Aktualijos

Sukčiai apmulkino Vytauto Landsbergio fondą – jis aferistams atidavė 26 tūkstančius eurų. Byloje net 9 kaltinamieji, o viskam dirigavo kalėjime sėdintis 33 kartus teistas kalinys. Tačiau nors drąsūs apgaudinėti teisme kaltinamieji slėpė savo veidus ir bėgiojo nuo žurnalistų. Sukčiavimo schema tradicinė – tik nukentėjusieji neeiliniai. Telefoniniai sukčiai į savo pinkles įviliojo profesoriaus Vytauto Landsbergio fondą.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata kritikuoja šalies pareigūnus, dėl kurių veiksmų į Lietuvą nusprendė nebeatvykti Lenkijos delegacija.

NATO viršūnių susitikimo metu keturios didžiosios Vilniaus ir Kauno ligoninės bus pasirengusios suteikti sveikatos priežiūros paslaugas susitikimo dalyviams, tačiau Lietuvos gyventojams planinių paslaugų arba skubiosios pagalbos paslaugų teikimas ribojamas nebus. „Tarptautiniams valstybių vadovų susitikimams taikomi aukščiausi saugumo standartai, kuriuos turi užtikrinti visos pagalbos tarnybos, taip pat ir sveikatos priežiūros sektorius.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė savo ketvirtąjį metinį pranešimą. Jame nemažai kritikos strėlių skriejo valdantiesiems ir premjerės Ingridos Šimonytės kabinetui. Metinį šalies vadovo pranešimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas ir komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo stiprybė buvo didelis dėmesys vienai, saugumo, temai, tačiau jai trūko stipresnės pradžios ir aiškesnės struktūros, teigia viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė. „Saugumas – akivaizdus prioritetas: 2 tūkst. žodžių ir visam pranešime 5 tūkstančiai – beveik pusė pranešimo. Gerai, kad prioritetas nepasimetė ir jam aiškiai skirta vieta ir laikas. Atsispirta pagundai liesti trumpalaikius politinius klausimus.

Ilgalaikis paramos Ukrainai planas yra rengiamas kartu su politikais, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Taip jis sakė po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau antradienį Seime skaitydamas ketvirtąjį metinį pranešimą atkreipė dėmesį, kad Lietuva tokio plano neturi. „(...) aš manau, kad čia tas klausimas buvo keltas dėl tokio platesnio plano parengimo ir ilgalaikio plano parengimo, kas yra rengiama kartu su politikais“, – antradienį žurnalistams sakė kariuomenės vadas.

Portugalija vertina galimybę prisidėti prie NATO gynybos ministrų sutarto rotacinės oro gynybos modelio, sako šalies kariuomenės vadas generolas Jose Nunesas da Fonseca. „Naujasis rotacijos modelis yra gera priemonė, todėl mes tobuliname ir vertiname šį modelį.

Birželio 19–25 dienomis minėdamos Tarptautinę inkontinencijos savaitę, ligonių kasos kviečia pacientus, turinčius šlapimo ar išmatų nelaikymo problemų, drąsiau kreiptis į medikus pagalbos ir primena, kokios priemonės kokiais atvejais yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškia šlapimo nelaikymas, t. y. kas 4 moteriai ir kas 10 vyrui.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl praėjusios kadencijos Vilniaus miesto tarybos politikų naudotų kanceliarinių išmokų.  Tai BNS antradienį patvirtino STT atstovė Julija Gorovniovaitė. Tyrimas pradėtas praėjusią savaitę.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia metiniame prezidento pranešime išgirdęs nerimą dėl savivaldybėms priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos ir žada svarstyti galimybę jas perimti valstybės žinion. Ministro teigimu, kalbant apie retų ligų gydymo finansavimą, reikėtų išdrįsti užsiminti ir apie būtinybę didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Nuo birželio 24 dienos Vilniaus viešasis transportas judės vasaros ritmu – keisis daugelio autobusų ir troleibusų maršrutų tvarkaraščiai, taip pat ir kai kurių maršrutų trasos. Apie pokyčius rašoma JUDU pranešime spaudai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis sako nemanantis, kad Airijos prezidentas Michaelas D. Higginsas paminėjo Lietuvą neigiamame kontekste, paraginęs šalį laikytis neutralios saugumo ir gynybos politikos.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos informuoja apie itin retoje vietoje išsivysčiusios onkologinės ligos gydymą, kuriai buvo sutelkta įvairių specialybių medikų daugiadalykė komanda – veido ir žandikaulių chirurgų, neurochirurgų, onkohematologų, radioterapeutų, ausų, nosies ir gerklės ligų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų.

Antradienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė savo ketvirtąjį metinį pranešimą. Pasak politologų, tai buvo viena įdomiausių šalies vadovo kalbų, su taikliais akcentais. Tiesa, prezidentas nepraleido progos pakritikuoti politikus ir jų sprendimus, o vyšnia ant torto tapo „čekiukų“ skandalo paminėjimas.

Vilniuje liepą vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus istorinis – arba dėl jo pasiekimų, arba dėl praleistų progų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  „Yra sakančių, kad vadovų susitikimas bet kuriuo atveju bus istorinis, klausimas tik, ar jis bus istorinis dėl pasiekimų, ar jis bus istorinis dėl praleistų progų. Ar tokia galimybė (tapti praleistų progų susitikimu – BNS) egzistuoja? Ji tikrai egzistuoja“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Seimo opozicijos atstovai sako, kad antradienį perskaitytas šalies vadovo Gitano Nausėdos metinis pranešimas buvo nuobodokas, tačiau sutinka, jog priekaištai valdantiesiems dėl kritinės situacijos sveikatos, švietimo sektoriuose, žemo politinės kultūros lygio buvo pagrįsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ketvirtajame metiniame pranešime ekonomikai skyrė mažai dėmesio, o įvardijęs problemas konkrečių sprendimų nepasiūlė, sako BNS kalbinti ekonomistai.  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė prezidento kalboje neišgirdęs gairių, ką daryti stiprinant Lietuvos ekonomiką.

Seime skinasi kelią iniciatyva uždrausti elektronines cigaretes ir pildykles, turinčias pridėtinio kvapo ir skonio, išskyrus tabako.   Už tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas po svarstymo ketvirtadienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o 10 susilaikė.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako apgailestaujanti, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį perskaitytame metiniame pranešime nekalbėjo apie žmogaus teises. „Labai apgailestauju, kad tokiame išsamiame pranešime nerado vietos labai svarbus žmogaus teisių klausimas. Kalbu pačia plačiausia prasme, tiesą sakant“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Lietuvos muitinė informuoja, kad nuo 2023 m. liepos 3 dienos kai kurioms prekėms, iš Lietuvos tranzitu gabenamoms per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją, bus reikalaujama pateikti gamintojo deklaraciją. Muitinės departamento patvirtintame sąraše –  kelios dešimtys prekių, kurios gali būti panaudotos kariniais tikslais arba Rusijos pramonės pajėgumams didinti. Prekių sąrašas skelbiamas verslo asociacijoms ir atstovams.

Konservatorių lyderis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Gitano Nausėdos kalba buvo rinkiminė ir pasižymėjo ekonominiu populizmu. „Akivaizdu, kad tai yra rinkiminė kalba“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis. Anot jo, G. Nausėdos kalba pasižymėjo „ryškiu ekonominiu populizmu“.  „Man net susidarytų įspūdis, kad šitą kalbą, bent jau dalį jos, galėtų sakyti ir koks nors, pavyzdžiui, Ignas Vėgėlė“, – teigė konservatorių lyderis.

Žmogaus teisių centras kartu su Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija ragina Seimo pirmininkę ir parlamentarus kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos atitikties šalies Konstitucijai. „Turime atsakyti aiškiai visuomenei, apie ką Stambulo konvencija yra, kokių sisteminių priemonių imsimės kovodami prieš smurtą prieš moteris.

