Aktualijos

Birželį įsigaliosiant naujai karšto oro balionų skrydžių tvarkai, Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis sako, kad skrydžiams bus daugiau ribojimų, tačiau pakeitimus jis vadina kompromisu. „Vertiname kaip kompromisinį variantą, džiaugiamės, kad pavyko jį per žiemą pasiekti, nes iniciatyvos pernai metais buvo tokios, kad skrydžių būtų nelikę“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Sviderskis.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodžių vediniai su priešdėliu „pa-“ žymi menkesnio, mažesnio ar trumpai trunkančio veiksmo atlikimą.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti Teisingumo ministerijos parengtai teismų rūmų mažinimo reformai. Ministerija siūlo nuo kitų metų perpus sumažinti teismų rūmų skaičių: vietoj 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų palikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį Osle dalyvaus neformaliame NATO užsienio reikalų susitikime, kuriame bus aptartas pasirengimas artėjančiam viršūnių susitikimui Vilniuje. Norvegijoje trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančiame susitikime ministrai aptars Ukrainos siekį tapti NATO nare bei ilgalaikę Aljanso praktinę ir politinę paramą Ukrainai. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Osle susitiks atstovai iš 31 Aljanso narės ir Švedijos.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti septyni neteisėti migrantai, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje antradienį užsieniečiai sieną neteisėtai bandė kirsti 16 kartų, Lenkijos pareigūnai į šalį pirmadienį neįleido 70 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1121 neteisėtam migrantui. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ bei kitų institucijų vadovai trečiadienį pristatys birželį įsigaliosiančią naują karšto oro balionų skrydžių tvarką.

Trečiadienį Seime rengiama diskusija dėl galimybės dokumentuose moterų pavardes rašyti su galūne -a. Apskritojo stalo diskusiją parlamente organizuoja Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė. Siekiant spręsti šį klausimą, ji gegužės pradžioje registravo įstatymo pataisą. „Žmogaus vardas ir pavardė yra svarbi asmens tapatybės ir privataus gyvenimo dalis, todėl galimybė laisvai pasirinkti asmenvardžius yra žmogaus teisių klausimas.

Vilniaus rotušėje trečiadienį vyks Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas, per jį bus renkamas organizacijos prezidentas bei viceprezidentai. Suvažiavimas vyks tebesitęsiant diskusijoms dėl savivaldybių tarybų narių elgesio leidžiant jiems skiriamas kanceliarines išmokas. Kandidatūros į asociacijos prezidento postą yra iškeliamos suvažiavime dalyvaujančių savivaldybių vadovų ir tarybų narių, vėliau vyksta balsavimas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normas didins dar bent du kartus ir skaičiuoja, kiek kas mėnesį dėl to neteks būsto paskolas turinčios lietuvių šeimos. Daugumai gyventojų būsto paskolos brangs nuo 100 iki 150 eurų. Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų.

Lietuva ir Vokietija nesiginčija dėl brigados dislokavimo. Taip pareiškė Vilniuje besilankantis Vokietijos prezidentas Steinmeieriso. Pasak jo, šalys „daro žingsnius“, kad vokiečių karių skaičius Lietuvoje didėtų. Visgi nei jis, nei Gitanas Nausėda ir toliau nesako, kada tiksliai vokiečių kariai mūsų šalyje galėtų būti dislokuoti nuolat. O Štainmajeris į Vilnių atsivežė ir dovaną – trijų kunigaikščio Gedimino laiškų nuorašus.

Prieš Seimo rinkimus konservatorių partijos lyderiai žadėjo aukščiausius skaidrumo standartus, tačiau bėgant kadencijai daugelis ima pastebėti kitokį jų elgesį. Nemaža dalis rinkėjų nusivylė ir premjere, kuri čekių skandalo metu atsisakė atleisti švietimo ministrę.

