Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį apgailestavo dėl į interpeliacijos jam klausimus įtraukiamų diplomatų. „Apmaudu, kad klausimus buvo įtraukti ir dar su papildomais vertinimais diplomatinės tarnybos žmonės. (...) Jų reputacija dažnai yra vienas iš jų pagrindinių instrumentų, aš jais pasitikiu 100 procentų“, – žurnalistams Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. Jis pabrėžė, kad opozicija turi teisę užduoti klausimus ir į juos bus atsakyta.

Vilnelės upės pakrante prie Belmonto vaikščiojusi portalo tv3.lt skaitytoja užfiksavo įspūdingą neršiančios lašišos šokį. Šiuo metu Lietuvos aukštupiuose – pats karališkų žuvų lašišų neršto pikas. Mobiliuoju telefonu moteris nufilmavo didelės lašišos vartymąsi seklioje upės vietoje. Ir gamtosaugininkai, ir žvejai pripažįsta – šiemet nerštas išties neeilinis ir įspūdingas dėl žuvų gausos. Nerštas prasideda paskutinę spalio savaitę ir vyksta iki lapkričio vidurio.

Dėl asmeninių priežasčių iš Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigų traukiasi Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto profesorius Romas Baronas. R. Baronas BNS nurodė, jog pasitraukimo priežastis plačiau įvardins trečiadienį Seime vyksiančio švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu. „Priežastis pasakysiu trečiadienį, bet jos yra asmeninės, nėra kažkokios politinės“, – pirmadienį sakė jis.

Daugiau kaip pusę paros ieškota kėdainiškė moksleivė rasta pasislėpusi šalia namų malkinėje. Viešumoje paplito kalbos, kad mergaitė vengė mokyklos dėl patyčių. Bet pati gimnazija šią versiją neigia. O istorija jau domisi ir teisėsauga. Vis dėlto Kėdainių valdžia ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, kad patyčių mokyklose dar daug. Praeitos savaitės žinia atskriejo iš Kėdainių rajono, kai ankstyvą rytą į gimnaziją išėjusi penktokė įstaigoje taip ir nepasirodė.

Neišnešiotiems, abortų ar persileidimų metu dar motinos įsčiose mirusiems kūdikiams Kaunas ŠIluvoje ruošia specialų kapą. Jau antrą Lietuvoje, mat toks prieš trejus metus atsirado Ukmergėje, Dukstyno kapinėse. Taip ligoninės laidoja vaisius, kurių nesiėmė laidoti tėvai, galintys tą padaryti per pusę metų nuo kūdikio mirties. Tuos pusę metų ligoninėse jie saugomi specialiuose šaldytuvuose. Kauno klinikoms tokius šaldytuvus padovanojo kapelionai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patvirtino, kad dalyvaus kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, tačiau kol kas nesako, kokio posto sieks – mero ar tarybos nario. Taip V. Grubliauskas kalbėjo Laisvės partijai pirmadienį paskelbus, kad jis yra tarp septynių asmenų, dalyvaujančių vidiniuose rinkimuose tapti partijos kandidatu į mero postą. Anksčiau miesto savivaldybės vadovu nuo 2011 metų dirbantis politikas tvirtino, jog rinkimuose nedalyvaus.

Daugiau kaip 100 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 9 žiniasklaidos priemones atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos kreipėsi į visas Seimo frakcijas, prašydamos nesvarstyti ir nepriimti Kultūros komiteto teikiamų projektų, kuriais siūloma pertvarkyti žiniasklaidos savireguliacijos institutą – Visuomenės informavimo etikos komisiją (VIEK). Tam prašoma užkirsti kelią, nes projektai pakoreguoti tik pagal visuomeninio transliuotojo ...

Seime kelią skinasi Pilietybės įstatymo pataisa, kuri leistų atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę, jei ją turintieji keltų grėsmę Lietuvos interesams, palaikydami šalis agresores. Pataisą parlamente imta rengti po to, kai Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavusi čiuožėja Margarita Drobiazko su vyru Povilu Vanagu rugpjūtį Sočyje pasirodė Putino patarėjo žmonos organizuotame šou.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) skyrė įspėjimą vaizdo tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui, nesutikusiam oficialiai registruotis užsakomųjų paslaugų teikėju.

