Kaip manote, ką bendro turi Britney Spears ir Vincentas van Goghas? Pasirodo, amerikietei popžvaigždei ir olandui dailininkui psichiatrai, tegu ir neakivaizdžiai, diagnozuoja tą pačią ligą.
O diagnozė skamba taip: dvipolis afektinis sutrikimas, trumpai BS, arba maniakinė depresinė psichozė, nors pastarasis terminas vartojamas vis rečiau, tikriausiai todėl, kad skamba baisiau.
Ši liga taip vadinasi todėl, kad manijų laikotarpius keičia ūmi ir nemotyvuota depresija, o kai kada šios būsenos susipina. Taip nelaimingieji „depresuojantieji maniakai“ ir gyvena, šokinėdami iš vieno kraštutinumo į kitą. Manijos laikotarpiu jiems norisi visko ir tučtuojau, nuotaika pakili, energija liejasi per kraštus, o bet kuri smulkmena gali virsti nenugalima įkyria idėja. Meninės prigimties žmonės šį sutrikimą dažnai painioja su užplūdusiu įkvėpimu ir paprastai gerai žino, kaip jį išnaudoti. O štai paprastiems mirtingiesiems manija gali tapti rimtų konfliktų au artimaisiais, įstatymų pažeidimų ir kitų nemalonumų priežastimi, nes manijos laikotarpiu žmogus savęs nekontroliuoja: juoką be priežasties keičia įtūžio priepuoliai, kalba ir judesiai tampa greiti ir padriki. O depresija yra atvirkščias manijai reiškinys: nieko nesinori veikti, nėra jėgų ir nuotaikos, visi ir viskas erzina, o įprastos pramogos nesuteikia jokio malonumo ir pasitenkinimo.
Sunkiais atvejais netgi atbunka skonis ir spalvų jutimas, tai yra aplinkinis pasaulis tiesiogine žodžio prasme tampa pilkas. Nieko keista, kad daugelis „maniakų“ gyvenimą baigia psichiatrijos ligoninėje arba pasitraukia iš jo savo noru. Pavyzdžių net tarp pasaulinių garsenybių – iki valiai, juk ne veltui sakoma, kad genialumas ir beprotybė yra neišskiriami. Beje, kai kuriems iš jų pasisekė labiau, jie sugebėjo pasinaudoti maniakiškuoju įkvėpimu ir išgarsėjo bei praturtėjo, tad gyveno palyginti laimingai. Taigi, kas iš garsių žmonių sėkmingai pergalėjo savo ligą, o kas – ne?
Amerikietė E. Dickinson yra laikoma skaitomiausia visų laikų poete tiek savo tėvynėje, tiek visame pasaulyje. Išnagrinėję jos kūrybą ir pastebėję eilėraščių tematikos cikliškumą, amerikiečių psichiatrai padarė išvadą, kad poetė sirgo BS. O anuomet, XIX a., gydytojas Emily nustatė „nervinį išsekimą“ ir gydė nuo nepaprasto dirglumo ir depresijos, kuri moterį apėmė išsiskyrus su mylimuoju.
Vincentas van Goghas
Ryškus „depresinio maniako“ pavyzdys van Goghas kūrė manijų laikotarpiu, o depresijų metu jį apimdavo „kūrybinė anabiozė“. Jo ligą sunkino tai, kad dailininkas visą gyvenimą sielojosi dėl savo išvaizdos, biografai būtent su tuo sieja garsųjį ausies nupjovimo epizodą. Pasakojama, kad van Goghas kadaise paklausė prostitutę: „Tau manyje bent kas nors patinka?“, o ši truputį pagalvojusi atsakė, kad jai patinka jo ausys. Kuo ši istorija baigėsi, atspėti nesunku. Didžiojo dailininko gyvenimas baigėsi taip pat liūdnai. Paskutinius gyvenimo metus jis praleido psichiatrijos ligoninėje, ten ir nusižudė, šovęs sau į krūtinę.
Carrie Fisher
Amerikietė aktorė, išgarsėjusi princesės Lėjos vaidmeniu garsiojoje „Žvaigždžių karų“ sagoje, su BS diagnoze gyvena jau 24 metus. Tačiau manija ir depresija pradėjo ją atakuoti gerokai anksčiau ir spėjo gerokai pagadinti tiek aktorės, tiek jos artimųjų gyvenimą. Dabar, kaip prisipažino Fisher viename interviu, ji pagaliau gyvena normaliai, nors ją palaiko vien tabletės ir gydytojo konsultacijos. „Aš nebesielgiu taip nenuspėjamai ir nekontroliuojamai. Anksčiau galėdavau viens du nusirėžti plaukus beveik plikai, pasidaryti tatuiruotę, o kartą net sumaniau pereiti į judaizmą“, – sakė aktorė.
