Aktualijos

Naujų COVID-19 atvejų skaičiams nemažėjant specialistai įspėja, kad ateinančios kelios savaitės Lietuvai bus kritinės. Tikėtina, kad artimiausiu metu pamatysime atvejų šuolį, tam įtakos gali turėti ir Vėlinės. Tačiau kartu jau dabar galima įžvelgti tam tikrų pozityvių ženklų – iš juodosios zonos paspruko viena savivaldybė, o pandemijos dinamiką iliustruojantis žemėlapis žaliuoja.

Klaipėdoje vieno išgelbėto šuns istorija paskatino veterinarus ir gyvūnų mylėtojus prabilti apie į Lietuvą medžioti atvykstančius ispanus. Šie atsigabena ir medžioklinius šunis. Maža to, su keturkojais elgiasi kaip įpratę savo šalyje – marina badu, alina ir net naudoja Lietuvoje uždraustus elektrinius antkaklius. Tačiau mūsų šalies institucijos net iš tokių svečių išgelbėtus šunis grąžina jiems atgal ir teisinasi, jog tokie įstatymai. Šuo į Lietuvą atkeliavo iš Ispanijos.

Pasienyje su Baltarusija, siekiant apsisaugoti nuo neteisėtos migracijos, jau įrengta 70 km koncertinos ir 500 metrų tvoros, BNS ketvirtadienį informavo energetikos grupės „Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis. Jo teigimu, 100 km koncertinos, kuri įrengiama piramidės principu, ketinama nutiesti iki gruodžio pabaigos, o pirmieji 100 km keturių metrų aukščio tvoros su vielos spirale turėtų būti įrengti iki kitų metų balandžio pabaigos.

Pasieniečiai ėmė griežčiau taikyti apgręžimo politiką ir šalies gilumoje aptiktų neteisėtų migrantų nebesiunčia atgal į Baltarusiją, bet juos sulaiko, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. Pasak jo, šiuo metu apgręžiami tik pasienio ruože sulaikyti migrantai. Šis ruožas apima penkis kilometrus į šalies gilumą nuo sienos ribos. „Neįleidimas arba apgręžimas vykdomas tik tų asmenų atžvilgiu, kurie buvo sulaikyti prie sienos, arba pasienio ruože.

Sekmadienį prie Vyriausybės pastato žmogaus teisių gynėjai sostinės gyventojus ir svečius kvies į protestą už migrantų teisę į prieglobstį. Remdamiesi pastarojo pusmečio aktualijomis migrantų krizės klausimais, protesto organizatoriai prašys valdančiųjų veiksmų pakeitimo ir supratimo, kad „migracija nėra nusikaltimas ir prieglobsčio ieškantys žmonės nėra grėsmė“. Jie taip pat platina peticiją, kurią pasirašė 27 organizacijos ir judėjimai.

Seimas ketvirtadienį nepritarė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Balsų dauguma nuspręsta, kad vetuotos įstatymo pataisos Seime bus svarstomos iš naujo. 60 Seimo nariai balsavo už prezidento veto, 68 – prieš. Lapkričio 11 d. Seimas grįš prie vetuotų įstatymo pataisų. Tiesa, tam, kad pataisos būtų priimtos be pakeitimų, valdantiesiems teks surinkti bent 71 balsą.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pranešė ketinanti išsaugoti 150 nacionalinio stadiono teritorijoje sudygusių medžių – juos norima perkelti į šalia esančias gatves. „Pirmiausia laukia teritorijos valymo darbai, o kiek vėliau – senojo stadiono griaučių išardymas. Tačiau iki prasidedant šiems procesams peržiūrėjome, ką vertingo iš to sklypo galime išsaugoti.

Teismas panaikino Šilalės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovei Loretai Kalnikaitei skirtą 370 eurų baudą už papildomų asmenų įtraukimą skiepams nuo COVID-19.  Baudą vadovei gegužę buvo skyręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamentas (NVSC). Kaip skelbta, šiemet sausį Šilalėje COVID-19 medikams skirta vakcina buvo paskiepytas įmonės „Ambulansas“, valdančios privačią Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotį, vadovas Ričardas Ūselis ir jo šeimos nariai...

Prezidentas vetavo mokamą nepasiskiepijusių darbuotojų testavimą. Šis projektas ketvirtadienį grįžta į Seimą ir tam, kad parlamentarai atmestų šalies vadovo veto, jiems reikia bent 71 balso.

