Aktualijos

Kova su COVID-19 pandemija tęsiasi. Tiesa, kai kurie Ekspertų tarybos nariai tikina, kad dalis taikomų priemonių nėra pakankamos tam, kad būtų sustabdytas infekcijos plitimas.

Seime toliau kelią skinasi idėja, kad dėl koronaviruso testuotis privalantys darbuotojai už testus mokėtų patys arba tai darytų darbdavys, valstybė šių testų nebekompensuotų. Parlamentarai po svarstymo pritarė šiam sprendimui. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Aršūs nesiskiepijantys piliečiai šokdina, koneveikia gydytojus – nurodinėja, kaip jie turi gydyti koronaviruso ligonius. O dažnas nepasiskiepijęs pacientas nenori pripažinti ir ligos – net ir po ilgo gydymo reanimacijoje ir plaučių ventiliacijos pareiškia, neva tai tik sezoninis gripas. Negana to, pasak medikų, artimieji net ir po mirties reikalauja skrosti ligonius, tirti nuo ko jie mirė, prašo rodyti koronaviruso testus.

Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą dar vienam pedagogės Astros Astrauskaitės šeštadienį organizuojamam mitingui, nukreiptam prieš pandemijos valdymą šalyje. „Mes davėme leidimą. Jie šeštadienį vidurdienį rinksis Katedros aikštėje, iš ten ketina žygiuoti iki Seimo ir grįžti atgal, sustojant prie Vyriausybės, tačiau eismo mes neuždarysime. Juos palydės policija“, – ketvirtadienį sakė sostinės savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Koronavirusas sparčiai plinta ir tarp Seimo narių. Ketvirtadienio popietę paaiškėjo, kad COVID-19 užsikrėtė ir valstiečių narys Giedrius Surplys. Prieš porą dienų pasklido žinia, kad koronavirusu susirgo ir socialdemokratas Gintautas Paluckas. Naujienų portalui tv3.lt, kad susirgo koronavirusu pranešė pats G. Surplys. „Ką tik gavau PGR tyrimo atsakymą“, – teigė parlamentaras ir pažymėjo, kad testas buvo teigiamas. G. Surplys pranešė, kad koronavirusu susirgo ir kiti jo šeimos nariai.

Lietuvos prekybininkai teigia, kad dėl privalomo galimybių paso didžiosiose šalies parduotuvėse klientų sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o mažesnėse pirkėjų atsirado daugiau. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad dėl ribojimų vien iš jų tinklo valstybė nesulauks beveik milijono eurų mokesčių. Pokalbis su Dainiumi Dunduliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Mes jau mėnesį su galimybių pasu.

Iš pareigų už šiurkštų pažeidimą atleidžiamas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros vadovas Danas Bakša sako ketinąs skųsti šį sprendimą ir teigia, kad buvo apribotos jo teisės į gynybą. „(...) Nespėjau dar iki galo susipažinti su tais kaltinimais, kurie nugulė mano atžvilgiu. Bet jau vien atsižvelgiant į tai, kad mano teisė į gynybą buvo apribota, akivaizdu, kad planuoju skųsti tokį sprendimą“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Bakša.

Privalomą skiepijimą atskiroms profesinėms grupėms įvesti užsimojusi Vyriausybė kol kas aiškinasi, kaip šią idėją įteisinti. Kai tai padarys, darbus galės dirbti tik pasiskiepiję žmonės, išskyrus persirgusius ir turinčius sveikatos rizikų. O ką apie tai mano darbdaviai? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tai yra teisinga“ Darbdaviai tokį Vyriausybės žingsnį sveikina. „Aš manau, kad jeigu bus toks reikalavimas, tai yra teisinga.

VSAT dalijasi filmuota medžiaga, kurioje ties Lietuvos ir Baltarusijos siena užfiksuoti migrantų srautai. Antradienį ir trečiadienį ties Pietų Lietuvos regionu iš VSAT sraigtasparnio „Eurocopter“ Baltarusijos pusėje užfiksuoti, įtariama, migrantai. Pirmame vaizdo įraše matomi trys asmenys eina Baltarusijos pusėje už kelių šimtų metrų nuo sienos. Antro vaizdo įrašo pirmoje dalyje migrantai įsikūrę miške Baltarusijos pusėje irgi už kelių šimtų metrų nuo sienos.

