Sveikata

Nuo kitų metų pradžios gydytojai galės išrašyti vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6–12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą ilguoju laikotarpiu, po 6 mėnesių vaistai pagal galiojantį receptą galės būti išduodami po farmacinės rūpybos paslaugos, kurią suteiks vaistininkas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui.

Gydytojai su šimtais pacientų pradėjo bandyti pirmąją pasaulyje vakciną nuo melanomos – „mRNA“, o ekspertai džiūgauja dėl galimybes visam laikui išgydyti vėžį. Melanoma kasmet pasaulyje suserga apie 132 tūkst. žmonių, tai pavojingiausia odos vėžio forma.

Po permainingų pavasario orų mėgaudamiesi pasiilgta saule, gyventojai dažnai daro vieną klaidą – nepasirūpina odos apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių (UV) spindulių. Net jei diena debesuota ar atrodo, kad saulė nepakankamai kaitri, neapsaugota oda vis tiek gali nudegti, joje gali būti suaktyvinami pavojingi procesai.  Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, net ir debesuotomis dienomis apie 80 procentų UV saulės spindulių gali prasiskverbti per odą.

Vadinamosios Lazdynų ligoninės direktorės Jelenos Kutkauskienės sutuoktiniui pareikšti įtarimai antrame pastaraisiais metais vykdomame su sveikatos priežiūros sistema susijusiame korupcijos tyrime, nurodo prokuratūra ir BNS šaltiniai. Generalinė prokuratūra BNS patvirtino informaciją apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kurio duomenimis, vienos įmonės akcininkas per tarpininką reikalavo kyšio iš kitos įmonės vadovo.

Republikinėje Panevėžio ligoninėje – gedulas. Mirė ilgametis gydytojas patologas Kęstutis Štaras (1956-2024). Liūdna žinia socialiniuose tinkluose pasidalinusi Respublikinė Panevėžio ligoninė velioniui skyrė jautrius žodžius. Kolegos gedi mirusio gydytojo Nurodoma, kad gydytojo K. Štaro gyvybė užgeso šiandien, balandžio 25 dieną. „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės bendruomenė yra sukrėsta ir liūdi dėl kolegos, gydytojo patologo, ilgamečio Patologijos skyriaus darbuotojo netekties.

Imunizacijos savaitę vis didesnis dėmesys krypsta į vakcinomis valdomas ligas ir spartų jų plitimą Europoje dėl kritusių vakcinacijos aprėpčių. Viena tokių ligų – tymai, kurios atvejų šiais metais daugiausiai registruota Rumunijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Pranešama ir apie mirties atvejus – Rumunijoje fiksuota 12 mirties atvejų, Airijoje – 1. Nuo šių metų pradžios tymų atvejų skaičius Lietuvoje taip pat auga.

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomas klausimas apie skiepų nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) svarbą ne tik mergaitėms, bet ir berniukams.  Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento, prof. habil. dr. Juliaus Kalibato teigimu, ne paslaptis, kad  šeimos gydytojai savo kasdieniniame darbe susiduria su didelėmis problemomis, kada bandoma išaiškinti tėvams, kodėl šie skiepai yra svarbu.

Mažėjančios vaikų skiepijimų apimtys atveria kelią seniai pamirštoms ligoms ir pavojingiems jų protrūkiams. Tai rodo ir šiuo metu Lietuvoje pradėjęs augti sergamumas kokliušu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduoda netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai (pavyzdžiui, ūkinėje veikloje naudojami šaldymo, vėdinimo įrenginiai ir kt.), dar vadinami stacionariais triukšmo šaltiniais, kurių buvimo vieta yra nekintama.

Ligonių kasos gera žinia pasitiko Europos imunizacijos savaitę – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) įsigijo 72 600 dozių Pfizer vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų. Nuo rugsėjo 1-osios šia vakcina nemokamai bus pradėti skiepyti visi 50–55 metų gyventojai.  „Tokia amžiaus žmonių grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai.

Nuo rugsėjo 1-osios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami. Džiugu, kad yra priimtas sprendimas nuo rugsėjo 1 d. paskiepyti 50–55 m. amžiaus asmenis nemokamai. Beje, sergančiųjų šios amžiaus grupės asmenų registruojama daugiausiai, todėl tokios galimybės pasiskiepyti, tikimės, nepraleis šios amžiaus grupės gyventojai“, – sako NVSC atstovė.

Internetinėse vaistinėse žmonės ne tik ieško vaistų ir maisto papildų, bet ir dairosi iki šiol neišbandytų naujovių. „Eurovaistinės internete“ farmacijos specialistė Karolina Liumparaitė pastebi, kad internete žmonės dažniau susidomi išbandyti naujausias kosmetikos ar maisto papildų naujoves, o dar kiti nepabijo pasikonsultuoti dėl priemonių, kurios palengvintų audringų vakarėlių sukeltas pasekmes.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologinius pacientus. „Onkologinių ligonių paruošimas odontologiniam gydymui skiriasi nuo sveikų žmonių gydymo, nes turi būti radikaliai eliminuojami visi infekcijos židiniai.

„Kiekvienai endoprotezavimo operacijai ruošiamės iš anksto, apgalvojame jos strategiją, dirbame su keliomis kompiuterinėmis programomis. Kartais juokaujame, kad visus savo pacientus iš vakaro išoperuojame kompiuteryje“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ortopedijos skyriaus vedėjas dr. Tomas Sveikata.

VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė paskelbė liūdną žinią – mirė Buhalterijos ir finansų apskaitos skyriaus vyriausioji buhalterė Laima Kneitienė (1961–2024). „Su dideliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos netekome mūsų mielos kolegės Buhalterijos ir finansų apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės Laimos Kneitienės. Ilgametę mūsų kolegę Laimutę lemtis išsivedė šiltą pavasario dieną, kai gamta bunda naujam gyvenimui“, – rašoma pranešime.

Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pagalbos priemones. Jos gydytojams padės atlikti itin sudėtingas širdies procedūras tiems pacientams, kurie neturi kitų gydymo alternatyvų. Tam pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Viena iš priemonių – sistema, skirta minimaliai invazyviam didelio laipsnio mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumui gydyti.

Ar žinojote, kad kelio ir klubo sąnariai yra didžiausi sąnariai žmogaus kūne? Tai itin svarbi anatominė struktūra, kuri užtikrina taisyklingą laikyseną, jos stabilumą, tinkamą kojų darbą ir atlaiko kūno svorio sukuriamas apkrovas. Deja, susidūrus su šiose srityse kylančiu diskomfortu ar skausmu, stipriai nukenčia gyvenimo kokybė bei atsiranda daugiau sveikatos problemų.

Per pastaruosius metus bent kartą į privačias sveikatos priežiūros įstaigas teko kreiptis 1 iš 3 šalies gyventojų. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai gyventojai privačiose medicinos įstaigose lankėsi norėdami greičiau patekti pas gydytojus specialistus ir gauti specializuotų tyrimų paslaugas, rodo apklausos rezultatai. „Tyrimo rezultatai rodo, kad 35 proc.

Pasinaudodama gerąja užsienio šalių praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinama prie platesnį spektrą paslaugų apimančio psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, visa apimančio paciento atsigavimo (angl. – recovery) siekiančios, žmogaus teises atliepiančios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, tokios kaip atvejo vadyba bei psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas bendruomenėje.