Vieno daugiabučio namo Panevėžyje vaizdo kameros užfiksavo, kaip iš pažiūros inteligentiška moteris kone po gyventojų langais įžūliai laužo ir vagia didžiulės eglės šakas. Kelis dešimtmečius žaliaskarę puoselėjantys gyventojai neslepia pykčio ir spėja, kad iš vogtų eglišakių moteris kurs ne ką kita, o puokštes kapams.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepritaria Seime svarstomoms pataisoms dėl alkoholio kontrolės priemonių liberalizavimo, tuo metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys palaiko planuojamus pokyčius ir sako, kad politiką formuoja jis bei komanda. Neigiamą ministerijos išvadą dėl pataisų pasirašė ministro politinės komandos atstovė – sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

Ruošiama sveikatos priežiūros tinklo pertvarka toliau kelia įtampas tiek gyventojams, tiek pačioms įstaigoms. Rajonų ligoninės nuogąstauja, kad geresnio prieinamumo dėl to nebus ir skundžiasi medikų stygiumi. Sveikatos apsaugos ministerija gi konstatuoja, kad vienaip ar kitaip greitai dėl demografinių pokyčių gydyti nebebus ko, tad pokyčiai būtini.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta galimybės, kad Vyriausybei patariantys sveikatos ekspertai gali pritarti sutrumpinti trečiosios vakcinos skyrimo terminą. Pasak ministro, jis galėtų trumpėti nuo šešių mėnesių iki penkių ar keturių. „Artimu metu Nepriklausoma ekspertų taryba prie Vyriausybės diskutuos dėl papildomų tyrimų, kurie yra mus pasiekę.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako kartais nejaučiantis vienybės kovojant su COVID-19 pandemija, jis tikina, kad jam svarbiausia šiuo metu yra premjerės ir ministrų pasitikėjimas. Ministras taip kalbėjo paprašytas įvertinti, kaip jam sekasi valdyti krizę. „Kartais jaučiu, kad bandoma man uždėti geležines kurpaites ir paprašyti jas sunešioti iki ryto – kartais yra toks pojūtis.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad nepaisant Seimo sprendimo dėl prezidento veto, Vyriausybė, valdydama COVID-19 pandemiją, ir toliau teiks tokius pasiūlymus, kokius matys esant reikalingus. „Nepriklausomai nuo to, ką Seimas nuspręs dėl prezidento veto, Vyriausybė teiks tokius pasiūlymus, kokius matys esant reikalingus teikti tokiomis sąlygomis, kai sveikatos sistema jau patiria milžiniškas perkrovas ir mirčių skaičius yra per didelis“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Sekmadienį premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė sakė, kad mažėjant COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiui ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose. Medikai tokį pareiškimą vertina dvejopai. Anot jų, tai palengvintų darbą ligoninėse, tačiau išaugintų papildomus krūvius gydytojams, kurie ir dabar dirba pilnu pajėgumu.Taip pat iškeliamas ir diskriminavimo klausimas.

Valdantieji galėtų tikėtis Demokratų frakcijos paramos siūlymui dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams, jei būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis už testus mokėti darbdaviui, sako frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis. S. Skvernelis ketvirtadienį žurnalistams Seime patvirtino, jog opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ nedalyvaus balsavime dėl prezidento Gitano Nausėdos veto mokamiems testams, tačiau siūlo kompromisą.

Ne ką mažiau aktyviai nei policija klaipėdiečio Evaldo Rusio mįslingo dingimo priežastis aiškinasi ir jo pažįstami bei draugai. Tik priešingai nei nė vienos versijos neatmetantys pareigūnai, beveik visi jie kalba apie neva galimai įvykdytą labai sunkų nusikaltimą. Prieš pustrečios savaitės pradingusio 31 metų tatuiruočių meistro E. Rusio likimą vis dar gaubia nežinia. Tokia tamsi, kad kol kas tiksliai galima pasakyti tik viena – apie vyro buvimo vietą visiškai nėra jokių žinių.

Europos Parlamento delegacijos, atvykusios pirmojo oficialaus vizito į Taivaną, vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai „atėjo laikas“ stiprinti bendradarbiavimą su šia demokratiškai valdoma sala, į kurią pretenzijas reiškia Kinija. Antrąją vizito dieną 13 europarlamentarų, tarp kurių yra du Lietuvos atstovai – Andrius Kubilius ir Petras Auštrevičius, susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen.