Nuo visuotinio galimybių paso taikymo prekybos centruose, paslaugų ir renginių vietose praėjo kiek daugiau nei mėnuo. Vis garsiau girdimas verslo atstovų šauksmas, kad šie ribojimai mažina apyvartą ir neatneša saugumo nuo COVID-19. Galimybių paso medicinine nauda abejojo ir virusologas Saulius Čaplinskas bei siūlė šią priemonę derinti su testavimu.

Pasirodžius pranešimams apie Baltarusijos pasienyje įstrigusius migrantus, tarp kurių esama ir vaikų,  už migraciją atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson savo socialinio tinklo paskyroje išreiškė susirūpinimą ir kvietė Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) neeiliniam susitikimui. Visgi, kaip skelbia lrt.lt, susitikimas šią savaitę neįvyks, jis yra perkeltas.

Vienas pagrindinių Laisvės partijos siekių – švelnesnės bausmės už nedidelį narkotikų kiekį – įveikė antrąjį laiptelį Seime. Valdantiesiems pavyko suburti užtektiną skaičių balsų, kad projektas sulauktų palaikymo. Seimas ketvirtadienį svarstė pataisas dėl švelnesnių bausmių už nedidelio kiekio narkotikų laikymą be tikslo juos platinti. Projekto iniciatorė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė atsakomybę už šį nusižengimą siūlo perkelti iš Baudžiamojo į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Nacionaliniai teisės aktai leidžia neįleisti į Lietuvą migrantų nepaisant to, kaip giliai šalies į teritoriją jie yra patekę sulaikymo metu, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Rustamas Liubajevas. Jis BNS tvirtino, kad praktikoje migrantų neįleidimas, arba vadinamasis „atstūmimas“ juos apgręžiant į Baltarusiją, taip pat ir organizuojant pasieniečių palydą, vykdomas remiantis vidaus reikalų ministrės, Ekstremalios situacijos operacijų vadovės Agnės Bilotaitės sprendimu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuvos-Baltarusijos pasienyje nėra įstrigusių nelegalių migrantų, kurie negalėtų patekti į šalį ar grįžti į savo gimtąjį kraštą. Jo teigimu, Lietuva siūlosi Baltarusijai padėti spręsti migratų antplūdžio klausimą, tačiau pritarimo nesulaukė.

Nors ministerija ramina, kad dalies sveikatos paslaugų apimtys jau pasiekė priešpandeminį lygį, eilės pas šeimos gydytojus ir specialistus ne vieną toliau varo į neviltį. Pripažįstama, kad kai kur eilė pas šeimos gydytoją siekia ir 3 savaites, o pas kardiologą ne visada papulsi per mėnesį. Be kita ko, eilė pas specialistą toje pačioje įstaigoje gali skirtis nuo 2 iki 23 dienų.

Nuo 2022 metų liepos lošimų verslas bus pertvarkomas – reikės mokėti vienkartinį mokestį už licenciją, įmonių įstatinis kapitalas bus diferencijuotas, nuotolinių lošimų organizatoriai galės neturėti ir fizinio tinklo.  Lošimų priežiūros tarnyba veiklos leidimą išduos arba jį pratęs tik tuomet, kai bendrovė turės savivaldybės tarybos sutikimą.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš pareigų atleidžia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovą Daną Bakšą, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Skelbiama, kad tokį sprendimą ministras priėmė, susipažinęs su komisijos, tyrusios D. Bakšos veiklą, išvadomis.

Lenkijos ir Europos Sąjungos konflikte – nauja kaktomuša. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (KT) nusprendė, kad dalis sutarties su ES nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai. Taip Lenkijos KT užginčijo ES teisės viršenybę. Nors Lenkijos valdantieji tikina, kad šalis neketina pasitraukti iš Bendrijos, Briuselis grūmoja pirštu ir kalba apie skaudžias pasekmes.

Prezidentūra teigia, kad Gitano Nausėdos žingsnio, kai šis apsilankė restorane, kuris anksčiau pasisakė prieš galimybių pasą, nelaiko klaidingu. Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segaloviečienė tvirtina, kad negalima žmonių skirstyti į „skirtingas žaidėjų stovyklas“ dėl jų išsakomų minčių.