Prie Lietuvos krantų pasirodė kartą per metus mus aplankančios keistos išvaizdos žuvys – vėjažuvės. Dėl snapo meškeriotojai meiliai jas vadina gandriukais. o patogiausia vėjažuves gaudyti nuo Palangos tilto, tad dabar jis tapo ne tik turistų, bet ir meškeriotojų traukos objektu. Ant Palangos tilto net kelias meškeres užmetęs telšiškis Stasys juokiasi, kad dirba pavėžėju – į kurortą atvežė žmoną su drauge, o kol šios vaikštinėja vyras nusprendė pažvejoti.

Ir žmogumi–uraganu, ir tuo pat metu jautruole vadinama muzikologė, visuomenininkė, televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė išlydėta amžino poilsio. Atsisveikinti su šviesia, tautos taip mylėta asmenybe į Antakalnio kapines rinkosi ir kolegos, ir visiškai nepažįstami, tik iš ekranų menininkę matę žmonės. „Oi, liuli liuli nurūko... Visi berneliai stovėjo. Oi,  liuli liuli stovėjo“, – atrodo dar vakar traukė dainas, bendravo su jaunimu.

Gyvūnai talžomi, mėtomi ir dusinami – tokiais slapto tyrimo vaizdais iš Lietuvos žvėrelių fermų antradienį dalijasi organizacija „Tušti narvai“. Jie kviečia žmones rašyti Seimo nariams laiškus ir raginti juos balsuoti už kailinių žvėrelių verslo draudimą Lietuvoje. TV3 Žinių kalbinti gyventojai pamatę žiaurus vaizdus lieka šokiruoti, o kailinių žvėrelių augintojai teisinasi, kad sukrečiantys kadrai gali būti ir surežisuoti.

Prezidentas Gitanas Nausėda linkęs pasirašyti praėjusią savaitę Seimo patvirtintą valstybės tarnybos pertvarką, pažymėdamas, kad parlamentas atsižvelgė į nemažą dalį Prezidentūros teiktų pastabų. „Mes iš tikrųjų labai atidžiai dalyvavome šio įstatymo ir reformos rengime, teikėme savo pastabas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad kitų metų biudžete bus išlaikytas ne mažesnis krašto apsaugos finansavimo lygis. „Jau dabar praktiškai yra galimybė (turėti didesnį finansavimą – BNS). Mano spaudimu buvo priimta papildoma galimybė dar pasiskolinti iki 3 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis du kelius iš kilusios krizės dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo išmokomis: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą. Pasak prezidento, pirmalaikiai rinkimai „neturėtų būti atmestina alternatyva“, nors ir kyla abejonių, ar Seime užteks balsų jiems paskelbti, kaip pasiūlė valdantieji konservatoriai.

Lietuva ir Lenkija sutarė papildomai įsigyti oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Toks susitarimas pasiektas krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui Varšuvoje susitikus su Lenkijos kolega Mariuszu Błaszczaku. Ministrai taip pat pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo nustatė abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos srityje gaires, sutarė aktyvinti dvišalių pratybų vykdymą, įskaitant sienos kirtimą.

Tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų diagnozių skaičius pernai augo ir viršijo ikipandeminį lygį, tačiau mažėjo tokių ligų sukeltų mirčių, rodo antradienį paskelbti Higienos instituto duomenys. 2022-aisiais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 884 sergantys asmenys, kai užpernai – 844. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (638,8 atvejo 100 tūkst.

Jau keleri metai iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, taip pat kasmet auga į mūsų šalį grįžtančių Lietuvos piliečių skaičiai. Ekspertai sako, kad procesai persivertė dėl daugelio priežasčių: atlyginimai svetur jau neatrodo tokie neįtikėtini, nes jie auga ir Lietuvoje, mūsų šalyje bet kokių pajamų gyventojai gali naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis, Lietuvoje ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, įperkamas būstas.

