„Čia buvo didžiausias „taip“ mano gyvenime“, – tūkstantinei publikai jautrią akimirką sakė J. Arlauskaitė-Jazzu.
Sužadėtuvės vyko be mikrofonų. Scenoje Jazzu mylimasis T. Gryn priklaupė ant kelio, o tūkstantinė minia negailėjo garsių ovacijų.
„Gal esu geras žmogus, jei kažkas ima į žmonas“, – šmaikštavo atlikėja.
Jazzu atsiverė apie pokyčius ir galimą pasitraukimą iš scenos: „Nemanau, kad esu iki galo suprasta“
Po 20 metų scenoje viena ryškiausių šalies atlikėjų J. Arlauskaitė-Jazzu stovi ties didelių pokyčių riba. Nors jos vardas vis dar renka pilnas arenas, o naujausi projektai su orkestrais gniaužia kvapą, pati dainininkė neslepia – pasiektos „lubos“ ir vidinis nuovargis gali priversti sustoti.
Atvirame pokalbyje, kuris vyko Vilniaus knygų mugėje, Justė Arlauskaitė-Jazzu prabilo apie drąsą pagaliau pasirinkti save.
Pradėjus kalbėti apie ateities planus, atlikėja atvirai pripažįsta – prognozuoti kitus tokio masto žingsnius yra be galo sunku.
„Aš išvis nežinau, ar dar ką nors kada nors darysiu. Kai pagalvoju, o ką man veikti kitais metais? Groti su 5 orkestrais? Manau, kad man tai buvo toks kaip ir karjeros pikas. Aš nešneku apie kažkokius didelius turus, aš kalbu būtent apie konceptą ir išpildymą visko, apie muzikinę dalį. O toliau, kas bus, aš nežinau. Naujas albumas išleistas, dideli koncertai padaryti. Norėčiau pailsėti.
Kas bus toliau, man labai sunku pasakyti, nes šiuo metu aš stoviu tarp labai daug gyvenimo kryžkelių. Dabar daug ką keičiu. Tai, ar bus tie 5 orkestrai, ar ne, tai tikriausiai – ne. Ar aš koncertuosiu dažnai – tikrai ne. Ar aš koncertuosiu kitaip, kažkokiose keistesnėse vietose ar kitokia forma – taip, bet tikriausiai labai retai“, – kalbėjo moteris.
Lydėjo baimė
Po ankstesnių kūrybinių bandymų, kurie ne visuomet rado atgarsį klausytojų širdyse, Jazzu neslepia išgyvenusi gilų neužtikrintumą. Kelias link naujausio albumo „Alisa 144“ jai tapo ne tik muzikiniu procesu, bet ir varginančia psichologine kova su savo baimėmis bei kylančiais klausimais dėl buvimo scenoje prasmės.
„Manau, kad albumas vertas nemažai dėmesio. Mano pastarojo albumo „Keisti ženklai“ nelabai kažkas suprato. Ir man šiek tiek buvo baimė leisti iš viso muziką, nes aš nemanau, kad šiuo metu Lietuvoje esu iki galo suprasta, kaip buvau kažkada. Todėl buvo šiek tiek baimių, ilgai reikėjo su savimi kalbėtis, kodėl išvis aš toliau darau muziką, kam man to reikia, ką aš noriu pasakyti šiuo albumu.
Tai buvo tokia psichologinė terapija. Labai ačiū Faustui Venckui, kad jis taip atlaikė visą šitą procesą ir dirbo ne tik prodiuseriu, draugu, bet ir psichologu. Buvo sudėtingas procesas, nežinojau, ką kurti, kaip kurti, ar man čia su kažkuo konkuruoti reikia, ar nebekonkuruot, ar išvis nebekurti, ar taikytis, ar nesitaikyti, ar man pačiai įdomu. Praėjau labai daug, kol galiausiai atsileidau ir galvoju, o gal galima tiesiog kurti, kas tau kuriasi. Tai atsisėdau ir pradėjau rašyt, o tada dar kartą supratau, koks tai stebuklas“, – atviravo J. Arlauskaitė.
Vidinis pasimetimas
Atsakydama į klausimą, kodėl jai reikia muzikos, Jazzu prabyla apie dvasinę misiją ir paieškas sugrįžti į „grožį“.
„Labai daug metų apie tai negalvojau, nes dariau muziką iš grožio, iš visiško pašaukimo, švento tikėjimo, kad tai visiška mano misija šioje žemėje. Ilgainiui aš labai išsibarsčiau, aš pasimečiau chaose, pradėjau kelti dar didesnius reikalavimus sau, kelti klausimus, ar tikrai tu čia darai viską iš grožio? Pradėjau labai giliai kapstyt.
Tikriausiai didžiausias sukrėtimas ir buvo mamystė. Ir tas pašaukimas šiek tiek suklibėjo. Labai ilgai ieškojau kelio atgal į grožį kurti, kol supratau, kad viskas telpa mano pasaulyje, ir viskam galima leisti būti“, – sakė ji.