Ketvirtadienį Seimui ketinama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams. Tokį statymo projektą registravo grupė Seimo narių: Mindaugas Skritulskas, Mykolas Majauskas, Andrius Kupčinskas, Audrius Petrošius, Simonas Gentvilas, Laurynas Kasčiūnas, Algirdas Stončaitis, Jonas Pinskus.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečia vakcinos dozė nebus privaloma, kaip ir pirmosios dvi dozės nėra. Vyriausybės vadovė akcentavo, kad išaugusį atvejų skaičių lėmė viruso plitimas tarp vaikų ir paauglių. I. Šimonytės teigimu, riziką kelia tai, jei užsikrėtę vaikai lanko nepasiskiepijusius artimuosius.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kylančios degalų kainos – visiškai normalus dalykas atsigaunant pasaulio ekonomikai ir augant naftos kainai. Vyriausybės vadovė taip pat ramino, kad Finansų ministerijos parengti akcizų pakeitimai laukia tikrai ne nuo sausio 1-osios. „Turbūt reikia mažiau „nervuotis“, nes reikia suprasti, kokios yra fundamentalios priežastys. Naftos kainos kritimas ar augimas paprastai visada seka pasaulio ekonomikos konjunktūrą.

Kasdien nustatoma vis daugiau naujų koronaviruso atvejų, pildosi palatos, o ligoninės nuolat praneša plečiančios savo COVID-19 skyrius. Kai kuriose šalies ligoninėse užplūdus COVID-19 pacientams, jau ima trūkti rankų, galinčių gydyti ir slaugyti pacientus. Skaičiuojama, kad atidarius COVID-19 skyrių prireikia dvigubai didesnio kiekio darbuotojų. Ligoninės pripažįsta, kad jau svarsto, ką reikės daryti dar išaugus pacientų skaičiui, svarstoma ir galimybė kreiptis pagalbos į savanorius.

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad Ministrų kabinetas daro klaidų, bet ministrų sako keisti šiuo metu neketinanti. „Mes visi esam žmonės, todėl ir darome tai, ką daro visi žmonės, – darome klaidas, kartais nusišnekam, nesusikalbam, kartais padarome kažkokių nebūtinų dalykų. Bet tikrai negaliu vertinti nė vieno ministro kaip nedarančio savo darbo“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu „Verslo žinioms“ sakė premjerė.

Lietuvos epidemiologinė situacija atrodo prastai – šalies žemėlapis beveik visas nusidažė juoda spalva, išliko tik keturios „raudonos“ savivaldybės. Tiesa, Panevėžio miesto savivaldybė – tik per plauką nuo „juodosios“ zonos. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 56 „juodos“ savivaldybės ir tik keturios „raudonos“. „Juodoji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų viršijo 500 naujų atvejų 100 tūkst.

Praėjusią parą pasienio pareigūnai neleistinose vietose neleido iš Baltarusijos patekti 76 migrantams, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Vienas užsienietis dėl humanitarinių priežasčių praėjusią parą buvo įleistas į Lietuvą. VSAT praneša, kad trečiadienį ties Druskininkų savivaldybe Baltarusijos pusėje vėl girdėjosi pabūklų šūviai. Netoli sienos Gardino kryptimi ten yra Gožos poligonas.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašys Seimo priimtas įstatymo pataisas, numatančias skirti vienkartines 100 eurų išmokas 75 metų ir vyresniems senjorams už skiepijimąsi nuo koronaviruso. Tai LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, Seime šią savaitę iš antro karto priimtas sprendimas dėl vienkartinių išmokų turi daug rizikų, tačiau šalies vadovas viliasi, kad nauda jas nusvers.

Kitų metų valstybės biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga, biudžetas nukreiptas į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Tai yra pirmasis šios Vyriausybės nuo pradžios iki pabaigos parengtas biudžeto projektas, biudžete nemalonių staigmenų tikrai nėra ir apskritai staigmenų nėra. Prezidento vertinimu, biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ieško galinčiųjų įgyvendinti komunikacijos kampaniją apie migrantų krizės valdymą Lietuvoje. Centriniame viešųjų pirkimų portale praėjusią savaitę paskelbtas mažos vertės pirkimas. Paraiškas galima teikti iki spalio 19 dienos.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti globos (rūpybos) išmoką šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius, rašoma SADM pranešime žiniasklaidai.

Automobilių kelių direkcijos vadovas tikina, kad šalies kelių tinklas degradavo. Statistika tai tik patvirtina – daugiau nei trečdalis Lietuvos kelių yra blogos arba labai blogos būklės. Valdžia ketina padėtį taisyti: keisti finansavimo tvarką, per dešimtmetį užbaigti žvyrkelių asfaltavimą, o artimiausiais metais baigti milžiniškus „Via Baltica“ ir Lietuvos gėda vadinamo kelio Vilnius–Utena remonto darbus.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Valstybės biudžetas. Vyriausybė pritarė 2022 metų valstybės biudžeto projektui, toliau jis bus teikiamas Seimui. „Tai yra galimybių biudžetas, kuriame yra tam tikrų papildomų iššūkių susijusių su objektyviomis krizėmis, kurias turime“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Koronaviruso situacija. Lietuvoje nustatyti 2493 COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, 2 tūkst. žmonių paskiepyti pirmąja doze.