Ukrainiečiams keičiant A ir B kategorijų vairuotojo pažymėjimus Lietuvoje nebereikės laikyti egzamino, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Toks susitarimas pasiektas vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei Briuselyje susitikus su Ukrainos kolega Ihoriu Klymenka. Susitikimo metu pasirašytas susitarimas dėl Ukrainos piliečių vairuotojo pažymėjimų Lietuvoje abipusio pripažinimo ir keitimo.

Ukraina vis dar nepradeda didelio masto puolimo prieš Rusijos pajėgas. Kas jai trukdo pasiekti esminį proveržį dar iki NATO viršūnių susitikimo liepą Vilniuje ir taip pagerinti savo perspektyvas tapti NATO nare. Apie visą tai, „Dėmesio centre“ pokalbis su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu šįvakar, 19.30 val.

Čekijoje su darbo vizitu antradienį besilankanti Ingrida Šimonytė su šios šalies kolega Petru Fiala aptarė saugumą regione, glaudesnės Ukrainos ir NATO partnerystės svarbą. „Parama Ukrainai yra investicija į mūsų visų saugumą ir džiaugiuosi, kad Lietuva ir Čekija nepailsta apie tai kalbėti vienu balsu. Taip pat saviapgaulė būtų manyti, jog Rusijos grėsmė nėra ilgalaikė“, – sakė premjerė, cituojama Vyriausybės išplatintame pranešime.

Prieš tris dešimtmečius vykęs lietuvių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos priespaudai prisidėjo prie Vokietijos susivienijimo, sako Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. „Už tai, kad Vokietija vėl buvo suvienyta laisvėje, kad tai buvo įmanoma, esame dėkingi ir nenumaldomam lietuvių laisvės troškimui bei jų pasipriešinimui priklausomybei ir priespaudai“, – Valdovų rūmuose surengtame simpoziume sakė Vokietijos prezidentas.

Su darbo vizitu į Oslą išvykusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį su Norvegijos karaliumi Haraldu V bei parlamento vadovu Masudu Garakaniu aptarė dvišalius santykius, investicijas, artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. „Šiandien turėjau gerą progą pasakyti karaliui Haroldui V, kad Norvegija yra svarbi, artima ir patikima Lietuvos partnerė. Jau daugelį metų plėtojame puikius dvišalius ryšius, Lietuvos įmonės sėkmingai veikia Norvegijoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ne viena didelė Lietuvos įmonė, yaip pat kai kurios valstybės įstaigos, antradienį patyrė paskirstytas paslaugos trikdymo atakas (angl. Distributed Denial of Service, DDoS), dalis kibernetinių išpuolių vykdyti iš Rusijos.  Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) BNS nurodė DDoS atakas prieš Lietuvos įstaigų interneto svetaines fiksuojantis nuo savaitės pradžios, o iš viso apie jas gauti aštuoni pranešimai.

Antradienį į Lietuvą atvyko Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Spaudos konferencijos metu neišvengta klausimų apie vokiečių brigadą Lietuvoje. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasak Vokietijos prezidento, abi pusės dėl šio klausimo sutaria, jokių ginčų dėl brigados buvimo nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti tiek Lietuva, tiek Vokietija.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, aiškindamasi situaciją dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams skiriamų išmokų panaudojimo.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlo Europos Sąjungos (ES) lygiu svarstyti investicijas į civilinę saugą: kurti specialų fondą arba spręsti dėl privalomos BVP dalies.  „Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą visiškai pakeitė supratimą apie civilinę saugą.

Statistikams skelbiant, kad 2022 metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas krito 7,4 proc., Valstybės duomenų agentūros vadovė sako, kad šalis pagal šį rodiklį grįžo į ikipandeminį lygį. Tačiau Jūratė Petrauskienė pastebi, kad žmonės geria daugiau stipriųjų gėrimų.