Nors Jazzu vis dar renka pilnas arenas, pati atlikėja neslepia išgyvenanti didelį nuovargį ir vidinį pasimetimą. Atvirai kvestionuodama savo vietą šiuolaikiniame muzikos pasaulyje, ji pripažįsta, kad nors kūryba išlieka jos esybė, dalinimasis ja su publika ateityje gali tapti nebe savaime suprantamu dalyku, o sąmoningu pasirinkimu.
„Kol yra žmonių, kurie vaikšto į mano koncertus, tol aš dalinuosi. Ar aš pavargau? Tam tikra prasme tikrai taip. Ar aš randu sau vietą šiuo metu muzikoje? Ne iki galo. Ar aš galvojau, kad mano gyvenimas pasisuks šiek tiek kitaip? Taip, aš galvojau, bet nepasisuko. Ar aš buvau pasimetime? Vėlgi taip. Tai tie jausmai ir santykis buvo labai smarkiai suklibėję. Aš nežinau, kur dabar veda tai, bet tikrai stipriai jaučiu, kad keisis labai daug dalykų. Kas tikrai tęsis, tai kūryba. Man kūryba yra grožis, aš visur matau kūrybą. Ir mano pasirinkimas bus, ar dalintis toliau, ar ne“, – teigė Jazzu.
Skambutis Deiviui Norvilui
Vienas ryškiausių pastarojo meto kūrinių – kartu su Faustu Venckumi įrašyta Deivio Norvilo dainos interpretacija. Jazzu prisimena, kaip gimė idėja prikelti šį kūrinį.
„Kad ji taip iššaus ir visi užsikabins bei sakys wow, aš tikrai nesitikėjau. Aš tikėjausi, kad supras mano kartos žmonės ar dar vyresni. Taip ir buvo, nes tai yra mūsų jaunystės, paauglystės viena pagrindinių dainų. Kiek save atsimenu, man tai buvo viena gražiausių lietuviškų dainų.
Pagalvojau, kad fainas konceptas būtų, kai pasigauni dainą iš praeities ir tiesiog ją paverti kažkokiu labai sau artimu dalyku ir tam tikra prasme prikeli. Tai taip ir atsitiko. Paskambinau Deiviui, sakau: „Labas, čia tokia Jazzu.“ O jis „O Jezau“ sako.
Klausiu, ar galiu tavo gabalą padainuot? Sako, aišku, kad gali, tokia privilegija. Tai mes abu labai gražiais žodžiais apsikeitėm, padėkojom vienas kitam ir taip gimė ši daina. Gavosi tokia romantiška, vasariška daina. Reikėjo gal vasarą ją leisti. Būtų perspjovę Prūsaičio „Prie ežerėlio“, – juokėsi Jazzu.
Laisvė pasirinkti save
Atvirumas Jazzu kainuoja brangiai – už jį atlikėja neretai sulaukia aštrios kritikos ar net puolimo internetinėje erdvėje. Tačiau šiandien ji nebebijo pripažinti, kad lietuviška scena jai tapo per ankšta, o prieš akis – drąsus sprendimas sustoti ir pagaliau teikti pirmenybę sau.
„Man labai svarbu, ko noriu aš. Tiesiog šiuo metu gyvenime norisi kitokių dalykų. Atvirai pasakysiu, man jau yra maža vietos ir aš matau šiek tiek kitokią kryptį. Aš manau, kad lubas šioje šalyje esu pasiekusi prieš kažkur 7 metus. Ir aš negaliu gyventi iš inercijos, aš ne toks žmogus. Aš nebejaučiu augimo. Taip, kaip man įvyko būnant savo viršūnėje, man daugiau nebeįvyks, viskas. Aš nepradėsiu kurti rusiško popso, aš nepradėsiu kurti šūdinos muzikos, nepradėsiu kurti nestilingos muzikos.
Aš nežinau, ar šiandieniam žmogui reikia to, ką aš galiu duoti. Pastaruoju metu jaučiuosi šiek tiek svetima pasaulyje ir kažkokiuose Lietuvos kontekstuose. Ir tai nėra nieko liūdno ar tragiško, tiesiog tai yra etapas, kai žmogus sustoja. 20 metų scenoje, man atrodo, yra labai daug. Aš jau daug padariau.
Pasaulis yra didelis ir kartais dėl kažkokių iliuzijų ar scenarijų, mes save taip apribojame ir bijome žengti žingsnį toliau ar kažką keisti. Man kažką keisti yra be galo sunku. Aš šiuo metu renkuosi laisvę ir prioritetą – save. Aš klausiu savęs, ko noriu aš? Aš tikrai noriu kurti, nežinau kaip ir kada, o dabar ką aš tikrai žinau, tai – man reikia atostogų. Viskas“, – atvirai kalbėjo dainininkė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Keliems metams užteks tos meilės??
Nespėja nuo vieno nulipti šoka ant kito ir ką tuo norit įrodyti visi.
Savo buvusiom antrom pusėm nebent, kad kažkam įdomios nors tai ilgai netrunka.