Seimas antradienį svarstys pusšimčio parlamentarų iš visų frakcijų siūlymą leisti savivaldybėms pačioms ar per jų įmones teikti kai kurias viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, valdyti jų lėšomis pastatytus baseinus, koncertų ar sporto sales, stadionus ir kitą infrastruktūrą. Tokiais atvejais savivaldybėms nebereikėtų skelbti privataus valdytojo konkursų, nereikėtų ir Konkurencijos tarybos leidimų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas jos nenustebino. Vyriausybės vadovės teigimu, ši kalba parodo, kad G. Nausėda pradėjo rinkimų kampaniją, kurios strategiją statys ant oponavimo dabartiniams valdantiesiems. „Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad kalba mane labai nustebino. Kaip ir praėjusiais metais, buvo labai dvi skirtingos dalys.

Konservatorių deleguota ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir šios partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad antradienį perskaitytas šalies vadovo Gitano Nausėdos metinis pranešimas primena rinkiminę kalbą ruošiantis kitais metais vyksiantiems prezidento rinkimams.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime antradienį išsakytos pastabos padės greičiau pasiekti teigiamų rezultatų. „Prezidento kalboje, visų pirma, išgirdau akcentuojamus Vyriausybės prioritetus – tai ir sveikatos apsauga, ir švietimas, ir aplinkosauga, ir kitos svarbios sritys, šeimos politikai“, – žurnalistams antradienį sakė Seimo pirmininkė.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda metiniame pranešime pagrįstai priekaištauja valdantiesiems dėl kritinės situacijos sveikatos ir švietimo sektoriuose, žemo politinės kultūros lygio. Pasak V. Blinkevičiūtės, valdantiesiems konservatoriams ir liberalams derėtų įsiklausyti į prezidento žodžius: pradėti megzti dialogą su visuomene, rodyti daugiau pagarbos žmonėms.

Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda gana taikliai išsakė kritiškas pastabas savo metiniame pranešime. Ji taip pat akcentavo, kad „čekiukų“ skandalo istorijoje valdančiosios koalicijos lyderiai parodė politinę ir asmeninę nebrandą. „Metinio pranešimo žanras yra laisvas. Prezidentas pasirenka pats, kokį akcentą akcentuoti ir ką įvardinti svarbiausio.

Mieli Lietuvos žmonės, Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, man didelė garbė, ir dar didesnė atsakomybė, atlikti pareigą, kurią numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Laiko tėkmė išryškina esmę – tai, ką turime svarbiausio ir brangiausio. Viską, už ką anksčiau kovojome ir ką gynėme. Viską, dėl ko verta kovoti artimiausioje ateityje. Mūsų šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija – tai mūsų turtas ir gerovės pagrindas.

Birželio 19–21 d. Lietuvoje su pirmu oficialiu vizitu lankosi naujasis Portugalijos Respublikos kariuomenės vadas gen. José Nunes da Fonseca, kuris vizito metu susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu, Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos sistemos vadovybe, lankys Šiaulių aviacijos bazėje oro policijos misiją atliekančius Portugalijos karius.

Pietvakarių Lietuvoje, Metelių regioniniame parke, praėjusią savaitę į laisvę paleisti 112 balinių vėžlių jauniklių. Kaip antradienį pranešė Lietuvos zoologijos sodas, šie saugomi bei į raudonąją knygą įtraukti gyvūnai su specialistų pagalba yra gausinami jau daugiau nei dešimtmetį. Nuo 2011 metų įgyvendinamų projektų pagalba buvo išauginta ir į gamtą sugrąžinta per 1000 balinių vėžliukų.