Koronavirusui ir toliau plintant, jis neaplenkia ir sveikatos priežiūros įstaigų. Vienoje Panevėžio ligoninėje fiksuojamas vienas iš didžiausių COVID-19 protrūkių šalyje. Kalbama, kad virusas čia galėjo įsisukti žmonai atvykus aplankyti vyro ir jiems pasibučiavus. Įstaigos direktorė teigia, kad tai jai sakė matę darbuotojai, tačiau kaltų ieškoti dabar ne laikas. Pasak jos, neatsakingai elgiasi dauguma pas pacientus ateinančių jų artimųjų. Koronaviruso protrūkių žemėlapis kasdien vis pilnesnis.

Automagistralėje Klaipėda–Vilnius dirbantys kelininkai jaučia nuolatinę įtampą. Nors remontuojamuose kelio ruožuose automobilių greitis apribojamas iki 70 ar 50 kilometrų per valandą, dažnas vairuotojas ir toliau spaudžia 130. Kelinikams į pagalbą pasikvietus pareigūnus, šie pažeidėjus fiksuoti ėmė vieną po kito.  „Baisu, o ką daryti?“ – taip kelininkai apibūdina savo darbo sąlygas, kai tenka darbuotis magistralėje Klaipėda–Vilnius.

Vienas Jurbarko gyventojas nusprendė apžvelgti apylinkes ir jas nufilmuoti iš mieste stovinčio televizijos ir ryšio bokšto, kurio aukštis prilygsta penkių aukštų namui. Kai jis buvo pastebėtas, jau buvo įsiropštęs į maždaug 15 metrų aukštį. Atskubėję ugniagesiai ir policija jurbarkietį nukrapštė nuo bokšto. Vyras buvo visiškai girtas – pripūtė beveik tris promiles. 27-erių Jurbarko miesto gyventojas, lipdamas į televizijos ir ryšio bokštą, visą veiksmą ir filmuoja.

Ne vienai ligoninei skaičiuojant kovidines lovas ir pacientus dalis Klaipėdos įstaigų balansuoja ant labai plonos ribos – pacientų sulaukia daugiau, nei yra COVID-19 gydymui paskirta lovų. Per naktį į ligoninę atvežami ir šimtai pacientų, dešimtys sunkiausių – paguldomi. Neatsitiktiniai yra ir Statistikos departamento pateikiami skaičiai – pagal naujų susirgimų skaičių, per pastarąsias 14 d. tenkantį 100  tūkst.

Vidaus reikalų ministerija sugalvojo naują planą dėl netrukus į laisvę galinčių ištrūkti nelegalių migrantų. Dabar jie sulaikyti, bet terminas artėja prie pabaigos. Migracijos departamentas galės pratęsti jų sulaikymą dar pusmečiui, tačiau tik tuo atveju, jeigu matys riziką, kad nelegalai gali bandyti sprukti iš Lietuvos.

Vilniaus savivaldybei nepaklusus policijos prašymui pašalinti vaivorykštės spalvų dažus nuo perėjos Pylimo gatvėje, ginčas persikėlė į teismą. „Policija kreipėsi į savivaldybę dėl perėjos pašalinimo. Tačiau savivaldybė to nepadarė ir dabar vyksta teisminis procesas, kuriame galutinis sprendimas dar nėra priimtas“, – portalui 15min.lt teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.

Energetikos taryba skelbia spalio mėnesio centrinio šildymo kainas – vos prasidėjęs šildymo sezonas jau 40 proc. brangesnis nei pernai. Nors daug kalbėta, kad rekordinės kainos liūdins vilniečius, tačiau už sostinės gyventojus dar brangiau mokės biržiečiai. Vyriausybė planuoja, kad kompensacijoms gyventojams teks dvigubai daugiau lėšų nei praėjusį šildymo sezoną. Kas į tokias išmokas gali pretenduoti, reportaže pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Šiandien istorinė diena ne tik žmonijos kelionėms kosmose, bet kažkuria prasme ir mums – lietuviams – mat mūsų šaknų turintis ir prieš kelerius metus Lietuvoje viešėjęs legendinis aktorius Viljamas Šatneris – ką tik pakilo į kosmosą ir tapo vyriausiu tai padariusiu žmogumi istorijoje. Aktorius į kosmosą nuskriejo milijardieriaus Džefo Bezoso raketa.

