Aktualijos

Seimas po svarstymo ir po pertraukos ketvirtadienį pritarė premjerės Ingridos Šimonytės iniciatyvoms dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Tai buvo priešpaskutinis parlamentarų balsavimas dėl jau porą mėnesių aistras Seime keliančių pataisų. Galutinis jų  priėmimas vyks kitą antradienį.    Parlamentarai po svarstymo balsavo už 9 proc. PVM lengvatos maitinimo verslui, sporto renginiams ir klubams bei atlikėjams pratęsimą pusmečiui – iki 2023 metų liepos.

Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) profesinė sąjunga gruodžio 5 dieną skelbia neterminuotą streiką. Kaip BNS ketvirtadienį informavo profesinė sąjunga, spalį turėjęs vykti ir po derybų su administracija atidėtas streikas vis dėlto įvyks, nes VVT administracija pasitraukė iš susitarimo, pagal kurį bendrovė įsipareigojo nuo lapkričio dešimtadaliu didinti darbuotojų atlyginimus.

Valdantieji pagaliau pateikė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą Seimui, nors prieš tai Seimo teisininkai net kelis kartus buvo pareiškę, jog kai kurie reformos elementai gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.

Tėvynės Sąjungos vadovybės ir Mykolo Majausko konfliktas – kas išeis nugalėtoju? Ar verta rizikuoti politine karjera dėl lengvatinio PVM tarifo restoranams?  „Dėmesio centre“ svečias – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Didžiulė infliacija Lietuvoje užsibus ilgiau, nei anksčiau žadėjo ekonomistai. Nors kainų kilimas jau pasiekė piką praėjusį mėnesį, didelės kainos ir kitąmet įnirtingai naikins lietuvių santaupas ir algas. Tų, kas tikisi kylančių algų, ekonomistai irgi neguodžia – pasididinti algą bus vis sunkiau. Na, o žmonės skundžiasi, kad ir 1000 eurų algos mėnesiui pragyventi tuoj bus per maža. Parduotuvėlėje Panevėžio rajone ir tos pačios įmonės kavinukėje pluša apie 30 darbuotojų.

Valdančiųjų konservatorių lyderiai su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu teigia ketvirtadienį sutarę dėl bendros pozicijos Vokietijos brigados dislokavimo klausimu. „Tą susitarimą pavyko pasiekti ir girdėjote plojimus susitikimo pabaigoje, jie buvo skirti pasidžiaugti tuo sutarimu“, – po Seime vykusio susitikimo žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Seimo Laisvės frakcija ketvirtadienį antrai kadencijai seniūnu perrinko Vytautą Mitalą. Parlamentaras dar mažiausiai metus eis šias pareigas. Tuo metu jo pavaduotoju trečią kartą iš eilės perrinktas Tomas Vytautas Raskevičius.

Bet kokiai Vakarų valstybei sudėtinga būti pasiruošus sureaguoti iškart, kalbėdamas apie mirtiną raketos smūgį Lenkijoje, teigia Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Čia, žinot, sudėtinga būtų turėt ir lenkam, ir bet kokiai NATO ar kitai Vakarų valstybei iškart būti pasiruošus sureaguot“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. „Tikrai būtų sudėtinga.

Trakuose baigtos gerokai brangiau nei planuota anksčiau kainavusios naujos autobusų stoties su prekybos centru statybos. Anot projektą įgyvendinusios bendrovės „Trastas“ vadovo Dariaus Nedzinsko, statybos baigtos prieš savaitę. „Neseniai – prieš savaitę, autobusų stotis, prekybos centras – viskas jau veikia“, – ketvirtadienį BNS sakė jis.  Senosios stoties vietoje per maždaug metus pastatytame naujame 2,4 tūkst. kv.