Gera žinia vasarą keliausiantiems Lietuvoje: nacionalinių bei regioninių parko lankytojų centrai pradeda dirbti ir savaitgaliais. Apie tai antradienį spaudos konferencijoje pranešė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Lankytojų centrai šeštadieniais bei sekmadieniais nuo 10 iki 15 val. dirbs iki rugsėjo 30 dienos.

Lietuva į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė 15 Rusijos teisėsaugos darbuotojų, atsakingų už opozicijos politiko Vladimiro Kara-Murzos persekiojimą, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Tokį sprendimą priėmė Vidaus reikalų ministerija, sulaukusi URM teikimo.

Dėl antradienio rytą patirtos kibernetinės atakos kurį laiką buvo sutrikusi naujienų agentūros BNS interneto svetainės veikla. Svetainė patyrė vadinamąją DDoS ataką – į ją buvo nukreipta lavina užklausų, siekiant perkrauti palaikančias sistemas. Destabilizavimui panaudotas duomenų srautas keliavo ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio valstybių, įskaitant Rusiją. „Šiuo metu svetainės veikla yra atkurta, prisijungimo sutrikimų gali pasitaikyti pavieniams klientams.

Seime įpusėjus svarstymams dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo nuo 2027 metų, gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ antradienį paskelbė keliose šalies fermose slapta nufilmuotus kadrus, atskleidžiančius, kaip dujų kamerose užmigdomi žvėreliai, kurių kailiukai vėliau virsta kailiniais. „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad skelbiami pirmą kartą taip aiškiai užfiksuoti vaizdai iš dujų kamerų. Visą medžiagą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ketinama perduoti teisėsaugai.

Į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjo pareigas kandidatūras pateikė devyni pretendentai, antradienį pranešė Teisingumo ministerija. Pasak ministerijos, pirmadienį dėl techninių kliūčių skelbtas nepilnas pretendentų sąrašas, jis papildytas dar vienu dalyviu.

Kasmet daugiausia stacionarinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų medicininės reabilitacijos paslaugų suteikiama vasarą. Valstybinės ligonių kasos specialistai pacientams primena, kad reabilitacijos įstaigos skirtos ne poilsiui, o gydymui ir paslaugos jose teikiamos nepaisant metų laiko. „Kiekvienais metais gegužės–rugpjūčio mėnesiais ypač padaugėja tėvų, norinčių išsiųsti savo vaikus į sanatorijas. Todėl kai kuriose reabilitacijos įstaigose neretai susidaro eilės.

Vilniaus savivaldybė garsųjį Ceikinių ąžuolą kaip ir dar 11 medžių buvo pažymėjusi kaip kirstinus, teigia „Rinktinės NT“. Šiai bendrovei priklauso sklypas, kuriame daugiau nei prieš savaitę be leidimo buvo nupjautas brandus ąžuolas. Pasak „Rinktinės NT“ atstovų, Vilniaus miesto taryba patvirtindama Ceikinių g. esančio sklypo detalųjį planą pati dar 2008 m. įteisino garsiojo ąžuolo ir dar 11 medžių kirtimą.

Kai kurie paspirtukininkai stebina ne tik eismo taisyklių neišmanymu – gyventojai piktinasi bet kur ir bet kaip paliktomis transporto priemonėmis. Paspirtukai atsiduria ant viadukų atbrailų, medžiuose, o kartais lieka be ratų. Nuo birželio 1 dienos įsigalioja ir nauji pakeitimai.  Savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas sako, kad nuo birželio 1 dienos elektriniais paspirtukais ir dviračiais bus draudžiama važiuoti Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse.

Seimas praėjusią savaitę patvirtino valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką, pagal kurią nuo kitos kadencijos žymiai padidės darbo užmokestis Seimo nariams, ministrams bei premjerui.