Skaitydamas metinį pranešimą šalies prezidentas nepaminėjo nė vieno Vyriausybės nario pavardės, tačiau paminėjo įvairias situacijas, iš kurių buvo galima atpažinti kritiką kai kuriems ministrams. Siūlome susipažinti su pagrindinėmis citatomis, kurios demonstruoja prezidento Gitano Nausėdos požiūrį į problemas skirtingose srityse. Prezidentas taip pat išsakė atvirą požiūrį į valdančiosios daugumos reakciją čekučių skandalo centre, kai buvo siekiama surengti priešlaikinius rinkimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda skaitydamas savo metinį pranešimą antradienį daug dėmesio skyrė nacionalinio saugumo situacijai, kadangi Rusijai užpuolus Ukrainą geopolitinė saugumo padėtis reikšmingai suprastėjo, o NATO aljansui prireikė pergalvoti, kaip iš tiesų užtikrinti rytinio aljanso flango narių saugumą.  „Mūsų šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija – tai mūsų turtas ir gerovės pagrindas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaito savo ketvirtąjį metinį pranešimą, kuriame apžvelgia svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius bei tendencijas.  Prezidentai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu, tai yra iki birželio 30 dienos. Pernai birželį skaitytame metiniame pranešime G. Nausėda didelį dėmesį skyrė Rusijos karui prieš Ukrainą, pabrėžė, kad jis užbaigė Lietuvoje ir Europoje buvusį sąlyginės ramybės laikotarpį.

Dalyje Vilniaus Naujamiesčio antradienio rytą dingo elektra, buvo sustojęs troleibusų eismas. Šiame sostinės rajone elektra dingo apie 8 valandą. „Tai buvo Savanoriai, T. Ševčenkos, Naugarduko, Žemaitės (gatvių – BNS) dalis. Ta miesto dalis“, – BNS antradienį sakė ESO viešųjų ryšių projektų vadovė Rasa Juodkienė. Anot jos, elektros energijos tiekimas yra atstatytas tūkstančiui vartotojų, skiriami resursai tą padaryti ir likusiems.

Redakciją, kai kuriuos Klaipėdos miesto politikus, Savivaldybės administracijos darbuotojus pasiekė vienos moters laiškas. Jos manymu, uostamiestyje diskriminuojami vyrai, nes jie negali ramiai eiti naujai įrengtu taku kopose palei jūrą. Jiems kelią pastoja moterys. Situacija labai komplikuota.

Dėl piktnaudžiavimo teistas ir paskui visiškai išteisintas buvęs Utenos meras Alvydas Katinas iš valstybės reikalauja priteisti apie 100 tūkst. eurų žalos. „Penkeri metai teismų, tikrai buvo nepigi advokatų kontora. Kiekvienas centas yra pagrįstas dokumentu. Man, kaip verslu neužsiimančiam, brangiai kainavo – dešimtys tūkstančių eurų. Mes manome, kad ši byla neturėjo pasiekti teismo. Po išteisinimo galėtų kompensuoti“, – BNS sakė A. Katinas.

Po vienuolikos metų pertraukos Klaipėdoje bus suskaičiuoti visi mieste esantys medžiai ir krūmai. Paaiškėjus jų skaičiui ir būklei bus planuojamas želdynų tvarkymas ir plėtra. Klaipėdos savivaldybės aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė sako, jog skaičiavimas jau prasidėjo, jį tikimasi užbaigti iki 2025 metų.  „Želdinys yra krūmas ir medis, jie ir bus suskaičiuoti. Sutartis jau pasirašyta, tikimės suskaičiuoti per 2024 metus“, – BNS sakė R. Jievaitienė.

Abiturientai antradienį laikys užsienio kalbos – prancūzų ir vokiečių – valstybinius brandos egzaminus. Jaunuoliams reikės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys – kalbėjimo dalis vyko anksčiau. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys beveik 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos ekonominiai rodikliai rodo, jog krizės šalyje nėra. „Jeigu tos prognozės, kurios yra aktualios šiuo metu, įskaitant Lietuvos banko prognozę, kuri paskelbta šiandien (pirmadienį – BNS), (...) laikysis, nemanau, kad mums reikia kalbėti apie krizę“, – interviu BNS sakė premjerė. Taip ji kalbėjo Lietuvos bankui pirmadienį paskelbus prognozę, kad šių metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,3 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradeda nagrinėti bylą, ar Konstitucijai neprieštarauja šiuo metu įstatyme įtvirtinta galimybė Lietuvos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nelietuviškomis w, q ir x raidėmis. Byla pagal Seimo narių grupės skundą bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Parlamentarai į KT kreipėsi dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatos, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitys savo ketvirtąjį metinį pranešimą. Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, nubrėžia gaires ateičiai. Prezidentai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu, tai yra iki birželio 30 dienos.