Karas vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir mūsų galvose. Kaip susitvarkome su karo keliama įtampa ir nerimu? Ar nutikus nelaimėje pultume į paniką ar šaltai reaguotume ir žinotume, ką reikia daryti, kad apsaugotume save ir savo artimuosius? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimas ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė Vyriausybės patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą. Dėl jo Seimas apsispręs lapkričio 22-ąją.   Finansų ministrės Gintarės Skaistė teigimu, esminiai biudžeto prioritetai nesikeičia.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako sutariantis su šalies vadovais ir kitais politikais dėl bendros Lietuvos pozicijos, kad Vokietijos brigada turi būti fiziškai dislokuota Lietuvoje. Tai jis žurnalistams Seime teigė po ketvirtadienį vykusio susitikimo Seime su Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovais bei valdančiųjų konservatorių vadovybe. „Susitikimo tikslas buvo ne priekaištauti, o suderinti mūsų pozicijas dėl brigados dislokavimo ir komunikavimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas Mokėjimo įstatymo pataisas, pagal kurias finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti specialius asmens duomenis, ketvirtadienį pranešė prezidentūra.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininku Seimo vadovė Viktoriją Čmilytė-Nielsen siūlo skirti šios komisijos narį Gediminą Sakalauską. Parlamento vadovė ketvirtadienį įregistravo tokį Seimo nutarimo projektą. Pagal įstatymą, VTEK pirmininką iš komisijos narių Seimo pirmininko teikimu skiria Seimas. G. Sakalauskas komisijos nariu buvo paskirtas pernai. Į komisijos pirmininkus jis teikiamas vietoje kadenciją baigusio Edmundo Sakalausko.

Rusijai užpuolus Ukraina, Lietuvoje žmonės itin jautriai sureagavo į šį karą, nes Lietuva ilgą laiką gyveno okupuota Sovietų Sąjungos. Kaip gyventojai priešinosi sovietams ir ko net dabar galime pasimokyti iš Lietuvos partizanų? Lietuvą okupavus sovietams Lietuvoje beveik dešimtmetį vyko partizaninis karas.

Nors prieš savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prabilo apie vieną naują priemonę siekiant spręsti eilių problemą, vėl sulaukęs klausimo apie tai atkreipė dėmesį, kad patiems pacientams reikia keisti įpročius, kad situacija gerėtų. Vyriausybės metu Seime ministras vėl sulaukė klausimo apie eiles – ko vis tik dar be įvardytos švieslentės, kur bus skelbiamos mažiausiai laikų į e.sveikatą keliančios gydymo įstaigos, ministerija ketina imtis eilėms pas medikus pažaboti.

Sukaktis Seime – prieš dvejus metus darbą pradėjo šios sudėties parlamentas. Po pusės kadencijos galima jau pažvelgti ir į tai, kaip sekėsi arba nesisekė, Seimo naujokams. Nors prieš rinkimus ir darbo pradžioje dauguma buvo nusiteikę ryžtingai, žadėjo įgyvendinti išsikeltus tikslus – dabar jau pripažįsta, kad ne viskas taip lengva, kaip įsivaizdavo kadencijos pradžioje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo įstatymų pokyčius, kuriais gerinamos gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų darbo sąlygos. Pakeitimai reikšmingai prisidės prie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio augimo ir didesnio pasirinkimo praktikai. Taip pat sudaromos sąlygos jaunųjų specialistų pritraukimui į regionus. Ministerijos inicijuotiems pokyčiams pritarė Seimas, jie įsigalios 2023 m. sausio 1 d., rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Vilniuje po nelaimės mirus greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojui, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada peržiūrėti medikų darbo tvarką. „Šis įvykis parodė, kad būtina didinti medikų, o ypač greitosios pagalbos, saugumą – dėl to bus imtasi veiksmų, peržiūrint darbo tvarką“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime sakė ministras. Jis taip pat dėl mirusio vyrusio išreiškė užuojautą artimiesiems ir medikų bendruomenei. „Tragiškas įvykis.

Po sunkios kovos už gyvybę Vilniuje ligoninėje mirė 36-erių greitosios pagalbos darbuotojas. Vyras užlipęs ant traukinio vagono bandė gelbėti paauglį, bet ir pats patyrė elektros iškrovą, užsidegė jo drabužiai ir be sąmonės nukrito nuo traukinio. Jauno vyro gyvybės nepavyko išgelbėti, jis mirė ligoninėje. Jo kolegos buvo sukrėsti tragedijos ir apie šį jauną vyrą atsiliepia tik pačiais geriausiais žodžiais, vadina didvyriu. Po šios tragedijos medikams teikiama psichologinė pagalba.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko kova su Vyriausybe ir partijos vadovybe ketvirtadienį baigėsi jo nesėkme. Seimas posėdyje patvirtino siauresnes pridėtinės vertės mokesčio lengvatas kitiems metams nei siekė M. Majauskas, bet visiškai galutinis balsavimas įvyks kitą savaitę.

