti per 4100 krūmų: lanksvų, kalninių serbentų, ligustrų, sedulų, sausmedžių, sidabrakrūmių, karpytalapių stefanandrų, forsitijų ir kt. Taip pat vijokliais bus apželdinta Vilniaus lopšelio-darželio „Pipiras“ tvora, pranešė sostinės Rinkodaros ir komunikacijos skyrius.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžė 24 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje penktadienį fiksuoti 26 bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį ketvirtadienį neįleido 59 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Vaistu nuo šimto ligų vadinami putinai šiemet užderėjo kaip niekad gausiai. Krūmai apkibę jų kekėmis, net linksta šakos. Kas tingi prisiskinti, uogų ieško turguje arba perka jau pagamintus produktus. Ir nors šios uogos daugelį atbaido dėl nemalonaus kvapo ir kartaus skonio, vertingųjų savybių gausa putinai pranoksta daugelį kitų uogų.

Mokslininkai ieško būdų, kaip mūsų maisto racioną praturtinti kuo įvairesniais, sveikatai naudingais ir akiai patraukliais produktais. Kauniečiai sukūrė sauso jogurto kąsnelius su netradicinėmis augalinėmis žaliavomis, kuriose itin daug vertingų medžiagų ir vitaminų. O saldainius primenantis produktas patrauklus net ir įprastai šviežio natūralaus jogurto nemėgstantiems vaikams ir suaugusiems.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Per Vėlines ne į kapines lankyti artimųjų, bet į šiltus kraštus – atostogauti. Taip vis dažniau gyventojai renkasi praleisti lapkričio 1-ają. Šią tendenciją pastebintys kelionių ekspertai atvirauja, kad lietuvių susidomėjimas kelionėms į užsienį Vėlinių laikotarpiu – rekordinis. Gyventojų negąsdina net išaugusios kelialapių kainos – atostogas jie planuojasi iš anksto.

Į Seimą sugužėjo pop scenos žvaigždės. Tiesa, ne koncertuoti. Atlikėjai ir prodiuseriai reikalauja pratęsti jiems dėl koronaviruso suvaržymų įvestą PVM lengvatą panašiai kaip restoranams. Kultūrininkai tvirtina ir jie dar neatsigavę po pandemijos ir gąsdina neišgyvensią naujos energetinės krizės, jei teks mokėti dvigubai didesnius mokesčius.

Kol visi suka galvą kaip šildytis pigiau, vienas Kėdainių rajono ūkininkas rado išeitį. Jis namus apšildo kūrendamas grūdus. Vyras tikina, kad granulių kaštai taip šoko aukštyn, o derliaus supirkimo kainos tokios menkos, kad maistą – tai yra avižas ar kviečius – pleškinti katile apsimoka labiau. Ūkininkas Petras Vaitelis iš Ąžuolaičių kaimo Kėdainių pašonėje su karučiu keliauja į kluoną. Pilni aruodai grūdų. Tik ne savo avytes šers ar maistą ruoš. Vyras grūdais šildo namus.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžia būtinybę kuo skubiau prie šiandienos realijų pritaikyti ES teisinę bazę ir padėti suvaldyti besitęsiančią neteisėtos migracijos krizę prie rytinių ES išorės sienų. „Šiuo metu ES teisė nesudaro mums galimybės veiksmingai gintis nuo autoritarinių režimų keliamos grėsmės, todėl savo ir visos ES saugumo klausimą sprendžiame nacionalinėmis priemonėmis.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir vėl nemalonumai dėl žmonos. Vienoje televizijos laidoje žmonai pareiškus, kad vyras ją dar kelios savaitės iki Rusijos invazijos į Ukrainą perspėjo apie būsimą karą, valstietė Agnė Širinskienė apkaltino ministrą žmonai išplepant karines NATO paslaptis. Parlamentarė reikalauja tyrimo ir mano, kad Anušauskui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Paaiškėjo, kad maždaug prieš mėnesį Kupiškio rajono ūkininkas savame kieme susigrūmė ne su vilku. Nuo ūkininko smūgių peiliu ir pagaliu krito tikrų tikriausias šuo. Tai atskleidė mokslininkų atlikti genetiniai tyrimai. Tačiau aštriadantį nudobęs ūkininkas mokslininkų naujienomis netiki, įsitikinęs, kad tai buvo vilkas. Specialistai aiškina, kad kartais atskirti vilką nuo sulaukėjusio šuns, o ypač naktį, gali būti išties sudėtinga.