Interpeliacijų banga valdantiesiems grasinantys opozicionieriai skelbia kalbėsiantys ir apie nepasitikėjimą visa Vyriausybe. Tiesa, patys stoti už valstybės vairo jie nenorėtų. Pasak opozicijos, tie patys, kuriais nepasitikima, tiesiog turėtų suformuoti kitą Vyriausybę. Galimai tokią, kuria būtų tikima labiau. Problemų, pasak politologų, Vyriausybėje išties yra, bet opozicijos siūlomi sprendimo būdai – kreivi.

Laima Liucija Andrikienė pirmadienį buvo paskirta Europos Audito rūmų nare, praneša Tėvynės Sąjunga-Lietuvos Krikščionys demokratai. „2022 m. lapkričio 14 d.  Europos Sąjungos Taryba, remdamasi Sutartimis ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, paskyrė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkę Laimą Liuciją Andrikienę Europos Audito Rūmų nare šešerių metų kadencijai.

Šiemetinę Laisvės premiją siūloma skirti Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Kandidatūrai pirmadienį pritarė Laisvės komisija. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Žmonių pasitikėjimas Vyriausybe kiek kilstelėjo, tačiau politologai tai lygina su trumpalaike valdžios pauze kasantis sau duobę. Pasak ekspertų, premjerė Šimonytė praleido progą atleisti kai kuriuos ministrus ir juos pakeisti naujais, o toliau problemų tik daugės. Bet ar tikrai? Ar Šimonytės Vyriausybė gali kristi? Ar atsirastų geresnė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Lukas Savickas ir Paulius Saudargas.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) selektyvaus teisingumo pavyzdžiu įvardijo Tbilisio apeliacinio teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės „Mtavari TV“ televizijos vadovui Nikai Gvaramijai.  Seimo URK pirmadienį paskelbė pareiškimą, reiškia susirūpinimą dėl lapkričio 2 dienos Tbilisio apeliacinio teismo sprendimo, įtvirtinančio N. Gvaramijai paskirtą 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Valdančiųjų Seimo frakcijų seniūnai prašo opozicinių demokratų vadovo, ekspremjero Sauliaus Skvernelio paaiškinimų dėl leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo buvusiam jo Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui aplinkybių. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas pirmadienį išsiuntė raštišką kreipimąsi į S. Skvernelį.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Europoje kilo didžiausias karas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Gyventojams Lietuvoje tai taip pat sukėlė nemažai nerimo: žmonės puolė padėti ukrainiečiams ir kartu ėmė galvoti, kaip patys turėtų pasiruošti, kad jaustųsi saugesni. Karui Ukrainoje vos prasidėjus ir Lietuvoje buvo pranešimų, kad žmonės turi pasirūpinti atsargomis, turėti geriamo vandens kelioms dienoms, susidėti kuprines, pasiruošti atsarginių rūbų, negendančio maisto.

Ankstyvą šeštadienio rytą Vilniuje įvyko kraupus išpuolis prieš greitosios medicinos pagalbos vairuotoją. Nukentėjusiajam atsisakius vykti į gydymo įstaigą medikui netrukus teko gintis pačiam. Šiandien jis gydosi ne tik žaizdas, bet ir skruostikaulio lūžį. Taip pat įtariamas šonkaulio lūžis.  Nukentėjęs 49-erių ilgametis Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) vairuotojas Viktoras (pavardė redakcijai žinoma, – aut past.) portalui tv3.lt sutiko pasakoti, kaip viskas nutiko.

Į Audito rūmus išvykstanti dirbti Laima Liucija Andrikienė atsisako Seimo nario mandato. Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) spręs dėl jos įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Seimo nario mandato patvirtinimo Angelei Jakavonytei. L. L. Andrikienė į Seimą 2020 metais išrinkta pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašą.

Spalio 15-oji, šeštadienis, naktis. Kraštietis Gediminas (vardas ir pavardė „Rinkos aikštės“ redakcijai žinomi – red. past.) po šventinio vakaro pėstute ėjo namo. Vytauto–Vydūno gatvių susikirtime tuo tarpu vaikštinėjo grupelė vyrų. „Kėdainiai per ramiai gyvena, po vieną jūs čia ramiai nevaikštinėsite“ kalbasi tarpusavyje. Ir pamato Gediminą – vieną, einantį namo.

Seimo frakcijų seniūnai pirmadienį renkasi pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen aptarti situacijos dėl Antikorupcijos komisijos vadovo Algirdo Stončaičio, BNS patvirtino parlamento vadovės atstovė spaudai Ilona Petrovė. Seimo frakcijų seniūnų susitikimas pas V. Čmilytę-Nielsen jos darbotvarkėje numatytas 15.30 valandą.