Ukraina kviečia Vilnių įsitraukti į tyrimą dėl Lenkijoje nukritusios raketos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tokią idėją palaiko. Vilnius ketvirtadienį iš Kyjivo gavo tą siūlančią notą. „Taip, patvirtinu, gavome notą šiandien“, – BNS sakė ministro atstovė Paulina Levickytė. Pasak jos, G. Landsbergis palaiko tokią iniciatyvą. Ukraina tarptautiniame tyrime taip pat kviečia dalyvauti Lenkiją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Valstijas.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) ketvirtadienį apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą vienoje bylų, susijusių su bendrovės „Grigeo Klaipėda“ tarša, pranešė įstaiga. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo panaikintas departamento atsisakymas tvirtinti bendrovės pateiktą aplinkos atkūrimo priemonės – nendrių pjovimo – planą. Šio plano AAD nepatvirtino pernai.

Spalį fiksuotas sumažėjęs dezinformacijos srautas, bet Rusijos retorika išlieka priešiška, ketvirtadienį skelbia Lietuvos kariuomenė (LK). Jos teigimu, praėjusį mėnesį iš viso nustatyti 399 unikalūs atvejai, turintys neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, rugsėjį fiksuota 414 tokių atvejų. „Didžiausio Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesio spalio mėnesį sulaukė su gynybos sektoriumi susijusios temos. Tai sudarė beveik 64 proc.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pakomentavo tragišką greitosios medicinos pagalbos darbuotojo mirtį. Ministras teigia, kad mediko mirtis spaudžia gerklę ir trūksta žodžių. Vilniuje ligoninėje mirė 36-erių greitosios pagalbos darbuotojas. Vyras užlipęs ant traukinio vagono bandė gelbėti paauglį, bet ir pats patyrė elektros iškrovą, užsidegė jo drabužiai ir be sąmonės nukrito nuo traukinio. A. Dulkys apie 36-erių greitosios pagalbos mediko mirtį pasisakė socialiniame tinkle.

Visoje Lietuvoje jau seniai garsiai kalbama apie tai, kad gydymo įstaigose trūksta slaugytojų. Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi darbo skelbimais, skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje trūksta kiek mažiau, apie 100 slaugytojų. Tačiau Kėdainiai – išimtis ir gali pasidžiaugti, kad čia situacija visai kitokia. Slaugytojų, bent jau Kėdainių ligoninėje, yra net per daug, o jų darbo vietos yra naikinamos.

Čekijoje ketvirtadienį besilankantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su šios šalies premjeru aptarė dvišalius santykius, energetinį saugumą, Europos Sąjungos (ES) plėtrą bei Rytų partnerystę. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda Petrą Fiala pasveikino su Aksominės revoliucijos metinėmis ir padėkojo už sunkų jo šalies darbą pastarąjį pusmetį, pirmininkaujant ES Tarybai, o ypač siekiant politinio sutarimo dėl ES energetinės nepriklausomybės.

Premjerė Ingrida Šimonytė nekomentuoja pasirodžiusios informacijos, kad valdantieji ją gali siūlyti į NATO generalinio sekretoriaus postą. „Be komentarų“, – taip ketvirtadienį atsakė I. Šimonytė paprašyta pakomentuoti pasirodžiusius gandus. „Financial Times“ rašo, kad kitų metų NATO viršūnių susitikimo šeimininkė Lietuva, pasak šaltinių, stumia savo ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę tapti naująja Vakarų karinio aljanso vadove.

