Vieno tėčio žodžiai žaidimų aikštelėje pribloškė Faustą Mariją: „Nedarykite taip...“

Vaikai labai skirtingi. Netgi ta pačia fizine išvaizda.Vieniems dvimečiams plaukų kupstas,mergaičių kasos,o kitos dvimetės gal tik porą centimetrų retų,plonų plaukučių. Kaip ir dantukų dygimas ir kt. Auga,keičiasi. Žinom kaip iš mažiuko neišnešiotuko išaugo labai aukštas,sportiškas,gražus vaikinas,nors vaikystėje ,netgi paauglystės pradžioje buvo mažesnis,smulkesnis už bendraamžius. Nuo kudikystės girdėjo linkėjimus užaugti dideliam ir protingam. Šypsojosi mažas berniukas net nesuprasdamas dar tų linkėjimų prasmės,bet pasivijo ir pralenkė Tiesa,tai užtruko. Jei nežinotum istorijos,net negalėtum patikėti. Iš tokio mažyčio,toks tvirtas.

kazkaip tai apie nieka

tema parinkta neįtikinanti, gal sakė kažkas kažką, gal nesakė? Dėstymas senamadiškas, didaktiškas, per savo prizmę, susireikšminant.. Jei dar rašyti pramoktų - ir to nėra..taigi, jei galite nerašyti - nerašykite..))

Šį kartą pritariu Faustai.

kur padejei kaldiunu speca visu galiu restoranu meistra

Aš kažkaip nesureikšminu. Mano tėvelis tai per atvirų durų dienas prie mokytojos tinginiu išvadindavo ir lygindavo su pusbroliu kuris auksas buvo palyginus su manim žalčiu. Joks jis auksas, svetimas visad gražesnis ir geresnis nes tikro veido nematai. Aš kažkaip dabar prisiminiau šitą bet ta prasme koks skirtumas. Svarbu manęs nrplakė be reikalo ir nekoneveikė pastoviai. Jei žalčiu už šunybes pavadindavo- tiesą sakydavo.

...nuoširdus, nors ir ...o šiaip, viskas Ok...malonu skaityti, viskas išbaigta ir sudėliota...

Tai rašo iš serijos, ką matau apie tą ir dainuoju. Kaip čiukčia.