Ukrainos tarptautinei mokyklai Vyriausybė trečiadienį laikinai perdavė dalį Vilniaus kolegijos patalpų. Šias patalpas mokykla iki šiol nuomojosi. Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), patalpos perduodamos trejų metų laikotarpiui, jose bus mokomi ukrainiečių vaikai, vykdoma dienos priežiūros, vaikų poilsio stovyklų veikla, tobulinami kalbų ir šnekamosios kalbos įgūdžiai.

Lietuva Ukrainai perdavė dar 12 šarvuočių, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, Vilnius perdavė 10 savaeigių minosvaidžių ir du ugnies valdymo šarvuočius. „Karinės paramos Ukrainai siunta jau pasiekė paskirties vietą. (...) Lietuva savo įsipareigojimus vykdo ir dabar jau 62 skirtingos paskirties šarvuoti transporteriai M113 yra išsiųsti Ukrainai“, – „Facebook“ paskyroje rašė A. Anušauskas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Rolando Kiškio pavaduotojais paskirti Audrius Valeika ir Mindaugas Stravinskas, pirmadienį pranešė FNTT. A. Valeika pareigas pradėjo eiti spalio 19 dieną. Jis tarnyboje koordinuoja Pinigų plovimo prevencijos valdybos, analitikos padalinių veiklą.

Lietuvos ambasadoriumi Omanui Vyriausybė trečiadienį pasiūlė skirti ambasadorių Jungtinėje Karalystėje (JK) Eitvydą Bajarūną. Jei sprendimui pritars ir prezidentas Gitanas Nausėda, diplomatas šias pareigas pradės eiti gruodžio 7 dieną. E. Bajarūnas ambasadoriaus pareigas JK eina nuo rugsėjo vidurio. Londone jis pakeitė kadenciją baigusį Renatą Norkų. Šių metų gegužę E. Bajarūnas atšauktas iš ambasadoriaus Rusijoje pareigų.

Socialdemokratus į savivaldos rinkimus Vilniuje ves partijos sostinės skyriaus vadovas Povilas Pinelis, rinkimų sąraše taip pat – buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas, eksparlamentaras Linas Balsys, buvęs švietimo ministras ir ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas.

Lietuvos deleguotam eurokomisarui Virginijui Sinkevičiui skirtas Ukrainos valstybinis apdovanojimas – II laipsnio ordinas „Už nuopelnus“. Kaip pranešė V. Sinkevičiaus biuras, Europos Komisijos (EK) narys apdovanotas už Ukrainos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje stiprinimą. V. Sinkevičius birželio mėnesį pasirašė Ukrainos narystės Europos Sąjungos aplinkos ir klimato programoje LIFE sutartį.

Atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, Vyriausybė pataisė valstybės tarnybos reformos įstatymų projektus ir juos trečią kartą teikia Seimui. Vidaus reikalų ministerija teisės aktus taisė, reaguodama į KT išaiškinimą dėl nepriekaištingos reputacijos.

Vilniaus autobusų stoties plotas ateityje reikšmingai sumažės, nes privatūs stoties savininkai dalį sklypo planuoja užstatyti gyvenamaisiais namais ir biurais, pratęsti Sodų gatvę, atkurti Strumilos sodus, o autobusų stoties terminalas turėtų atsirasti palei Geležinkelio gatvę, kur šiuo metu yra valstybinės žemės plotelis – panašiai ten šiuo metu įkurdinta automobilių stovėjimo aikštelė prie „Iki“ parduotuvės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Sveikatos žmogiškųjų išteklių politikos grupe (SŽIPG) inicijavo Valstybinio užsakymo formavimo komiteto (VUK) veikimo pokyčius. Įgyvendinus pakeitimus, valstybė užsakinės įvairesnės specializacijos sveikatos priežiūros specialistus nei iki šiol, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Esame bene daugiausiai gydytojų ruošianti valstybė Europos Sąjungoje, skaičiuojant gyventojų skaičiui, tačiau neišvengiame specialistų trūkumo.

