Sostinės Pamėnkalnio galerijoje visą rugsėjo mėnesį eksponuojami Vidmanto Jusionio pastarųjų metų tapybos darbai. Žinomas viduriniosios kartos tapytojas žiūrovams pristato jau dvyliktąją autorinę parodą.
„Ezopas apie žmonių silpnybes, kvailystes ir negandas bylojo gyvūnų kalba. Gyvūnų pavidalai man leidžia atsiriboti nuo įprastų žmogaus esmės perteikimo būdų, atpažįstamų ženklų, ir į banalius siužetus pažvelgti savaip. Suteikti jiems naują prasmę... – pasakoja apie savo darbus Vidmantas Jusionis. – Negalėčiau literatūriškai paaiškinti savo paveikslų siužeto, metu jutimiškumo ląsą, taip primesdamas žiūrovui žaidimo taisykles. Ta alegorinė tradicija per gyvūnų pavidalus pasakoti apie žmogų, siekia asirų ir šumerų laikus."
Vidmanto Jusionio paveikslų spalvos aštrios, atviros, tiesmukiškos, reklamiškai šokiruojančios, galima sakyti erzinančios lietuviškos dailės kontekste. Bet tai menininko pasirinkimas: „Tai mano spalvinė dermė, tam tikra prasme - chuliganizmas. Nenoriu, kad paveikslas migdytų."
Filosofas, menotyrininkas, kultūrologas Algis Uždavinys menininko kūryboje išskyrė monumentalią konstrukciją bei lakonišką dekoratyvumą. „Nepaisydamas ryšio su klasikiniais alegorinės didaktinės literatūros bei meno provaizdžiais, menininkas kūrybą grindžia modernistine bei postmodernistine estetika. Viena vertus, autorius mėgina sekti V. Kandinskio iškelta spalvų simbolizmo teorija, todėl operuoja atitinkamą semantinį krūvį turinčiomis ryškiomis spalvomis. Kita vertus, V. Jusionis ironiškai žaidžia pamėkliškais, iš dalies siurrealistiniais „simuliakrais“, hipertrofuotai sureikšmindamas tapomų figūrų povyzas bei gestus ir šitaip sukurdamas fantasmagorinių metaforų kupiną erdvę“, – rašė Algis Uždavinys 2006 metais vykusios V. Jusionio parodos recenzijoje.