Nors savaitgalį Lietuvą nuplovė ilgai lauktas lietus, sausra nesibaigė. Pasak klimatologų, dalyje šalies iškrito vos dešimtadalis mėnesio kritulių normos. Ūkininkai tai įvardija paprastai – lietus tik nuplovė miestų dulkes. Tačiau gamta apie save primena su trenksmu – kai kur skendo gatvės, žaibas sudegino šimtametį ąžuolą, o socialinius tinklus žmonės užtvindė įspūdingo grožio debesų ir žaibų fotografijomis. Akivaizdu, kad lietaus buvo išsiilgę ne tik žmonės.

Čekiukų skandalas nuo savivaldybių politikų gali nubėgti lyg vanduo nuo žąsies. Tokia išvada peršasi po pirmųjų visuomenės apklausų. Jos rodo, kad pasitikėjimas savivalda per mėnesį smuko devyniais procentais ir tiesiog sugrįžo į priešrinkiminį lygį. Pasak politologų, tai rodo, kad didelei daliai mokesčių mokėtojų nelabai rūpi, kaip išrinkti politikai naudoja jų pačių pinigus. O toks abejingumas gali padėti įklimpusiems politikams išsisukti be didesnių pasekmių.

Eyadas Alali – pabėgėlis iš Sirijos, su šeima per Baltarusiją į Lietuvą atvykęs 2021 metais ir patekęs į pabėgėlių stovyklą, šiandien kartu su žmona ir dviem mažamečiais vaikais turi leidimą gyventi Lietuvoje, dirba mėgstamą darbą ir sėkmingai integruojasi šalyje. „Niekur iš Lietuvos išvykti nenorime.

Naujas siūlymas Seime: kiekvienas dirbantis žmogus savo tėvams išlaikyti kas mėnesį turi skirti 5 procentus algos. Tokį įstatymo projektą registravo parlamentaras Valdemaras Valkiūnas. Anot jo, vaikai turi pareigą ir prievolę senatvėje finansiškai išlaikyti savo tėvus. Todėl ir siūlo tokią prievolę įtvirtinti įstatymu. Esą gavę vaikų finansinį išlaikymą žmonės pradės gimdyti daugiau vaikų.

Privačiame name Kretingoje policija aptiko 78 m. vyro ir 52 m. moters lavonus. Pareigūnai kol kas nežino nei nuo ko pora mirė, nei kiek laiko praėjo nuo jų mirties. Šalia vyro lavono buvo padėti pietūs. Kretingoje su sugyventiniu gyvenančios 52 m. sesers pasigedęs brolis jos ieškoti atvyko su policija. Juolab kad psichinių problemų turinti moteris dingdavo ir anksčiau.

Liko vos dvi savaitės visiems šalies vairuotojams savo mašinoms nupirkti brangesnes naujo pavyzdžio vaistinėles, kuriose be tvarsčių, vienkartinės kaukės, skirtos gaivinti, ir ledo maišelių dar turės būti du turniketai. O senąsias vaistinėles visi norintieji gali paaukoti Ukrainai, dalyvaudami akcijoje „Milijonas vaistinėlių Ukrainai“.  Turniketą, artėjant liepos 1 d., kai visi vairuotojai privalės turėti naujo pavyzdžio vaistinėles, apžiūri vilnietis Algis.

Klaipėdoje penktadienį pradėjus kursuoti vandens autobusams, pirmąjį savaitgalį neišvengta nesklandumų ir smulkių gedimų, tačiau maršrutas sulaukė populiarumo, sako viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis. „Užpildymas neblogas, reikia pripažinti, kad populiariausi savaitgalį buvo popietiniai reisai“, – BNS pirmadienį sakė G. Neniškis.  „Pažiūrėjus į veidus – nelaimingų nėra nė vieno, džiaugiasi“, – sakė įstaigos vadovas.