Prezidentas Gitanas Nausėda, gavęs Teisėjų tarybos patarimą, trečiadienį kreipėsi į Seimą dėl Dalios Višinskienės ir Jūratės Varanauskaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjomis. Trečiadienį prezidentas dėl šio kreipimosi pasirašė dekretą. „Pagrindiniai argumentai yra tokie, kad tai – profesionalios teisėjos, kurių reputacijoms nėra abejonių. Jos yra gana žinomos teisėjos“, – Prezidentūroje žurnalistams sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė.

Seimo kontrolierių įstaigai pateikus ataskaitą apie migrantų apgyvendinimo sąlygas nuo liepos iki dabar, valdantieji suskubo paskelbti, kad situacija yra pasikeitusi ir esą dokumentas yra pavėluotas. Bet Seimo ombudsmenas Augustinas Normantas pabrėžia, kad iš dviejų angarų Kabeliuose ir Druskininkuose paskutiniai migrantai buvo iškelti tik spalio vidury, tai yra šį antradienį, o vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė pripažįsta, jog ir su vaikais pasitaikė ir visiškai apgailėtinų situacijų.

Rugsėjo ir spalio mėnesiais Kaune pasipylė dar neregėti išpuoliai ir vagystės. Pasirodo, pilnametystės nesulaukę asmenys, o kartais ir mažamečiai, ėmė siautėti vaistinėse: taikosi nugvelbti pinigų, chuliganiškai gadina vaistinės turtą ir baugina darbuotojus. Pažeidėjus vaikus itin sunku drausminti, nes jų atsakomybės ribos – siauros. Nors vaistinių plėšimus vykdo vaikai, kartais būdami grupėje, ne po vieną, ekspertai sako, kad susiformavusiomis gaujomis to vadinti negalima.

Vyriausybė neplanuoja atšaukti galimybių paso. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, nors situacija ligoninėse yra stabilesnė nei pernai panašiu metu, epidemiologinė situacija tebėra sudėtinga. „Kol kas galimybių paso atšaukimo planų Vyriausybė neturi. Epidemiologinė situacija išlieka pakankamai sudėtinga. Nors, žinoma, yra daug niuansų, kuriuos reikia turėti minty. Trečdalis turbūt naujai nustatomų atvejų yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurį dar šią savaitę teiks Seimui. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė džiaugiasi, kad naujame biudžete, palyginti su šiemet, žymiai mažiau lėšų reikia skirti kovai su COVID-19 pandemija. „Kas turbūt svarbiausia buvo Vyriausybei, rengiant ateinančių metų biudžetų projektus, kadangi turime tebesitęsiančias dvi ekstremaliąsias situacijas, kurios turi tam tikrus papildomus poreikius, tai numatyti joms reikalingas lėšas.

Šildymo sezoną daugiau nepasiturinčių asmenų gaus kompensacijas už šildymo išlaidas. Tokį sprendimą trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė, tačiau jam dar turi pritarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame plane pasiūlyta dvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas apskaičiuojant kompensaciją už būsto šildymo išlaidas. Dar 15 tūkst.

Per gripo sezoną, kurio metu stebimas sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pakilimas, sulaukiama pranešimų, kad vaikai ugdymo procese dalyvauja turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama sustabdyti COVID-19 ligos plitimą ir saugoti vaikų sveikatą, atkreipia tėvų ir ugdytojų dėmesį, kad vaikai, turintys ŪVKTI simptomų, neturi vykti  į ugdymo įstaigas.

Lietuvoje viešintys NATO kariniai atstovai iš 21 Aljansui priklausančios valstybės supažindinami su situacija prie NATO rytinės sienos, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Aljanso atstovų vizitas prasidėjo antradienį ir tęsis iki ketvirtadienio. Jie lankysis šalyje dislokuotuose Lietuvos ir kitų NATO šalių kariniuose vienetuose, susipažins su jų veikla ir struktūra.

Rugsėjo viduryje Lietuvos statistikos departamentas skelbė vakcinų efektyvumo analizę. Tačiau vakcinų efektyvumas matyti ir iš „žalių“, tyrimui neparuoštų duomenų.