Atlyginimai ar universalios išmokos tarybų nariams būtų teisingiausias kelias sprendžiant neskaidraus išmokų veiklai naudojimo problemą, antradienį sakė prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šiuo atveju siūlomas ir diskutuojamas atlyginimas ar universali tarybos nario veiklai vykdyti skirta išmoka galėtų būti variantai – jie matomi ir šiuo metu yra diskutuojami, – Žinių radijui sakė patarėja. – Ko gero, tai yra teisingiausias kelias – atlyginimas ar universali išmoka.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas dalinasi serijomis „iš pilkutės gyvenimo“. Socialiniuose tinkluose dalinamasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota vilko kasdienybė.   Šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše – vilkas besiilsintis oloje.   Taip pat matyti, kaip pailsėjęs ir išsimiegojęs vilkas šildosi saulėje gulėdamas ant šlaito.   3 minučių įrašas vaizdo įrašas susilaukė didelio gyventojų dėmesio  – virš 1.8 tūkst. patiktukų, 38 tūkst. peržiūrų.

Antradienį į Lietuvą atvyko Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Spaudos konferencijos metu neišvengta klausimų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.  Pasak Vokietijos prezidento, abi pusės dėl šio klausimo sutaria, jokių ginčų dėl brigados buvimo nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti tiek Lietuva, tiek Vokietija.

Iš viso per ketverius metus pagal pranešėjų pateiktą informaciją buvo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai, teismui perduotose bylose nustatyta žala valstybei, žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinta daugiau kaip 86 mln. eurų, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo pradėti pranešėjų suteiktos informacijos pagrindu ir kaltinamaisiais aktais perduoti teismui, nustatyta žala valstybei, žmonių sveikatai ir aplinkai yra per 86 mln. eurų, dar už 2 mln.

Pernai per 1,3 mln. Lietuvos gyventojų mokėsi formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigose arba savarankiškai, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.  Anot pranešimo, tai darė 1,336 mln. šalies gyventojų, kurių amžius siekia 18-69 metus.  8,6 proc. suaugusių gyventojų studijavo universitetuose, kolegijose ar kitose formalųjį švietimą teikiančiose mokymo įstaigose.

Kompensacijos už elektrą gyventojams nuo liepos nebus reikalingos, tačiau reikia būti pasiruošus greitai reaguoti į galimą kainų šuolį ir esant būtinybei kompensuoti, sako šalies vadovo patarėja ekonomikos klausimais Irena Segalovičienė.

Per praėjusią parą nustatyta 117 COVID-19 atvejų, mirusiųjų nuo šios ligos nefiksuota, rodo antradienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys.   14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 27,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9,2 procento.   Ligoninėse gydomi 62 COVID-19 sergantys pacientai, vienas iš jų – reanimacijoje.   Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Po skandalo, kai viduryje Vilniaus be leidimo buvo nupjautas šimtametis ąžuolas, gyventojai šaukiasi pagalbos dėl kitų Lietuvoje augančių medžių. Žmonės nuogąstauja, kad dar vienas ąžuolas gali griūti remontuojant Molėtų–Anykščių kelią. Po diskusijų ir pasipiktinimo bangos Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atsakė, ką darys su medžiu. Ąžuolą buvo suplanuota kirsti remontuojant krašto kelią Nr. 119 Molėtai– Anykščiai ruože nuo 28,169 km iki 36,056 km.

Vėluodama su mokesčių reforma Vyriausybė nevykdo pažado savo rinkėjams bei įsipareigojimų tarptautinėms institucijoms, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Iš tiesų mokesčių reformos klausimas užmigęs dabar yra, nes jau kaip ir buvo pažadas prieš tris savaites Vyriausybėje tvirtinti ir nešti į Seimą ir vėl mes vėluojame“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Ruošiantis liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) savo amato moko į pagalbą pasitelktus karius, kitus vidaus reikalų sistemos pareigūnus. „Mokiname visko: nuo važiavimo korteže, kaip vairuoti, iki to, kaip elgtis su delegacijų nariais, pasitelkiant juos, pavyzdžiui, į viešbučių apsaugą“, – BNS sakė VAT vadas Rymantas Mockevičius.