Rusijos verslininkui Sergejui Ivaškovskiui panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, BNS ketvirtadienį patvirtino Migracijos departamentas. Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas LRT. „Yra panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje tam asmeniui, kai tik buvo gauta informacija iš Valstybės saugumo departamento (VSD)“, – BNS nurodė departamentas. Įstaiga nurodė, kad VSD vertinimu, verslininkas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nesutarimai dėl PVM lengvatų nesugriaus valdančiosios koalicijos. Vyriausybės vadovė tvirtina, kad „vienas akmuo neišvers vežimo“, tačiau pripažįsta, kad dėl PVM lengvatų nesugebėtų perkalbėti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko ir jo palaikančių politikų. Pasiūlymai dėl PVM lengvatų svarstant kitų metų biudžetą tapo nesutarimų valdančiojoje koalicijoje ašimi.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) abiturientams primena, kad artėja brandos egzaminų pasirinkimo termino pabaiga. Iki lapkričio 24 d. jiems būtina pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus ketina laikyti 2023 m., rašoma pranešime žiniasklaidai.  Abiturientams suteikta galimybė pasirinkti daugiau egzaminų, nei laikys.

Į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę ketvirtadienį vėl įtrauktas valstybės tarnybos reformos pateikimas. Ne vienas Seimo narys prašė išbraukti klausią iš darbotvarkės, opozicija svarstė, ar jį gali pristatyti premjerė Ingrida Šimonytė. Dėl klausimo Seimo salėje netrūko aistrų ir šūksnių, o viena Seimo pirmininkės replika Petrui Gražuliui sukėlė ir plojimus. Pirmasis iš ketvirtadienio darbotvarkės išimti valstybės tarnybos reformą paprašė valstietis Aurelijus Veryga.

Ministerijos planuojamų įvesti brandos darbų, kaip sudedamosios dvyliktokų egzaminų dalies, vertinimo tvarka kelia korupcijos riziką dėl nepakankamų saugiklių, per didelės diskrecijos darbo vadovui, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba ketvirtadienį informavo atlikusi korupcijos vertinimą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planų nuo 2027 metų įvesti abiturientams privalomą brandos darbą, kuris kartu su tarpiniais patikrinimais 11 ir 12 klasėje bei brandos egzaminu sudarytų ...

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas nepasiduoda dėl PVM lengvatos maitinimo sektoriui ilgesnio taikymo. Nors premjerė Ingrida Šimonytė tam nepritaria, M. Majauskas teigia, kad jo stumiama idėja atneš tik teigiamų rezultatų ekonomikai, o apie pasitraukimą iš pareigų nesvarsto. M. Majauskas pasakojo, kad dėl PVM lengvatų vyko neeilinis komiteto posėdis, kuriame BFK vėl pritarė lengvatoms kavinėms ir restoranams.

Lietuvai siekiant, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuota nuolat, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tam reikės ne tik Vyriausybės, bet ir Prezidentūros indėlio. „Pats praktinis įgyvendinimas ir žingsniai yra techniniai, kuriuos diskutuoja dabar ministerijos darbo lygiu. (...) Bet akivaizdu, kad tą klausimą, privedant prie galutinio rezultato, padirbėti reikės visiems: ne tik Vyriausybei, bet ir Prezidentūrai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Kitų metų biudžete numatant galimybę gynybai skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šios lėšos būtų skiriamos ginkluotės, amunicijos įsigijimams. „Manau, (būtų nukreiptos – BNS) į mūsų didžiuosius ginkluotės ir amunicijos įsigijimus. Žinote, visos šalys stovi eilėje, mes norime kai kuriuos pirkimus didinti, ypatingai amunicijos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

Panevėžyje apiplėštas 15-metis paauglys. Kaip policija, trečiadienio vakarą, apie 19.55 val., Vilties gatvėje, keturi jaunuoliai sumušė nepilnametį bei pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę su įvairiais dokumentais. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo gydomas ambulatoriškai. Materialinis nuostolis – 660 eurų. Policija dėl plėšimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė, siūlanti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, sako, kad tokia lengvata valstybės biudžetui būtų pakeliama.

Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti Švietimo įstatymo pataisas, kurios keistų dabartinę pasiekimų patikrinimų mokyklose tvarką: jie taptų privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, o dešimtokams nuo 2025 metų būtų įvestas slenkstis. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad privalomi patikrinimai žemesnėse klasėse leistų anksčiau nustatyti spragas ir laiku suteikti pagalbą mokiniui, nuimtų didžiulį krūvį nuo brandos egzaminų.

Kitų metų biudžetas ir PVM lengvatos restoranams gilina nesutarimus tarp konservatorių. Seimo komiteto vadovas Mykolas Majauskas, nepaisant grasinimų būti išmestam iš partijos, ir toliau priešinasi premjerei ir partijai, ragindamas restoranams kuo ilgiau taikyti lengvatinį mokesčių tarifą. O kai kurie politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jei Majauskas nepersigalvos, jam gresia atsisveikinimas su partija ir postais.

