niekada nebuvau istekejus, taciau manau, kad kartais geriau yra skirtis, ypac tuo atveju jei vyras smurtautojas,
geriau isguiti ta zmogu is savo gyvenimo, ir siaip kartais tiesiog zmoniu keliai ir gyvenimi issiskiria

Turiu drauga su juo givenu jau daugiau nei tris metus manau jog jis ligonis bejausmis nezinau gal jis mate seimoi netinkama pavyzdi ar kaska panasaus nezinau galu nebejieskau nuo tada kaip supratau kad jo nebepakeisiu o pastangas dejau ejome pas psichologa ikalbeti buvo beveik neimanoma taciau pavyko su didelem pastangom ir mano asarom bet valiooo...ejau su juo ir uzkabino viltis galbut kas kas pasikeis gal ir tarpusavio santykiai pageres viskas tarytup prasviesejo po antro susitikimo rezultatas prabegom pro maksima apsipirkti bet kaip ir sakoma viltis durniu motina negrazus isireiskimas bet siuo atveju tai tinkama patarle visiams mano isgyvenimams po kurio laiko jis pareiske kad jam psichologe nepadeda ir nebemato reikalo ir prasmes pas ja lankytis pavargau nuo draugo abejingumo manau jis manes nebemyli grysta 8 9 vakaro sako dirbo po kurio laiko paaiskeja zvejojo su draugu su kuriuo dirba aiskina kad myli bet mane nuolatos nustume i paskutine vieta turedamas viena iseigine diena savaitei praleido su draugu o as 2 ar kelintam plane bet myliu ta zmogu ir nebezinau ka daryt jai ir zinau viskas atrodo pernelyg sudetinga dabar as laukiuos o jis lyg ir dar labiau tolsta atidaviau jam savo gyvenima graziausius metus patikejau juo nors maciau kad jis ligonis jis turi kaip ir fobija bijo zmoniu isskyrus artimuosius slapstosi vaiksto su kapisonu pro sali einant ranka usidenge veida jis is tu kuriu tikrai nenusiusi i parduotuve grietines jis niekada nepadovanos geliu nepaklaus kaip jautiasi padejus galva ant peties kaip buna sunku isgirsi traukis mane spaudi jautrumo 0 jis visada nuvertina kaip as nieko nemoku viena negaliu ir nieko nezinau nebeeinu i kina kluba ar kitas viesas vietas su juo jauciu kad tuoj pati susirksiu nes nebenoriu matyti nieko jo fobija visi i ji ziuri todel jis visu bijo ar nenori kad ji matytu tai paaiskinti nera lengva is pradziu buvau pasiruosusi ji lyg ir isgelbeti kupina vilties ir optimistiskai ziuredama i jo pasveikima tikejau juo galbut is dideles meiles ir pastangu jis padarys mane laiminga jis pasveiks bet tai tapo spastais ir kankyne man paciai jis manes niekur neisleisdavo jai neatsiliebdavau regdavo kad as su kitu jis turejo mano feisbuko slaptazodi tikrindavo internetu skambuciu isklotines mano lankomus internetinius puslapius kompiuterio history atrodytu pavydi reiskes myli bet kaip pavydas tampa visiskai absurdiskas be pagrindo ir iki krastutinumu kaip supranti netekusi asmeniskumo esanti palausta pasijautcia emocinis smurtas tada sedi namuose ir nebenori iseiti nes jau zinai kuo viskas baiksis po kurio laiko suo pripranta ir karemas nors laimingas nesijaus niekada kasdien ir po mazu tai pasidare pragaras ir mano pasauli liko tik jis nebeturiu noro niekam noriu tik verkti nebeturiu draugiu kurios patartu jauciuosi atskirta manau jis norejo manes tik sau sedziu ir verkiu to veltui praleisto laiko kurio nesugrazinsiu nors viska suprantu bet pasipriesinti nebesugebu prisirisimas ar meile pykstu ant jo taip kaip zodziais neapsakyciau bet isiskirti nedrystu nes atrodo nieko daugiau neturiu ir neisivaizduoju gyvenimo be to zmogaus kuris paverte mano gyvenima neisbrendama duobe kartais klausiu ar tau manes negaila isgirstu myliu ir vel gyvenu asarom pilnomis akimis susizerusi paskutinius prisirisimo trupinius kuriuos kiti vadina meile tad mielos damos moralas tame matykit smulkmenas ju neglaistikit ir pagalvokit ar su daugeliu ju ismoksite gyventi visa gyvenima ar tai netrugdys geriems santikiams gaila kad vyrams atsiskleidus mes jau buname beviltiskai pametusios galva nepasmerkime pacios saves nelaimingam gyvenimui