Virginia Woolf
Dar viena garsi literatė visą gyvenimą kentė galvos skausmus, haliucinacijas, ją persekiojo įkyrios idėjos, o savo romanus Woolf tobulindavo ir perrašinėdavo dešimtis kartų. Ji ne kartą bandė žudytis, spėjama, dėl nelaimingos meilės moteriai ir kartu dėl kaltės jausmo prieš vyrą. 1941 m. eilinis bandymas buvo sėkmingas: rašytoja nusiskandino upėje. Perskaitę rašytojos dienoraščius ir laiškus, šiuolaikiniai psichiatrai patvirtino diagnozę – BS.
Linda Hamilton
Vaidindama bene garsiausią savo heroję, Sarą Konor filmuose apie Terminatorių, Hamilton pabuvo psichiatrijos ligoninėje. Bet kas galėjo pagalvoti, kad ir tikrajame gyvenime aktorė rizikuoja ten patekti? Apie tai, kad serga sunkios formos BS, Hamilton prisipažino tik 2004 m., nors liga jai buvo diagnozuota jau prieš 10 metų. Visą tą laiką Hamilton, padedama medikų, kovojo su ligos simptomais, o iki tol dar 10 metų bandė susitvarkyti savarankiškai. „Tik dabar jaučiu, kad gyvenu normaliai, – prisipažino aktorė. – Visus tuos metus negalėjau nė įsivaizduoti, kad iš tiesų galiu jaustis taip gerai ir ramiai“.
Nežiūrint daugybės įvairiausių mokslo veikalų, į daugelį klausimų apie legendinės Monroe gyvenimą ir mirtį yra dar neatsakyta. Bet šis tas vis dėlto paaiškėjo – bendromis gydytojų, žurnalistų, biografų pastangomis, taip pat iš buvusių kolegų ir pažįstamų prisiminimų. Vienas iš aktorę konsultavusių psichiatrų papasakojo, kad ji išties sirgo maniakine depresija. Jo žodžiais tariant, jai nuolatos būdavo sunku kontroliuoti emocijas, o nuotaika keisdavosi beregint. Visa tai galbūt ir išprovokavo Monroe savižudybę.
Sinead O'Connor
Šios ekscentriškos dainininkės šlovė piką pasiekė 9-ą ir 10-ą deš., o apie jos ligą pasaulis sužinojo 2007 m. Opros Winfrey šou O'Conor papasakojo, kaip būdama 33-ejų bandė žudytis, o po to ją 4 metus prižiūrėjo psichiatrai. Dabar dainininkė visai gerai susitvarko su dvipolio sutrikimo simptomais, bet dėl to jai prisieina visąlaik vartoti antidepresantus ir nuotaiką stabilizuojančius vaistus.
Nepaisant stulbinamos sėkmės ir kultinio roko atlikėjo statuso, Cobainas savo noru išėjo iš gyvenimo būdamas 27-erių. Dokumentais įrodyti, kad jis sirgo BS, yra neįmanoma, tačiau daugelis biografų tuo neabejoja. Jų manymu, liga nugludino jo talentą iki tobulybės ir vertė kurti, bet kartu būtent liga jį ir nužudė. Iš dalies tai patvirtina vienos iš Cobaino dainų pavadinimas – „Litis“. Tai preparatas, kuriuo dažniausiai buvo gydoma maniakinė depresinė psichozė.
Britney Spears
Kol kas gandai apie šios popžvaigždės ligą yra tik gandai, bet savo elgesiu Spears juos nepaliaujamai kursto. Pirmuoju pretekstu tokiems spėliojimams tapo nuskustos galvos istorija: skyrybų ir karo dėl vaikų įkarštyje dainininkė nusiskuto plikai ir tą pačią dieną atsidūrė ligoninėje. Nuo tada Spears ne kartą triumfališkai „grįždavo į sceną“, o paskui publiką stebindavo tai bandymu nusižudyti, tai girtavimu ir išsišokimais, tai kitais dvasinio pakrikimo požymiais. Galiausiai daugelis psichiatrų, tegu ir negydžiusių Britney Spears, vieningai sutarė, kad tai psichozė.