Į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę ketvirtadienį vėl įtrauktas valstybės tarnybos reformos pateikimas. Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai dukart Seimo salės nepasiekusiam ir Vyriausybėje taisytam projektui šįkart duris atvėrė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis trečiadienį valdančiųjų balsais nusprendė, kad Vyriausybės teikiama formuluotė dėl maksimalių pareiginės algos koeficientų neprieštarauja Konstitucijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad palaikytų premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, jei ji būtų svarstoma. „Labai palaikyčiau jos kandidatūrą, kaip ir palaikyčiau kandidatūras tų žmonių, kurie labai gerai supranta regioną, yra kilę iš šio regiono ir, kaip jūs žinote, tokių kandidatų yra ne vienas“, – trečiadienį lrt televizijai sakė valstybės vadovas.

Sprendžiant, ar perduoti Ukrainai haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai, bus vertinamas Lietuvos nacionalinis saugumas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš manyčiau, kad mes tikrai visomis išgalėmis, visomis galimybėmis stengsimės ir toliau padėti Ukrainai tiek, kiek leidžia mūsų galimybės. Tačiau aš dar kartą kartoju, kad gynyba turi būti užtikrinta tolygiai visoje NATO teritorijoje“, – trečiadienį lrt televizijai sakė jis.

Net jei paaiškėtų, kad sprogimus Lenkijoje sukėlė Ukrainos paleista raketa, atsakomybės už tai ji galėtų išvengti, jei būtų įrodyta, kad tuo metu ji gynėsi. Vis dėlto jei paaiškėtų, kad raketa rusų, atsakomybė be abejonės tektų Rusijai, tačiau šio incidento, ko gero, neužtektų Šiaurės atlanto sutarties 5 str. aktyvavimui, „Dėmesio centre“ sako teisininkas Dainius Žalimas. Sprogimai Lenkijoje, visai netoli sienos su Ukraina, antradienį pareikalavo dviejų gyvybių.

Vilnius įžiebė pagrindinę savo miesto eglę. Tiesa, tik trumpam, kol buvo tikrinama apšvietimo sistema. Tačiau ir to užtekto, kad aplink sostinės žaliaskarę užvirtų aršios diskusijos ir pasipiltų kritikos lavina. Labiausiai žmonėms užkliuvo ant eglės pasirodžiusios vaivorykštės spalvos. Miesto puošėjai skuba raminti miestiečius: vaivorykštės ant žaliaskarės nebus. Vilniaus eglės puošimo darbai tęsiasi, tačiau diskusijos apie ją netyla.

Kone viso pasaulio akys vakar nukrypo į Lenkiją, kai paaiškėjo, kad jos teritorijoje nukrito rusiška raketa ir pražudė 2 žmones. Žmonės ir Lietuvoje išsigando, ar tai Rusijos ataka prieš NATO valstybę ir kokia bus lenkų bei viso aljanso reakcija. Vis tik šiandien paaiškėjo, kad į Lenkijos teritoriją nukrito, nors ir rusiška, bet ukrainiečių paleista raketa – jie gynėsi nuo rusų paleistų raketų lietaus.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį Prahoje susitikęs su Čekijos prezidentu Milošu Zemanu kvietė jį didinti spaudimą Rusijai.  „Turime plėsti Rusijai taikomas sankcijas ir visokeriopai remti už savo žmones bei teritoriją kovojančią Ukrainą“, – susitikime su Čekijos kolega sakė šalies vadovas. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Rusija tęsia karinę agresiją ir griauna kertinę Ukrainos infrastruktūrą, siekdama taikos derybų sau palankiomis sąlygomis.

Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.

Teismas Alytuje kaltu dėl dezertyravimo pripažino Lietuvos karį, kuris šių metų vasarį-kovą bei kovą-balandį neatvyko į tarnybos vietą. „Bijojo, kad bus bus išsiųstas į pratybas, byloje nerašoma, kad tai susiję su Ukraina, tačiau galima taip manyti“, – BNS trečiadienį sakė teismo atstovė Jurgita Urbanavičiūtė.