Tiesioginiame eteryje išskirtinė asmeninė akimirka sujaudino ne vieną – stebint visai Lietuvai, Ričardo mylimoji Laura ištarė jam „taip“.
Tiesioginiame „Lietuvos garbės“ eteryje – jaudinanti akimirka
Kasmet nacionalinių apdovanojimų „Lietuvos garbė“ metu apdovanojami žmonės, savo tyliais, bet didvyriškais darbais rodantys pavyzdį visiems.
Šiemet vienas jų – R. Savickas, aktyviai remiantis Ukrainą, vežantis ten paramą. Vienos kelionės į Ukrainą metu, Pokrovske, įvykus sprogimui jis neteko kojos. Tačiau tai jo nesustabdė, priešingai, įkvėpė nepasiduoti ir veikti dar aktyviau.
Tačiau šis vakaras Ričardui tapo išskirtinis ne tik dėl įvertinimo ir „Lietuvos garbės“ titulo – tiesioginio eterio metu jis pasipiršo savo mylimajai, gydytojai Laurai, kuri jį gydė ir pastatė ant kojų.
Nacionalinis dramos teatras ir čia susirinkę svečiai, stebėję jaudinantį momentą, plojo atsistoję ir braukė ašaras.
Šis jautrus momentas sujaudino ne vieną salėje ar prie televizoriaus ekranų sėdintį žiūrovą. Savo emocijų neslėpė ir Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko žmona Vismantė. Moteris eterio metu buvo užfiksuota braukdama džiaugsmo ašaras.
Ričardo Savicko istorija
R. Savickas jau ne vienerius metus veža paramą į Ukrainą, organizuoja logistiką, rūpinasi kariais ir civiliais, tačiau per vieną sprogimą Pokrovske jo gyvenimas smarkiai pasikeitė – vyras neteko kojos. Tiesa, net ir po šios traumos jis nesustojo – sugrįžo į karo zoną, tęsia misijas ir savo tvirta laikysena tampa pavyzdžiu kitiems.
R. Savickas jau ne vienerius metus gyvena tempu, kurį pats apibūdina kaip nuolatinį judesį: skambučiai iš fronto, logistika, parama, susitikimai su kariais ir civiliais. Jis pats vengia žodžių „darbas“ ar „savanorystė“, nes, kaip sako, tai labiau pareigos jausmas. „Jeigu tu gali, padėti yra tavo pareiga“, – sako R. Savickas.
Į Ukrainą vyras keliauja ne tuščiomis: nuo maisto, patalynės, generatorių ir transporto iki, atrodytų, netikėtų, bet kare vis tiek labai svarbių dalykų.
Tiesa, vienas ryškiausių R. Savicko istorijos epizodų – lemtingas sprogimas Pokrovske, po kurio jis neteko kojos. Dar prieš kelionę jis prisimena turėjęs keistą, sunkiai apibūdinamą nuojautą, kad greit nutiks kažkas blogo.
„Jutau tą skonį burnoje, mirties skonį“, – prisimena R. Savickas.
Įvykis Pokrovske nesustabdė
Įvykį Pokrovske R. Savickas prisimena tarsi sustabdytą laiką. Jis pasakoja, kad išsikraunant kariams atvežtą paramą jis pamatė pirmą raketą, kuri smogė į kitą kiemą.
„Kažkaip tai sureagavau, nukritau ant autobusiuko… Tuomet gavau tiktai iš akmenukų, lengvai per kuprą“, – sako R. Savickas.
Tačiau pavojus tuo nesibaigė. Bekalbant su fotografu Ričardu Grigu, jis pamatė artėjant dar vieną raketą – šįkart jau leidžiamą tiesiai jų link:
„Aš matau, kad leidžiasi raketa. Tada aš Ričardą sugriebiau už krūtinės ir mečiau“, – pasakoja R. Savickas. Jis akcentuoja, kad tą akimirką matė viską itin ryškiai: „Mačiau tą raketą sulendant į žemę, tą ugnį…“
Sprogimas, pasak jo, vyko tarsi sulėtintu režimu – taip, kaip būna ekstremaliose situacijose, kai protas fiksuoja detales, nors viskas trunka vos akimirką.
„Tas sustojęs laikas… Čia viskas krenta, čia viskas sukasi“, – prisiminimais dalijasi R. Savickas.
Po sprogimo jis pasakoja dar bandęs judėti, bet netrukus suprato, kad yra sunkiai sužeistas. Toliau sekė greita, chaotiška evakuacija, kol galiausiai vyras atsidūrė ligoninėje. Deja, greitai paaiškėjusi situacija buvo negailestinga. „Prabudau su mintim, kad aš neturiu kojos“, – sako jis.
Ir net tą akimirką, kai pats buvo skaudžiausiame taške, R. Savickas pasakoja bandęs raminti kitus ligonius, gulinčius su juo palatoje.
Vis dėlto, R. Savickas atvirai sako, kad kojos netektis jo nesustabdė – veikiau netgi priešingai. „Aš pakliuvau į spąstus, likau be kojos, bet aš vis tiek išgyvenau… Ir su dar didesniu noru padėti Ukrainai“, – teigia jis.
Visą Ričardo istoriją galite skaityti čia.
Nacionaliniuose apdovanojimuose „Lietuvos garbė“ 21-ąjį kartą pagerbiami kasdienybės čempionai
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – visų mūsų šventė, primenanti svarbiausius dalykus. Kad laisvė – ne tik svajonė, bet ir visų mūsų atsakomybė, gyvenanti mūsų pasirinkimuose, darbuose ir drąsoje. Ji gyvena paprastuose žmonėse, kurie daro nepaprastus dalykus.
Būtent tokiems tyliems herojams TV3 žiniasklaidos grupė šį Kovo 11-osios vakarą tradiciškai kviečia padėkoti jau 21-ąjį kartą, šventinėje „Lietuvos garbės“ apdovanojimų transliacijoje.
Mes kasdien prasilenkiame su šimtais žmonių: gatvėje, namų laiptinėje, parduotuvėje, o gal net viešajame transporte. Tačiau retai kada susimąstome, kad herojai slypi tarp mūsų, nes tikriesiems kasdienybės čempionams jokio atlygio nereikia. Vykdyti savo gerus darbus jie imtųsi bet kokiu atveju, nes tai – paprasti žmonės, kurie daro nepaprastus dalykus.
Daugiau skaitykite: Lietuvos Garbė 2026 | tv3.lt
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