Spalio 17 d. prasidės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ organizuojamos tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2022 II“, rašoma pranešime spaudai. Dviejų savaičių trukmės mokymuose Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) ir jo apylinkėse treniruosis kariai iš Lietuvos ir devynių kitų NATO bei partnerių šalių: Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų ir Australijos.

Šalyje skursta kas penktas lietuvis, o pilnavertiško maisto negauna kas 9. Pagelbėti tiems, kuriems reikia labiausiai, lietuvius kviečia „Maisto bankas“. Organizacijos savanoriai su vežimėliais jau laukia lietuvių šimtuose parduotuvių ir kviečia dalintis ilgo galiojimo produktais – kruopomis, konservais, miltais, aliejumi. 23-ejų Miroslavas „Maisto banke“ savanoriauja 8 metus. Kadaise jis pats su šeima „Maisto banke“ gaudavo būtiniausių produktų.

Sugedo internetinė pašalpų sistema, per kurią savivaldybės skirsto pašalpas ir šildymo kompensacijas. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės, sistema nebeatlaiko didžiulio pinigų prašytojų srauto. Ministerija sistemą žada vėl paleisti tik kitą savaitę, o savivaldybės jau perspėja, kad gyventojams gali tekti ir po kelis mėnesius laukti kai kurių kompensacijų ir pašalpų. Dėl šio chaoso Vilniaus meras su ministerija jau svaidosi abipusiais kaltinimais.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį nusprendė prisidėti prie partijų susitarimo dėl gynybos. Liepą„valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis nedalyvavo parlamentinių partijų vadovams pasirašant susitarimą, nes, anot jo, valdantieji neatsisakė planų svarstyti visuomenę skaldančių projektų. Politiko teigimu, per partijos tarybos posėdį penktadienį nutarta prisidėti prie susitarimo matant valdančiųjų ginčus dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė saugumo situaciją regione, rytinio NATO sparno gynybos stiprinimą, paramos Ukrainai klausimus. Kaip pranešė Prezidentūra, telefoniniame pokalbyje G. Nausėda pabrėžė, kad Rusija visomis priemonėmis eskaluoja savo vykdomą karą Ukrainoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba penktadienį patvirtino dar 14 kandidatų į merų pareigas. Tarp jų – Lietuvos šeimų sąjūdžio narys, humoristas Artūras Orlauskas, Seimo narys Juozas Varžgalys, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas. S. Jakeliūno kandidatūrą „valstiečiai“ kelia į Vilniaus miesto merus, A. Orlausko – į  Kauno rajono, J. Varžgalio – į Ukmergės rajono merus.

Panevėžio mieste vyksta daug darbų įvairiose gatvėse. Vienose jų – Dariaus ir Girėno g. ir J. Janonio g., Kniaudiškių g., Pilėnų g. – įgyvendinamas apšvietimo modernizavimo projektas, kitose žymimos perėjos. Perėja pažymėta Parko gatvėje, bet toks žymėjimas nustebino panevėžiečius. Socialiniai tinklai ūžia nuo komentarų apie galimai nemokšas darbininkus, kurie perėją sugebėjo pažymėti keistai, ne toje vietoje, kur turi būti.

Lietuvos ir Lenkijos vieningumas Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste yra didelė stiprybė, koordinuoti sprendimai teigiamai veiks viso regiono gynybą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Kai šią savaitę Vladimiras Putinas pradėjo raketų atakas, nukreiptas į Ukrainos miestus ir svarbiausią infrastruktūrą, atrodė, kad toks žingsnis atgaivino ir pradžiugino kietosios linijos šalininkus, reikalavusius ryžtingesnių veiksmų. „Bėk, Zelenski, bėk“, – džiūgavo Ramzanas Kadyrovas.

Seimo pirmininkė penktadienį pareiškė užuojautą dėl politikės Laimos Liucijos Andrikienės tėčio mirties. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarei, politikei, Europos Audito Rūmų atstovei Laimai Liucijai Andrikienei dėl tėčio politinio kalinio Marcelino Galdiko mirties, rašoma pranešime.

Vilnius ir Kaunas nuo pirmadienio pradeda šildymo sezoną, kiti miestai taip pat jau skuba tą daryti. Koks bus artėjantis šildymo sezonas? Kiek sąskaitos už šildymą paplonins gyventojų pinigines? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.