Prieš pusmetį visą Lietuvą viduryje gatvės atsidūrusiu elektros stulpu pritrenkusi Šilutė ir vėl stebina. Šį kartą kelininkai ten nutiesė pėsčiųjų perėją tiesiai į medį. Valdininkai žada padėtį ištaisyti, o vietiniai rodo ir daugiau keistų kelininkų sprendimų šiame mieste.  Žengiat pėsčiųjų perėja Šilutėje, neužtenka tik įvertinti ar automobiliai tave praleidžia. Reikia akis pakelti ir į priekį, nes gali netikėtai galva kaukštelėti į medį.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako su šalies vadovu Gitanu Nausėda bendraujanti kituose formatuose, o nuo rugsėjo nutrūkusius reguliarius darbo susitikimus komentuoja trumpai: „Na, nevyksta ir nevyksta“. „Na, nevyksta ir nevyksta.

Seimas galutinai įtvirtino draudimą Lietuvoje prekiauti įvairiais plastikiniais gaminiais – ausų krapštukais, vienkartiniais indais ir panašiomis prekėmis. Kartu tarp ribojimų nugulė ir nuostata tabako gamintojams už vartotojų nuorūkas taikyti finansinę atsakomybę.  Seimas ketvirtadienį pritarė iš Europos Sąjungos teisės perkeltiems pasiūlymams, kuriais tobulinami Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymai ir Administracinių nusižengimų kodeksas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys „valstybės pamatų griovimu“ pavadino situaciją Naujosios Vilnios poliklinikoje, kur, įtariama, buvo klastojami įrašai apie skiepus nuo koronaviruso. „Tai yra dar vienas individualistinio, o ne holistinio mąstymo pavyzdys, tai yra egoizmas, zuikiavimas, bet kas blogiausia – tai yra parodymas, kokie mes esame neracionalūs“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Dulkys.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, kad Seimas atmes prezidento veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. „Kažkokių naujų argumentų nebuvo pateikta iš prezidento pusės, tai aš nematau, kodėl valdančioji dauguma turėtų balsuoti kitaip nei balsavo, kai buvo priimtas šis įstatymas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė. Ji teigė, kad galimybė veto atmetimui yra. „Yra galimybė, kad šis veto bus atmestas.

Šalyje fiksuojant virš tūkstančio koronaviruso protrūkių sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako atsargiai įžvelgiantis tam tikrų situacijos stabilizavimosi ženklų. Pasak ministro, šiuo metu situacija šalies ligoninėse yra svarbiausias rodiklis. A. Dulkio vertinimu, dabartinė padėtis reanimacijose yra sudėtinga, tačiau kol kas stabili.

Vertindamas tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė jau kurį laiką nebesusitinka akis į akį aptarti valstybės reikalų, ekspremjeras Saulius Skvernelis teigia, kad tai nėra priimtina – prezidentas turi pakviesti premjerę pokalbiui. „Tai yra, vadinasi, santykių krizė tam tikra. Ir pas mus buvo, bet gal ne tokios ilgos. Mes kalbėjomės visą laiką. Tikrai nebuvo taip, kad nesikalbėtume. Dabar prisimenu tik tai, kas buvo labai gerai, užmiršti įtampas.

Prezidentas tikisi konstruktyvių, pozityvių vakcinacijos skatinimo ir pandemijos valdymo priemonių, nes kol kas jų iš esmės nematyti, sako Gitano Nausėdos prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.  „Pandemija yra ženkliai sudėtingesnis dalykas negu tik testavimas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, vertindama prezidento Gitano Nausėdos sprendimą vetuoti sprendimą dėl mokamų COVID-19 testų darbuotojams, teigia, kad tai yra sąmoningas prezidentūros sprendimas stabdyti skiepijimosi progresą. „Atrodo, kad prezidentūra nusprendė sąmoningai stabdyti skiepijimo progresą tam, kad nebūtų pasiektas ambicingas prezidento tikslas. Koks bus balsavimas, pamatysime Seimo salėje.

Aušrinė Armonaitė tikina, kad skiepijimas yra vienintelis kelias išvengti karantino, o prezidento veto mokamam darbuotojų testavimui tikrai nepaskatins žmonių gauti vakcinos. Politikė tikisi, kad parlamente užteks balsų atmesti šalies vadovo veto. „Manau, kad šitas veto nepaskatins žmonių skiepytis. Mūsų tikslas yra kuo didesnis pasiskiepijimas. Ir pačios įvairiausios paskatos turi būti. Dabar mes subsidijuojame tą nesiskiepijimą. Nėra taip, kad žmonės negalės testuotis.