Artėjant kitąmet vyksiantiems savivaldybių rinkimams, tenka paplušėti, ieškant kandidatų į merus, o viena iš priežasčių, dėl kurių politikai nesiveržia kandidatuoti į šią poziciją – nekonkurencingos algos, Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo leisti merams užsidirbti papildomai. „Dabar politiniame gyvenime tam tikrų išlygų turi ūkininkai, akademinį, kūrybinį darbą dirbantys asmenys.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, rodo pirmadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Anot jos, už G. Nausėdą spalį balsuotų 15,4 proc. respondentų (16,8 proc. rugsėjį). Artimiausias varžovas galėtų būti buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jo kandidatūrą balsuotų 12,1 proc. apklaustųjų (8,9 proc. rugsėjį). Trečią poziciją užima Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) perka drabužių ir avalynės atsargų, skirtų aprūpinti iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai patekusius bei apgręžiamus neteisėtus migrantus. VSAT atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, individualiai vertinama, kuriems migrantams būtina apranga ir avalynė.  „Kai iš Baltarusijos teritorijos įėję neteisėti migrantai sulaikomi Lietuvoje, kiekvienu atveju pasieniečiai vertina ne tik jų sveikatos būklę, bet ir aprangą.

Pirmadienį, lapkričio 14 dieną, 10 val. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus miesto skyrius rengia spaudos konferenciją, kurioje pristatys savivaldos rinkimų programą ir kandidatų į miesto tarybą sąrašą.

Pirmadienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sieks ministrų sutarimo dėl principo, kad derantis dėl karo baigties sąlygas nustatytų Ukraina. „Vienas iš klausimų, kuriuo norėčiau sutarimo tarp ministrų, kad Ukrainoj taika bus pasiekta pagal Ukrainos nustatytus parametrus. Ukraina nustatys, kada ir kaip ji norės derybų, kiek toli ji nori eiti.

Aklumas, amputacija, sutrikusi inkstų ar širdies veikla – užleistas cukrinis diabetas gali pažeisti visas organizmo sistemas. Tyliąja pandemija vadinamas šios ligos plitimas gąsdina medikus, mat neretai pacientai nė nenutuokia sergantys diabetu, o į ligoninę papuola jau ištikus infarktui. Skaičiuojama, kad pasaulyje diabetu šiuo metu serga apie 537 mln. žmonių, tačiau iki 2045 m. šis skaičius, prognozuojama, išaugs net iki 783 mln.

Putinas Chersoną paliko be elektros, vandens ir šilumos, trūksta ir maisto, bet ukrainiečiai tebešvenčia išlaisvinimą. Ukrainos kariuomenė išvadavo dar 60 gyvenviečių, nukenksmino 2 tūkst. minų. Pasieniečių ramybę sudrumstė žinia apie Lietuvą ir Kaliningrado sritį jungiančio karalienės Luizės tilto užminavimą. Visuomenė sensta: norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą, teks ilginti arba pensinį amžių, arba didinti mokesčius.

Tarptautinė prekyba su Rusija šiais metais išaugo, net tada, kai buvo įvestos sankcijas po karo Ukrainoje pradžios. Tiesa, įsigaliojus apribojimams Maskvos aljansai keičiasi, bet kai kurios valstybės gerokai padidino pirkimą iš Rusijos prasidėjus karui.

Lietuva ir Lenkija buvo teisios daugybę metų aiškindamos Vakarų partneriams apie Rusijos grėsmę ir kėslus, sako Lietuvos ir Lenkijos politikos formuotojai susirinkę į neformalią diskusiją Vilniuje. Pasak jų, scenarijai, kurių abi šalys bijojo, deja, bet išsipildė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) už 580 tūkst. perka tris aštuonračius visureigius – amfibijas ir aerovaltį. Kaip BNS informavo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, aerovaltis kainuos apie 430 tūkst. eurų, amfibijos – apie 150 tūkst. eurų. Pasak G. Sakalinsko, šiuo metu vykdomas Europos Sąjungos finansuojamas projektas, pirkimai numatyti pagal projekto veiklų planą.

Devintojo dešimtmečio pradžioje demokratijos tyrinėtojas Robertas Dahlas pastebėjo, kad „didžiojoje pasaulio dalyje demokratijos vystymuisi ir palaikymui palankių sąlygų nėra arba geriausiu atveju jos silpnos“. Vos Dahlas parašė šiuos pesimistinius žodžius, kai tapo aišku, kad demokratija atsidūrė ant didžiausio istorinio klestėjimo slenksčio.

Augantys emigracijos rodikliai verčia sunerimti. Vien per šiuos metus Lietuvą paliko 24 tūkstančiai lietuvių – tai pusantro karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Gyventojams ramybės neduoda išaugę pragyvenimo kaštai, sveikatos, švietimo, mokesčių sistemos, juos gąsdina ir Ukrainoje vykstantis karas. Neigiamai galėjo paveikti ir Lietuvoje taikyti ribojimai dėl COVID-19. Tai yra pagrindinės emigracijos priežastys, kurias įvardija ekspertai.