Prezidentui vetavus Vyriausybės teiktą įstatymą dėl mokamų koronaviruso testų įvedimo darbuotojams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad finansuodami darbuotojų testus, mokesčių mokėtojai finansuotų baimę ir įgeidį. Ministro vertinimu, tai yra principinis klausimas, nes apmokėdami nesiskiepijančių darbuotojų testus tampame savotiškais jų įkaitais.

Praėjusią parą nustatyti 2994 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 3226 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 10 tūkst. 675 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1984 COVID-19 sergantys žmonės, 155 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 10,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Per pastarąją parą pasieniečiai į Lietuvą neįleido 87 migrantų, bandžiusių patekti į šalį per sieną su Baltarusija. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių nebuvo, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Trečiadienį į Klaipėdos jūrų uostą iš Ispanijos Seutos uosto atplaukė krovininis laivas su Antigvos ir Barbudos vėliava.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad klausimas dėl apmokėjimo už testus yra susijęs ne su epidemiologija, o su efektyviu viešųjų finansų valdymu. Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus Vyriausybės teiktą įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Pasak A. Dulkio, Vyriausybė siekia finansuoti efektyviausią priemonę virusui valdyti – skiepus.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų pataisų, pakeisiančių loterijų organizatorių apmokestinimą – nuo kitų metų liepos jie turėtų mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą. Lietuvos tautinis olimpinis (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetai būtų finansuojami iš biudžeto, o loterijų organizatoriams nebeliktų prievolės sportui tiesiogiai skirti 8 proc. pajamų už išplatintus loterijų bilietus.

Paviešintos ataskaitos, kam politikai išleido virš milijono jų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Tradiciškai tūkstančiai plaukė automobiliams, gėlėms ir suvenyrams. Kai kurie tūkstančius išleido taksi paslaugoms ir net pašto skyriuose. Dalis parlamentarų sako, kad Seimo narių algos apskritai yra per mažos, todėl net kai kurie valdančiųjų atstovai atstovai svarsto, kad jas reikėtų kelti.

Visuomenės nuomonė dėl prezidento Gitano Nausėdos sugebėjimo atstovauti gyventojų poreikiams, panašu, ženkliai pakito. Sociologų ir politologų teigimu, reitingų lentelėje susiklostė nuo Rolando Pakso apkaltos laikų nematyta situacija, kai šalies vadovas populiarumu nusileidžia kitam politikui. Specialistai svarsto, kad tai susiję ne tik su dažnai aptarinėjamomis G. Nausėdos komunikacijos klaidomis.

Lietuvos pasieniečiai ne tik stabdo į Lietuvą iš Baltarusijos plūstančius nelegalus, bet ir gaudo kontrabandininkus. Į pareigūnus automobiliu rėžėsi trisdešimtmetis gyventojas iš Druskininkų savivaldybės gyventojas. Jis į savo automobilyje vežė daugiau nei 17 tūkstančių pakelių kontrabandinių cigarečių. Pareigūnai bėglį stabdė ginklu, iš viso paleisti 7 šūviai. Į pasieniečių visureigį Varėnos rajone įsirėžė „Audi Q5“, kurio vairuotojas nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti.

Išaiškinta dar viena nelegali šunų veisykla.  Šį kartą – Raseinių rajone. Iš šunis dauginusio ir pardavinėjusio vyriškio specialistai konfiskavo beveik pusšimtį mišrūnų. Gyvūnai atrodė itin baisiai – apleisti, aptekę blusomis, nuo jų sklido baisus dvokas, žiojėjo žaizdos. Aiškėja, kad nelegalia veikla vertėsi prieš ketverius metus dėl to paties įkliuvęs, bet nuo tarnybų pasprukęs buvęs klaipėdiškis policininkas.

Gitano Nausėdos patarėjams netikėtai pranešus, kad Raimundas Karoblis jau pakankamai „atšalo“ po ministro pareigų ir jau gali būti skiriamas į ambasadoriaus postą Europos Sąjungoje, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pareiškė, kad prezidentūra atskleidė tarnybinę paslaptį ir grasina kreiptis į Valstybės saugumo departamentą.

Siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, reikia klausyti sveikatos ekspertų, o ne politikuoti, teigia prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė. „Reikia labiau klausyti ekspertų.

Net 18 dienų ieškota keturmetė – pagaliau atsirado. Australijos pareigūnai mergaitę surado užrakintą vieno namo kambaryje. Policijos detektyvai jau sulaikė ir 36–erių vyrą, kuris, įtariama, mergaitę pagrobė iš stovyklavietės. Pareigūnai prie savęs glaudžia ketverių metų Cleo – mergaitę, kurios visa Australija ieškojo net 18 dienų. Pirmąją atostogų su šeima dieną mažametė mįslingai dingo iš stovyklavietės atokioje Vakarų Australijos pakrantėje.

Vyriausybė ir epidemiologai jau kalba apie patį juodžiausią scenarijų, kai ligoninėse ims trūkti lovų kovidiniams pacientams, o medikams teks rinktis, kieno gyvybę gelbėti ir kam suteikti šansą gyventi. Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė pareiškė, kad nepasiskiepiję asmenys galėtų gydytis namuose, o sunkesniais atvejais tektų pacientus aprūpinti ir deguonies aparatais.

Aistras kursto Internete plintantis vaizdo įrašas iš Vilniaus ligoninės. Jame matyti, kaip slaugtoja ligos patale gulinčią moterį koneviekia ir reikalauja neišsišokinėti. Pacientų atstovai įraše matomus vaizdus vadina tiesiog katastrofa. Ligoninės vadovybė dėl išaiškėjusios situacijos apgailestauja, tačiau slaugytojos bausti neketina – žada medikams mokymus, kaip įveikti stresą ir grubų elgesį teisina nuovargiu.

Netikėtas radinys Alytaus miškelyje – lapkričio pradžioje jame vis dar mėlynuoja žibuoklės. Kitur pražydo svarainiai ir lubinai, ar kitos vasaros gėlės. Tiesa, nors žiedais pasidabinę augalai džiugina akis, gamtininkai rimtai perspėja ir ragina susimąstyti apie šiuos gamtoje vykstančius pokyčius, o sinoptikai praneša, kada ateis rimtesnis šaltukas.

Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus švenčia jubiliejinį devyniasdešimt penktąjį gimtadienį. Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs prezidentas neslepia – kažkada gimtadienius šventęs linksmai, ir didesniame žmonių būryje, dabar dėl koronaviruso grėsmės savo jubiliejų ketina paminėti tik artimiausiųjų rate. O štai pagrindinį sveikinimą – nuo žmonos Almos gavo anksti ryte. Staigmena jo laukė ir Prezidentūroje.

Pakaunės prekybos centre plėšikai naktį susprogdino bankomatą. Bet suveikus signalizacijai spruko. Policija sako, kad ilgapirščiai pridarė daug žalos, bet pinigų pasiimti nespėjo, o ir pasinaudoti jais dėl specialių apsaugos priemonių negalėtų. Beje, bankomatai šiame prekybos centre nukenčia ne pirmą kartą. Vaišvydavoje, prekybos centre, sienoje žioji skylė, o iš sienos išplėštas vienas iš dviejų buvusių bankomatų, suknežintas guli ant žemės.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus vetuoti teisės aktą, kuris būtų įvedęs taisyklę darbuotojams iš savo kišenės mokėti už privalomus testus nuo COVID-19, ekspertai laikosi skirtingos nuomonės. Virusologas Saulius Čaplinskas teigia palaikantis prezidento sprendimą, nes norėdama, kad darbuotojai periodiškai testuotųsi valstybė turi užtikrinti testų prieinamumą – tai yra jie turi būti nemokami.

Valdančiųjų frakcijų atstovai sako, kad sieks atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Didžiausios parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė, jog konservatoriai nekeis pozicijos dėl mokamų testų. „Mes liekam prie savo pozicijos, kurią Seimas priėmė balsuodamas prieš kelias savaites.

Socialinėje erdvėje paplito vaizdo įrašas, kuriame medicinos slaugytoja pakeltu tonu lovoje gulinčiai garbingo amžiaus moteriai siūlo pačiai susileisti vaistų. Toks medikės elgesys pribloškė net visko mačiusius. Vaizdo įrašą filmavo toje pačioje palatoje esantis asmuo. „Prašau nevistupalinti, džiaukis, kad pastatėme“, – girdima, kaip vaizdo įraše nepasitenkinimą lašinės paprašiusiai senolei išreiškia slaugytoja.