Nerimas dėl galimai aukštų šildymo kainų verčia gyventojus mąstyti tiek apie daugiabučių namų renovaciją, tiek apie šilumos punktų atnaujinimą, dar vadinamą mažąja renovacija. Visgi šiemet kvietimas renovacijai dar nebuvo paskelbtas, o paraiškų atnaujinti šilumos punktus daugiau, nei yra lėšų. Seime Energetikos ir darnios plėtros komisija nagrinėjo renovacijos ir vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo, kitaip vadinamos mažąja renovacija, situaciją.

Dalyje Europos šalių sekmadieniais į parduotuvę nenueisime, nes sekmadieniais maisto prekių parduotuvėse paskelbtas laisvadienis. Tokį siūlymą anksčiau teikė Seimas, dabar prie jo grįžtama svarstant apie elektros taupymą. Nors dideli prekybos tinklais tokiam sprendimui nepritaria, gyventojams uždarytos parduotuvės gyventi netrukdytų. Tokią nuomonę MadeinVilnius.lt surengtoje apklausoje išreiškė 46 proc. respondentų. Jų nuomone, sekmadieniais visiems turėtų būti nedarbo diena. Dar 16 proc.

Ketvirtadienio vakarą pajutęs alkį ir nusprendęs jį numalšinti kebabu, „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas gavo smarkiai nustebti. Pasak kauniečio, darbuotoja iš jo paprašė beveik dešimties eurų, nes žmogus esą buvo skolingas už ankstesnį užsakymą. „Lapkričio 10 d., apie 21.15 val., važiuodamas sugalvojau užsisakyti kebabą. Paskambinau ir užsisakiau mažą kebabą. Atvažiavęs nuėjau susimokėti ir likau nustebintas, kai pasakė 9,9 Eur.

Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas siūlo nustatyti, kad sporto varžybų vietose turėtų būti įrengtas defibriliatorius arba budėtų medikai. Parlamentaro parengta Sporto įstatymo pataisa numato, jog sporto varžybų vietose būtų privalomas bifazinis automatinis arba pusiau automatinis defibriliatorius, išskyrus atvejus, kai varžybų metu vietoje budi greitosios medicinos pagalbos brigada.  A. Kupčinskas siūlo, kad toks reikalavimas įsigaliotų nuo kitų metų liepos.

Dėl prastėjančių darbo sąlygų ir mažų atlyginimų byra šalies policija. Pastaraisiais metais, kaip aiškina pareigūnus ginanti Lietuvos policijos profsąjunga, tarnybą paliko mažiausiai apie tris šimtai policininkų. Policijos vadovybė neslepia – problema dar didesnė, mat šiuo metu įvairiose srityse trūksta maždaug pusantro tūkstančio pareigūnų. Tiesa, užtikrina, kad gyventojai gali būti ramūs, saugumas nenukentės. Esą į tarnybą netrukus įsilies jaunimas.

Pasibaigus Šaltajam karui Vakaruose netrūko įvairiausio plauko teorijų apie istoriją ir tarptautinius santykius. Nors aplinkybės ir pagrindiniai veikėjai kinta, pasaulinė geopolitinė drama nuolat tęsiasi: siekiant paaiškinti ir nuspėti valstybių elgesį, į akistatą stoja realizmo ir liberalizmo šalininkai, akademikai diskutuoja, ar pasaulio laukia istorijos pabaiga, civilizacijų susidūrimas, o gal visai kas kita.

Nors pandeminių ribojimų, apsunkinančių patekimą į gydymo įstaigas, nebeliko, prieiti pas gydytoją išlieka toli gražu nelengva užduotis. Gyventojai dalinasi istorijomis, kad ne riba čia ir du trys, ir net 6 ar 8 mėnesiai laukimo. Ministras žada pokyčius, tačiau gydymo įstaigų atstovai siūlo džiaugtis tuo, ką turime, mat yra šalių, kur 3–6 mėnesių eilė pas specialistą – normali praktika. Vilnietė Rūta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.

Į Lietuvą atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos kol kas mažėja, teigia Migracijos departamento vadovė. Evelinos Gudzinskaitės teigimu, atvykstančiųjų srauto sumažėjimas fiksuojamas pastarosiomis savaitėmis. „Šiuo metu srautai sumažėję. Jeigu praėjusį mėnesį mes kasdien užregistruodavome virš šimto atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, tai šiuo metu, praėjusią savaitę, užregistruodavome mažiau nei po šimtą, po 80“, – sekmadienį LRT radijui sakė ji.